Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-455-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01300-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

2017 m. birželio 1 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovams J. D., S. B., A. D., trečiais asmuo Raseinių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė K. Š. dėl dovanojimo sutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė 2015 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. D. ir S. B. dovanojo A. D. 2,4000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimi, kuria J. D. ir S. B. pardavė, o A. D. nupirko 2,4000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2400 eurų; perkelti Z. S. pirkėjo teises pagal sutartį, kuria J. D. ir S. B. pardavė, o A. D. nupirko 2,4000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2400 eurų; priteisti iš Z. S. 2400,00 eurų A. D.; priteisti Z. S. iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas žyminį mokestį ir 700,00 eurų advokato pagalbos išlaidų.

2. Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su žemės sklypu, kurio savininkės buvo J. D. ir S. B.. 2015 m. balandžio 23 d. atsakovės J. D. ir S. B. sudarė dovanojimo sutartį, kuria dovanojo A. D. 2,4000 ha ploto žemės sklypą. Ieškovė teigė, kad A. D. šią žemę pirko. Už šį žemės sklypą su atsakovėmis A. D. atsiskaitė grynais pinigais. Tai, kad su D. atsakovės bendrauja, nėra priežastis dovanoti žemę. Taip pat ieškovė kaip gretimo sklypo savininkė nebuvo informuota apie ketinimą parduoti ginčo žemės sklypą. Atsakovai J. D. S. B. ir A. D., siekdami apeiti ieškovės pirmumo teisę įgyti minimą žemės sklypą, žemės sklypo perleidimą įformino kaip dovanojimo sutartį, dovanojimo sandoris buvo apsimestinis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Z. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės: 9,63 Eur pašto išlaidų valstybei; 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų J. D. naudai ir 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų S. B. naudai.

4. Teismas ieškovės argumentus, kad A. D. 2016-04-19 nuėmęs iš sąskaitos 700 Eur, 2016-04-21 - 1000,00 Eur ir 2016-04-22 - 1000,00 Eur ir būtent šiuos pinigus sumokėjo atsakovėms už žemę, vertino neįrodytais. Teismas sprendė, jog aplinkybės, kad atsakovės artimai bendrauja su atsakovo A. D. tėvu, seneliais, kartu švenčia šventes, A. D. žemę dirba yra įtikinamos, kad dėl to atsakovės galėjo ginčo žemės sklypą padovanoti A. D..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

5. Apeliaciniu skundu ieškovė Z. S. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovų 1 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas, pasisakydamas, kad atsakovų duotais parodymais neturi pagrindo netikėti, o ieškovės Z. S. argumentas, kad A. D. 2016-04-19 nuėmęs iš sąskaitos 700 Eur, 2016-04-21 – 1000,00 Eur ir 2016-04-22 – 1000,00 Eur būtent šiuos pinigus sumokėjo atsakovėms už žemę, teismo neįtikino, teismas suteikė pirmumą atsakovų paaiškinimams. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovių motyvai laikomi tinkamais ir įtikinamais dėl dovanojimo sutarties sudarymo, nes atsakovai davė parodymus, kad dovanojimas buvo tikroji šalių valia. Šios teismo išvados paremtos tik atsakovų paaiškinimais, kurie nėra paremti jokiais kitais įrodymais. A. D. savo paaiškinimų, kur išleido minėtus pinigus, nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad J. D. ir S. B. yra pensininkės, gauna nedideles pensijas ir joms reikalingos lėšos. Sudarydamos fiktyvią žemės dovanojimo sutartį J. D. ir S. B. išvengė mokesčio VMI už leidimą parduoti žemę, kiekviena po 29 Eur. Teismo teiginys, jog žemės dovanojimo sutartis tarp ieškovės ir J. D. nėra šios bylos dalykas, yra neteisingas, nes ieškovė šią sutartį į bylą pateikė ne dėl to, kad būtų nagrinėjamas jos teisėtumas, o dėl to, kad ji būtų vertinama kaip įrodymas, kad atsakovė J. D. sudarinėja fiktyvias žemės dovanojimo sutartis.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. J. D. ir S. B. savo valią išreiškė pačios, atsakovas jų neprašė dovanoti jam žemės sklypą, bet tokią dovaną gauti sutiko. Tikroji atsakovių valia ir buvo žemės sklypą padovanoti, dėl sandorio atlygintinumo nebuvo net tariamasi. Teismas atsižvelgė į tai, kokie šalių santykiai yra iki sutarties ir po jos sudarymo, ir tinkamai tai įvertino.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės J. D. ir S. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš Z. S. atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nė vienos iš atsakovių vaikai kartu negyvena, dauguma gyvena užsienyje, jie nesidomi žemės dirbimu ir neketina jos dirbti, atsakovės dėl amžiaus yra nebepajėgios užsiimti žemdirbyste. Prieš dovanodamos žemės sklypą, atsakovės jo vertės nenustatinėjo, sandorio sudarymo metu sklypo vertė buvo įrašyta pagal VĮ Registrų centro duomenis. Notarei atsakovės patvirtino, kad tai tikrai dovanojimo sandoris, nes tokia buvo atsakovių valia. Pinigų už žemę iš A. D. atsakovės nereikalavo, jų nesitikėjo gauti ir negavo. Ieškovė niekada nesinuomojo ginčijamo žemės sklypo, jokia kita forma nebuvo išreiškusi savo intereso įsigyti šį turtą. Atsakovės nesiekė žemę parduoti, ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovių ketinimus žemę parduoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje kilo ginčas dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnis) ir pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės sklypą (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl naujų įrodymų

9. Atsakovas A. D. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – sąskaitų išrašus už ilgesnį laikotarpį. Nurodo, kad šio įrodymo neteikė pirmosios instancijos teisme, kadangi nemanė, jog svarbu teikti sąskaitų išrašus už ilgesnį laikotarpį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima atsakovo teikiamus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės sklypą

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. D. nuo 2015-05-05 pagal 2015-04-23 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. B. ir J. D. padovanojo A. D. minėtą žemės sklypą. Padovanotas žemės sklypas ribojasi su žemės sklypais: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas M. P., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai T. P. ir G. P., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas Z. S., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas I. M.. Apeliantė byloje teigė, kad 2015-04-23 dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojanti, nes tai apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai pridengti, sudarytas apeinant įstatymo nuostatą, pagal kurią ji turėjo pirmumo teisę pirkti šį žemės sklypą.

11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodoma, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; ir kt.).

12. Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, šie asmenys ginčydami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises negaliojimo, ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes.

13. Pirmenybės teisė į parduodamą privatų žemės sklypą nustatyta specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gegužės 1 d.) 5 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Minėto įstatymo 5 straipsnyje numatyta, jog pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Šiame punkte nustatyta juridinio asmens, kuris pats negali įsigyti žemės dėl šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyto įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo, pirmumo teisėjo pasirinkimu ir laikantis šio įstatymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti šio juridinio asmens dalyvis, jeigu šis juridinis asmuo parduodamą žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojo ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

14. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turi: fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Šio punkto nuostatos netaikomos jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

15. Nagrinėjamu atveju ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta 2015-04-23. Iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė Z. S. įregistravo ūkininko ūkį 2012-07-18 (2012-07-19 ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (duomenys neskelbtini)). Ieškovė 2015-08-10 iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus gavo leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (2015-08-10 Leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš paminėtų duomenų matyti, kad ieškovė ginčo dovanojimo sutarties sudarymo metu – 2015-04-23, neatitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, todėl nors ieškovės sklypas ir ribojosi su padovanotu ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypu, ieškovė neturėjo pirmumo teisės įsigyti dovanojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo sandorio sudarymas pažeidė ieškovės interesus. Kitų pagrindų, pagal kuriuos ieškovė turėtų pirmumo teisę pirkti atsakovėms priklausiusį žemės sklypą, nenustatyta. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kad ji anksčiau įgijo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Neturėdama materialiojo teisinio suinteresuotumo, ieškovė, nebūdama sandorio šalimi, neturi ir reikalavimo teisės ginčyti kitų asmenų sudarytą žemės sklypo dovanojimo sutartį, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir ją pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimi, perkeliant Z. S. pirkėjo teises pagal sutartį, negali būti tenkinamas.

16. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors ir kitais motyvais, pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė dėl bylos išnagrinėjimo rezultato ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą atmesti ieškinį, teismo sprendimo panaikinimas draudžiamas vien formaliais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos. Atsakovės J. D. ir S. B. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Į bylą atsakovės pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė po 100,00 Eur išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovėms iš ieškovės priteisti po 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas A. D. priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė, įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovės Z. S. atsakovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė