Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui, atsakovei R. M., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai, institucijos atstovei A. V., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal A. M. ieškinį atsakovei R. M., išvadą teikiančiai institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo pakeisti 2013-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį pagal kurią A. M. įsipareigojo teikti 289,62 Eur (1000 Lt) dydžio išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiui sūnui T. M.. Nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Nurodo, kad nuo to laiko ženkliai pasikeitė jo materialinė padėtis – tuo metu jis dirbo Skandinavijoje, jo uždarbis buvo tris kartus didesnis, tačiau įmonė bankrutavo, o grįžus į Lietuvą jo pajamos ženkliai sumažėjo. Mano, kad tai yra pagrindas sumažinti teikiamą išlaikymo dydį. Be to, nori nustatyti maksimalią bendravimo su vaiku tvarką.

Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas prašo ieškinį tenkinti. Sutinka, kad bendravimo su vaiku tvarka gali būti ir trumpesnė nei prašoma ieškiniu.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsižvelgdama į sumažėjusias ieškovo pajamas sutinka, kad teikiamo išlaikymo dydis būtų mažinamas iki 220 Eur. Neprieštarauja, kad ieškovas dažniau matytųsi su sūnumi, tačiau nesutinka, kad ieškovui būtų suteikta teisė paimti vaiką į giminaičių šventes ar praleistų pusę vasaros atostogų, nes vaikas yra mažas, nėra pripratęs ilgai bendrauti su tėvu.

Institucijos atstovė prašo ieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų vaiko amžių ir interesus, išlaikymo dydį mažinti minimaliai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ieškovo, atsakovės, atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria A. M. įsipareigojo sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 1000 Lt (289,62 Eur) kas mėnesį. Ieškovas A. M. prašo sumažinti išlaikymo sumą iki 175 Eur, nes ženkliai sumažėjo jo darbo užmokestis.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.). Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo teismo sprendimu priteistą išlaikymą dėl pablogėjusios savo turtinės padėties, privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą (CPK 178 straipsnis). Ieškinį jis grindžia savo pajamų sumažėjimu.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad 2015-12-22 nutraukė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų apie darbo užmokestį šioje bendrovėje nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šiuo metu jo darbo užmokestis sudaro apie 650 eur per mėnesį, nors tai patvirtinančių dokumentų taip pat neteikė.

Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad dirba dvejose darbovietėse po 0,5 etato, jos darbo užmokestis minimalus. Teismo posėdyje paaiškino, kad buvo susiradusi geriau apmokamą darbą, tačiau darbo grafikas nesutapo su vaiko lankomo darželio darbo laiku. Ji kelis kartus prašė ieškovo, kad šis bent kelis kartus per savaitę paimtų sūnų iš darželio, tačiau ieškovas atsisakė tai daryti, todėl ji buvo priversta vėl keisti darbovietę. Pateikė įrodymus apie tai, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 500 Eur.

Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju atsakovei R. M. tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pajamos yra du kartus didesnės nei atsakovės, o ji iš esmės viena ilgą laiką rūpinosi vaiku, priteisto iš ieškovo išlaikymo suma mažintina iki 220 Eur. Tai atitiks tiek esamą šalių turtinę padėtį, tiek minimalius vaiko interesus.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas ilgą laiką susidomėjimu sūnumi nerodė, su juo nebendravo, nežino vaiko įpročių ir pomėgių, vaikas yra mažo amžiaus, nepripratęs prie ieškovo gyvenamosios aplinkos, todėl šiuo metu nustatytina minimali ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka. Laikytina, kad iki ieškovas įgis bendravimo su vaiku įgūdžių, atsiras jo ir sūnaus abipusis prisirišimas ir supratimas, pakankamas bendravimo laikas laikytinas pirmas ir trečias kiekvieno mėnesio savaitgalis.

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos, nes jos yra proporcingos patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 282 str. 2 d. 1 p., 285-287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir iš A. M., a.k (duomenys neskelbtini) sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 220 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti A. M., a.k (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi tvarką: pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 19 val. vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.