Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-322-784/2013

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-09-26
Bylos Nr.: 1-322-784/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-13-1-01402-2012-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Gediminas Viederis
Kaltinamasis: J. I., Z. Č., I. F.
Advokatai: Irena Vaitiekaitienė

Kategorijos

1.2.23.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-322-784/13Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01402-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.1.; 1.2.23.2.; (S) 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.3.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,

sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, Jelenai Frank, Aušrai Čepulytei, Tomui Malijauskui,

dalyvaujant prokurorams Žanetai Žalėnaitei, Romualdui Betingiui, Mantui Januškevičiui,

gynėjams advokatams Irenai Vaitiekaitienei, Aleksandr Palamarčuk, Eugenijai Liutvinskienei,

vertėjams Giedriui Račkauskui, Natalijai Reut, Irenai Volkovienei, Audriui Krušnai, Ritai Daškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (prokuroro 2013-06-21 pakeistu kaltinimu – ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 1 dalį); Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), be išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (prokuroro 2013-06-21 pakeistu kaltinimu – patikslinant faktines aplinkybes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį); I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, teista: 1) 2003-09-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 2) 2004-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį; 3) 2006-11-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį; 4) 2007-02-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį; 5) 2007-03-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; 6) 2007-07-11 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį; 7) 2008-04-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį; 8) 2008-05-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį; 9) 2009-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; 10) 2010-03-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį; 11) 2010-04-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį; 12) 2010-05-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį; 13) 2010-05-11 Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; 14) 2010-05-13 Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; 15) 2010-10-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; 16) 2010-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį; 17) 2011-09-23 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; 18) 2012-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį; 19) 2012-10-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; 20) 2012-11-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BB 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį; 21) 2012-11-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį; 22) 2012-11-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 4 dalį; kaltinama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 178 straispnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dėl 2 savarankiškų nusikalstamų veikų) (prokuroro 2013-06-21 pakeistu kaltinimu – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – dėl 2 savarankiškų nusikalstamų veikų),

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. F. pagrobė svetimą turtą:

ji, 2012 m. gegužės 17 d. apie 15 val. iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 2 vyriškus marškinėlius, 1 vnt. vertė 249 Lt, bendros 498 Lt vertės priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, I. F. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą:

ji, 2012 m. gegužės 17 d. apie 15 val. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė naktinius marškinėlius 139,99 Lt vertės ir naktinius marškinėlius 169,99 Lt vertės, priklausančius AB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu ji pagrobė 309,98 Lt vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Be to, I. F. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą:

ji, 2012 m. gegužės 17 d. apie 15 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 3 vnt. marškinėlių, kurių 1 vnt. vertė 49,99 LT, bendros 149,97 Lt vertės priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu ji pagrobė 149,97 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Be to, I. F. neteisėtai įgijo, laikė narkotinę medžiagą, neturėdama tikslo ją parduoti ar kitaip platinti:

ji, 2012 m. gegužės 17 d. tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo 2 plastikinius maišelius su narkotine medžiaga – heroinu, kurio bendroji masė yra 1.874 g, kurią neteisėtai laikė su savimi iki tol, kol 2012 m. gegužės 17 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. F. dėl jai ikiteisminio tyrimo metu pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad jai paskambino J. I. žmona, ir pasakė, kad J. I. važiuoja į Vilnių, todėl ir ji gali prie to paties važiuoti pavagiliauti ir už kelionę mokėti mažiau, t. y. per pusę, nes šiaip mokėdavo už pilną kelionę, virš 100 Lt, kadangi į sostinę J. I. vyko savo reikalais. Ją pačią ir anksčiau tiek J. I., tiek jo žmona veždavo į kitus miestus vagiliauti. Ji važiuodavo vogti, nes buvo skolinga pastariesiems, todėl karts nuo karto iš jos būdavo paimamos prekės, taip atskaičiuojant skolą. Todėl ir šį kartą ji sutiko. Pažymėjo, kad paskutiniu metu J. I. laikė narkotikus, juos pardavinėjo. Ji pati apie pusantro mėnesio narkotikus pirkdavo iš J. I.. 2012 m. gegužės 17 d. apie 12 val. ji atėjo į J. I. namus. Du „čekius“ suvartojo pas J. I., kurios jį gavo į skolą pastarojo namuose. Po kurio laiko išvažiavo į Vilnių. Atvykę į Vilnių, užsuko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Ji kelis kartus nuėjo į parduotuvę, apsivogė. Po to, jai J. I. pasakė, kad jie turi jau važiuoti dėl jo reikalų. Jie nuvyko į taborą, iki tol ji niekada nebuvo buvusi jame. Kokiu tikslu J. I. važiavo į taborą, ji žinojo, tačiau nežinojo nei pas ką ims, nei kokį kiekį narkotinių medžiagų. Ji sutiko narkotines medžiagas slėpti pas save, nes buvo jam skolinga. Be to, už šių narkotinių medžiagų slėpimą, jis jai būtų davęs narkotikų. Apie tai, kad ji turės savyje slėpti narkotines medžiagas, sužinojo jiems važiuojant į taborą. Nuvykus į taborą, pas Z. Č. prabuvo apie valandą, taip pat su J. I. ir Z. Č. mama buvo nuvykę pas seserį. Ji pati tabore, vieną kartą buvo išėjusi iš patalpos į prieangį parūkyti. Tuo metu kartu su ja buvo ir Z. Č. mama. Jos rūkė kartu. Taip pat namuose ji rodė ir vogtus daiktus. Siūlė juos pirkti. Pas Z. Č. be jos pačios, J. I. ir Z. Č. ir jos mamos buvo ir dar viena pagyvenusi čigonė, taip pat buvo užėjęs jaunas vaikinas. Po kurio laiko Z. Č. išėjo iš namų, esančių tabore. Matė kaip J. I. Z. Č. padavė po 200 Lt, tačiau kiek kupiūrų nežino. Apie ką J. I. kalbėjosi su Z. Č., negirdėjo. Z. Č. išėjus iš namų, J. I. jai pasakė, kad jie dar turi truputį palaukti. Po kurio laiko J. I. susiskambino su Z. Č. ir pastaroji jam paaiškino kur privažiuoti. Jiems privažiavus Z. Č. buvo ne viena, su kita jauna čigone. Jos į įlipo į automobilį. Z. Č. tiesė ranka su narkotinėmis medžiagomis, norėdama jas perduoti J. I., tačiau pastarasis pasakė Z. Č., kad ji narkotines medžiagas perduotų jai (I. F.). Ji jas iš karto paėmė, įdėjo į prezervatyvą ir įsidėjo į kelnes. Šias narkotines medžiagas J. I. ji turėjo atiduoti, tik tai tada kai būtų privažiavę prie namų. Tačiau netrukus juos sustabdė pareigūnai, liepė ištiesti rankas, prašė, kad J. I. pateiktų dokumentus. Liepė išlipti. Juos visus apieškojo, apžiūrėjo automobilį, pasakė, jog turi iškviesti kinologus. Per tą laiką, ji iš kelnių išėmė maišelį su narkotinėmis medžiagomis ir jį išmetė. Atvažiavus kinologams buvo apžiūrėtas automobilis, teritorija aplink mašiną, kurioje ir rado numestą maišelį su narkotinėmis medžiagomis. Juos pasodino į tarnybinį automobilį ir nuvežė į komisariatą. Pažymėjo, kad kai prieš važiuojant į taborą ji ir J. I. buvo sustojęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur iš bankomato išsiėmė po 200 Lt kupiūras. Jiems nuėjus į parduotuvę J. I. nupirko saldainių, prezervatyvų. Ji pati į jokią vaistinę nėjo ir joje prezervatyvų nepirko, juos nusipirko parduotuvėje. Už juos mokėjo pats J. I.. Ji paprašė jo nupirkti prezervatyvų, kad būtų galima supakuoti „čekius“ ir juos paslėpti į vidų pas save. Tačiau tinkamai jų paslėpti nespėjo, nes juos sulaikė. Girdėjo, kaip sustabdžius pareigūnams, J. I. jiems sakė, kad ji (I. F.) yra narkomanė, neva prašė jo (J. I.) nuvežti ją į taborą ir, kad pas ją galimai gali būti narkotinių medžiagų. Tai išgirdusi, ji daugiau nieko nesiklausė ir galvojo kaip atsikratyti narkotinėmis medžiagomis ir save išsukti.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. Č. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), direktore. 2012 m. liepos 3 d. pas ją atėjo policijos pareigūnai, kurie atnešė 3 marškinėlius su nupieštu geltonos spalvos viščiuku. Šie marškinėliai buvo pavogti iš jų parduotuvės. Vagystė parduotuvėje iš pradžių nebuvo pastebėta, kadangi inventorizacija buvo daroma tik du kartus per metus ir kaip tik tuo metu jos neatlikinėjo. Apie tai, kad buvo pavogti marškinėliai sužinojo tik atvykus pareigūnams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos M. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. Č. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), direktore. 2012 m. liepos 3 d. pas ją į darbo vietą atėjo policijos pareigūnai, kurie atnešė 3 marškinėlius su nupieštu geltonos spalvos viščiuku. Tokie pat marškinėliai šiuo metu yra pardavime. Atpažino šiuos marškinėlius pagal etiketes, ant kurių yra UAB pavadinimas. Taip pat, kai tik įėjo pareigūnai, iš karto pradėjo pypsėti apsaugos varteliai, nes nuo drabužių nebuvo nuimtas „klipsas“. Dėl šios vagystės parduotuvė patyrė 149,97 Lt žalą. Kadangi prekės buvo grąžintos, civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 17).

