- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2-164-805/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00768-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- R. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- N. J.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
- 3.2.6.11Teismo sprendimo nuorašų išsiuntimas šalims, tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R. O., A. U.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui N. J., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas ieškovės R. P. ieškinys atsakovui N. J., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, kuriuo prašoma: nustatyti nepilnamečio N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina R. P.; priteisti iš atsakovo N. J. nepilnamečio N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis sūnaus motiną R. P.; priteisti iš atsakovo N. J. nepilnamečio N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. už 36 mėnesius, skaičiuojant už vieną mėnesį po 200,00 Eur, iš viso 7 200,00 Eur įsiskolinimo; priteisti iš atsakovo N. J. valstybės naudai turėtas visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimui ieškovei R. P..
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu N. J. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus N. J.. Su atsakovu kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį iki 2009 m. spalio mėnesio, vėliau išsiskyrė, nuo to laiko, atsakovas sūnumi nesidomi, neprisideda prie jo išlaikymo. Pažymėjo, kad nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove. Kadangi atsakovas visiškai nedalyvauja sūnaus gyvenime jau daugiau nei dešimt metų, todėl sūnaus N. J. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (vaiko motina). Atsakovas niekada nepriekaištavo, kad sūnus gyvena su ja bei niekada nėra išreiškęs noro sūnų auginti pats. Be to, atsakovas geranoriškai neteikia sūnui išlaikymo. Paaiškino, kad ieškovei tenka pareiga vienai rūpintis tinkamu sūnaus poreikių tenkinimu. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos aštuntoje klasėje, jam skirtas nemokamas maitinimas, tačiau tik pietūs, todėl kiekvieną dieną į mokyklą sūnui duoda po 2 Eur, nusipirkti priešpiečiams bei atsigerti. Mokykloje privalomas uniformos dėvėjimas, todėl ieškovė perka specialų bliuzoną, kurio kaina 25 Eur. Kadangi drabužis dėvimas kiekvieną dieną, greitai susidėvi, be to išaugamas, todėl kiekvieniems mokslo metams reikia pirkti naują. Taip pat kūno kultūros pamokoms reikalinga sportinė apranga, lėšos ekskursijoms ir pan. Sūnaus poreikių tinkamam tenkinimui, kas mėnesį būtina skirti apie 440 Eur, didžiąją šios sumos dalį reikalinga išleisti sūnaus maitinimui, higienos prekėms, likusius pinigus drabužiams, avalynei, vitaminams ir pan. Taip pat ieškovei tenka pareiga suteikti sūnui gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jo augimui ir vystymuisi, taip pat kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis. Šiuo metu ieškovė yra vaiko auginimo atostogose, jai mokama 259,68 Eur vaiko priežiūros išmoka bei 210,90 Eur išmoka vaikui, kito pajamų šaltinio ieškovė neturi. Iš šių gaunamų pajamų privalo išgyventi jos keturių asmenų šeima, kadangi be sūnaus N. J. ji turi du išlaikytinius – sūnų L. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą L. R., gimusį (duomenys neskelbtini). Dėl sunkios ieškovės finansinės padėties savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ji neturi, todėl jai (duomenys neskelbtini) socialinio būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra suteiktas socialinis būstas. Taip pat ieškovė neturi transporto priemonių, artimųjų, kurie padėtų finansiškai, neturi, todėl ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Atsakovas yra sveikas bei darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl finansiškai pajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymą. Kadangi atsakovas N. J. sūnumi N. J. nesirūpina bei neteikia jam išlaikymo dešimt metų, todėl iš jo priteistinas sūnui neteikto išlaikymo įsiskolinimas nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 200 Eur, viso 7 200 Eur įsiskolinimo.
