Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-615-526/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-11-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
1-615-526/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34438-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Nukentėjusysis
V. S.
Kaltinamasis
J. M.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5Areštas (BK 49 str.)
Baudžiamoji byla Nr.1-615-526/2019Proceso Nr.1-01-1-34438-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Eugenijus Antanauskas,sekretoriaujant Linai Dabulskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiajam V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nesunkiai sužalojo žmogų: jis, 2018-07-18, apie 00:50 val., (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, Klaipėdos mieste, kaimynui V. S. paprašius nekelti triukšmo, smogė pastarajam aštriu daiktu, pataikydamas V. S. į kairiąją ranką. Tokiu būdu J. M. padarė V. S. pjautinę žaizdą kairio riešo – dilbio riboje priekiniame paviršiuje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal jam pareikštą kaltinimą J. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018-07-17 vakare jis pjovė žolę. Apie 23:30 val. jis su dviračiu grįžo namo. Dviratį norėjo palikti savo sandėliuke Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pamatė, kad jo sandėliuko durys užkaltos lentomis. Jis bandė su atsuktuvu atplėšti nuo durų lentas kai atsisukęs pamatė nukentėjusįjį. Jis nesuprato, kad tai kaimynas, o pagalvojo, kad tai narkomanas ar bomžas, atėjęs į sandėliuką, todėl puolė jį, rankose laikydamas atsuktuvą. Nukentėjęs pradėjo bėgti, o jis jį vijosi, tačiau nepavijo. Besivydamas gal ir galėjo netyčia nukentėjusįjį kliudyti atsuktuvu, tačiau tokio tikslo jis neturėjo ir nemano, kad taip įvyko. Po to jis grįžo atgal į rūsį, kur vėl norėjo atplėšti užkaltas lentas nuo savo sandėliuko durų. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis priešinosi pareigūnams, nes manė, kad tai nukentėjusiojo pakviesti banditai atėjo.

Be kaltinamojo parodymų, kur jis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau pripažino, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, jo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2018-07-18, apie 00:30 val. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgirdo triukšmą namo rūsyje, todėl nuėjo sudrausminti triūkšmautoją. Namo rūsyje pamatė kaimyną - J. M., kuris vakarai rūsyje naktį pastoviai kelia triūkšmą. Jis nespėjo kaltinamojo sudrausminti, kai šis, jį pamatęs, nieko nesakydamas puolė jį, rankoje laikydamas daiktą, panašų į peilį. Jis, norėdamas išvengti smūgio peiliu, savo ranka blokavo jo smūgį, ko pasekoje buvo sužalotas jo rankos riešas. Tada išsigandęs jis išbėgo iš rūsio. J. M. jį vijosi, tačiau nepavijo. Jau būdamas kieme, paskambino žmonai, kad ji iškviestų policijos pareigūnus. Pamatęs, kad kaimynas nuėjo į rūsį, jis pribėgo prie namo rūsio durų ir užrakino duris. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė kaltinamąjį, o jis buvo medikų pristatytas į Klaipėdos Respublikinę ligoninę.

Savo parodymus nukentėjusysis V. S. patvirtino ir akistatos su J. M. metu (2 t., b.l.28-29).

Specialisto išvadoje Nr. G 1225/18(03) nurodyta, kad V. S. konstatuota pjautinė žaizda kairio riešo - dilbio riboje priekiniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio dinaminio poveikio pasekoje duriančiomis - pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 65).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2174/2018(03) nurodyta, kad V. S. konstatuota pjautinė žaizda kairio riešo - dilbio riboje priekiniame paviršiuje, stipinkaulio distalinio galo priekinio krašto nešvieži potrauminiai pakitimai. Dėl kairio stipinkaulio pažeidimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), todėl sveikatos sutrikdymo mastas iš "sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties" keičiamas į nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 86-87).

Liudytojas policijos pareigūnas M. K. parodė, kad 2018-07-18, apie 01 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. K., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, peiliu sužalotas žmogus. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko nukentėjusysis. Kadangi jo ranka buvo sužalota, jie iškvietė GMP darbuotojus. Nukentėjusysis parodė, kad rūsyje yra jį sužalojęs kaimynas. Jam tik pravėrus rūsio duris, jį puolė ten buvęs vyriškis, kuris rankose turėjo peilį. Jam pavyko atšokti atgal. Sulaikomas kaltinamasis priešinosi, grasino visus nužudyti. Kai jie ji su atskubėjusiais į pagalba mobiliosios kuopos pareigūnais sulaikė, kaltinamojo rankose rado tik atsuktuvą. Apžiūrėję įvykio vietą jie peilio nerado.

Liudytojas policijos pareigūnas A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, davė tokius pat parodymus kaip ir liudytojas M. K..

2019-01-03 daiktų apžiūros protokole aprašytas įvykio vietoje iš J. M. paimtas atsuktuvas (1 t., b.l.155-156, 159).

2018-08-07 apžiūros protokole aprašytas įvykio vietoje J. M. sulaikymo metu darytas vaizdo įrašas. Jame fiksuota, kad J. M. priešinosi sulaikymui, į pareigūnus mėtė daiktus, apipurškė skysčiui; iš pareigūnų pokalbio suprantama, kad J. M. turi peilį; pareigūnams liepiant mesti peilį, J. M. šaukia, kad tai ne peilis, o atsuktuvas. Pareigūnams parvertus J. M. ir jį sulaikius, pastarasis rankoje turėjo atsuktuvą (1 t., b.l.165-166).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu kaltinamojo J. M. kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais, kur jis pripažįsta galimai sužalojęs nukentėjusįjį, bei aukščiau aptartų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. J. M., neigdamas savo kaltę, pripažino, kad nukentėjusiajam užėjus į sandėliuką, jis, pagalvojęs kad tai narkomanas ar bomžas, jį puolė su rankoje laikytu atsuktuvu. Jis taip pat pripažino, kad besivydamas nukentėjusįjį galėjo atsitiktinai atsuktuvu sužaloti V. S..

J. M. kaltę įrodo detalūs nukentėjusiojo V. S. parodymai, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai – teismo medicinos specialisto išvados, byloje apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų parodymai.

J. M. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 1d., kadangi jis, tyčiniais veiksmais, pavartodamas smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu – durdamas jam nenustatytu aštriu daiktu, pataikydamas į ranką, nesunkiai jį sužalojo.

J. M. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 109,27 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiajam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo (1 t., b.l. 98-101, 107).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 2752,64 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpiu skirtos ligos išmokos, atlyginimo (1 t., b.l. 112-125, 129).

Šie civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti J. M. kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintini pilnai.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę. J. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis nesigaili padaręs nusikaltimą, neatsiprašė nukentėjusiojo, tačiau jis nusikalto, būdamas senyvo amžiaus ir anksčiau neteistu, todėl jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, neskirtina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. J. M. skirtina bausmės rūšis - areštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

Teismas nusprendė:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti ji areštu 30 parų.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-10-29 iki 2019-11-27 imtinai ir laikyti, kad J. M. jam paskirtą bausmę yra pilnai atlikęs.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti, jį paleidžiant teismo salėje.

Priteisti iš J. M. 109,27 eurus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai;

Priteisti iš J. M. 2752,64 eurus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

Atsuktuvą, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (1 t., b.l. 161-164), kaip nusikaltimo įrankį sunaikinti.

DVD diską su J. M. sulaikymo vaizdo įrašu ir DVD diską su 2019-05-22 J. M. apklausos vaizdo įrašu palikti prijungtus prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas