Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ ieškinį atsakovei Ž. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

5. Kaupiamieji mokesčiai nustatyti 2015 m. balandžio 15 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.390, todėl namo administratorius pagrįstai, vadovaujantis norminiu aktu, reikalauja iš atsakovės mokėti kaupiamąjį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

3. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabutyje esančio buto savininko prievolę apmokėti išlaidas už namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą, šiems objektams suteiktas paslaugas aiškinimo ir taikymo klausimai.

4. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Ieškovas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. paskaičiavo atsakovei 861,97 Eur dydžio skolą už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, susidedančias iš administravimo išlaidų, elektros išlaidų, kaupiamųjų lėšų, kitų darbų, lifto priežiūros, nepastovių darbų, priežiūros/eksploatacijos, remonto/keitimo, montavimo darbų, šilumos ūkio priežiūros, šiukšlių išvežimo. Duomenų, kad nurodytą sumą atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui, byloje nėra (CPK 178 str.).

Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo

8. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi nesant 2018 m. gegužės 3 d. priimtame ieškinyje aiškiai suformuluoto ieškovo reikalavimo priteisti skolą ir už laikotarpius nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ir nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., teismas patenkino daugiau reikalavimų negu jų buvo suformuluota ieškinyje, priteisdamas skolą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirminiame teismui 2018 m. gegužės 3 d. pateiktame ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl 1 094,18 Eur skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. priteisimo iš atsakovės.

10. 2018 m. spalio 18 d. 11:26 val. pateiktu prašymu ieškovas nurodė, kad tikslina skolos susidarymo laikotarpį, teigdamas, kad atsakovės skola susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. ir sudaro 861,97 Eur. Bylą nagrinėjančio teisėjo 2018 m. spalio 18 d. rezoliucija prašymas priimtas.

11. Atsakovės manymu, nurodytu prašymu ieškovas ne tikslino ieškinį, tačiau pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, taigi pateikė naują ieškinį.

12. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškinio faktinis pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, o dalykas – ieškinio reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2018 m. spalio 18 d. prašymu ieškovas, nurodydamas kitą skolos susidarymo laikotarpį nei pirminiame ieškinyje, pakeitė ieškinio faktinį pagrindą, tačiau sumažindamas skolos dydį, nepakeitė ieškinio dalyko, kadangi šiuo reikalavimu siekė apginti tą patį interesą (atgauti atsakovės nesumokėtas sumas) nekeitė pasirinkto teisinių gynimo būdo (priteisti skolą), tik patikslino skolos dydį.

14. Vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovo 2018 m. spalio 18 d. 11:26 val. pateiktas prašymas teisme gautas po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos (2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta žodinio proceso tvarka). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tokį prašymą priėmė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tokį prašymą, naudodamasis jam suteikta teise, vertino, kaip neužvilkinantį bylos nagrinėjimo. Nurodytų motyvų pagrindu atmestini atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK reikalavimus, priėmė ieškinį, kuriuo buvo pakeistas tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas.

Dėl skolos dalių atsiradimo pagrindo

16. Atsakovės manymu, ieškovo ieškinys yra susijęs ne tik su ieškovo suteiktomis administravimo paslaugomis, tačiau ir kitų asmenų (UAB „Mano būstas“, UAB „Baltijos liftas“, AB „Eso“ ir kt.) suteiktomis paslaugomis už namo remonto darbus, atliekų išvežimą, elektros energiją, lifto priežiūrą, šilumos punkto už kurias atsakovo vardu galimai apmokėjo ieškovas, galimai įgydamas teisę regreso tvarka pareikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad yra apmokėjęs už šias paslaugas jas suteikusiems asmenims.

17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl skolų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Patalpoms ir kitoms pastato dalims, kurios naudojamos individualiai, tenkančios išlaidos gali būti traktuojamos kaip skirtos bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015)

18. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Taigi, ši norma reglamentuoja patalpų savininkų pareigas, atsiradusias dėl jų, kaip daiktinių teisių (nuosavybės) turėtojų, teisinio statuso. Nurodytoms išlaidoms priskirtinos bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitos panašios išlaidos, skirtos užtikrinti tinkamą naudojimąsi šiais objektais ir jų išlaikymą.