Ieškovė R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinį palaiko pilnoje apimtyje ir prašo jį tenkinti, taikus ginčo sprendimo būdas nėra įmanomas, kadangi atsakovas visiškai nutraukė ryšius tiek su ja, tiek ir su nepilnamečiu sūnumi, jo visiškai neremia, su vaiku nebendrauja, jokių kitų atsakovo kontaktų ji neturi. Nurodė, kad su nepilnamečio vaiko N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu ji susituokusi nebuvo, kaip šeima jie gyveno iki sūnui sukako ketveri metai amžiaus, t. y. iki 2009 m., kuomet atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, iš kur, ieškovės žiniomis, jis buvo grįžęs tik 2012 m. per savo tėvo laidotuves, daugiau su juo nesimatė. Atsakovas sūnaus nelanko, su juo nebendrauja, neremia materialiai. Pradžioje atsakovas savo motinai, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), skirdavo kažkiek lėšų anūko poreikiams tenkinti, tačiau ieškovė nei piniginės, nei kitokios paramas nepilnamečiui vaikui išlaikyti per visą minėtą laikotarpį nei iš vaiko senelės, nei iš paties vaiko tėvo nėra gavusi. Senelė, atsakovo motina, per visus šiuos metus kartą vaikui striukę ir „treningą“ nupirkusi ir, kai anūkas vasaros atostogų metu pas ją (duomenys neskelbtini) praleisdavo 2 – 3 savaites, matomai atsakovo lėšomis pamaitinusi vaiką. Mirus atsakovo tėvui, ryšys nutrūko ir su atsakovo motina. N. J. jokio kontakto su tėčiu nepalaiko, jo nesiilgi ir nenori prisiminti, jis įsižeidęs, kad juo tėtis nesirūpina, tuo tarpu vaikas visko nori, o ji pagal savo padėtį neišgali visų vaiko poreikių patenkinti. Ieškovė be sūnaus N. turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių tėvai kiti, vienam sūnui netrukus sukaks 18 metų, o dukra tėra pusantrų metų amžiaus. Pirmo vaiko išlaikymui ji prisiteisusi po 200 Lt. Ieškovė šiuo metu gyvena su mažosios dukros tėvu ir trimis vaikais socialiniame būste, jai iki 2 metų amžiaus dukrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, gyvenimo draugas dirba, rūpinasi šeima, jų visų tarpusavio santykiai geri, vaikai tarpusavyje bendrauja ir sutaria, dabartinis gyvenimo draugas tvarkingas, žalingų įpročių neturi, apie jį ieškovė atsiliepia teigiamai. Ieškovės teigimu, N. norėtų gyventi tik su mama, nes jis atsakovo nežino, tėvo, nuo to laiko kai jis išvyko, nėra matęs, nėra buvęs pakviestas atsakovo pasisvečiuoti pas jį užsienyje ir pan. Ieškovė už dukros priežiūrą gauna 214 Eur, iš socialinės paramos skyriaus jai mokama 210 Eur išmoka už vaikus (vaiko pinigai kiekvienam po 70 Eur), dar gauna 90 Eur socialinę išmoką kaip paramos reikalingas asmuo. Ji pagal galimybes stengiasi tenkinti vaiko poreikius, pasitaupiusi nupirko kompiuterį už 500 Eur, paėmė išsimokėtinai telefono aparatą, per mėnesį dengia po 25 Eur, internetas, sąskaitos papildymas kainuoja 40 Eur mėnesiui. Nurodė, kad mokykloje pietus N. gauna nemokamai, tačiau, kadangi nevalgo pusryčių namuose, kasdien ji duoda po 2-3 Eur maistui arba kitoms smulkios išlaidoms. Paaiškino, kad mokamų būrelių vaikas nelanko, tačiau yra alergiškas, todėl pavasario laikotarpyje (1-3 mėn.) perka tepalus, kitus vaistus, tam išleidžia apie 20 Eur. Paaiškino, kad sūnus mokosi 8 klasėje, mokyklinis švarkelis kainuoja 35 Eur, striukę žiemai pirko už 85 Eur, batai kainuoja 60 Eur. Tenka skirti lėšų kirpimui, higienos reikmėms, ugdymo priemonėms, tam išleidžia apie 20 – 30 Eur per mėnesį. Ekskursijai, organizuojamai mokyklos, skiria įskaitant kelionės ir pramogų išlaidas, vienam kartui apie 40 Eur. Būsto, kuriame gyvena, šaltuoju metu sezonu, išlaikymui skiria virš 200 Eur. Ieškovės žiniomis, atsakovas iki išvyko į užsienį, Lietuvoje dirbo santechniku, turėjo „valdišką“ darbą, ji juo nesiskundė. Atsakovas jaunas, sveikas, darbingas, pasak ieškovės, tam ir išvyko į užsienį, kad užsidirbti. Pradžioje, kiek jai yra žinoma, žadėjo darbintis automobilių plovykloje, daugiau nieko apie jį nežino, vis tikėjosi, kad susipras, tačiau taip neįvyko.
