- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- e2-8001-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02115-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- P. L.
- Kategorijos
- 2.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovei S. B., atsakovui P. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui P. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo P. L.: 1) 1058,27 EUR skolos 2) 38,10 EUR delspinigių 3) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas administruoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą. A. P. L. su aukštąja mokykla ((duomenys neskelbtini)) 2010 m. liepos 26 d. sudarė studijų sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2011 m. vasario 3 d. aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš jos buvo pašalintas. Atsižvelgiant į tai ir į sudarytos sutarties nuostatas, atsakovui atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. 2011 m. gegužės 27 d. ieškovas išsiuntė atsakovui papildomai įspėjimą, kuriame pareikalavo grąžinti lėšas (1882,53 EUR) iki 2011 m. lapkričio 23 d. Vėliau ieškovas nustatė, kad atsakovui grąžintina suma buvo apskaičiuota klaidingai, todėl 2015 m. gruodžio 11 d. buvo parengtas tarnybinis raštas Nr. R3-271, kuriame ši klaida buvo ištaisyta ir nustatyta teisinga grąžintina suma. Atsakovui apskaičiuota grąžintinų lėšų suma yra 1058,27 EUR, dar papildomai ieškovas apskaičiavo 38,10 EUR delspinigius. 2015 m. liepos 28 d. ieškovas siuntė atsakovui pakartotinę pretenziją dėl šių sumų sumokėjimo, tačiau ieškovo reikalavimai nebuvo įvykdyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.
A. P. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo byloje taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovo reikalavimas turėtų būti traktuojamas kaip žalos padarymas ir byloje turėtų būti taikomas LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pats atsakovas ir atitinkamai ieškovas apie šią padarytą žalą dėl sutarties pažeidimo sužinojo 2011 m. lapkričio pabaigoje, todėl ieškovui pareiškus ieškinį teismui tik 2016-01-21, buvo praleistas ieškinio senaties terminas, kurį atsakovas prašo taikyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai pažymėjo, jog atsakovo teiginiai, kad ieškovas nebuvo sutarties šalis yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovui nereikia būti studijų sutarčių šalimi tam, kad jam būtų suteikta teisė administruoti studijų krepšelio grąžinimą į valstybės biudžetą. Tokie įgaliojimai ieškovui yra jau nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Be to ieškovo atstovė nesutinka, kad lėšų grąžinimas į valstybės biudžetą – tai ne prievolė, o žala, kilusi pagal deliktines atsakomybės taisykles, nes šiuo atveju atsakovui pareiga akivaizdžiai kyla pagal sutartinės atsakomybės sąlygas. Atitinkamai nėra pagrindo byloje taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti, suėjus ieškinio senaties terminui. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas neginčija aplinkybių ir pripažįsta, jog gavo iš Valstybės paramą studijoms ir buvo sudaręs studijų sutartį su universitetu, jam buvo žinomos sutarties sąlygos. Taip pat atsakovas sutinka, kad buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos savo iniciatyva bei pripažįsta, jog jam buvo siųsti ieškovo pranešimai grąžinti valstybės lėšas 2011 metais, tačiau atsakovo nuomone, šiuo atveju ieškovas pateikė ieškinį pavėluotai, t.y. praleidęs sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, skirtą ieškiniams dėl žalos atlyginimo, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Ieškinys patenkintas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Valstybinio studijų fondo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl Valstybinio studijų fondo nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo tvirtinimo“, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą. A. P. L. su aukštąja mokykla (duomenys neskelbtini) 2010 m. liepos 26 d. sudarė studijų sutartį Nr. 17 10 MSI-10/15, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2011 m. vasario 3 d. aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš jos buvo pašalintas. Atsakovo ir (duomenys neskelbtini) sudarytos valstybės finansuojamų studijų sutarties 4.8. punktas numatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas, Sutarties bendrosios dalies 4.6. punkte nurodytais atvejais nutraukęs Sutartį arba Sutartį nutraukus Sutarties 4.4. punkte nurodytu atveju, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Atsakovas šią sutartį pasirašė, susipažino ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad šios sutarties sąlygos atsakovui buvo aiškios, su jomis sutinka ir joms neprieštarauja. Iš Aukštosios mokyklos ieškovui pateiktos pranešimo ir pažymos (sąrašo) matyti, kad atsakovas P. L. 2011-02-03 dėl nepažangumo buvo išbrauktas iš studijų sąrašų. 2011-05-27 ieškovas išsiuntė atsakovui įspėjimą, nurodydamas, kad atsakovas per 180 dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti į fondo sąskaitą valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šio pranešimo iš ieškovo negavo, bet sutinka, jog toks ieškovo pranešimas buvo realiai jam siųstas ir atsakovas jį turėjo gauti, o negavo, nes atsakovas buvo tuo metu persikraustęs į kitą gyvenamąją vietą. Vėliau atsakovui buvo siųsti dar keli pakartotiniai įspėjimai (2015-07-28, 2015-12-14), tačiau pranešimuose nurodytos lėšos valstybės biudžetui nebuvo grąžintos. Ieškovo pateiktais duomenimis grąžintiną lėšų sumą sudaro 1058,27 EUR (t.y. lygią 50 proc. einamųjų studijų metų programos metinės kainos, ne didesnės už Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta apraše). Atsakovas nurodytos grąžintinos lėšų sumos dydžio neginčijo ir prieštaravimų nurodytam dydžiui nepateikė, su ieškovo nurodytu dydžiu sutiko. Tačiau atsakovas prašo ieškinį atmesti dėl suėjusios ieškinio senaties, o konkrečiai atsakovas mano, kad šiuo atveju turi būti taikomas LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo reikalavimas yra kildinamas iš žalos padarymo, todėl atitinkamai ir ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas pagal nurodytą normą, skaičiuojamas nuo 2011-05-27, kai ieškovas išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą. Ieškovas su atsakovo prašoma taikyti ieškinio senatimi kategoriškai nesutinka, nurodydamas, kad šiuo atveju ieškovo reikalavimas yra ne iš žalos atlyginimo ir jam turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
Taigi, byloje tarp šalių yra ginčas dėl ieškinio senaties taikymo, nes atsakovas šį ieškovo ieškinį kildina ne iš prievolių pagal sutartį nevykdymo (sutartinės atsakomybės), o iš žalos padarymo (deliktinės atsakomybės). Atitinkamai esant sutartinei atsakomybei būtų taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 1 d.), o esant deliktinei būtų taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d.).
Teismas nesutinka su atsakovo nurodytais argumentais, jog ieškovas kildina savo reikalavimus iš žalos atlyginimo, kadangi kaip iš bylos medžiagos nustatyta, atsakovas su aukštąja mokykla buvo sudaręs studijų sutartį, kurios 4.8. punktas konkrečiai numatė sutartinę civilinę atsakomybę ir prievolę, neįvykdžius tam tikrų sutarties sąlygų, grąžinti į valstybės biudžetą lėšas. Tokiu būdu atsakovui pareiga grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, pagal nutrauktą sutartį kyla ne iš deliktinės atsakomybės sąlygų (ne iš žalos padarymo), o pagal sutartinės atsakomybės sąlygas numatytas atsakovo ir aukštosios mokyklos sudarytoje sutartyje. LR CK 6.245 str. 3 d. numato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Kadangi ieškinio reikalavimas yra dėl skolos priteisimo (valstybės lėšų grąžinimo) pagal atsakovo ir aukštosios mokyklos sudarytą sutartį, tai bendrasis tokio ieškinio senaties terminas yra 10 metų (LR CK 1.125 str. 1 d.). Ieškovas nereiškia reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kuriam taikomas atsakovo nurodytas 3 metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d.). Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovas Valstybinis studijų fondas nebuvo tarp atsakovo ir universiteto sudarytos sutarties šalimi, tačiau Valstybinis studijų fondas administruoja Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą, t.y. ieškovui nereikia būti studijų sutarčių šalimi tam, kad jam būtų suteikta teisė administruoti studijų krepšelio grąžinimą į valstybės biudžetą. Tokie įgaliojimai Fondui yra jau nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir šiuo atveju ieškovas (nors ir nebūdamas faktinė sutarties šalimi), tačiau remiantis būtent atsakovo ir universiteto sudaryta sutartimi pateikė teismui ieškinį bei kildina šio ieškinio reikalavimus dėl valstybės biudžeto lėšų grąžinimo, atsakovui nesilaikius studijų sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje taikyti atsakovo prašomą sutrumpintą ieškinio senatį kildinant ieškinio reikalavimus iš žalos atlyginimo nėra jokio pagrindo.
LR CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kadangi bylos duomenimis atsakovas nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, neginčijo nurodyto skolos (grąžintinų valstybei piniginių lėšų) dydžio, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1058,27 EUR valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
LR CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kadangi atsakovas pareigos grąžinti lėšas įspėjimuose nurodytais terminais neįvykdė ir lėšų negrąžino, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas jam skaičiuojami delspinigiai, kurie sudaro 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovo apskaičiuota delspinigių suma už paskutines 180 dienų, atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, skaičiuojant nuo atitinkamos prievolės vykdymo termino dienos (2011-11-23) iki 2012 m. gegužės 21 d. yra lygi 38,10 EUR. Delspinigių dydį patvirtina pridedama ieškovo atstovės S. B. įsiskolinimo apskaičiavimo lentelė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, šių delspinigių dydžio atsakovas taip pat neginčijo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 38,10 EUR delspinigius yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
LR CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 25 EUR žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 1058,27 EUR skolos, 38,10 EUR delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25 EUR žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.