Liudytoja M. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. L. parodė, kad ji UAB „Lėvuo“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), dirbo pardavėja-konsultantė. Paties vagystės fakto ji nematė. Kadangi ji ten dirbo, tai atvykus policijos pareigūnams, liepė užpildyti dokumentus.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos M. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. L. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja-konsultante (duomenys neskelbtini). 2012 m. liepos 3 d. iš atvykusių policijos pareigūnų ji sužinojo, kad 2012 m. gegužės 17 d. apie 15 val. buvo pagrobti 2 moteriški naktiniai, raudonos ir baltos spalvų. Apie šiuos dingusius drabužius ji sužinojo, kadangi buvo daroma drabužių inventorizacija ir jų pasigedo. Šiuos drabužius iškart atpažino, nes tokie patys ir šiuo metu parduotuvėje parduodami. Taip pat, ant etikečių yra UAB pavadinimas. Pagrobtos prekės kainuoja 309,98 Lt. Inventorizacijos papildomai nedarė. Tai, kad dingo prekės pastebėjo pačios darbuotojos, apžiūrinėdamos prekes (t. 1, b. l. 23).

Liudytoja M. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas O. F. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Tačiau apie vagystę nieko nebepamena.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo O. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. F. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2012 m. liepos 3 d. atvykę 2 PK pareigūnai pranešė, kad 2012 m. gegužės 17 d. apie 15 val. iš jų parduotuvės buvo pagrobti 2 marškinėliai Hugo Boss, melsvos ir pilkos spalvos. Tuos marškinėlius jis iškarto atpažino, nes tokius pačius šiuo metu parduoda parduotuvėje. Ant etikečių yra jų UAB pavadinimas, taip pat yra jų apsaugos magnetai, kurie susieti tik su jų parduotuvės apsaugos varteliais. Dėl šio įvykio UAB padaryta 458 Lt žala. Civilinio ieškinio nereikš, kadangi prekės buvo grąžintos (t. 1, b. l. 31).

Liudytojas O. F. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. J. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos būrio vadu. 2012 m. gegužės 17 d. jis buvo budėtojų dalyje ir gavo per radijo ryšį pranešimą, kad galimai automobiliu iš taboro gabenami narkotikai. Jis su kolega porininku sureagavo į pranešimą ir pajudėjo link taboro. Daugiau įvykio aplinkybių nelabai pamena.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo T. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. J. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. jis buvo Patrulių rinktinės Budėtojų dalyje, kai per radijo ryšį eteryje VPK OVS pranešė, kad iš taboro turi važiuoti automobilis Honda Civic, kuriuo, kaip įtariama yra gabenamos narkotinės medžiagos. Taip teigė pranešėjas. Išgirdę šią informaciją jis sureagavo ir kartu su patruliu P. S. skubiai pajudėjo link taboro, kuris randasi šalia rinktinės. VPK OVS budėtojui pranešė, kad taip pat prisijungs pagal informaciją. VPK OVS budėtojas pranešė, kad automobilis šiuo metu randasi Meistrų-Motorų gatvėje. Įvažiavę į sankryžą, jie pamatė minėtą automobilį, kuris buvo sustojęs prie kelkraščio. Aplink automobilį jokių žmonių nebuvo. Jie privažiavo ir, priėję prie automobilio prisistatė. Automobilyje sėdėjo vienas vyriškis ir trys čigonų tautybės moterys. Pagal esamą informaciją VPK OVS budėtojui pranešė, kad automobilis sulaikytas ir reikalinga pagalba, kad atlikti išsamią, paviršutinę apžiūrą. Kol jie laukė pastiprinimo apžiūrėjo teritoriją, esančią aplink automobilį. Nieko įtartino nepastebėjo. Atvykus ekipažui (duomenys neskelbtini), kartu su atvykusiais pareigūnais apžiūrėjo automobilio vidų, kur rado maišelį, kurio vidus buvo padengtas folija, ir jame buvo naujos prekės su magnetais. Akivaizdžiai matėsi, kad daiktai yra pavogti. Automobilyje sėdėję asmenys akivaizdžiai elgėsi neramiai, jaudinosi. Po to, jie paliko patrulių ekipažą saugoti automobilį ir jame esančius asmenis laukti kinologo ir operatyvinės grupės. Daugiau dėl šio įvykio parodymų neturi (t. 1, b. l. 122).

Liudytojas T. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi. Papildomai parodė, kad automobilis Honda Civic stovėjo kelkraštyje, jie jo nestabdė. Jį saugojo vizualiai. Paties automobilio važiavimo fakto nematė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. C. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje, 1 kuopoje vyr. patrulio pareigose. Tą dieną su kolega dirbo 1 PK teritorijoje ir kadangi jie buvo arčiausiai, išgirdę pranešimą iš VPK OVS, vyko į įvykio vietą. 2012 m. gegužės 17 d. įvykio aplinkybių gerai nepamena, todėl prašė teismo remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo J. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. C. parodė, kad jis 2012 m. gegužės 17 d., dirbant kartu su vyresniuoju patruliu M. T., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad automobilyje galimai yra narkotinių medžiagų. Važiuojant tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pamatė kad minėtą automobilį yra sustabdę Patrulių rinktinės pareigūnai T. J. ir P. S.. Jie privažiavo prie jų ir pamatė, kad iš automobilio išlipęs vairuotojas vyras, kaip vėliau paaiškėjo J. I., gim. (duomenys neskelbtini), o automobilio priekinėje sėdynėje sėdėjo moteris apie 33 metus, vėliau prisistatė I. F., gim. (duomenys neskelbtini), galinėje sėdynėje sėdėjo dvi moterys tamsaus gymio, vėliau jos prisistatė Z. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini), (M. T. neatrodė, kad yra nepilnametė). Jie kartu su kolegomis vizualiai apžiūrėjo automobilį, paprašius vyro atidaryti bagažinę, ją apžiūrėjo. Vėliau jis priėjo prie keleivio pusės durelių, ir atidarius keleivio pusės priekines dureles pamatė, kad prie I. F. kojų, ant kilimėlio, guli mėlynos spalvos medžiaginis maišelis, kuriame buvo nauji marškinėliai su etiketėmis. Apžiūrėjęs etiketes pamatė, kad vienų marškinėlių kaina yra virš dviejų 200 Lt, o ant kilimėlio guli nulaužtas magnetas. Kilo įtarimas, kad rūbai maišelyje yra pagrobti iš parduotuvės, todėl paprašė, kad I. F. išliptų iš automobilio, paprašius prisistatyti, prisistatė I. F., gim. (duomenys neskelbtini), paklausė, iš kur gavo drabužius maišelyje. Minėta mergina atsakė, kad nusipirko parduotuvėje. Jis pasakė, kad pagal ant drabužių likusias etiketes galima bus nustatyti, iš kokios parduotuvės pirkti rūbai, ji tada prisipažino, kad šiuos marškinėlius pagrobė iš dviejų ar tai trijų parduotuvių esančių Vilniaus prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Jis pamatė, kad ji ir J. I. yra susijaudinę, bei dėl kažko nerimauja. I. F. ir J. I. skundėsi, kad jiems šalta, tada jie buvo pasodinti atgal į jų automobilį, pasodinę minėtus asmenis į automobilio saloną, apėjo teritoriją prie automobilio, jokių daiktų prie jo nebuvo. Iškvietė kinologus ir 2 PK operatyvinę grupę. Kai atvyko kinologė, visas merginas persodino jis į tarnybinį automobilį, o vyriškis J. I. liko stovėti lauke prie savo automobilio. Kinologė L. M. su tarnybiniu šunimi (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo automobilio vidų, salone nieko nerado. Apžiūrint automobilio išorę, ties keleivio pusės durelėmis, rado ant žalios vejos prezervatyvą, kuriame buvo du polietileniniai bespalviai maišeliai su gelsvos spalvos milteliais. Kadangi pradėjo lyti, jis baltos spalvos popieriaus lapu pridengė ant vejos gulintį prezervatyvą, bei sulaukė operatyvinės grupės iš 2 PK. Jie pareigūnui iš operatyvinės grupės viską paaiškino, perdavė sulaikytą automobilį Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o patys išvežė sulaikytas tris merginas į 2 PK. Pakeliui į komisariatą, I. F. prisipažino, kad ji numetė tą rastą prezervatyvą su heroinu, paaiškino, kad heroinas jai nepriklauso, o jis yra J. I., pasakė, kad heroiną J. I. nusipirko iš Z. Č., pasakė, kad ji matė, kaip J. I. perdavė Z. Č. pinigus, matė kad buvo mokėta kupiūromis po 200 Lt. Minėta mergina taip pat pasakė, kad J. I. visą kaltę vers jai, bet ji pasakė, kad yra mobilieji telefonai, iš kurių matysis, kad J. I. kalbėjosi su ja ir Z. Č.. Atvežus merginas į 2 PK, bei rašant tarnybinį pranešimą jis pamatė, kai buvo atvežtas operatyvinės grupės J. I. (t. 1, b. l. 123-126).

Liudytojas J. C. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi. Papildomai parodė, kad jie turėjo pirminę informaciją, jog automobilyje yra narkotikų ir žiurėjo, kad jie nebūtų išmesti per automobilio langą. Tuo metu iš automobilio buvo išlipęs tik J. I.. Visi kiti asmenys sėdėjo automobilyje. Iš automobilio Honda Civic, iš pradžių buvo vedamos tamsaus gymio merginos, po to ir I. F.. Pastarąją pastatė dešinėje pusėje prie iš keleivio pusės, priekyje. Šalia jos niekas daugiau nestovėjo. Jaunesnę ir vyresnę tamsaus gymio moteris įsodino pirmas į tarnybinį automobilį, o paskui ir I. F.. Kai atvyko kinologė, tuo metu jau buvo sutemę. Tuo metu automobilio vairuotoją stebėjo jo kolega. Moterims buvo atlikta dalinė asmens apžiūra. Vairuotojo apžiūrą atliko jis pats, tačiau nieko nerado. J. I. atėjęs prie jo pats jam pasakė, kad niekas negalėjo narkotikų turėti, tik I. F.. Pati I. F. važiuodama tarnybiniame automobilyje sakė, kad ji neturi pinigų ir tokio kiekio narkotinių medžiagų negalėjo nusipirkti. Minėjo, kad už parduotuvėje pavogtus daiktus, juos pardavusi turėjo mainais atlikti tam tikrą paslaugą.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. M. prašė teismo pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kadangi 2012 m. gegužės 17 d. įvykių aplinkybių (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje gerai nebeprisimena.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos L. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. apie 21.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVP budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), yra sustabdytas automobilis Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame galimai yra narkotinės medžiagos. Nuvykus nurodytu adresu kartu su tarnybiniu šunimi (duomenys neskelbtini) buvo apieškotas minėtas automobilis, o taip pat teritorija šalia jo. Automobilyje jokių narkotinių medžiagų tarnybinis šuo nerado, o šalia minėto automobilio keleivio pusės priekinio rato tarnybinis šuo rado į prezervatyvą supakuotus gelsvos spalvos miltelius. Rasto prezervatyvo su milteliais ji neėmė, tik kai šuo juos surado pasikvietė ten buvusį patrulį, jo vardo ir pavardės nežino, ir jam parodė. Po ko surašiusi tarnybinį pranešimą išvažiavo. Tuo metu kai buvo įvykio vietoje ji kalbėjosi tik su ten buvusiais patruliais, matė, kad sulaikytos moterys sėdėjo tarnybiniame automobilyje, o sulaikytas vyras stovėjo lauke netoli tarnybinio automobilio kartu su vienu iš patrulių, ji su sulaikytais nesikalbėjo, o patruliai jai nepasakojo, ką jiems sakė sulaikyti asmenys (t. 1, b. l. 133).

Liudytoja L. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi. Papildomai parodė, kad prezervatyvą su gelsvos spalvos milteliais su tarnybiniu šunimi rado šalia automobilio priekinio rato iš dešinės pusės. Jų neėmė, neapžiūrinėjo ir apžiūroje nedalyvavo. Šuo neapuostė automobilyje buvusių žmonių, kadangi tam nebuvo reikalo, nes tarnybinis šuo nėra apmokytas ieškoti, ar žmonės turi narkotikų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. G. prašė teismo remtis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo G. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. po 20 val. jis gavo pranešimą, kad yra sulaikyti asmenys su narkotikais (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis kartu su vairuotoju, A. K., nuvažiavo nurodytu adresu kur pamatė stovintį automobilį Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo viduje jau žmonių nebuvo, šalia jo stovėjo patrulių tarnybinis automobilis, kuriame sėdėjo 3 sulaikytos moterys, kaip vėliau paaiškėjo tai I. F., Z. Č. ir trečia romų tautybės nepilnametė mergina, kurios vardo ir pavardės jis neprisimena. Su jomis automobilyje sėdėjo vienas pareigūnas, kitas pareigūnas kartu su sulaikytu vyru, kaip vėliau paaiškėjo tai J. I., stovėjo šalia Honda automobilio. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio, vairuotojas A. K. liko automobilyje, A. K. iš automobilio per visą laiką išlipęs nebuvo, su niekuo nesikalbėjo. Jis išlipęs iš automobilio iškvietė budintį ekspertą iš VPK. Priėjęs prie Honda Civic automobilio patrulis jam nurodė ant žemės šalia Honda Civic automobilio iš keleivio pusės beveik prie pat durelių gulėjusį prezervatyvą, kuriame matėsi šviesios spalvos milteliai. Jis jų nelietė o maždaug po 10-15 min. į įvykio vietą atvažiavo ekspertas, kuris minėtą prezervatyvą su milteliais supakavo ir padavė jam. Prie automobilio belaukiant eksperto J. I. jam papasakojo, kad jis tą pačią dieną kartu su I. F. atvažiavo iš Panevėžio į Vilnių sutvarkyti reikalų, kokių konkrečių reikalų. J. I. nepasakė. Taip pat J. I. paaiškino, kad jis I. F. prašymu nuvežė ją į taborą, paskiau jos laukė prie taboro. J. I. tuo metu atrodė susijaudinęs, šiek tiek painiojosi savo pasakojime. Kai jis paklausė kieno yra ant žemės gulintis prezervatyvas J. I. atsakė nežinąs. Daugiau įvykio vietoje su sulaikytais jis nesikalbėjo, apžiūrėjęs įvykio vietą grįžo į komisariatą, kur pasikalbėjo su I. F., kuri jam iš karto papasakojo, kad ji tą pačią dieną kartu su J. I. atvažiavo iš Panevėžio į Vilnių, su tikslu pavagiliauti, paskiau po „(duomenys neskelbtini)“, J. I. iniciatyva, jie nuvažiavo į taborą, o pakeliui J. I. liepė jai, kad kai jis nusipirks narkotikų, I. F. turės juos paslėpti savo kūne, o už tai J. I. atsilygintų jai nemokamai duodamas porą dozių narkotinių medžiagų. Kai jie nuvažiavo į taborą, į automobilį įlipo 2 čigonės, ir viena jų padavė jai narkotines medžiagas, kuri tiksliai čigonė jai padavė narkotine medžiagas I. F. nesakė, tada J. I. liepė I. F. narkotines medžiagas įsidėti į prezervatyvą ir paslėpti savo kūne, o vos tik jiems išvažiavus iš taboro juos sustabdė policijos pareigūnai ir ji išsigandusi išmetė narkotines medžiagas prie automobilio keleivio pusės durelių ant žolės. Kai jis kalbėjosi su J. I. komisariate J. I. kažką minėjo apie skolintus pinigus, bet jis taip ir nesuprato, ar J. I. kažkam turėjo paskolinti pinigų, ar jis į taborą buvo atvažiavęs atsiimti skolintus pinigus, J. I. vis dar buvo susijaudinęs ir keitė savo pasakojimą. Su Z. Č. jis nesikalbėjo kaip ir su kita, nepilnamete romų tautybės mergina, ją apklausinėjo kitas pareigūnas (t. 1, b. l. 131-132).