19. Kitos išlaidos, nesusijusios su butų ir kitų patalpų savininkų, kaip daiktinių teisių turėtojų, teisiniu statusu, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali būti priskiriamos išlaidoms, patirtoms dėl paslaugų suteikimo. Tokiomis išlaidomis gali būti pvz. šiukšlių išvežimo, elektros tiekimo išlaidos.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas į atsakovės skolos valdymo ataskaitą įtraukė šiukšlių išvežimo, elektros tiekimo išlaidas, kurios nelaikytinos išlaidomis, skirtomis bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, kadangi jomis siekiama suteikti tam tikras konkretiems gyventojams skirtas paslaugas, nuo jų (ne)suteikimo nepriklauso bendrojo naudojimo objektų būklė.

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent ieškovas įsipareigojo užtikrinti atsakovei elektros tiekimo, šiukšlių išvežimo paslaugas, taigi, prievolė suteikti bei apmokėti už šias paslaugas siejo ieškovą ir atsakovę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad užtikrinant nurodytų paslaugų suteikimą, ieškovui būtų uždrausta remtis trečiųjų asmenų (subrangovų/subtiekėjų) pajėgumais.

22. Vadovaujantis CK 6.717 straipsnio 3 dalimi, jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas.

23. Remiantis išdėstytu, vien aplinkybė, kad ieškovas atitinkamoms komunalinėms paslaugoms teikti pasitelkė trečiuosius asmenis, nesukūrė prievolės tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, pagal kurią tretieji asmenys įgytų teisę reikalauti, o atsakovė įgytų pareigą sumokėti už paslaugas tiesiogiai šias paslaugas teikusiems tretiesiems asmenims. Atsakovė duomenų apie tokią ją ir trečiuosius asmenis siejančią prievolę nepateikė, taigi, neįrodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu dėl atsiskaitymo už šias suteiktas paslaugas. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas atsakovės teiginys, jog ieškovas negali reikalauti nurodytų sumų iš atsakovės.

Dėl skolos už nesumokėtas kaupiamąsias lėšas

24. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas neturi teisės reikalauti skolos už kaupiamąsias lėšas (38,20 Eur), nes šios lėšos nėra ir negali būti laikomos skola, kadangi šių lėšų savininke yra atsakovė. Su nurodytu teiginiu, jog ieškovas negali reikalauti šios sumos sumokėjimo, nėra pagrindo sutikti.

25. CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

26. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 12-13 punktuose įtvirtinta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrijos pirmininkas ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, ar bendrojo naudojimo objektų administratorius) banke arba kitoje kredito įstaigoje atidaro atskirą patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Banko sąskaitos sutartyje nurodoma, kad jis veikia atstovaudamas patalpų savininkams. Visos patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam patalpų savininkui atskirai. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas, administruodamas kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas patalpų savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo vykdomos apskaitos duomenis.

27. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi teisę pareikšti ieškinius dėl priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo priteisimo. Pagal tokius ieškinius priteistos lėšos pervedamos į bendrojo naudojimo objektų valdytojo nurodytą kaupiamųjų lėšų sąskaitą.

28. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad ieškovas, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, naudodamasis Aprašo 16 punkte suteikta teise, teisėtai kreipėsi su reikalavimu dėl kaupiamųjų lėšų priteisimo iš atsakovės.

Dėl veiksmų, už kuriuos prašoma priteisti skolą, atlikimo

29. Atsakovės manymu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu atsakovės namui buvo įgaliotas veikti kaip ginčo namo administratorius, taip pat nepateikė įrodymų, kad jo atlikti darbai buvo būtini pagal privalomuosius statinio priežiūros reikalavimus.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje konstatuotos aplinkybės, jog Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 įsakymo Nr. 30-1920 bei 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-2602 pagrindu ieškovas UAB „Karoliniškių būstas“ atlieka daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas. Tokie juridiniai faktai registruoti Nekilnojamojo turto registre, jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, dėl ko nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad ginčo laikotarpiu ieškovas neteisėtai ėjo namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigas.

31. Iš bylos duomenų matyti ir šalys pripažįsta, kad didžioji atsakovės skolos dalis susidarė už name esančio lifto remontą. Ieškovės teigimu, ji, kaip gyvenanti pirmame namo aukšte ir liftu nesinaudojanti, už šį remontą neprivalo mokėti. Be to, liftas nuosavybės teise nepriklauso namo gyventojams.

32. Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liftas, atsižvelgiant į jo vietą name (integruotas į namo vidų), galimybę aptarnauti visus namo gyventojus, tiesioginę paskirtį sudaryti sąlygas namo gyventojams tinkami naudotis namu, pripažintinas namo technine įranga, dėl ko pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, laikytinas bendrąja daline butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe.

