- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- AN2-315-593/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- R. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 1 d. nutarties, kuriuo atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. skundas ir paliktas galioti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) specialisto E. V. 2024 m. sausio 30 d, nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. A. Institucijos 2024 m. sausio 30 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 455 straipsnio 6 dalyje ir nubausta 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda už tai, kad ji būdama atsakinga už mažosios bendrijos (toliau – MB) „Z.“ transporto veiklą, nepateikė kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų kai buvo pateiktas pakartotinis prašymas juos pateikti. 2022 m. gruodžio 19 d. įmonei buvo išsiųstas reikalavimas ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 10 d. pateikti vairuotojo S. B. skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenis ir tachografo registracijos lapus, kurie apimtų laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d., transporto priemonės „Renault“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tachografo registracijos lapus, kurie apimtų laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d., 2022 m. gruodžio 14 d. krovinio vežimo dokumentų kopijas bei vilkiko ir puspriekabės registracijos dokumentų kopijas. Iki nurodyto termino negavus duomenų 2023 m. sausio 12 d. buvo išsiųstas pakartotinis reikalavimas pateikti minėtus duomenis iki 2023 m. sausio 26 d. Tačiau ir po antrojo reikalavimo prašomi duomenys nebuvo pateikti. Šiais veiksmais pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, 33 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su šiuo nutarimu, R. A. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą. Kauno apylinkės teismas, nustatęs, kad R. A. buvo įdarbinta MB „Z.“ (duomenys neskelbtini) pareigose, sprendė, jog vadovaujantis Europos Sąjungos Reglamento 1071/2009 nuostatomis ji buvo atsakinga už įmonės transporto veiklą. Taip pat nustačius, jog administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir žinant teisės pagrindus, apylinkės teismas sprendė, jog ji turėjo suprasti prisiimtos veiklos atsakomybę. Apylinkės teismas argumentavo, kad Institucijai 2022 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. sausio 12 d. įmonei išsiuntė reikalavimą ir pakartotinį reikalavimą pateikti vairuotojo skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenis ir tochografijos lapus, tačiau įmonei šių duomenų nepateikus, nagrinėjamu atveju Institucija pagrįstai nubaudė MB „Z.“ atsakingą asmenį – R. A..
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį, panaikinti Institucijos 2024 m. sausio 30 d, nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK NR. (duomenys neskelbtini) ir administracinę bylą nutraukti.
3.1. Skunde argumentuojama, kad S. B. niekada nedirbo MB „Z.“, apeliantė jo niekada nematė ir negalėjo iš šio asmens reikalauti pateikti tochografinės kortelės. Apeliantės teigimu, MB „Z.“ direktorius V. A. neinformavo kam priklauso transporto priemonė Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko ji negalėjo pateikti Institucijos reikalautus duomenis,
3.2. Pabrėžiama, jog MB „Z.“ direktorius V. A. neinformavo apeliantės apie Institucijos teiktus raštus ir reikalavimus pateikti skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenis ir administracinio nusižengimo byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, įrodančių, kad ji buvo informuota apie reikalavimą pateikti dokumentus. Argumentuojama, kad tokius duomenis patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas MB „Z.“ direktorius V. A., kuris nurodė, jog jo dukra R. A. įmonėje buvo tik formaliai įdarbinta, jokių darbų neatlikinėjo ir sprendimų nepriiminėjo. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino, dėl ko klaidingai nustatė jos kaltę padarius administracinį nusižengimą.
3.3. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo ir Institucijos argumentais, kad transporto priemonė Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė MB „Z.“. Argumentuojama, kad nurodytu laikotarpiu transporto priemonė buvo perduota remontuoti, įmonė negalėjo žinoti kas tuo metu naudojosi transporto priemone, o taip pat administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta jokių rašytinių įrodymų, įrodančių, kad minėta transporto priemonė priklausė MB „Z.“.
3.4. Skunde taip pat argumentuojama, kad MB „Z.“ direktorius V. A. prisiėmė atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sumokėjo jam paskirtą baudą, dėl ko, R. A. nuomone, jai neturi būti skiriama administracinė nuobauda.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime argumentuojama, kad vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transporto veikla, paskiria ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, kuris turi atitikti 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose numatytus reikalavimus ir yra asmuo, kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai. Analogiškas reikalavimas yra numatytas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 7 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad profesinei vežimo kelių transporto veiklai vadovauja transporto vadybininkas. Institucijos teigimu, informacinės sistemos KELTRA duomenimis nustatyta, kad reikalavimų pateikti rašytinius įrodymus laikotarpiais R. A. įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) ir būdama atsakinga už transporto veiklą privalėjo pateikti Institucijos reikalautus rašytinius įrodymus. Institucijos teigimu, jos reikalautų dokumentų nepateikimas turi užtraukti administracinę atsakomybę įmonės atsakingam asmeniui – tuo metu (duomenys neskelbtini)dirbusiai R. A..