Liudytojas G. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. Č. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. jos dukra Z. Č. buvo sulaikyta. Dėl ko dukra buvo sulaikyta, ji nežinojo, nes tą vakarą jį ją buvo nusiuntus į parduotuvę nupirkti vaikui pieno. Kadangi ji ilgai negrįžo, todėl ėjo jos ieškoti tabore. Po kurio laiko sužinojo, kad ji yra sulaikyta. J. I. jį atsimena, nes jis 2012 m. gegužės 17 d. buvo atvykęs pas jas į namus ir ji pastarojo prašė, kad šis nuvažiuotų su ja pas jo dukrą paimti televizoriaus. Ką jis ir padarė. Atvežus televizorių iš jos dukros J. I. dar pas ją namuose šiek tiek pabuvo ir išvažiavo. J. I. yra jos dukters pažįstamas. Jie pažįstami nuo tų laikų, kai jos dukra dar gyveno Panevėžyje. Kokie J. I. ir jos dukros tarpusavio santykiai, ji taip pat nežino.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos M. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. Č. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. vakare, kelintą valandą ji nežino, ji davė savo dukrai Z. Č. 700 Lt: vieną 200 Lt banknotą, o kitus įvairiomis kupiūromis: po 20 Lt ir po 100 Lt, kaip tiksliai – neprisimena. Jos dukra nuėjo į šalia esantį kioskelį ir nupirko jai cigarečių, kurias parnešė namo, o tada ji turėjo nuvažiuoti į miestą nusipirkti maisto, o likusius pinigus išsikeisti į baltarusiškus pinigus, nes jos dukra ketino važiuoti į Baltarusiją, pas gimines. Jos dukra susiruošė ir išėjo į miestą. Po kiek laiko, kai jau pradėjo temti, jai paskambino Z. ir pasakė, kad ji yra policijoje. Netrukus pas ją atėjo M., kuri gyvena kaimynystėje ir paaiškino, kad ji, kartu su Z., norėjo važiuoti į miestą ir todėl susistabdė pro šalį važiuojančią mašiną, kad jas pavežtų ir netrukus juos sustabdė policijos pareigūnai ir išsivežė į policijos komisariatą. Ji taip pat nori pažymėti, kad 2012 m. gegužės 17 d. pas juos namuose jokių pašalinių nebuvo, jokių svečių taip pat nebuvo. Ji niekada nepastebėjo, kad Z. turėtų daug pinigų, jokie pašaliniai asmenys pas Z. į namus neateidavo (t. 1, b. l. 134).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos M. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja papildomai parodė, kad J. I. pas ją į namus buvo atvykęs su kažkokia mergina, tačiau ji nepamena ar tai buvo kaltinamoji I. F.. Ši mergina rūkė lauke, o po to nuėjo su kažkokiu aukštu vyru, kuris nebuvo čigonų tautybės, į mišką. Ar ta mergina po to grįžo iš miško, ji nepamena. Ji pati su minėta mergina nerūkė, tačiau pastarajai buvo siūlius užeiti į namus, bet ji atsisakė. Ji taip pat nežino, kodėl J. I. buvo atvykęs pas jos dukterį. Pažymėjo, kad ji dukrai buvo davusi 500 Lt, kad ji nupirktų maisto, o likusius iškeistų į baltarusiškus pinigus, nes dukra ketino vykti į Baltarusiją.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. T. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. Z. Č. ją pakvietė nueiti kartu į parduotuvę. Ji ėjo kartu su ja ir pakeliui įsėdo į automobilį, kur buvo kaltinamasis J. I. su kaltinamąja I. F.. Joms tik atsisėdus į automobilį, jis iškarto buvo sustabdytas pareigūnų. Pastarieji apieškojo juos ir automobilį bei pas automobilyje buvusią merginą, t. y. I. F., rado kažkokias naujas maikutes. Taip pat rado dar kažką, tačiau ji nesuprato ką. Jie visi buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Parodė, kad jai su Z. Č. įsėdus į automobilį, jokios kalbos tarp kaltinamojo I. I. ir šalia jo sėdėjusios I. F. nebuvo, niekas nieko niekam nesakė, neperdavinėjo.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos M. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. T. parodė, kad ji gyvena viršutiniame romų tabore, (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 17 d., tikslaus laiko pasakyti negali, bet buvo dar šviesu, gal apie 18.00 val., ji išėjo iš namų ir netoli namų sutiko pažįstamą romų tautybės merginą Z., kuri yra maždaug 28 metų amžiaus. Minėta mergina jai pasiūlė kartu nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti maisto produktų ir ji sutiko. Jos kartu ėjo link stotelės. Joms beeinant, dar viršutiniame romų tabore, prie jų privažiavo šviesios spalvos automobilis, markės ir modelio nežino, valstybinio numerio taip pat neįsidėmėjo. Už minėto automobilio vairo sėdėjo jai nepažįstamas vyriškis, kuris buvo apie 40 metų amžiaus, daugiau požymių neįsidėmėjo. Šalia minėto vyriškio, keleivio sėdynėje, sėdėjo moteris, kurios ji nepažįsta ir jos požymių taip pat neįsidėmėjo. Einant kartu su Z. ji nematė, kad pastaroji kažką neštųsi, taip pat nepastebėjo ar Z. ką nors perdavė automobilyje. Jiems išvažiavus, minėtu automobiliu iš taboro gatvėje juos sustabdė kažkoks baltas automobilis. Ji nesuprato, kas juos sustabdė. Kai ji pamatė iš minėto automobilio išlipusius uniformuotus pareigūnus, suprato, kad patikrins jų dokumentus ir paleis. Kai juos vežė į komisariatą, pareigūnai pasakė, kad surado kažkokius narkotikus. Iš kur narkotikai atsirado ji nežino, nieko nematė. Daugiau apie šį įvyki paaiškinti nieko negali (t. 2, b. l. 8).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. Š. parodė, kad kaltinamoji I. F. yra jo sugyventinė. Jis pats su J. I. jokių reikalų neturėjo ir su juo asmeniškai nesusitikdavo. Žino tik tiek, kad I. F. ir J. I. yra pažįstami, kokie tarp jų santykiai, nežino. Jis su I. F. planavo važiuoti į Vilnių, tačiau 2012 m. gegužės 17 d. kartu taip ir neišvažiavo. I. F. jam nesakė, kodėl ji išvažiavo į Vilnių, jis jos ir neklausė. Iki jos važiavimo į Vilnių, jis su ja gyveno tik pora mėnesių. Jis žinojo, kad ji buvo teista, tačiau ką ji veikė laisvalaikiu nesigilino. Ji gyveno pas jį ir jis jos prašė, kad prižiūrėtų jo tėvus. Jis pats iš J. I. narkotikų nėra pirkęs. Jis žinojo, kad ir I. F. vartoja narkotines medžiagas, bet ar pastaroji pirko iš J. I. jas, jis nežino. Jam taip pat nėra tekę girdėti, kad Panevėžyje J. I. pardavinėtų narkotines medžiagas, nors pats domisi kur jų būtų galima įsigyti.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo V. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad J. I. pažįsta 3-4 mėn. Su juo susipažino Panevėžyje per savo draugę I. F.. Jis, t. y. J. I. nuomojo I. F. butą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Paskutinį kartą J. I. matė dvi dienas prieš jo sulaikymą Vilniaus mieste. Tikslios datos neprisimena. Su juo buvo pokalbis dėl I. F. daiktų, likusių jo bute (duomenys neskelbtini). Jis prašė daiktus grąžinti, o J. I. teigė, kad jokių daiktų nėra. 2012 m. gegužės 17 d. jis norėjo važiuoti į Vilnių su J. I. dėl to, kad važiavo jo draugė I. F.. Norėjo palaikyti jai kompaniją. Neišvažiavo, nes jį apgavo I. F., t. y. ji pasakė, kad į Vilnių važiuoja su J. I. žmona, P.. Jo pragyvenimo šaltinis yra socialinė pašalpa ir tėvų pajamos. Abu tėvai pensininkai, turintys invalidumą. Kad I. F. važiuos į Vilnių jis žinojo, bet, kad važiuos su J. I. – ne, nes apie tai, kad jie sulaikyti Vilniaus mieste, jis sužinojo iš I. F., kai ji jam paskambino po sulaikymo. O kokiu tikslu I. F. važiavo su J. I., jis nežino. 2012 m. gegužės 17 d., kai I. F. buvo Vilniaus mieste, kiek kartų jis jai skambino ir apie ką kalbėjosi, neprisimena. Kiek I. F. turėjo pinigų, išvažiuojant į Vilniaus miestą, nežino. Narkotines medžiagas vartoja nuo 1990 m. Narkotines medžiagas perka iš asmenų, kurių nepažįsta, taip pat nežino jų anketinių duomenų (t. 1, b. l. 138-139).