34. Be to, byloje esanti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013-12-23 pažyma apie lifto savininką patvirtina, kad lifto savininkai yra name esančių butų ir kitų patalpų savininkai, todėl atmestinas atsakovės teiginys, kad ieškovas yra lifto savininku. Jokių duomenų, kad lifto savininku būtų ieškovas, atsakovė nepateikė (CPK 178 str.)

35. Iš 2013 m. birželio 17 d. lifto techninės būklės tikrinimo ataskaitos Nr. 13-19-297 matyti, kad 2013 m. birželio 17 d. duomenimis name (duomenys neskelbtini), esantis liftas pripažintas netinkamu naudoti, taigi, nuo nurodyto momento liftas laikytinas neatitinkančiu privalomųjų reikalavimų, negalinčiu tinkamai atlikti savo funkcijos.

36. Bendram turtui išlaikyti reikalavimai nustatyti aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. Pagal Reglamento 5 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, name esantis liftas nuo 2013 birželio 17 d. neatitiko būtinojo saugaus naudojimo, sveikatos apsaugos reikalavimų, kas laikytina privalomaisiais statinio priežiūros reikalavimais, kurie privalėjo būti atkurti liftas remontuojant (keičiant). Ieškovas, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, užtikrino lifto remonto (keitimo) darbų atlikimą, kuriuos atlikus remonto lėšos paskirstytos namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkiams, įskaitant atsakovę.

38. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei išlaidos už lifto remontą yra susijusios su šio objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, tai jos priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas. Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016).

39. Nurodytas aplinkybes (t. y. tai, kad lifto remontas buvo reikalingas užtikrinant privalomuosius statinio priežiūros reikalavimus) pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Remiantis išdėstytu, atsakovės teiginys, kad lifto remontas nebuvo reikalingas užtikrinant privalomuosius statinio priežiūros reikalavimus, atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad skolos už lifto remontą atsakovė nesumokėjo.

Dėl namo priežiūros ir remonto išlaidų paskirstymo proporcingumo

40. Pasak atsakovės, ieškovas netinkamai paskirstė namo priežiūros ir remonto išlaidas, nes kaimynų asmeninio naudojimo rūsio patalpoms nepriskyrė jokios dalies šių priežiūros išlaidų, pažeidžiant proporcingumo užimamoms patalpoms principą.

41. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

42. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad ieškovo atsakovei išrašytose sąskaitose nurodytas atsakovės bendras plotas - 63,69 kv. m., jis atitinka nekilnojamojo turto registre užfiksuotą atsakovės bendrą plotą – 63,69 kv. m. Nekilnojamojo turto registro pažyma apie gyvenamąjį namą – A(duomenys neskelbtini), patvirtina, kad namo bendras plotas 1 865,80 kv. m., naudingas plotas – 1 567,70 kv. m., gyvenamasis plotas – 1 072,20 kv. m., rūsių plotas – 298,10 kv. m. Pateiktose sąskaitose pagal atsakovės buto bendrą plotą paskaičiuoti mokesčiai.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 punktas nustato, jog būsto naudingas plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

44. Nenustatyta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą skirstant namo priežiūros ir remonto išlaidas į naudingąjį būsto plotą turėtų būti įtraukiamas ir rūsio patalpos plotas. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu apie netinkamą namo priežiūros ir remonto išlaidų paskirstymą, neatsižvelgiant į rūsių plotus. Pirmosios instancijos teismas nurodytą atsakovės argumentą atmetė pagrįstai.

45. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

47. Atsakovė prašo skirti ieškovui 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo.

48. Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

49. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose pateikė melagingą ar sąmoningai klaidinančią informaciją apie faktines bylos aplinkybes, rėmėsi neautentiškais dokumentais, kitaip veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Vien tai, kad atsakovės manymu, ieškovo argumentai yra nepagrįsti, neleidžia daryti išvados, kad ieškovas piktnaudžiavo procesine teise pareikšti ieškinį. Be to, pažymėtina, kad teismas ieškovo ieškinio argumentus pripažino pagrįstais ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas. Remiantis išdėstytu, nenustačius būtinųjų CPK 95 straipsnio taikymo sąlygų, nėra pagrindo ieškovo veiksmų pareiškiant ieškinį vertinti kaip piktnaudžiavimą teise ir skirti jam CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta baudą, dėl ko atsakovės prašymas skirti baudą ieškovui atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 240 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“, į. k. 121457971, naudai 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.