Ieškovės procesinius dokumentus išsiuntus ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu – (duomenys neskelbtini) – jie grįžo neįteikti su nuoroda, kad adresatas neatsiėmė. Teismo iniciatyva nustačius kitą atsakovo gyvenamosios/buvimo adresą užsienio valstybėje (Jungtinėje Karalystėje) teismui išsiuntus procesinius dokumentus šie atsakovui buvo įteikti tinkamai, ką patvirtina siuntų sekimo informacinė sistema. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie pareigą per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, šios pareigos neįvykdė, teismo nurodymu duomenų apie turtinę padėtį bei gaunamas pajamas nepateikė. Atsakovui į užsienio valstybę išsiuntus teismo šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį, siuntų sekimo informacinės sistemos duomenimis atsakovui teismo šaukimo įteikti nepavyko, dėl ko 2019 m. lapkričio 22 d. posėdis buvo atidėtas. Dokumentai atsakovui po pirmojo parengiamojo posėdžio buvo išsiųsti vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlameno ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 nuostatomis. Vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalimi gavusi dokumentą, gaunančioji agentūra kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per septynias dienas nuo jo gavimo, greičiausiomis perdavimo priemonėmis išsiunčia perduodančiajai agentūrai gavimo pranešimą, naudodama I priede pateiktą tipinę formą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dokumentai atsakovui buvo išsiųsti 2019 m. lapkričio 25 d. tuo tarpu 2019 m. gruodžio 10 d. gautas užsienio valstybės gavimo patvirtinimas, jog teismo siųstus dokumentus ji gavo 2019 m. gruodžio 5 d. Pagal Reglamento 7 straipsnio 2 dalį - gaunančioji agentūra turi imtis visų būtinų priemonių, kad dokumentas būtų įteiktas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį nuo dokumento gavimo. Esant šioms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, nagrinėja bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant, kuris, būdamas informuotas, įgalioto atstovo byloje nepaskyrė, jokių duomenų teismui neteikė, kas liudija, kad atsakovas nesidomėjo ir nesirūpino bylos eiga, abejingas procesui.
Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į tai, kad dešimties metų amžiaus N. J. auga tik su motina, institucija palaiko ieškovės reikalavimą ir daro išvadą, kad N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. P. atitinka nepilnamečio interesus. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių institucija taip pat palaiko ieškovės reikalavimą ir daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 220,00 Eur mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistomis lėšomis uzufrukto teise paskiriant naudotis motiną R. P., neprieštarauja nepilnamečio N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), interesams. Vertinant tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo, institucija palaiko reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė A. U. teismo posėdyje nurodė, kad nors ieškovė pilnumoje negalėjo pagrįsti vaiko poreikių prašomai priteisti sumai, tačiau manant, kad atsakovas dirba užsienyje, nes jis 2013 m. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, išimtinai vaiko interesais pritaria priteistinam prašomo dydžio išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė R. P. teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina R. P.. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3. 174 straipsnio 2 dalis). Atsakovas teismui atsiliepimo dėl to nepateikė, savo pozicijos šiuo klausimu neišdėstė, priešieškinio nereiškė.
Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė R. P. ir atsakovas N. J. yra nepilnamečio N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi šiuo metu gyvena ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos išvada ir šios institucijos darbuotojos paaiškinimais teismo posėdyje, kad ieškovės šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnamečiams vaikams, vertinant tai, kad nepilnametis jau daugiau nei dešimt metų gyvena tik su motina, vaiko tėvas, bylos duomenimis, nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, materialinio aprūpinimo, ieškovės teigimu, vaiko tėvas niekada nepriekaištavo, kad sūnus gyvena su ieškove, niekuomet nereiškė noro sūnų auginti pats, nebuvo pakvietęs pasisvečiuoti, jis visiškai nutraukęs su juo ryšius, nesant byloje duomenų, iš neigiamos pusės charakterizuojančių ieškovę (neteista, psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašyta), vertinant tai, kad šalių sūnus turi tinkamą namų aplinką, šeimą, kurioje auga, yra brolis ir sesuo, tarpusavio ryšiai geri, nepilnametis pagal ieškovės gyvenamąją vietą lanko ugdymo įstaigą, turi bendraamžių draugų, todėl, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, tikslinga šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nes tai atitinka geriausius vaiko interesus.
Dėl išlaikymo priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus. N. J. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje aštuntoje klasėje, jam skirtas nemokamas maitinimas. Ieškovė pastaruoju metu nedirba, jos pajamas per mėnesį sudaro 210,90 Eur išmoka vaikui, 200 Eur vaiko priežiūros išmoka, prieš mokslo metų pradžią ji gavo 76,00 Eur paramą mokinio reikmėms įsigyti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. balandžio 24 d. duomenimis ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi, transporto priemonių nėra įgijusi, (duomenys neskelbtini) socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu ieškovei skirtas dviejų kambarių 49,70 kv. m. ploto socialinis būstas. Be to, ieškovės šeimos sudėties pažyma patvirtina, jog ji be sūnaus N. J. turi dar du nepilnamečius vaikus – (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą L. R. ir (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų L. P..
Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad per mėnesį vaikui reikalingi pinigai sudaro 440 Eur: 200 Eur maistui, 20 Eur higienos reikmenims, 150 Eur drabužiams ir avalynei, 10 Eur vaistams ir vitaminams 20 Eur ugdymo priemonėms, 40 Eur internetui, telefono sąskaitos papildymams, laisvalaikiui.
Atsakovas N. J. bylos duomenimis deklaravęs išvykimą į užsienį, Lietuvos Respublikoje nedirba, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovės teigimu, atsakovas N. J. nuo 2009 m. spalio mėnesio sūnumi nesidomi, neprisideda prie jo išlaikymo, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus N. J. išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis ieškovę. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad sūnui duoda kasdien po 2-3 Eur pavalgyti priešpiečius mokykloje, nes sūnus nemokamai gauna tik pietus, vaikas alergiškas, todėl pavasario laikotarpyje (1-3 mėn.) perka tepalus, kitus vaistus, kam išleidžia apie 20 Eur, kasmet vaikui perka mokyklinį švarkelį už 35 Eur, striukę žiemai nupirko už 85 Eur, batus už 60 Eur, kainuoja ir kirpyklos paslaugos, higienos reikmenys, ugdymo priemonės, mokyklos ekskursijos atsieina apie 40 Eur. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, higienai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, ieškovės turtinę padėtį bei galimybę patenkinti vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymo dydis po 220 Eur kas mėnesį yra pagrįstas, juo labiau, kad nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis bei laisvalaikis siekiant išugdyti visavertę asmenybę.