Liudytojas V. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. B. parodė, kad apie J. I. nieko blogo pasakyti negalinti. Jis jai visada padėdavo ir finansiškai, ir tvarkant dokumentus, ir įvairius kitus reikalus. J. I. iš jos yra paėmęs banko mokėjimo kortelę, kurią ji išsiėmė su pastarojo pagalba. Jis jai yra žadėjęs ją grąžinti, bet taip ir negrąžino. Kam reikėjo jai išimti tą kortelę, J. I. jai nieko neaiškino. Jokių pretenzijų jam dėl jos, ji neturi.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos L. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad J. I. pažįsta apie 2 metus. Jis kartais jai padeda susitvarkyti visokius dokumentus oficialiose įstaigose, kadangi ji nemoka nei rašyti, nei skaityti jokia kalba. Ji pati yra romų tautybės, lietuviškai ji supranta gerai. Ji išsiėmė (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę. J. I. padėjo jai užpildyti reikiamus dokumentus. Pats J. I. ir paėmė jos kortelę. Ji kelis kartus prašė, kad jis jai kortelę gražintų, tačiau J. I. vis žadėjo, bet taip ir negrąžino tos kortelės iki šiol. Toje kortelėje, ji jokių pinigų nelaiko (t. 1, b. l. 144).

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo M. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. T. parodė, kad jis 2012 m. gegužės 17 d., apie 20.25 val. dirbant kartu su vyresniuoju patruliu J. C., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad automobilyje galimai yra narkotinių medžiagų. Važiuojant tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis buvo už jo vairo, prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pamatė kad minėtą automobilį yra sustabdę Patrulių rinktinės pareigūnai T. J. ir P. S.. Jie privažiavo prie jų ir pamatė, kad iš automobilio išlipęs vairuotojas vyras, kaip vėliau paaiškėjo J. I., gim. (duomenys neskelbtini), o automobilio priekinėje sėdynėje sėdėjo moteris apie 33 metus, vėliau prisistatė I. F., gim. (duomenys neskelbtini), galinėje sėdynėje sėdėjo dvi moterys tamsaus gymio, vėliau jos prisistatė Z. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini), (M. T. neatrodė, kad yra nepilnametė). Jie kartu su kolegomis vizualiai apžiūrėjo automobilį, paprašius vyro atidaryti bagažinę, ją apžiūrėjo. Tuomet j. C. priėjo prie keleivio pusės durelių ir jas atidaręs, pamatė pavogtus daiktus, nes kalbėjo, kad pagal etiketes galima nustatyti iš kurios parduotuvės pagrobti rūbai. Paprašė, kad I. F. išliptų iš automobilio, paprašius prisistatyti, prisistatė I. F., gim. (duomenys neskelbtini), paklausė, iš kur gavo drabužius maišelyje. Ji atsakė, kad nusipirko parduotuvėje. J. C. pasakė, kad pagal ant drabužių likusias etiketes galima bus nustatyti, iš kokios parduotuvės pirkti rūbai. Tuomet ji prisipažino, kad šiuos marškinėlius pagrobė iš dviejų ar tai trijų parduotuvių esančių Vilniaus prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Pamatė, kad ji ir J. I. yra susijaudinę, bei dėl kažko nerimauja. I. F. ir J. I. skundėsi, kad jiems šalta, tada jie buvo pasodinti atgal į jų automobilį, pasodinę minėtus asmenis į automobilio saloną, apėjo teritoriją prie automobilio, jokių daiktų prie jo nebuvo. Iškvietė kinologus ir 2 PK operatyvinę grupę. Atvykus kinologei, visas merginas persodino į tarnybinį automobilį, o vyriškis J. I. liko stovėti lauke prie savo automobilio. Kinologė L. M. su tarnybiniu šunimi (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo automobilio vidų, salone nieko nerado. Apžiūrint automobilio išorę, ties keleivio pusės durelėmis, rado ant žalios vejos prezervatyvą, kuriame buvo du polietileniniai bespalviai maišeliai su gelsvos spalvos milteliais. Kadangi pradėjo lyti, J. C. baltos spalvos popieriaus lapu pridengė ant vejos gulintį prezervatyvą, o sulaukus operatyvinės grupės iš 2 PK, jiems viską paaiškino. Perdavė sulaikytą automobilį Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o patys išvežė sulaikytas tris merginas į 2 PK. Pakeliui į komisariatą, I. F. prisipažino, kad ji numetė tą rastą prezervatyvą su heroinu, paaiškino, kad heroinas jai nepriklauso, o jis yra J. I., pasakė, kad heroiną J. I. nusipirko iš Z. Č., pasakė, kad ji matė, kaip J. I. perdavė Z. Č. pinigus, matė kad buvo mokėta kupiūromis po 200 Lt. Taip pat pasakė, kad J. I. visą kaltę vers jai, bet ji pasakė, kad yra mobilieji telefonai, iš kurių matysis, kad J. I. kalbėjosi su ja ir Z. Č.. Atvežus merginas į 2 PK, bei rašant tarnybinį pranešimą matė, kaip buvo atvežtas operatyvinės grupės J. I. (t. 1, b. l. 127-130).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio 2012 m. liepos 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo nustatyta, kad 2012 m. gegužės 17 d. apie 15 val. iš parduotuvės buvo pavogti 3 vnt. marškinėlių „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 149,97 Lt (t. 1, b. l. 5).

Iš byloje esančio 2012 m. liepos 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo nustatyta, kad 2012 m. gegužės 17 d. apie 15 val. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo pavogti 2 vnt. naktinių moteriškų marškinių, kurių bendra vertė 309,98 Lt (t. 1, b. l. 8).

Iš byloje esančio 2012 m. liepos. 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo nustatyta, kad 2012 m. gegužės 17 d. apie 15 val. iš parduotuvės buvo pavogti vyriški marškinėliai – 2 vnt., kurių bendra vertė yra 498,00 Lt (t. 1, b. l. 11).

Iš byloje esančio 2012 m. liepos 3 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 3 vnt. marškinėlių ant kurių priekio yra nupieštas geltonas viščiukas bei kurie po apžiūros grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 14-15, 16).

Iš byloje esančio 2012 m. liepos 3 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2 poros moteriškų naktinių marškinėlių, kurie po apžiūros grąžinti AB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 20-21, 22).

Iš byloje esančio 2012 m. liepos 3 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2 vnt. marškinėlių, kurie po apžiūros buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojui (t. 1, b. l. 26-27, 28).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas mėlynos spalvos maišas ir vokas. Apžiūros metu nustatyta, kad maišas yra medžiaginis, mėlynos spalvos. Prie medžiaginio maišo esantis vokas yra padarytas iš folijos, kuri yra apvyniota lipnia juosta (t. 1, b. l. 29-30).

Iš byloje esančio 2012 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei vieta – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, kur stovėjo minėtas automobilis. Iš įvykio vietos buvo paimtas prezervatyvas su baltos spalvos milteliais, maišelis su daiktais (t. 1, b. l. 39-46).

Iš byloje esančios 2012 m. birželio 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš 2 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, rastų 2012 m. gegužės 17 d. šalia automobilio Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė milteliuose yra 1,874 g (t. 1, b. l. 55-56).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti daiktai, kurie pagal daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą buvo paimti iš J. I.. Apžiūros metu be kitų J. I. pateiktų daiktų buvo apžiūrėtos 3 kupiūros po 200 Lt, kurių serijos numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota L. B. vardu, (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota Z. Č. vardu, mobiliojo ryšio telefonai Nokia XpressMusic ir iPone (t. 2, b. l. 14-15, 16-21).

Iš byloje esančio 2012 m. rugsėjo 20 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietojo protokolo matyti, kad J. I. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 2, b. l. 35-40).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti daiktai, kurie pagal daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą buvo paimti iš Z. Č.. Apžiūros metu buvo apžiūrėtos 9 kupiūros, trys kupiūros yra po 200 Lt, kurių serijos numeriai yra: (duomenys neskelbtini), bei 6 kupiūros po 20 Lt, kurių serijos numeriai yra: (duomenys neskelbtini). Taip pat apžiūros metu apžiūrėtas ir mobiliojo ryšio telefonas Nokia 7230 (t. 3, b. l. 12-16).

