Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas G.Viederis Teisminio proceso Nr.1-13-1-01402-2012-8

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nuosprendžio, kuriuo I. F. pripažinta kalta padarius nuskalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. (du epizodai), 259 str. 1 d. ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (AB „Lėvuo“ turto pagrobimo epizodas) – 30 parų arešto; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (UAB „LPP“ turto pagrobimo epizodas) – 30 parų arešto; pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes pagal BK 178 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta I. F. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., subendrintą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinus su pagal BK 178 str. 4 d. paskirtomis bausmėmis, paskirta I. F. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteisti J. I. ir Ž. Č., tačiau dėl jų apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. F. nuteista už svetimo turto pagrobimą, o būtent:

ji, 2012 m. gegužės 17 d., apie 15 val., iš parduotuvės UAB „PEEK & Cloppenburg“, esančios Ozo g. 18, Vilniuje, pagrobė 2 vyriškus marškinėlius, 1 vnt. vertė 249 Lt, bendros 498 Lt vertės priklausančius UAB „Peek&Cloppenburg“.

Be to, ji 2012 m. gegužės 17 d., apie 15 val., iš parduotuvės ETAM, esančios Ozo g. 18, Vilniuje, pagrobė naktinius marškinėlius 139,99 Lt vertės ir naktinius marškinėlius 169,99 Lt vertės, priklausančius AB „Lėvuo“, tokiu būdu ji pagrobė 309,98 Lt vertės AB „Lėvuo“ priklausantį turtą.

Be to, ji 2012 m. gegužės 17 d., apie 15 val., iš parduotuvės „HOUSE“, esančios Ozo g. 18, Vilniuje, pagrobė 3 vnt. marškinėlių, kurių 1 vnt. vertė 49,99 LT, bendros 149,97 Lt vertės priklausančius UAB „LPP“, tokiu būdu ji pagrobė 149,97 Lt vertės UAB „LPP“ priklausantį turtą.

Be to, ji neteisėtai įgijo, laikė narkotinę medžiagą, neturėdama tikslo ją parduoti ar kitaip platinti: o būtent: ji, 2012 m. gegužės 17 d. tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo 2 plastikinius maišelius su narkotine medžiaga – heroinu, kurio bendroji masė yra 1.874 g, kurią neteisėtai laikė su savimi iki tol, kol 2012 m. gegužės 17 d. apie 20.25 val. Motorų ir Meistrų gatvių sankryžoje, Vilniuje, buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

2013-10-23 Vilniaus apygardos teisme gautas I. F. apeliacinis skundas, kuriame teigia, kad jai paskirta bausmė yra per griežta, nurodo, kad visą laikotarpį, kol tęsėsi teismo procesas, ji buvo patalpinta į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, todėl prašo teismo sušvelninti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir apsiriboti terminu, jos išbūtu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, mano, kad narkotinių medžiagų disponavimas ir vagystė – skirtingi nusikaltimai pagal savo pobūdį, todėl, advokato manymu, bendrinti bausmes reikėjo ne dalinio sudėjimo būdu, o apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, prokuroras prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. F. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nuteistosios prašymo paskirti jai švelnesnę bausmę, pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs I. F. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (ji padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.) ir dvi – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 str.)), yra daug kartų teista, naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas rodo, kad ji nedaro teisingų išvadų ir nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio normoms, pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str., paskyrė jai su laisvės atėmimu susijusias bausmes, kurios, būdamos ženkliai mažesnės už BK 178 str. 1 d., 259 str. 1 d., 178 str. 4 d. sankcijose numatytų šių bausmės rūšių vidurkius, yra aiškiai ne per griežtos. Dėl advokato argumentų, kad narkotinių medžiagų disponavimas ir vagystė – skirtingi nusikaltimai pagal savo pobūdį, todėl, bausmės turėjo būti bendrinamos ne dalinio sudėjimo būdu, o apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, pažymėtina, jog, nors I. F. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., skiriasi pagal savo pobūdį, jos pagal pavojingumo laipsnį priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl darytina išvada, kad galutinė bausmė yra tinkamai subendrinta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją dar labiau švelninti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistosios I. F. apeliacinį skundą atmesti.