Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-250-1196/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-09
Bylos Nr.
1-250-1196/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39535-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miglė Janovičienė
Kaltinamasis
J. P.
Nukentėjusysis
T. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-250-1196/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39535-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 9 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms: Ingai Bakšaitei, Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorams: Žanai Sokolovskai, Gediminui Vilučiui, Jolitai Okuškienei,

kaltinamajam J. P., jo gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei,nukentėjusiajam T. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. P., panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 17.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie geležinkelio bėgių ties pastatu, esančiu adresu Stoties g. 34, Vievis, Elektrėnų sav., tikslu atimti nukentėjusiojo T. B. mobilaus ryšio telefoną, suėmęs nukentėjusįjį T. B. už striukės, pargriovė ant žemės, kur ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į kairį klubą bei dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė į kairį smilkinį, padarydamas poodinę kraujosruvą ties kaire akimi, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam T. B. priešintis - atėmė iš T. B. rankų mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S21“, 300,00 Eur vertės ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. P. dėl pareikšto kaltinimo (plėšimas) neprisipažino. Parodė, kad 2023 m. spalio 13 d. apie 16.10 – 16.20 val. Vievyje eidami su draugu L. B. sutiko T. B., kuris paprašė jį paslėpti. Jie sutiko, tada T. B. paprašė alaus, visi nuėjo į kaimo parduotuvę, nusipirko du butelius alaus ir nuėjo prie geležinkelio, kur vartojo alų. Vėliau su L. B. nusprendė paskambinti draugui, kad šis atvežtų alaus. L. B. paprašė T. B., kad paskolintų savo telefoną, kad jis galėtų paskambinti. Iš karto telefono nedavė, vėliau sutiko ir telefoną perdavė jam. Paėmęs telefoną užsimanė atlikti gamtinius reikalus, po kurių, turėdamas T. B. išmanųjį telefoną nuėjo namo pavalgyti. Eidamas namo norėjo paskambinti draugui paprašyti paskolinti pinigų, bet suprato, kad nemoka naudotis išmaniuoju telefonu, todėl sutikęs du vaikinus paprašė jų padėti paskambinti. Kartu nuėjo pas jį į namus, kol jis valgė vaikinai iš jo namų išėjo jam nieko nesakę, telefono neatidavė. Netrukus atvykę policijos pareigūnai T. B. telefoną rado jo namuose po batų dėže ir jį sulaikė. T. B. nemušė ir jam nespyrė, jis jį apkalba, šmeižia.

Motyvuojamoji dalis

3. Nors kaltinamasis J. P. kaltu neprisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. B. parodė, kad J. P. pažįsta, palaiko su juo ryšius. Tą dieną, Vievyje, Stoties g. su J. P. buvo prie geležinkelio stoties, kai prie jų priėjęs vaikinas paklausė kur galima nusipirkti alaus. Kazokiškių parduotuvėje nusipirkę alaus nuėjo prie tilto, kur trise kartu gėrė alų. T. B. vieną butelį alaus gėrė vienas, kitą butelį alaus gėrė dviese su J. P.. J. P. paprašė T. B. duoti telefoną paskambinti, šiam telefono nedavus J. P. T. B. trenkė kumščiu į kairę veido pusę, atėmė telefoną ir greitai nuėjo, T. B. ėjo jam iš paskos prašydamas atiduoti telefoną. Nuo smūgio T. B. buvo pritūpęs, bet nenukrito, liko stovėti ant kojų. Nurodo, kad J. P. nebuvo parvertęs vaikino ant žemės, jam nespyrė;

3.2. teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba Lietuvos geležinkelių įmonėje, jo darbo vieta yra prie Vievio geležinkelio stoties. Jam dirbant į jo darbo vietos duris pasibeldė iš matymo matytas žmogus, tačiau jo nepažįsta, kuris paprašė paskambinti policijai, pasakė, kad jį sumušė prie stoties ir atėmė telefoną. Nukentėjusiojo veidas buvo paraudęs, matėsi smūgio žymės, buvo pasimetęs, liūdnas;

3.3. nukentėjusysis T. B. parodė, kad įvykio dieną buvo Vievio geležinkelio stotyje, kur sutiko L. B. su J. P., kurių paprašė jį paslėpti iki 20.00 val. nuo sesers. J. P. paprašė telefono paskambinti, jis telefono nedavė, tada J. P. jį pargriovė, jam nukritus spyrė vieną kartą koja į kairį klubą ir sudavė tris smūgius į kairį smilkinį, nuo smūgių jis pajuto stiprų fizinį skausmą. J. P. išplėšė iš rankų telefoną ir pasišalino, atsistojęs bandė vytis, vėliau nuėjo į geležinkelio stotį ir paskambino policijai;