Dėl I. F. pareikštų kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį

Kaltinamajai I. F. pareikšti kaltinimai dėl svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 498 Lt vertės turto pagrobimo bei dėl svetimo, nedidelės, 149.97 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo ir svetimo, nedidelės 309,98 Lt AB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo pasitvirtino. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji I. F. padarė šias nusikalstamas veikas. Šių nusikalstamų veikų padarymo faktas ir aplinkybės nustatytos visų pirma nuosekliais kaltinamosios I. F. parodymais tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje. Ji parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. pavogė šių įmonių prekes iš parduotuvių, esančių prekybos centre (duomenys neskelbtini). Kaltinamosios parodymus visiškai patvirtina pagrobtų daiktų radimo, sulaikius I. F., faktas, daiktų apžiūros protokolai, liudytojų M. Č., M. L. ir O. F. parodymai dėl pagrobtų ir parduotuvėms grąžintų prekių. Taigi, apibendrindamas, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios I. F. nusikalstami veiksmai pagrobiant svetimą turtą ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip trijų nuskalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos) realioji sutaptis.

Dėl J. I., Z. Č. ir I. F. pareikštų kaltinimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis

Bylos ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamajame akte pareikštame kaltinime kaltinamųjų J. I. ir Z. Č. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojų – kaltinamasis J. I. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, Z. Č. – tuo, kad ji įgijo ir laikė narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti, ir išplatino, perduodama kaltinamajai I. F.. Kaltinamajame akte I. F. buvo kaltinama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo iš Z. Č. ir laikymo, neturint tikslo jų platinti.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu prokurorė, remdamasi BPK 256 straipsnio nuostatomis, kaltinimus pakeitė. Pakeistų kaltinimų esmė yra tai: Kaltinamasis J. I. kaltinamas tuo, kad kurstė I. F. neteisėtai įgyti ir laikyti narkotines medžiagas turint tikslą jas platinti bei kurstė Z. Č. neteisėtai įgyti, laikyti ir platinti narkotines medžiagas: jis, 2012 m. gegužės 17 d. nurodė Z. Č. neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą heroiną ir jos įgytą ir laikytą 1.874 g narkotinę medžiagą – heroiną, tolimesniam platinimui apie 20.25 val. automobilyje Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), perduoti I. F., bei Z. Č. perdavus narkotines medžiagas I. F., tame pačiame automobilyje davė nurodymą šias narkotines medžiagas paslėpti savo kūne I. F., o vėliau perduoti jam, tačiau tą pačią dieną policijos pareigūnams sustabdžius minėtą automobilį, I. F. siekdama atsikratyti paslėpta narkotine medžiaga, išmetė prie automobilio maišelį su narkotinėmis medžiagomis, įdėtą į prezervatyvą, kurį policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, rado ir paėmė 1.874 g. heroino. Kaltinamoji Z. Č. kaltinama tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, turėdama tikslą ją platinti ir ją platino: ji, 2012 m. gegužės 17 d. apie 20 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens, J. I. nurodymu, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo 1.874 g heroino, kurį neteisėtai laikė su savimi iki 2012 m. gegužės 17 d., kai tą pačią dieną apie 20.25 val. automobilyje Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vykdydama J. I. nurodymą perdavė tolimesniam platinimui I. F., kuriuos J. I. nurodė I. F. paslėpti savo kūne, ir tą pačią dieną policijos pareigūnams sustabdžius minėtą automobilį, I. F., siekdama atsikratyti paslėpta narkotine medžiaga, išmetė prie automobilio maišelį su milteliais, įdėtą į prezervatyvą, kurį policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, rado ir paėmė 1.874 g heroino. Kaltinamoji I. F. kaltinama tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė narkotinę medžiagą, turėdama tikslą ją platinti: ji, 2012 m. gegužės 17 d. apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vykdydama J. I. nurodymą iš Z. Č., turėdama tikslą platinti neteisėtai įgijo 2 plastikinius maišelius su narkotine medžiaga – heroinu, kurio bendroji masė yra 1.874 g, kurią vykdydama J. I. nurodymą, laikė su savimi turėdama tikslą, vykdant J. I. nurodymą vėliau perduoti narkotinę medžiagą pastarajam iki tol, kol 2012 m. gegužės 17 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. I. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis pažįsta tiek Z. Č., tiek I. F.. Kaltinime nurodytą dieną vyko į Vilnių, nes norėjo Z. Č. paskolinti pinigų. Pastaroji jam skambino ir prašė jo padėti. Kadangi I. F. žinojo apie jo ketinimus vykti į Vilnių, todėl su juo susitarė, kad jis ir ją nuvežtų. Už nuvežimą į Vilnių, I. F. jam sumokėjo 100 Lt. 2012 m. gegužės 17 d., jo žmonai priklausančiu automobiliu Honda Civic, atvyko į Vilnių, užvažiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Ten su I. F. jis išsiskyrė ir po prekybos centrą vaikščiojo kas sau. Po kurio laiko, jam vis dar būnant prekybos centre, paskambino jo žmona ir pasakė, kad I. F. laukia jo prie automobilio. Atėjęs prie automobilio matė prie automobilio lūkuriuojančią I. F. su taše. Sukrovęs tašę į automobilį, su I. F. automobiliu iš prekybos centro vyko pas Z. Č. į taborą. Vykdamas pas Z. Č. buvo sustojęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje apsipirko. Parduotuvėje jis jokių prezervatyvų nepirko, bet matė, kaip jam mokant už prekes, I. F. buvo nuėjusi į vaistinę. Nuvykus į taborą, jis šnekėjosi su Z. Č.. Tarp jų vyko pokalbis dėl skolinamų pinigų, laiko kada juos ketina grąžinti ir pan. Kol jie šnekėjosi, I. F. vis eidavo į lauką parūkyti, nors jai buvo leista tai daryti ir namuose, kadangi lauke lijo. Po kurio laiko pastebėjo, kad I. F. lauke kalbasi su keliais vaikinais, jis paklausė jos ko jie norėjo. Pastaroji jam atsakė, kad jos numerio. Po kurio laiko ji paprašė jo automobilio raktų, jis jai padavė ir ji išėjo. Po kokiu 5-6 min. jam atėjus prie automobilio pastebėjo, kad I. F. sėdi už vairo ir kažką šone krapšto. Jam paklausus ką ji daranti, pastaroji pasakė, kad rodo marškinėlius. Jam sutarus su Z. Č. dėl skolinamų pinigų norėjo važiuoti namo, tačiau Z. Č. mama paprašė, kad jis dar pavežtų iki kitos dukros. Jis sutiko. Maždaug po valandos parvežė Z. Č. mamą atgal į taborą. Tuo metu Z. Č. jau buvo išėjusi į parduotuvę. Kadangi jam reikėjo išsikeisti pinigus, nes norėjo jų duoti Z. Č., todėl susitarė, kad jis privažiuos prie tos vietos kur ji buvo. Z. Č., jo prašė jai paskolinti 300 Lt. Jis jai buvo davęs 230 Lt. Dar reikėjo jai duoti 70 Lt, bet pas jį buvo kupiūros tik po 200 Lt, todėl norėjo jas išsikeisti. Jam privažiavus Z. Č. ir dar viena čigoniukė įsėdo į jo automobilį. Iš kur Z. Č. 2012 m. gegužės 17 d. gavo narkotinių medžiagų, jis nežino. Jis nieko nematė ar kuri nors iš jų turėjo ką rankose bei nematė, kad I. F. ką nors duotų. Jis joms pasakė, kad iki namų negalės nuvežti ir joms teks grįžti su „maršrutke“. Norint jas pavėžėti iki reikiamos vietos, tik pajudėjus iš vietos jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Tuo metu niekas nieko nedarė, kai pradėjo stabdyti I. F. greit sureagavo, policija pasakė „rankas į priekį“. Visi rankas tiesė į priekį. Policija paprašė jo pateikti dokumentus, tačiau jis jų neturėjo, nes buvo palikęs namuose. Kai juos sustabdė policija, I. F. sėdėjo priekyje šalia jo, o Z. Č. su kita čigoniuke ant automobilio galinės sėdynės. Policijos pareigūnams juos apieškant, pas juos jokių narkotinių medžiagų nerado, apieškojus automobilį, jų taip pat niekur nerado. I. F., jo paprašė paklausti policininko, kada jie leis jiems važiuoti. Jam paklausus, policijos pareigūnas atsakė, kad turi atvažiuoti dar vienas policijos ekipažas ir tik po jų patikros galės važiuoti. Ką jam pasakė pareigūnas, tą ir perdavė I. F.. Jam priėjus vėl prie policininko, kitas pareigūnas pasakė, kad I. F. kažką turi. Atvykus policijos ekipažui su šunimi ir apieškojus dar kartą, prie automobilio buvo surastos narkotinės medžiagos. Dėl to, jie buvo nuvežti į policijos nuovadą. Jis nematė kaip I. F. išmetė narkotikus, tačiau pamena, kad pastaroji buvo priklaupusi prie automobilio.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji Z. Č. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad ji skambino J. I., kad jis jai paskolintų pinigų. Tarėsi, kad jis atvažiuos į Vilnių ir jai duos pinigų. 2012 m. gegužės 17 d. J. I. atvažiavo pas ją į namus, į taborą. Jie sėdėjo, kalbėjosi, gėrė arbatą. Su J. I., pas ją į namus buvo atvykusi ir I. F.. Kuomet ji bendravo su J. I., I. F. keletą kartų buvo išėjusi į lauką parūkyti. Po kurio laiko, jos mama jai pasakė, kad baigėsi mišinys jos mažajai dukrai, todėl ji nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę. Jai išėjus iš namo sutiko draugę M., kuriai pasiūlė kartu nuvažiuoti į parduotuvę. Nuėjusios į stotelę laukė autobuso, ilgai jo laukė, tačiau jis taip ir neatvažiavo. Tuomet ji nusprendė paskambinti J. I., paklausė jo ar jis negali jos nuvežti į parduotuvę, nes jis turėjo jai duoti dar 70 Lt. Tabore ji iš jo buvo gavus 230 Lt, jai reikėjo dar 70 Lt. J. I. neturėjo daugiau smulkių kupiūrų, tik po 200 Lt, todėl pinigus reikėjo iškeisti. Privažiavus J. I., ji su drauge įsėdo į jo automobilį. Tik automobiliui pajudėjus, jie buvo sustabdyti. J. I. paprašė dokumentų, liepė padėti rankas, išlipti iš mašinos. Juos apžiūrėjo. I. F. iš karto pradėjo kažko ieškoti. Pareigūnai automobilyje rado vogtus daiktus. Kadangi lauke buvo šalta, paprašė pareigūnų, kad leistų sėstis į automobilį. Jas pasodino į pareigūnų automobilį, I. F. taip pat atsisėdo. Pareigūnas, joms pasakė, kad viską filmuoja video kamera, todėl įspėjo nieko nenumesti. Jai pasiteiravus kada juos visus paleis, pareigūnas pasakė, kad teks važiuoti į komisariatą. Atvykus dar vienam ekipažui su šunimi, jos sėdėjo automobilyje. I. F. buvo liepta išlipti. Su šunimi buvo dar kartą apieškotas automobilis, paskui prie žolės buvo rastas kažkoks maišelis, kaip paaiškėjo su narkotinėmis medžiagomis. Kad I. F. būtų ką išmetus, ji nematė. Ji taip pat nematė, kad jos draugė M. ką nors būtų davusi I. F. ar J. I.. Ji pati jokių narkotinių medžiagų nei J. I., nei I. F. neperdavinėjo. Tarp jų jokio pokalbio, kad kas nors iš jos šeimos narių J. I. parūpins narkotinių medžiagų, nebuvo.

Analizuodamas pareikštus kaltinimus, nustatydamas faktines aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad neabejotinai nustatytas tik narkotinės medžiagos – 1.874 g heroino, supakuoto į prezervatyvą, radimo faktas šalia kaltinamojo J. I. vairuojamo automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši aplinkybė nustatyta 2012 m. gegužės 17 d. įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 39-46), liudytojų G. G., L. M., J. C., kaltinamosios I. F. parodymais, specialisto išvada apie tai, kad prezervatyve buvusi medžiaga yra heroinas, kaltinamojo J. I. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuomet jis nurodė narkotinių medžiagų radimo vietą (t. 2, b. l. 35-40), kitais įrodymais. Nuosekliais kaltinamosios I. F. parodymais nustatyta, kad ji su savimi šias narkotines medžiagas laikė ir, pamačiusi policijos pareigūnus išmetė. Ši aplinkybė taip pat nekelia abejonių. Tuo tarpu dėl to, kaip kaltinamoji I. F. įgijo šią narkotinę medžiagą ir koks buvo kitų galimai padaryto nusikaltimo bendrininkų vaidmuo bei pačios I. F. veiksmų apimtis, asmenų parodymai skiriasi. Kaltinamieji J. I. ir Z. Č. nuosekliai neigė tai, kad jie kaip nors susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, konkrečiai, 1.874 g heroino. Kaltinamoji I. F., priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu (įskaitant apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją – t. 2, b. l. 105-110), tiek teisiamajame posėdyje (šių jos parodymų esmė išdėstyta anksčiau) paaiškino, kad 2012 m. gegužės 17 d. jai kaltinamasis J. I. pasiūlė nuvažiuoti į Vilnių. Pasak I. F. parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kaltinamajam J. I. reikėjo į Vilnių važiuoti savais reikalais. J. I. jai pasiūlė važiuoti į Vilnių už pusę kainos – 70 Lt, skirtų apmokėti už benziną. Prieš tai Panevėžyje iš J. I. ji nusipirko du „čekius“ narkotinės medžiagos heroino, už kurią liko skolinga 50 Lt. Sutarė, kad nuvažiavus į Vilnių, ji pavogs prekių ir jomis paskui atsiskaitys su kaltinamuoju J. I.. Vilniuje J. I. ją nuvežė prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur ji apvogė tris parduotuves. Grįžo į automobilį ir padavė prekes J. I.. Po to J. I. pasakė, kad reikia važiuoti į taborą. Ten nuvažiavo pas Z. Č., kuriai J. I. padavė pinigus, kuriuos prieš tai nuėmė nuo bankomato. Kiek pinigų padavė, ji nežino. Jos manymu, Z. Č. žinojo, pas ką gali įgyti heroino. Palaukus apie dvi valandas, kažkas Z. Č. paskambino ir ji su pinigais nuėjo. Paskui Z. Č. J. I. paskambino, kad reikia atvažiuoti kažkur už taboro. Ji su J. I. privažiavo. Į automobilį įsėdo Z. Č. su kita čigonų tautybės mergina. Z. Č. vos įsėdusi į automobilį, pasakė automobilį vairavusiam J. I. „tau duodu“. Z. tiesė maišelius link J. I., o pastarasis pasakė „jai paduok“, o jai pasakė „I., paimk“. Ji maišelius su heroinu paėmė, sudėjo į prezervatyvą, Ruošėsi slėpti, jau buvo užsikišusi už kelnių. Ji turėjo maišelius paslėpti savo kūne. Tuomet juos sustabdė policija. Kuomet pareigūnai tikrino automobilį, ji narkotikus išmetė ant žemės. Ji negirdėjo, kad J. I. ir Z. Č. garsiai kalbėtų apie narkotikus, bet ji tai suprato, nes jau apie pusantro mėnesio iš kaltinamojo J. I. pirko heroiną. Tuos narkotikus, kuriuos jai padavė Z. Č., grįžusi būtų atidavusi kaltinamajam J. I., kuris greičiausiai juos būtų pardavęs. Panašius parodymus kaltinamoji I. F. davė ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, nurodydama, kad prezervatyvą, į kurį ji sudėjo iš Z. Č. įgytus narkotikus, prieš važiuojant į taborą nupirko kaltinamasis J. I.. Vertindamas šiuos kaltinamosios I. F. parodymus, teismas pažymi, kad jie visumoje yra nuoseklūs. Tačiau būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ir jų patikimumas. Šiuo aspektu tiesioginių įrodymų, patvirtinančių I. F. parodymus apie tai, kad narkotines medžiagas kaltinamojo J. I. nurodymu jai padavė Z. Č., nesurinkta. Vėlgi, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nė vienai įrodymų rūšiai neteikia pirmenybės. Vienodą įrodomąją reikšmę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Iš apklaustų liudytojų policijos pareigūnų (pirmiausia, liudytojo T. J.) parodymų matyti, kad apžiūrint kaltinamojo J. I. vairuojamą automobilį, jame esantys asmenys elgėsi neramiai, jaudinosi. Liudytojas G. G. parodė, kad apie tai, kad I. F. narkotikus slėpė kaltinamojo J. I. nurodymu, kuris juos gavo iš kažkokios moters, jam papasakojo iškart po sulaikymo. Byloje yra ir tam tikrų prieštaravimų tarp kaltinamųjų J. I. bei I. F. parodymų dėl pastarosios vykimo įvykio dieną į Vilnių aplinkybių. Kaltinamasis J. I. nurodė, kad I. F. žinojo, kad jis ketina vykti į Vilnių, todėl su juo susitarė, kad ir ją nuvežtų, už kelionę sumokėjo 100 Lt, apie jos vagystes iš prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančių parduotuvių jis nieko nežino. Tuo tarpu I. F. aiškino, kad jai važiuoti pasiūlė kaltinamasis J. I.. Vis dėlto, visos šios aplinkybės tik rodo, kad kaltinamosios I. F. parodymai gali būti teisingi, tačiau neteikia pagrindo jų laikyti tikrai teisingais, t. y. atitinkančiais tikrovėje vykusius faktus. Nors aiškių priežasčių, dėl kurių kaltinamoji galėtų apkalbėti kaltinamuosius J. I. ir Z. Č., nenustatyta, vienok, aišku ir tai, kad I. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl disponavimo narkotine medžiaga neturint tikslo ją platinti, tačiau toks kaltinimas netgi vien pagal kitiems kaltinamiesiems inkriminuotas veikas ir jų formuluotes neatitiko logikos ir pačios I. F. parodymų (kurie iš esmės ir yra vieninteliai galimo Z. Č. ir J. I. kaltumo įrodymai) – jei jos teigimu, gautas narkotines medžiagas ji turėjo atiduoti kaltinamajam J. I., vadinasi, ji jas prie savęs laikė (slėpė) tikslu platinti, o esant tikslui narkotines medžiagas platinti, veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnį. Pati I. F. neturi reikiamų žinių apie baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl nurodydama, kad narkotikus įgijo kitų kaltinamųjų iniciatyva, ji galėjo ir nesuprasti, kad tokiais parodymais sunkina pirmiausia savo paties teisinę padėtį. Kaltinamoji galėjo norėti paprasčiausiai apkaltinti kitus asmenis ir taip pati apskritai išvengti atsakomybės už narkotikų laikymą. Kad tokia prielaida pakankamai rimta, rodo ir tas faktas, kad teisiamajame posėdyje prokurorei pakeitus kaltinimą į sunkesnį, I. F. dėl tikslo platinti medžiagas kalta jau neprisipažino. Šios aplinkybės kelia abejonių I. F. parodymais apskritai. Juo labiau, tokias abejones sustiprina jos parodymai apie tai, kad ji prieš važiuodama į Vilnių iš kaltinamojo J. I. įgijo du „čekius“ heroino, kad ji heroiną iš J. I. pirko jau apie pusantro mėnesio iki važiavimo į Vilnių, kad kaltinamasis J. I. ją vežiodavo po įvairius Lietuvos miestus vagiliauti. Kaip matyti, šiais kaltinamosios I. F. parodymais netikėjo net ikiteisminį tyrimą kontroliavę prokurorai, dėl šių jos nurodytų aplinkybių nepareiškę įtarimų jokiems asmenims. Kaltinamoji I. F. pati vartoja narkotikus. Taigi teismas turi rimtą pagrindą abejoti tuo, ar kaltinamoji I. F. elgėsi sąžiningai, apeliuodama į kaltinamųjų J. I. ir Z. Č. vaidmenį įgyjant ir platinant narkotines medžiagas ir šioje dalyje jos parodymų nelaiko patikimais.

