- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-69-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34438-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- J. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 30 (trisdešimties) parų areštu.
Į bausmės laiką įskaitytas J. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019-10-29 iki 2019-11-27 ir nurodyta, kad J. M. jam paskirtą bausmę yra visiškai atlikęs.
Iš J. M. priteista 109,27 Eur Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.
Iš J. M. priteista 2752,64 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. M. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų: jis 2018-07-18, apie 0.50 val., (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, Klaipėdos mieste, kaimynui V. S. paprašius nekelti triukšmo, smogė pastarajam aštriu daiktu, pataikydamas V. S. į kairiąją ranką. Tokiu būdu J. M. padarė V. S. pjautinę žaizdą kairio riešo ir dilbio ribos priekiniame paviršiuje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-27 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, ir palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus.
2.1. Apeliantas nurodo, kad dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nurodė, kad apie 23.30 val. grįžo namo. Dviratį norėjo palikti savo sandėliuke. Sandėliuko durys nenustatytų asmenų buvo užkaltos lentomis. Bandė atsuktuvu atsukti varžtus ir atplėšti nuo durų pritvirtintas lentas ir tuo metu pamatė ateinantį nukentėjusįjį. Apeliantas nesuprato, kad jis yra kaimynas, nes anksčiau jo nebuvo matęs. Pagalvojo, kad tai narkomanas ar asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl išsigandęs, kad prieš jį nebūtų pavartotas smurtas, rankoje turėdamas atsuktuvą, su kuriuo bandė atplėšti savo sandėliuko užkaltas lentas, jausdamas grėsmę, gynėsi nuo atėjusio asmens, jį vijosi norėdamas sulaikyti nežinodamas jo tikslų ir per neatsargumą galėjo sužaloti. Atkreipia dėmesį, kad tai buvo nakties metas, nuteistasis buvo vienas, yra senyvo amžiaus, jam 71 metai. Tuo metu jis buvo streso būsenos ir jam buvo pagrindas bijoti, kad prieš jį gali būti pavartotas smurtas ar atlikti kiti neteisėti veiksmai.
2.2. Teigia, jog nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje parodė, kad nuteistasis jį tariamai sužalojo panaudodamas peilį. Tai neatitinka tikrovės, nes atvykę pareigūnai nei pas nuteistąjį, nei jo rūsyje, nei kitose vietose peilio nerado. Nuteistasis apklausos metu nurodė, kad jokio peilio neturėjo, gynėsi rankoje turėdamas atsuktuvą. Nors nukentėjusysis jokių neteisėtų veiksmų prieš nuteistąjį neatliko, tačiau apelianto veiksmai buvo nulemti baimės dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nors nukentėjusysis teigia, kad nuteistasis būdamas rūsyje nuolat kelia triukšmą, taip pat triukšmą kėlė ir 2018-07-18 apie 0.30 val., tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį, kad atsukdamas varžtus nuo užkaltų rūsio durų jis negalėjo kelti triukšmo. Todėl nakties metu pasirodęs nepažįstamas daug jaunesnis vyriškis sukėlė jam didelę baimę ir stresą, todėl mano, kad savo veiksmus atliko dėl būtinosios ginties, o ne norėdamas sužaloti nukentėjusįjį.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis siekia būti išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes mano, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis.
6. Baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog apeliantas smogė nukentėjusiajam V. S. aštriu daiktu ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, nuteistasis ginčija teismo padarytą išvadą apie jo kaltę, apeliaciniame skunde kartoja įvykio aplinkybes, kurias iš esmės jau buvo nurodęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, ir neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį įvertino šiuos nuteistojo parodymus, taip pat įvertino nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus įrodymus ir pripažino, jog šių įrodymų visumos pakanka nuteistojo J. M. kaltumui nustatyti. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.
7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, jis turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
8. Nuteistasis nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir nurodo, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti per neatsargumą, patirdamas stresą ir bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą. J. M. kaltė yra visiškai įrodyta bylos įrodymų visuma: nukentėjusiojo V. S. ir liudytojų policijos pareigūnų M. K. ir A. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-01-03 daiktų apžiūros protokolo turiniu, 2018-08-07 apžiūros protokolu, kuriame aprašytas įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas J. M. sulaikymas, iš dalies ir paties nuteistojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais.
9. Nukentėjusysis V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018-07-18, apie 0.30 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išgirdo triukšmą namo rūsyje, todėl nuėjo sudrausminti triukšmautojo. Namo rūsyje pamatė kaimyną – J. M., kuris vakarais rūsyje naktį nuolat kelia triukšmą. Jis nespėjo nuteistojo sudrausminti, nes šis, jį pamatęs, nieko nesakydamas, jį puolė rankoje laikydamas daiktą, panašų į peilį. Nukentėjusysis, norėdamas išvengti smūgio peiliu, savo ranka blokavo jo smūgį, todėl buvo sužalotas jo rankos riešas. Po to jis išsigandęs išbėgo iš rūsio, o nuteistasis jį vijosi, tačiau nepavijo. Pamatęs, kad kaimynas nuėjo į rūsį, jis pribėgo rūsio durų ir jas užrakino. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, jie sulaikė nuteistąjį, o nukentėjusysis buvo medikų pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas M. K. parodė, kad 2018-07-18, apie 1 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. K., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, peiliu sužalotas žmogus. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko nukentėjusysis. Kadangi jo ranka buvo sužalota, jie iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Nukentėjusysis parodė, kad rūsyje yra jį sužalojęs kaimynas. Pareigūnui tik pravėrus rūsio duris, jį puolė ten buvęs vyriškis, kuris rankose turėjo peilį. Pareigūnui pavyko atšokti atgal. Sulaikomas nuteistasis priešinosi, grasino visus nužudyti. Kai M. K. su A. K. kartu su atskubėjusiais į pagalbą mobiliosios kuopos pareigūnais sulaikė J. M., jo rankose rado tik atsuktuvą. Apžiūrėję įvykio vietą jie peilio nerado. Kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. K. davė tokius pat parodymus, kaip ir M. K.. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. konstatuota pjautinė žaizda kairio riešo ir dilbio ribos priekiniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip dėl vieno trauminio kontaktinio smūginio dinaminio poveikio duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 65). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. konstatuota pjautinė žaizda kairio riešo ir dilbio ribos priekiniame paviršiuje, stipinkaulio distalinio galo priekinio krašto nešvieži potrauminiai pakitimai. Dėl kairio stipinkaulio pažeidimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl sveikatos sutrikdymo mastas iš nežymaus buvo pakeistas į nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 86–87). 2019-01-03 daiktų apžiūros protokole aprašytas įvykio vietoje iš J. M. paimtas atsuktuvas (t. 1, b. l. 155–156, 159). 2018-08-07 apžiūros protokole aprašytas įvykio vietoje J. M. sulaikymo metu darytas vaizdo įrašas. Nurodyta, kad J. M. priešinosi sulaikomas, į pareigūnus mėtė daiktus, apipurškė skysčiu. Iš pareigūnų pokalbio suprantama, kad J. M. turi peilį. Pareigūnams liepus mesti peilį, nuteistasis šaukia, kad tai ne peilis, o atsuktuvas. Pareigūnams parvertus J. M. ir jį sulaikius, jis rankoje turėjo atsuktuvą (t. 1, b. l. 165–166). Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienos vakare apie 23.30 val. jis grįžo namo ir pamatė, kad jo sandėliuko durys užkaltos lentomis. Bandė atsuktuvu atplėšti nuo durų lentas, kai atsisukęs pamatė nukentėjusįjį, nesuprato, kad tai jo kaimynas, pamanė, kad tai narkomanas ar „bomžas“, todėl puolė jį rankose laikydamas atsuktuvą. Nukentėjusysis pradėjo bėgti, o nuteistasis jį vijosi, tačiau nepavijo. Besivydamas gal ir galėjo netyčia nukentėjusįjį kliudyti atsuktuvu, tačiau tokio tikslo jis neturėjo ir nemano, kad taip įvyko. Po to jis grįžo atgal į rūsį, vėl norėjo atplėšti užkaltas lentas nuo savo sandėliuko durų. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Pažymėtina, kad analogiškas aplinkybes nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde – teigia, kad vijosi kaimyną nežinodamas jo ketinimų, todėl per neatsargumą galėjo sužaloti.
10. Nors nuteistasis bando sukritikuoti nukentėjusiojo V. S. parodymus nurodydamas, kad šis nepagrįstai teigia, jog nuteistasis sužalojo jį naudodamas peilį (nes peilis įvykio vietoje nebuvo rastas), tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga, kad J. M. yra nuteistas už tai, jog V. S. smogė aštriu daiktu ir padarė jam pjautinę žaizdą ties kairio riešo ir dilbio riba. Be to, teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad nuteistasis jį puolė daiktu, panašiu į peilį. Todėl, nesant abejonių dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir padarinių nukentėjusiajam atsiradimo, aplinkybė, kokiu būtent daiktu (peiliu ar atsuktuvu) nukentėjusiajam buvo padarytas specialisto išvadose užfiksuotas sužalojimas (pjautinė žaizda), nagrinėjamu atveju esminės reikšmės kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamus veiksmus neturi. Taip pat tai nesuteikia pagrindo abejoti nuosekliais, detaliais ir faktines bylos atitinkančiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai. Pažymėtina ir tai, jog policijos pareigūnas M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad, vos jam pravėrus rūsio duris, nuteistasis rankose turėjo peilį. Be to, policijos pareigūnai atvyko praėjus šiek tiek laiko po įvykio, kai nuteistasis jau buvo grįžęs į rūsį ir, jo teigimu, vėl mėgino atplėšti lentas nuo savo sandėliuko durų, o byloje esančiame anksčiau minėtame J. M. sulaikymo vaizdo įraše aiškiai matyti, jog prieš jį sulaikant nuteistasis kelis kartus buvo užtrenkęs išorines rūsio duris ir nusileidęs į rūsio gilumą.
11. Įvertinusi aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo J. M. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo kaltės neigimu.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis J. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
13. BK 28 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog sprendžiant klausimą, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016, 2K-220-895/2017).
14. BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas nustato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-313/2012, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K- 1- 788/2015, 2K-13-507/2017). Taigi teismai, spręsdami klausimą dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo, turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes, tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, besiginančiojo kaltės formą ir rūšį.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusysis V. S. atėjo į gyvenamojo namo rūsį norėdamas J. M. sudrausminti dėl naktį keliamo triukšmo, tačiau nespėjus to padaryti (nukentėjusiajam išvis neatlikus jokių veiksmų) nuteistasis jį puolė rankoje laikydamas daiktą, panašų į peilį, ir sužalojo, po to vijosi. Pats nuteistasis tiek teisiamajame posėdyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog puolė ir vijosi bei galbūt sužalojo nukentėjusįjį iš baimės, nors V. S. prieš jį neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Todėl iš faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio nukentėjusiojo kėsinimosi į nuteistąjį J. M. ir (ar) jo turtą, kuris būtų galėjęs išprovokuoti nuteistojo būtinąją gintį. Be to, nors apeliantas teigia neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį atlikęs dėl to, kad yra senyvo amžiaus, buvo naktis, gerokai už jį jaunesnio V. S. nepažinojo, jautė grėsmę savo gyvybei ir sveikatai, tačiau šiuo atveju svarbu tai, jog Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017). Iš būtinosios ginties instituto sampratos išplaukia, kad būtinosios ginties atveju besiginančio asmens subjektyvus situacijos pavojingumo suvokimas negali būti vertinamas kaip neginčijama aplinkybė. Vien tai, kad asmuo tam tikroje socialinėje situacijoje mano, kad jo teisėms kyla pavojus, savaime nereiškia, kad tas pavojus realiai egzistuoja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275-689/2019). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo J. M. neteisėtus veiksmus vertinti kaip atliktus būtinosios ginties sąlygomis.
16. Apeliaciniame skunde nenurodant jokių motyvų ar argumentų lakoniškai prašoma išteisinus nuteistąjį Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Šis apelianto prašymas yra nepagrįstas. BPK 115 straipsnio 3 dalies punkto 2 dalyje nurodyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nuosprendis, kuriuo J. M. nuteistas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, yra paliekamas nepakeistas (t. y. paliekamas nuteisimas), o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus.
17. Kaip jau aptarta anksčiau, byloje pagrįstai nustatyta, jog J. M. padarė nusikaltimą, dėl kurio buvo sužalotas nukentėjusysis V. S., dėl to išlaidų patyrė gydymo paslaugas suteikusios bei socialinį draudimą užtikrinančios įstaigos. Dėl šių aplinkybių civilinių ieškovų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai pagrįstai buvo visiškai tenkinti.
18. Dėl nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų jam buvo suteiktos gydymo paslaugos, be to, jis buvo kurį laiką nedarbingas, todėl jam buvo mokama ligos pašalpa. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos teritorinės ligonių kasos patirtos išlaidos dėl nukentėjusiojo apžiūros bei gydymo, taip pat ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos išmokant nukentėjusiajam ligos pašalpą neabejotinai priežastiniu ryšiu yra susijusios su neteisėtais apelianto veiksmais ir turi būti atlygintos kalto asmens, t. y. J. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis, 6.293 straipsnio 3 dalis). Civilinių ieškovų reikalavimai yra pagrįsti objektyviais rašytiniais duomenimis. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje yra pateikta V. S. gydymo paslaugų išrašo kopija, kurioje nurodyti jam suteiktų ambulatorinių paslaugų įkainiai ir kainos (t. 1, b. l. 98–101). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniame ieškinyje yra pateikta informacija apie V. S. išduotus nedarbingumo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019-01-23 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui išmokėtas išmokas (t. 1, b. l. 112-125). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių civilinių ieškovų ieškinius tenkino visiškai ir priteisė iš nuteistojo J. M. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 109,27 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 2 752,64 Eur.
19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo J. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.