Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant skundą padavusiam V. Ž. atstovui advokatui Domantui Skebui, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Dianai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025-03-14 nutarimo Nr. VDI-ANR N-166-2025 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025-03-14 nutarime Nr. VDI-ANR N-166-202 (toliau – ir Nutarimas) nurodoma, kad V. Ž. būdamas UAB „R.“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), direktorius nepateikė 2024-12-17, 2024-12-31, 2025-01-09, 2025-01-24, 2025-01-27 teiktuose Inspekcijos nurodymuose nurodytų dokumentų, taip pat prašytų transporto priemonių tachografų/vairuotojo kortelės skaitmeninių duomenų DDD formatu už laikotarpį nuo 2024 m. vasario – rugpjūčio mėn. Tokiais savo veiksmais V. Ž. kliudė inspektoriams tinkamai, laiku ir iš esmės atlikti tyrimą, nevykdė teisėtų inspektoriaus nurodymų ir taip pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. l d. 2 ir 3 p., 11 str. 6 d., 19 p. ir 20 p. nuostatas. V. Ž. Nutarimu pripažintas kaltu įvykdęs Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 455 str. 6 d. ir 505 str. 1 d. numatytus nusižengimus, už tai jam paskirtos administracinės nuobaudos – pagal ANK 455 str. 6 d. 1750 Eur bauda; pagal ANK 505 str. 1 d. – 1 170 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 750 Eur dydžio bauda.

V. Ž. atstovas teismui pateiktame skunde prašo Nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Pagrįsdamas skundo reikalavimą nurodo, kad Inspekcija neatsižvelgė į tai, jog nėra atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, nes Nutarime nurodytu laikotarpiu jis sirgo, buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2024-12-13 iki 2025-02-04. Minėtas aplinkybes patvirtina nedarbingumo išrašai. Taip nurodo, kad darbuotojas M. M., apie kurį Inspekcija reikalavo pateikti duomenis, nevedė darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei nepateikė darbdaviui savo vairuotojo kortelės. Todėl V. Ž. dėl šio darbuotojo kaltės nedisponavo ir neturėjo galimybės pateikti Inspekcijos reikalaujamų duomenų. Paaiškino, kad Bendrovės vidaus tvarkos nuostatuose yra numatyta pareiga patiems vairuotojams vesti savo darbo laiko apskaitą, nes direktorius neturi galimybės gauti vairuotojų kortelių duomenų iki vairuotojai grįžta iš ilgalaikių komandiruočių ir pristato savo korteles. Darbo ginčų komisijos pranešimu apie tariamas darbuotojo M. M. neapmokamas atostogas nesant darbuotojo prašymo suteikti jam tokias atostogas, nepasitvirtino. Institucijos reikalavimai yra grindžiami pirmine Inspekcijos Darbo ginčų komisijos informacija, kuri nepasitvirtino, o ginčas su konfliktuojančiu darbuotoju M. M. yra galutinai išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartimi (civilinės bylos Nr. e2-6212-1159/2025). Taip pat mano, kad administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiamas kitas asmuo, kuriam buvo pavesta organizuoti Bendrovės krovinių vežimo veiklą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. Ž. atstovas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais bei nurodė, kad Inspekcija neginčija faktinės aplinkybės, kad V. Ž. nuo gruodžio 27 d. iki sausio 29 d. sirgo. Dokumentų apie M. M. darbo santykius nepateikimas netrukdė išnagrinėti bylos. Iš prie skundo pridėtos taikos sutarties matyti, kad lygiagrečiai vyko ginčo nagrinėjimas Darbo ginčų komisijoje. Pažymėjo, kad Darbo kodekso numatyta galimybė įpareigoti darbuotoją vesti savo darbo laiko apskaitą. V. Ž. einant įmonės vadovo pareigas, buvo numatyta, kad vairuotojas pats turi vesti savo darbo laiko apskaitą ir pateikti ją vadovui. Kadangi su M. M. įvyko konfliktas, jis ne tik nepateikė savo darbo laiko apskaitos žiniaraščių, bet ir nepateikė vairuotojo kortelių. Po nesutarimų vairuotojas į darbą negrįžo ir vyko ginčas Darbo ginčų komisijoje. Todėl dėl prašomų dokumentų nepateikimo nėra V. Ž. tyčios, arba nerūpestingumo, nes šių dokumentų jis neturėjo dėl vairuotojo M. M. kaltės. Taip pat mano, kad Darbo kodekso 120 str. leidžia darbdaviui įpareigoti darbuotoją pačiam vesti darbo laiko apskaitą, ši tvarka buvo nustatyta ir Bendrovėje. Komandiruotės trunka ne ilgiau 3 mėnesių ir iš jų grįžę vairuotojai privalo pateikti korteles Bendrovės darbuotojui. Jeigu jie tas korteles pateikia, tai pagal tų kortelių duomenis, net jeigu vairuotojas nepildė darbo laiko apskaitos, įmanoma atkurti jo vairavimo trukmę ir taip paruošti darbo laiko apskaitą. Jeigu jis būtų pildęs ir atsiuntęs elektroniniu būdu, tai atitinkamai būtų vadovaujamasi šiais duomenimis. Tačiau M. M. nedarė nei to, nei to. Inspekcijos prašomais dokumentais V. Ž. disponavo, tačiau jų nepateikė, nes sirgo bei turėjo 30 bylų. Bendrovė turėjo apie (duomenys neskelbtini) automobiliu bei (duomenys neskelbtini) darbuotojų, todėl fiziškai sužiūrėti buvo sunku. Pareiškėjo nedarbingumo laikotarpiu, D. V. buvo laikinai paskirtas direktoriumi, tačiau apie tai Inspekcija nebuvo informuota. Be to, teisme nagrinėjamas panašus ginčas byloje Nr. II-137-1127/2025, kurioje yra priimta nutartis, tačiau ji dar nėra įsiteisėjusi.

Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė palaikė Nutarime išdėstytus motyvus, prašė palikti Nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad neturėjo informacijos apie laikinai paskirtą įmonės direktorių, o ir pats pareiškėjas to nenurodė, kai elektroniniu paštu buvo siųstas paklausimas. Į paklausimą pareiškėjas atsakė, kad įmonę atstovaujantis teisininkas serga. Dėl Darbo kodekso 120 str. numatytų nuostatų paaiškino, kad ji daugiau skirta nuotoliniam darbui, individualiai dirbančiam darbuotojui, o ne transporto sektoriuje. Remiantis minėtu straipsniu, darbdavys privalo tvarkyti darbuotojo darbo laiko apskaitą, o vairuotojo kortelės duomenys yra privalomai nuskaitomi. Terminas buvo pratęstas atsižvelgus į pareiškėjo nedarbingumo laikotarpį, tačiau jis nepateikė dokumentų. Darbo kodekso 23 str. numatyta, kad darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus, darbo sąlygas, kitus santykių aspektus kompetentingoms institucijoms. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. numato vadovo atsakomybę. Taigi, vadovas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, prašomų dokumentų pateikimą.

Skundas netenkintinas.

ANK 455 str. 6 d. nustatyta, kad keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimas, kai keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežantiems vežėjams buvo pateiktas pakartotinis prašymas juos pateikti, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta organizuoti juridinių asmenų keleivių ar krovinių vežimo veiklą, nuo 1 500 iki 2 000 Eur.

ANK 505 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, jog kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas, išskyrus šio kodekso 224 str. 1 d., 317, 318, 322, 505¹, 506 str. nurodytus atvejus, užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 390 iki 1 950 Eur.

Taigi, ANK 505 str. 1 d. numatyta atsakomybė tiek privatiems asmenims, tiek juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems subjektams. Tuo atveju, kai nėra vykdomi pareigūnų nurodymai (sprendimai), adresuoti juridiniam asmeniui, pagal ANK 505 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn trauktinas specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo.

ANK 641 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Inspekcijos 2024-12-17 nurodymu Bendrovės vadovas/atsakingas asmuo buvo įpareigotas iki 2024-12-27 pateikti tokius dokumentus: 1) darbuotojo M. M. darbo sutartį, darbuotojo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančius dokumentus (leidimas laikinai ar nuolat gyventi, viza ir kt.); 2) M. M. darbo laiko apskaitos dokumentus už visą darbo laikotarpį (2024 m. vasario – rugpjūčio mėn.); 3) M. M. transporto priemonės (-ių) tachografų/vairuotojo kortelės duomenis DDD formatu už 2024 m. vasario – rugpjūčio mėn. laikotarpį; 4) M. M. darbo užmokesčio bei dienpinigių paskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus (bankinius pavedimus) už visą darbo laikotarpį (2024 m. vasario – rugpjūčio mėn.); 5) M. M. komandiruočių įsakymus už visą darbo laikotarpį (2024 m. vasario – rugpjūčio mėn.); 6) M. M. nemokamų atostogų suteikimo prašymus.

Inspekcijai 2024-12-17 nurodyme nurodyti dokumentai nustatytu terminu nebuvo pateikti, todėl Bendrovei 2024-12-30, 2025-01-09, 2025-01-24, 2025-01-27, 2025-01-30 buvo teikti analogiško turinio nurodymai dėl duomenų pateikimo, tačiau ir jie nebuvo įvykdyti; joks atsakymas Inspekcijai iš esmės nebuvo teikiamas.

