Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-557/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
1A-107-557/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas, Arvydas Daugėla
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-557/2019

Teisėja V. Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01516-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Daugėlos ir Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,nuteistajam V. K. ir jo gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2019 m. sausio10 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. sausio 10 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su tėvu J. K. metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą jam į dešinę ranką ir taip nukentėjusiajam J. K. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. nurodo, kad nuosprendis, kuriuos jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, yra per griežtas, nes tėvui jis sudavė į petį nestipriai, tėvui net neliko žymės toje vietoje, ir toks jo elgesys, apelianto nuomone, jokios grėsmės nekėlė. Visi gąsdinimai, kuriuos jis išsakė tėvui, tebuvo išgėrusio svaičiojimai, nekeliantys realios grėsmės. Tėvas, apimtas pykčio, spontaniškai parašė pareiškimą policijai, o bylą nagrinėjant teisme jam atleido. V. K. prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, tėvo atsiprašė. Atsižvelgiant į tai, apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis V. K. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, jo smurtas prieš tėvą jokios realios žalos jam nesukėlė, tėvo jis atsiprašė ir šis jam atleido. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

7. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą V. K. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas V. K. už padarytą tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, artimą šio straipsnio sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimus padarė veikdamas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje ne kartą teistas, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai, baustas administracine tvarka. Įvertinęs šias nuteistąjį V. K. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis.

8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų V. K. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

9. Pažymėtina, kad nuteistojo V. K. padaryta veika yra tyčinė, nukreipta į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie V. K. nusikalstamas veikas (b. l. 70–78) matyti, jog jis praeityje yra ne kartą teistas, iš jų ir už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai. V. K. tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį – tėvą - padarė praėjus vos pusantrų metų po paleidimo iš pataisos įstaigos (2017-07-13 paleistas iš pataisos namų, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už analogiškus, tik skirtingos apimties nusikaltimus dėl smurto artimoje aplinkoje prieš tą patį šeimos narį – tėvą, taip pat ir dėl nevienkartinio smurto prieš motiną (b. l. 70–78, 79–82, 83–85, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Šioje byloje V. K. buvo teisiamas net vienuoliktą kartą, paskutinius penkis kartus už tyčinius smurtinius nusikaltimus, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis praeityje daug kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 61–69). Anksčiau V. K. paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti, V. K., būdamas net 10 kartų teistas, šioje byloje jau šeštą kartą buvo teisiamas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurį, pažymėtina, pakartotinai padarė prieš tą patį šeimos narį – tėvą, būdamas ne kartą teistas dėl smurto artimoje aplinkoje ir prieš motiną (b. l. 83–85, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

10. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad V. K. nusikalto, būdamas anksčiau ne kartą teistas, esant neišnykusiam teistumui. Nuteistojo V. K. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis ne kartą buvo teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, šie ir kitos rūšies nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Anksčiau V. K. skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – jo nepataisė, nes jis toliau elgėsi nusikalstamai. Tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelnesnės BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimas šiuo atveju nebepakanka.

11. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi, ir ši aplinkybė turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą nusikaltimą skirtinos mažesnės už sankcijos vidurkį bausmės skyrimą.

12. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad jis tėvo atsiprašė ir šis jam atleido, nesudaro pagrindo bausmės švelninimui, nes, kaip minėta, dėl smurto artimoje aplinkoje prieš tėvą, taip pat ir prieš motiną, tiek dėl kitų smurtinių nusikaltimų V. K. buvo teisiamas nebe pirmą kartą, tai rodo, kad jis jokių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, o jo deklaruojamas nuoširdus apgailestavimas dėl padaryto tyčinio smurtinio nusikaltimo prieš šeimos narį tėra tik siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad nors V. K. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį, pažeista asmens sveikata, kaip viena iš labiausiai teisės ginamų ir nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Nors, kaip pažymima apelianto skunde, jis sudavė tėvui į petį nestipriai ir jokių sužalojimų nepadarė, tačiau šioje byloje V. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio dalį už fizinio skausmo tėvui J. K. sukėlimą, o ne vizualiai išreikštą nežymų sveikatos sutrikdymą.

13. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam V. K. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį V. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo V. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Linas PauliukėnasArvydas DaugėlaDalia Kursevičienė