3.4. teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad įvykio dieną, Vievyje, Stoties gatvėje priėjęs jaunuolis (nukentėjusysis) paprašė iškviesti policiją, kadangi jį sumušė ir atėmė telefoną. Nukentėjusysis parodė ant žando mėlynę;

3.5. iš nukentėjusiojo T. B. 2023 m. spalio 14 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2023 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 17.00 val. prie geležinkelio bėgių, šalia pastato adresu Stoties g. 34, Vievis, Elektrėnų sav., jam iš matymo pažįstamas J. P. paprašė duoti mobiliojo ryšio telefoną paskambinti, jam atsisakius, J. P. parvertė jį ant žemės, spyrė vieną kartą į kairį klubą, po ko bandydamas ištraukti telefoną jam iš rankų, sudavė 3 smūgius dešinės rankos kumščiu į veido sritį, kairės pusės smilkinį. Nuo suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą, o J. P. ištraukęs jam iš rankų telefoną Samsung Galaxy S21, kurio vertė 300 Eur, pabėgo. Dėl įvykio jam buvo padaryta fizinė ir turtinė žala;

3.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 27 d. specialisto Januš Rybalko medicininių dokumentų apžiūros duomenimis, matyti, kad Januš Rybalko išnagrinėjęs T. B. medicininius dokumentus ir susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatyta poodinė kraujosruva ties kaire akimi. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu (2023 m. spalio 13 d.) vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;

3.7. parodymų patikrinimo vietoje 2023 m. spalio 23 d. protokolo duomenimis, nukentėjusysis T. B. būdamas įvykio vietoje, esančioje šalia pastato, adresu Stoties g. 34, Vievis, Elektrėnų sav., parodė kryptį iš kurios atėjo iki įvykio vietos ir kryptį kuria ėjo link savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Parodė, vietą kurioje būdamas pamatė ta pačia kryptimi paskui jį einantį pažįstamą asmenį – J. P., kurioje buvo J. P. užpultas ir pargriautas, kur nukritus jam ant žemės J. P. jo atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, t. y. spyrė vieną kartą į kairį klubą, po ko iš T. B. rankų išplėšė telefoną ir dešinės rankos kumščiu sudavė T. B. tris smūgius į kairį smilkinį šalia akies. T. B. nurodė kryptį kuria pasišalino J. P.;

3.8. iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūros vieta yra gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra dviejų aukštų, medinis. Įėjimas į namą yra kairėje pusėje žiūrint nuo pagrindinės stoties gatvės. Užėjus į gyvenamą namą per tamsiai rudos spalvos duris patenkama į koridorių, kuriame priešais matyti sumestos įvairios plytos bei medinės atliekos, einant koridoriumi palei dešinę sieną ant grindų matosi padėtos medinės kopėčios, kairėje matosi pasvirę mediniai laiptai, vedantys į antrąjį namo aukštą. Užlipus į antrąjį namo aukštą patenkama į antrame aukšte esantį koridorių. Koridoriaus kairėje ir dešinėje yra praėjimai į gyvenamas patalpas, koridoriaus priekyje priešais matosi langas, šalia kurio stovi staliukas su dviem kėdėmis bei medinė spintelė. Patraukus kėdes bei medinę spintelę ant grindų po spintele matosi juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kuris apvilktas juodos spalvos dėkliuku. Paėmus telefoną bei nuėmus jo dėklą po juo rastas „priėmimo pas gydytoją talonas“ bei PC „Norfa“ apsipirkimo kvitas. Įvykio vietoje rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ kartu su juodos spalvos dėklu bei viduje rastu talonu bei kvitu supakuojami į paketą Nr. 455938. Daugiau įvykio vietoje nusikalstamai veikai būdingų pėdsakų nėra ir nepaimta.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

4. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad plėšimas apima skausmo sukėlimą, nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą.

5. Plėšimas kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreiptas į svetimo turto užvaldymą, tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo turi būti susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Plėšimo atveju fizinė jėga yra panaudojama nukentėjusiojo valiai palaužti. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar kaip priemonė, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad grindžiant kaltinimą dėl plėšimo svarbu atsižvelgti ne tik į įvykio situaciją, bet ir į nuteistojo elgesį tiek prieš veikos padarymą, tiek po jos. Be to, BK 180 straipsnyje nustatyto nusikaltimo pavojingumas priklauso ne nuo turto vertės, kuri neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, bet nuo turto užvaldymo būdo, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-387/2018).

6. Grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012, 2K-271-303/2016 ir kt.).

7. Nors kaltinamasis J. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo - įvykdyto plėšimo, kuomet 2023 m. spalio 13 d. laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val., prie geležinkelio bėgių ties pastatu, esančiu adresu Stoties g. 34, Vievis, Elektrėnų sav., panaudojęs fizinį smurtą ir atėmęs galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam T. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, neigia, teikdamas, kad mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusysis jam perdavė pats, tikslu, kad jis galėtų paskambinti, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai J. P. pasitvirtino. Kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiojo T. B. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų L. B. ir M. K. parodymai dėl smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu, telefono paieškos bei kreipimosi pagalbos, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyta poodinė kraujosruva ties kaire akimi. Iš dalies ir pats kaltinamasis J. P. pripažino ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje turėjo kontaktą su nukentėjusiuoju T. B., paėmė iš jo išmanųjį telefoną, kurį pasak jo, nukentėjusysis davė savo valia, tikslu paskambinti draugui, kurį jo namuose rado policijos pareigūnai, tik todėl, kad jį jo namuose paslėpė nežinomi asmenys sutikti tą dieną, ir, kad išmanusis telefonas jam buvo visiškai nereikalingas, kadangi nemoka juo naudotis. Kaltinamojo versiją, kad T. B. nemušė ir jam nespyrė kad jis jį apkalba, šmeižia, teismas vertina kritiškai. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis T. B. nustatyta (preliminari diagnozė): nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, tačiau teismo medicinos specialistas Januš Rybalko išnagrinėjęs T. B. medicininius dokumentus, išvadoje nepatvirtino, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotos preliminarios diagnozės, todėl aplinkybė, kad kaltinamasis T. B. pargriovė ant žemės, kur ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į kairį klubą šalintina iš kaltinimo.

8. Byloje surinkti įrodymai, juos sugretinus tarpusavyje ir kartu įvertinus, sudaro visumą, kurios pagrindu galima daryti kategorišką išvadą, kad plėšimo metu buvo naudojamas fizinis smurtas bei atimta galimybė asmeniui, kuris rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, priešintis. Nustatyta, kad kaltinamasis J. P. panaudodamas smurtą, t. y. suėmęs nukentėjusįjį T. B. už striukės, dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė į kairį smilkinį, padarydamas poodinę kraujosruvą ties kaire akimi, taip atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis užvaldė T. B. turtą (mobilaus ryšio telefoną) ir pats sprendė kaip su juo (telefonu) elgtis toliau. Taigi, teismas įvertinęs byloje esančius nukentėjusiojo parodymus, taip pat kitus byloje esančius teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad toks kaltinamojo kaltės neigimas yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo J. P. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

10. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

11. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam J. P. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnio 1 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), praeityje teistas taip pat dėl smurtinio nusikaltimo, daug kartų baustas administracine tvarka (buvimas neblaiviam viešoje vietoje, vagystės iš prekybos centrų), baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

12. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. spalio 13 d. 18.05 val. iki 2023 m. spalio 14 d. 12.25 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo (1 parą). Į bausmės laiką įskaitytinas J. P. suėmime išbūtas laikas, vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

13. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartimi J. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į suėmimą (kaltinamasis sulaikytas 2023 m. kovo 14 d. 10.47 val. Vievyje). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra pakeista į suėmimą (kaltinamasis sulaikytas 2024 m. balandžio 16 d. 12.05 val. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 3 (trijų) mėnesių terminui, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kaltinamojo J. P. sulaikymo, t. y. nuo 2024 m. balandžio 16 d.

14. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką, J. P. iki šiol taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 straipsnis, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

15. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 5 d. pažyma, kuria prašoma iš J. P. priteisti 120,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Svarbu įvertinti ir tai, kad kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jo finansinė padėtis, kaip ir galimybės ateityje gauti pajamas, yra apsunkintos. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu kaltinamasis yra suimtas) sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl jo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų dėl kaltininko laisvės suvaržymo. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 13 d. 18.05 val. iki 2023 m. spalio 14 d. 12.25 val. (1 diena); nuo 2023 m. kovo 14 d. 10.47 val. iki 2024 m. kovo 15 d. (1 diena), taip pat įskaityti J. P. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš J. P. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad kaltinamasis J. P. nukentėjusįjį T. B. pargriovė ant žemės, kur ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į kairį klubą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Miglė Janovičienė