Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž., suinteresuotam asmeniui antstoliui Tomui Ubartui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi skolų, ir į jo turtą buvo nukreiptas išieškojimas, ji kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą. Šiaulių apylinkės teismas 2016-09-20 nutartimi (c. b. Nr. e2VP-3644-772/2016), pakeista 2016-12-05 Šiaulių apygardos teismas nutartimi (c.b. Nr. e2S-1026-372/2016), nustatė, kad atsakovo G. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto dalis yra ½ . Šie juridiniai faktai buvo registruoti ir VĮ „Registrų centre“. Todėl mano, kad po priimtų teismo nutarčių jai priklauso ½ dalis žemės sklypo su pastatais (ūkiniu pastatu ir nebaigtos statybos namu), nebaigtos statybos registruose neįregistruoto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui G. Ž. - likusi ½ dalis minėto turto.

2017-03-30 Patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-17-98-8065, antstolis Ričardas Kudrauskas paskelbė atsakovui G. Ž. priklausančio turto: ½ dalies žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Šiaulių r. varžytynes. Neatsiradus nė vienam pirkėjui. 2017-06-01 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-l7-98-16500 turtas buvo perduotas atsakovo kreditoriui R. Ž. Taigi, nuo 2016-06-14 įsigaliojo įrašas, kad žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., turto savininkai po ½ dalį yra atsakovas G. Ž. ir R. Ž., nors jai turėtų priklausyti ½ dalis turto, o likusi dalis - atsakovui G. Ž., o jo dalį perdavus pagal Turto perdavimo išieškotojui aktą R. Ž., turto savininkai turėjo likti tik ji - I. Ž. ir R. Ž.. Atsakovus G. Ž. nebeturėtų būti turto savininkas.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. Ž. ir jos atstovė advokatė Donata Motiejūnė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas G. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas G. Ž. su pareikštu ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti, patvirtino, kad visi ieškovės išdėstyti argumentai yra teisingi.

Suinteresuotas asmuo antstolis Tomas Ubartas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė, kaip turto savininkė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše nefigūruoja, todėl būtinas teismo sprendimas, kurio pagrindu būtų pakeistas registro įrašas apie savininką.

Ieškinys netenkintinas.

Materialiosios teisės normose, įtvirtinančiose įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, nustatyta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti įgytas panaudojant tik asmenines lėšas ir turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tokį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 7 p. ). Taigi vien sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo fakto nepakanka tam, kad turtas būtų pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-42/2012 ir kt.).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė I. Ž. su atsakovu G. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. CM skyriuje, įrašo Nr. 316 (29 b. l.).

Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota, kad ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), priklauso G. Ž. 2008-03-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1901 pagrindu, ½ dalis pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso G. Ž. 1996-07-17 Dovanojimo sutarties Nr. S-866 pagrindu. Nors ieškovė ir nurodo, kad yra ½ dalis nebaigtos statybos registruose neįregistruoto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), registruoti atsakovo G. Ž. vardu, tikslesnių duomenų apie šį turtą teismui nepateikta. Ieškovė taip pat nurodė, kad VĮ Registrų centras be teismo sprendimo įrašo apie savininką nekeičia, bet duomenų, kad būtų kreiptasi į VĮ Registrų centrą, teismui nepateikta.

2017-03-30 Patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-17-98-8065, antstolis Ričardas Kudrauskas paskelbė atsakovui G. Ž. priklausančio turto: ½ dalies žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. varžytynes (22 b.l.). Neatsiradus nė vienam pirkėjui, 2017-06-01 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-l7-98-16500 turtas buvo perduotas atsakovo kreditoriui R. Ž. (28 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-20 nutartimi (c. b. Nr. e2VP-3644-772/2016), pakeista 2016-12-05 Šiaulių apygardos teismas nutartimi (c.b. Nr. e2S-1026-372/2016), nustatyta, kad atsakovo G. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto dalis yra ½ . Šie juridiniai faktai buvo registruoti ir VĮ „Registrų centre“, įrašas galioja nuo 2017-02-24 (5-7 b. l.). Tačiau minėtoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad antstolis išieškojimą vykdo iš skolininko G. Ž. asmeninio turto ir kad ne visas vykdymo procese areštuotas skolininko G. Ž. nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. Ž. ir I. Ž. nuosavybė. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, G. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1996 m. liepos 17 d. Dovanojimo sutartimi Nr. S866, yra asmeninė skolininko nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad minėtas ūkinis pastatas dovanojimo sutartimi Nr. S866 būtų perleistas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, ar kokiu kitu pagrindu (pvz. teismo sprendimu) priklausytų ir skolininko sutuoktinei I. Ž.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, G. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2008 m. kovo 12 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1901 bei Priėmimo – perdavimo aktu Nr. 337, ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1996 m. liepos 17 d. Dovanojimo sutartimi Nr. S866, ūkinio pastato baigtumas 59 proc. Byloje duomenų, apie tai, kad pareiškėja iš esmės būtų prisidėjusi prie minėto ūkinio pastato statybos, jo pagerinimo ar rekonstrukcijos, asmeninių lėšų panaudojimo, nėra pateikta, ieškovė tik nurodo, kad nustačius teismui, kad jai bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis turto, šis turtas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, ir sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti turtą asmenine nuosavybe, turi būti pagrindai, išdėstyti CK 3.89 straipsnyje, o būtent: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė nenurodė nei vieno iš pagrindų, nurodytų šiame straipsnyje, o vien tik tai, kad teismo nutartimi, nagrinėjant bylą CPK 667 straipsnio tvarka ir nustačius sutuoktinių dalis, nėra pagrindas ieškovei priklausančią dalį pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės I. Ž. ieškinys atsakovui G. Ž., suinteresuotam asmeniui antstoliui Tomui Ubartui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe atmestinas.

CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių neprašo priteisti bylinėjimo išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 92 str.; LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 265, 269-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį dėl ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ½ dalies pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalies nebaigtos statybos registruose neįregistruoto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), registruotų atsakovo G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, pripažinimo I. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybe, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.