4.2. Institucija atsiliepime taip pat nesutinka su skundo argumentais, jog MB „Z.“ nežinojo kas buvo daroma su remontuoti perduotu vilkiku Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad ši transporto priemonė nepriklauso MB „Z.“. Institucijos teigimu, tiek administracinio nusižengimo byloje pateikta 2022 m. lapkričio 29 d. automobilio nuomos sutartis, tiek MB „Z.“ direktoriaus V. A. apylinkės teisme išsakyti argumentai patvirtina, jog transporto priemonė buvo perkama MB „Z.“ naudai, o pats transporto priemonės savininkas R. S. taip pat buvo susijęs su įmonės veikla. Taip pat iš informacinės sistemos KELTRA duomenų matyti, jog transporto priemonės Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) licencija buvo susieta su MB „Z.“. Atsižvelgiant į tai, argumentuojama, jog administracinės nusižengimo bylos duomenys įrodo, jog transporto priemonė Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė MB „Z.“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. A. skundas tenkinamas iš dalies.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.
6. ANK 455 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta organizuoti juridinių asmenų keleivių ar krovinių vežimo veiklą, už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimą, kai keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežantiems vežėjams buvo pateiktas pakartotinis prašymas juos pateikti. Tai reiškia, jog asmuo negali būti baudžiamas už tokių duomenų nepateikimą, jei jų buvo prašoma tik vieną kartą. Be to, pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį administracinės atsakomybės taikymui nėra aktuali nepateiktų duomenų apimtis.
7. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Institucija 2022 m. gruodžio 19 d. raštu (reikalavimu) pateikti duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-34) reikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 10 d. pateikti vairuotojo S. B. skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenis ir tachografo registracijos lapus. Iki nustatyto termino nepateikus reikalautų dokumentų, Institucija 2023 m. sausio 12 d. pakartotinu raštu (reikalavimu) pateikti duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-37) reikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 26 d. pateikti minėtus dokumentus. Pažymėtina, kad abu reikalavimai buvo siunčiami į MB „Z.“ elektroninio pašto adresą.
8. Apygardos teismas pritaria skundo argumentams, kad administracinėn atsakomybėm patraukta R. A. nebuvo tinkamai informuota apie Institucijos įmonei siųstus reikalavimus pateikti rašytinius įrodymus. Vertinant šiam klausimui nagrinėti aktualią teismų praktiką, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad, kaip jau buvo paminėta, aptariamo reikalavimo įteikimas yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė.
9. Būtina paminėti ir tai, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024)
10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. sausio 12 d. raštai buvo adresuoti tiesiogiai MB „Z.“ vadovui ir buvo siunčiami įmonės vadovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), o byloje pateiktas informacinės sistemos VEKTRA išrašas (b. l. 70) patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad R. A. neinformavimo aplinkybes patvirtino ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas MB „Z.“ direktorius V. A., kuris nurodė, jog už dokumentų ir darbų tinkamą organizavimą buvo atsakingas jis (2023 m. rugsėjo 2 d. garso įrašo 00:09:00 – 00:09:30 val.; 00:14:35 – 00:14:40 val.), apie įvykusį įvykį, o taip pat reikalaujamus dokumentus R. A. neinformavo (2023 m. rugsėjo 2 d. garso įrašo 00:11:08 – 00:11:15 val.), nors dukra formaliai ir buvo atsakinga už tinkamą įmonės veiklos dokumentų organizavimą, tačiau apie minėtą įvykį nieko nežinojo (2023 m. rugsėjo 2 d. garso įrašo 00:11:18 – 00:11:35 val.).
11. Atsižvelgiant į ANK nuostatas (5, 7, 8, 9 straipsniai), visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. Kaltės forma – viena iš administracinį nusižengimą padariusį asmenį apibūdinančių kriterijų ir nusižengimo pavojingumą lemiančių veiksnių, įvertintinų kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje, siekiant tinkamai individualizuoti skiriamą administracinę nuobaudą. ANK 455 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek neatsargiai, tiek tyčia. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria asmuo nepadaro to, ką privalo padaryti.
12. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti rašytiniai įrodymai įrodo, jog MB „Z.“ atsakingas asmuo nepateikė Institucijai 2023 m. sausio 12 d. pakartotinu raštu (reikalavimu) reikalautų pateikti vairuotojo S. B. skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenų ir tachografo registracijos lapų. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos ir Kauno apylinkės teismo argumentais, jog vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis R. A. turėjo įstatyme numatytą pareigą vadovauti įmonės transporto veiklai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. A. patvirtino, jog apie byloje aptariamus įvykius R. A. neinformavo ir visus įmonės veiklos dokumentus tvarkė pats. Apygardos teismo nuomone, esant tokiai situacijai, kuomet Institucijai raštai (reikalavimai) buvo tiesiogiai siunčiami įmonės vadovui, o ne (duomenys neskelbtini), ir įmonės vadovas neinformuoja (duomenys neskelbtini) apie Institucijos atsiųstą reikalavimą pateikti Institucijos reikalautus dokumentus, administracinė atsakomybė už dokumentų nepateikimą turi būti taikoma įmonės vadovui, kuris nepateikė reikalautų dokumentų ir neinformavo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kuri net nebuvo informuota apie tokį Institucijos reikalavimą.
13. ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apygardos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba institucijai iš naujo. Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgus į teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į ANK nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą.
14. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo ir Institucijos nutarimai yra neteisėti, todėl naikintini ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti Institucijai. Apygardos teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
R. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartį.
Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. sausio 30 d, nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo tirti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos transporto saugos administracijai.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.