Iš teismui pateikto skundo motyvų bei V. Ž. atstovo teisminio nagrinėjimo metu nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, jog: 1) Inspekcijos nurodymų gavimo metu, t. y. nuo 2024-12-13 iki 2025-02-04, V. Ž. sirgo, todėl administracinės atsakomybėn traukiamas ne tas subjektas; 2) buvęs darbuotojas M. M. nevedė darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei nepateikė darbdaviui savo vairuotojo kortelės, todėl pareiškėjas šiais duomenimis ir nedisponavo.

Teismo vertinimu, aptarti skundo motyvai nepagrįsti ir nepaneigia V. Ž. kaltės įvykdžius ANK 455 str. 6 d., 505 str. 1 d. numatytus nusižengimus.

Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. numato, kad bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai.

Teismui pateiktas 2024-12-13 įsakymas Nr. 2024/12 LEP liudija, kad V. Ž. Bendrovės komercijos direktorius D. V. skiriamas eiti Bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2024-12-13 iki pasibaigs teisėtas jo (pareiškėjo) teisėtas nebuvimas darbe dėl nedarbingumo. Kita vertus, D. V. 2025-05-19 rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodo, kad nuo 2024-12-13 iki 2025-02-04 minėto įsakymo pagrindu laikinai pavadavo Bendrovės direktorių, sprendė einamuosius klausimus, apie kuriuos buvo informuotas, tačiau V. Ž. jo neinformavęs apie Inspekcijos nurodymus dėl prašomų dokumentų pateikimo.

Taigi, V. Ž., būdamas Bendrovės vadovu ir veikdamas atsakingai bei rūpestingai, privalėjo Bendrovės veiklą organizuoti taip, jog būtų tinkamai vykdomi jos visi įsipareigojimai tretiesiems asmenim bei valstybės institucijoms, taip pat ir Inspekcijos nurodymai dėl duomenų pateikimo. Tai, jog atsakomybė už prašomų duomenų, taip pat ir kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo (tachografų/vairuotojo kortelės skaitmeninių duomenų), nepateikimą taikytina būtent įmonės vadovui, o ne asmeniui, kuris net nebuvo informuotas apie tokį reikalavimą, ne kartą pažymėta ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2024-12-09 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-315-593/2024 ir kt.).

ANK 455 str. 6 d. numatytos atsakomybės taikymo prasme, pažymėtina, kad Inspekcijos nurodymuose Bendrovės vadovo, be kita ko, buvo prašoma pateikti, M. M. transporto priemonės (-ių) tachografų/vairuotojo kortelės duomenis skaitmeniniu formatu ir šie duomenys nelaikytini DK 120 str. darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kuriuos darbuotojas gali tvarkyti savo nuožiūra.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju V. Ž. Inspekcijos nurodymuose prašomų duomenų nepateikė ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl atsainaus, neatsakingo požiūrio į vykdytinas Bendrovės vadovo pareigas. Pastebėtina ir tai, jog aplinkybės apie D. V. paskyrimą Bendrovės direktoriumi pareiškėjo sirgimo laikotarpiu ir buvusio Bendrovės darbuotojo M. M. vairuotų transporto priemonių tachografų/vairuotojo kortelės nepateikimą buvo nurodytos tik teisminio nagrinėjimo metu. Taigi, V. Ž. aiškinimai dėl ko negalėjo įvykdyti Inspekcijos nurodymų yra nenuoseklūs, painūs, o tai tik sustiprina teismo išvadą, jog duomenys nebuvo pateikti nesant pateisinančių priežasčių.

ANK 455 str. 6 d. numatytas specialusis administracinio nusižengimo dalykas – tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimas. Taigi, į šio nusižengimo sudėti nepatenka kitų duomenų nepateikimas. Todėl, nagrinėjamu atveju V. Ž. nepateikus Inspekcijos nurodymuose prašomų duomenų, kurie nepatenka į ANK 455 str. 6 d. numatyto nusižengimo sudėtį, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir kaip ANK 505 str. 1 d. numatytas nusižengimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamu Nutarimu V. Ž. administracinė nuobaudos už ANK 455 str. 6 d., 505 str. 1 d. numatytų nusižengimo padarymą nuobaudos paskirtos pagrįstai, laikantis ANK 34 str. 1–2 d. nurodytų nuobaudų skyrimo taisyklių, paskirtos baudos subendrintos nepažeidžiant ANK 38 str. nuostatų, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025-03-14 nutarimą Nr. VDI-ANR N-166-2025 nepakeistą ir V. Ž. skundo netenkinti.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.