Ieškovės paaiškinimais spręstina, kad atsakovas išlaikymo savo sūnui N. J. neteikia, visiškai nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti sūnų, tuo tarpu akivaizdu, kad su amžiumi vaiko poreikiai nemažėja, o didėja, juolab, kad pagal savo turtinę padėtį ieškovė negali patenkinti visų vaiko poreikių. Atsakovas atstovo nepasirinko, duomenų apie savo turtinę padėtį, kitus išlaikytinius, sveikatos būklę, dėl ko negalėtų dirbti ir gauti pajamų, teismui nepateikė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, prieštaravimų nereiškė, teismo procesu nesidomėjo. Aukščiau aptartos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad N. J., būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turi pareigą dirbti ir gauti pastovias pajamas, kad išlaikyti ne tik save patį, bet ir nepilnametį sūnų, ir negali piktnaudžiauti tokia padėtimi, siekdamas minimalizuoti ar išvengti pareigos išlaikyti sūnų. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims – seneliams ar vienam iš tėvų, su kuriuo faktiškai gyvena vaikas, nes pastarajam tenka pareiga ne tik užtikrinti gyvenamąjį būstą, bet ir kasdieninės pareigos rūpintis vaiku indėlis.
Pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydis nėra ta išlaikymo suma, kuri bet kuriuo atveju turi būti priteisiama iš tėvų. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Be to atkreiptinas dėmesys, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vertinant tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo iki 607,00 Eur, tuo tarpu teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo dydžio kriterijų, atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 220,00 Eur nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra per didelis, imant domėn ir tai, kad atsakovas neteikė, byloje taip pat nėra nustatyta jokių duomenų, liudijančių, kad atsakovas negali teikti prašomo išlaikymo dydžio sūnui dėl objektyvių priežasčių – prastos ir/ar itin sunkios turtinės padėties ar, kad dėl turimų sveikatos problemų negali pilna apimtimi dirbti arba, kad jam pačiam būtų reikalingas išlaikymas ir/ar turėtų kitų išlaikytinių. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad atsakovo, gyvenančio užsienyje, finansinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomą vaikui išlaikymo dydį, kuris yra mažesnis nei pusė MMA Lietuvoje, todėl iš atsakovo N. J. priteistina po 220,00 Eur šalių sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 22 d.) iki N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Pagal bylos duomenų visetą, teismo manymu, toks dydis bus proporcingas nepilnamečio šalių sūnaus poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei neprieštaraus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 3 straipsnio 1 dalis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).
Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu taip pat prašė iš atsakovo N. J. priteisti nepilnamečio sūnaus N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. už 36 mėnesius, skaičiuojant už vieną mėnesį po 200,00 Eur, iš viso 7 200,00 Eur įsiskolinimo.
CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-14/2008, 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Šiuo atveju ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti konkrečią pinigų sumą, t. y. 7 200 Eur. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų teikęs vaikui išlaikymą, kad būtų pirkęs maisto, drabužių, kitų nepilnamečiam vaikui reikalingų daiktų, nėra nustatyta. Nors šalims nutraukus faktinius ryšius nepilnametis sūnus buvo vos ketverių metų amžiaus, tačiau pati ieškovė beveik dešimtmetį nesikreipė į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, todėl jos prašomas išlaikymo įsiskolinimas po 200 Eur kas mėnesį už trejus metus atgal, atsižvelgiant į šalių sūnaus pagal amžių poreikius, pačios ieškovės darbingumo galimybę bei buvusią mažesnę šeimos sudėtį, mažintinas iki 180 Eur per mėnesį.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., tuo tarpu teismui ieškinį pateikė 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vertinant tai, kad išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis), o šeimos bylose teismas yra aktyvus ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus arba pasisakyti dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti (CPK 376 straipsnio 3 dalis), todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje patikslintinas ir išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2016 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., skaičiuojant po 180 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso 6 480 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Bylos duomenimis matyti, kad ieškovei R. P. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią advokato darbo užmokestis už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą sudaro 162,50 Eur. Vertinant tai, kad ieškovei suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba, minėtos išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnis).
Visiškai patenkinus ieškovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei iš dalies patenkinus ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 280,00 Eur (220,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.; 6 480 Eur x 3 proc.; 75 Eur) žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 8 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 10,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus iš dalies, valstybės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nepilnamečio N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2019 m. rugpjūčio 22 d.) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis sūnaus motiną R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 180 Eur, iš viso 6 480 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Iš atsakovo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei: 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660); 9,66 Eur (devynis eurus 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.
Iš atsakovo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 156,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.