Kaip minėta, kaltinamieji J. I. ir Z. Č. nuosekliai neigė turintys sąsajų su kaltinamosios I. F. turėtomis narkotinėmis medžiagomis. Jų parodymų analizė rodo, kad ši pozicija nėra deklaratyvi ir tik gynybinė. Ji yra nuosekli ir argumentuota. Kaltinamasis J. I. jau pačios pirmosios savo, kaip įtariamojo apklausos metu kitą dieną po sulaikymo (2012 m. gegužės 18 d.) parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. pas jį atėjo I. F., paprašė nuvežti į Vilnių, nes jis žinojo, kad jis ketina ten važiuoti. Jie kartu išvažiavo, tada I. paprašė užvežti ją į (duomenys neskelbtini), jis užvežė, maždaug po valandos I. išėjo iš (duomenys neskelbtini) nešina taše. Tada jie nuvažiavo į taborą, ten jis žadėjo Z. Č., kuri anksčiau gyveno Panevėžyje, paskolinti 300 Lt, tuos pinigus turėjo su savimi. Nuvažiavus į taborą jis kartu su Inga užėjo pas Z. į namus, kur jis jai davė 230 Lt, likusius 70 Lt žadėjo duoti, kuomet iškeis pinigus. Jis Z. mamos prašymu nuvežė pastarąją pas kitą dukrą, grįžus, Z. namuose neberado. Tada susiskambino su Z. ir susitarė, kad ją paims nuo parduotuvės, tuo pačiu iškeis pinigus ir jai paskolins dar 70 Lt. Privažiavus, į automobilį įsėdo Z. su drauge, ketino važiuoti į miestą, bet juos sustabdė policijos pareigūnai. Apie I. turimus narkotikus jis nieko nežinojo (t. 2, b. l. 29). Iš esmės kaltinamojo J. I. parodymai nesikeitė ir vėliau. Apie tai, kad kaltinamasis J. I. jai ketino paskolinti pinigų ir paskolino 200 Lt, pirmosios apklausos metu, iškart po sulaikymo, parodė ir kaltinamoji Z. Č. (t.3, b. l. 25). Šie jos parodymai nesutampa su kaltinamojo J. I. parodymais tik dėl paskolintų pinigų sumos (J. I. sako, kad jis paskolino 230 Lt, o Z. Č. – kad 200 Lt), tačiau šis neatitikimas yra neesminis, kitoje dalyje parodymai sutampa. Vertinant kaltinamųjų J. I. ir Z. Č. parodymus, svarbu ir tai, kad automobilyje buvusi liudytoja M. T. taip pat nepatvirtino kaltinamosios I. F. parodymų apie J. I. duotą nurodymą kaltinamajai Z. Č. perduoti narkotines medžiagas I. F., o pastarajai – jas paslėpti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Tai, kad kaltinamasis J. I. ir Z. Č. buvo pažįstami, nėra jokių abejonių, kaltinamąjį J. I. su kitais taboro gyventojais ir romų tautybės asmenimis siejo ryšiai, pas jį buvo rastos net kitų asmenų banko kortelės. Tačiau byloje nesurinkta įrodymų, kad šie ryšiai būtų susiję su prekyba narkotikais, be to, kaip minėta, jokių duomenų apie kaltinamojo J. I. prekybą narkotinėmis medžiagomis Panevėžyje nesurinkta, apie tai neparodė ir kaltinamosios I. F. draugas V. Š., kuris pats yra ilgametis narkomanas. Todėl, apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai nepatvirtina nei kaltinamajame akte, nei teisiamajame posėdyje BPK 256 straipsnio tvarka pareikštų kaltinimų kaltinamiesiems J. I. ir Z. Č.. Jie nepadarė veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir nebendrininkavo nusikaltimo padaryme. Atitinkamai, nepasitvirtino teisiamajame posėdyje pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltinamajai I. F.. Tuo tarpu kaltinamajame akte pareikštas kaltinimas I. F. pasitvirtino iš dalies, nepasitvirtino tik aplinkybė, kad ji narkotines medžiagas įgijo iš Z. Č. ir todėl lieka nenustatytas tikslus narkotinės medžiagos įgijimo laikas bei vieta. Kaltinamosios I. F. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas kaltinamajai I. F. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė keturias nusikalstamas veikas (iš kurių dvi yra nesunkūs nusikaltimai ir dvi - baudžiamieji nusižengimai), veikė tiesiogine tyčia, dėl padarytų vagysčių ir narkotinių medžiagų įgijimo bei laikymo prisipažino ir gailisi (tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji yra daug kartų teista, nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistė, todėl jai skirtinos sankcijoje numatytos su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

I. F. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

I. F. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl AB „Lėvuo“ turto pagrobimo) ir nubausti areštu 30 parų.

I. F. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl UAB „LPP“ turto pagrobimo ir nubausti areštu 30 parų.

I. F. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinti bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu šią bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir galutinę subendrintą bausmę I. F. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti I. F. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. liepos 17 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir I. F. nukreipti atlikti bausmę.

J. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Z. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

720 Lt, paimtų iš Z. Č. ir saugomų Vilniaus apskrities VPK kasoje (t. 3, b. l. 78-80) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Z. Č..

610,83 Lt, paimtų iš J. I. ir saugomų Vilniaus apskrities VPK kasoje (t. 3, b. l. 74-77), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. I..

Medžiaginį maišelį ir voką, padarytą iš folijos, apklijuotą lipnia juosta, tyrėjos 2012-08-28 nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (t. 3, b. l. 73), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

J. I. asmeninius daiktus, tyrėjos 2012-09-17 nutarimu (t. 3, b. l. 70) perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti J. I..

Z. Č. asmeninius daiktus, tyrėjos 2012-08-28 nutarimu (t. 3, b. l. 71) perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Z. Č..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas Gediminas Viederis