Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovams J. D., S. B., jų atstovei advokatei R. Klimienei, A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovams J. D., S. B., A. D., tretysis asmuo Raseinių 1 – ojo notartų biuro notarė Kristina Šilkienė, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo - pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių perkėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Z. S. prašo 2015 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. ASR1069, kuria J. D. ir S. B. dovanojo A. D. 2,4000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria J. D. ir S. B. pardavė, o A. D. nupirko 2,4000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2400 Eurų; perkelti Z. S. pirkėjo teises pagal sutartį, kuria J. D. ir S. B. pardavė, o A. D. nupirko 2,4000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2400 Eurų; priteisti iš Z. S. 2400,00 Eurų A. D.; priteisti Z. S. iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas žyminį mokestį ir 700,00 advokato pagalbos išlaidų.

Ieškovė parodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su žemės sklypu, kurio savininkės buvo J. D. ir S. B.. 2016 m. birželio 2 d., deklaruodama pasėlius ji pastebėjo, kad šio žemės sklypo pasėlius deklaravo A. P.. Ji žinojo, kad J. D. buvo šį sklypą išnuomojusi kitam ūkininkui A. S.. Jis tos žemės nedeklaruodavo, o tik nusiimdavo derlių, o deklaruodavo J. D.. Užklaususi įmonę Registrų centrą, ji sužinojo, kad 2015 m. balandžio 23 d. atsakovės J. D. ir S. B. sudarė dovanojimo sutartį, kuria dovanojo A. D. 2,4000 ha ploto žemės sklypą. Norint parduoti žemės sklypą reikalinga susimokėti iš pradžių 29,00 Eur, po to informuoti žemės naudotoją, o jo nesant gretimų sklypų savininkus apie tai, kad parduoda žemę. Ji mano, kad A. D. norėjo apeiti įstatymą ir įsigyti šį žemės sklypą, dėl to pamokė atsakoves , kad reikia dovanoti, o ne parduoti žemę. Ji yra įsitikinusi, kad A. D. pirko šią žemę. Ieškovė nurodė, kad D. dažniausiai atsiskaito pavedimais, tačiau žemės pirkimo laikotarpiu išgrynino pinigus iš sąskaitos nuėmęs 700 Eur 2016 m. balandžio 17 d., 1000,00 Eur balandžio 21 d., vėl 1000,00 Eur balandžio 22 d. Jos manymu, A. D. pinigus taip išgrynino todėl, kad daugiau nei 1000 Eur bankomatas neleidžia iš karto išgryninti. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji supirkinėja žemes, žino, kad seni žmonės nepasitiki bankais ir prašo sumokėti grynais pinigais. Ji mano, kad A. D. su atsakovėmis atsiskaitė grynais pinigais. Ieškovei taip pat keista, kad staiga dvi senutės sumąsto padovanoti paskutinį savo turtą. Kokia S. B. padėtis ji nežinanti, jos nepažinojusi, o J. D. turėjusi tris sklypukus, kurių vieną pardavė ieškovei ir apiforminta buvo kaip fiktyvi dovanojimo sutartis vien todėl, kad nereikėtų mokėti tų 29,00 Eur. Jai kaip pirkėjai, kad ji moka pinigus ir formina dovanojimo sutartį jokios naudos nėra. Įgijėjui leidimas kainuoja tik 9,00 Eur. Be to, J. D. norėjusi, kad ji sumokėtų visas išlaidas pas notarą, bet ji užsispyrė ir nemokėjo. Mano, kad J. D. ir S. B. susigundė vien todėl, kad jos pačios įstatymų nežinojo, o A. D. sumokėjo viską, o joms nereikėjo mokėti tų 29,00 Eur. Nors J. D. dukra sakė, kad jiems tų žemių nereikia, tačiau žemes galima ir parduoti, be to galima palikti ir po mirties, nes turi vaikų, anūkų. Be to galima ir susirgti. Mano, kad niekas neskuba taip greitai to savo turto dovanoti. Tai, kad su D. bendrauja, nėra priežastis dovanoti žemę. Ieškovei taip pat keistai atrodo, kad žemę dovanojo svetimam žmogui. Dėl to prašo ieškinį patenkinti.

Atsakovė J. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji parodė, kad ji pasitarusi su vaikais, su sese nusprendė padovanoti žemę. Vaikams ši žemė nereikalinga. Jie labai gražiai sutiko su S. D., geriau nei su bet kokia gimine, su jais sueina, kartu švenčia šventes. Tai, kad žemę padovanojo A. D., tai buvo toks susitarimas. A. tėvas S. D. pasakė, kad jis jau senas, sūnus jaunas tegu jis dirba žemę. Atsakovė nurodo, kad nei ji, nei sesuo negavo jokių pinigų. Jos nežadėjo parduoti žemės, nutarė ją atiduoti už dyką. Pačios atsakovės žemės nebegali dirbti, nusenusios, jų vaikams nereikia, todėl nusprendė atiduoti. A. D. yra geras žmogus, jai padeda, paveža kur reikia, vaistų parveža, o kai paprašo , ir malkų atveža. Tai nebuvo paskutinis jos turtas. Ji dar turi vieną žemės sklypą 66 arus, bet mano, kad ir ją atiduos, nes nebeturi sveikatos dirbti . Taip pat turi ir žemės sklypą po pastatais bei pastatus. Tą dovanotą žemę dirbo S., po to K.. Deklaruodavo ji pati. Toliau dirbti žemės tie žmonės nebenorėjo, todėl nusprendė ją padovanoti A. D.. Jokios naudos iš dovanojimo nesitikėjo. Ji gauna pensiją ir jai jos pakanka. Ji pripažįsta, kad su Z. S. anksčiau buvo sudariusi žemės dovanojimo sutartį, nors iš tikro gavo pinigus, tačiau taip pasielgė tik todėl, kad Z. S. taip norėjo. Jai buvo tas pats kaip ta sutartis sudaryta.

Atsakovė S. B. parodė, kad ji kategoriškai nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašo jį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji žemę kartu su seserimi J. D. padovanojo A. D., pinigų negavo. Jos pasitarė su vaikais, nusprendė, kad yra pasenusios, vaikams žemės nereikia ir padovanojo. Daugiausia jie bendravo su A. D. seneliais, o S. D. pasakė, kad geriau žemę atiduoti jo vaikui A.. S. yra tokio amžiaus, kaip ir jos sūnus, jie buvę klasiokai, amžius apie 53-54 metus. Su A. D. juos sieja tolima giminystė, t.y. su A. močiute ją siejo tolima giminystė per senelius, kurie buvo pusbroliai. Be to, jie artimai vieni su kitais bendrauja. Ji gauna pensiją apie 250 eurų. Taip pat turi namą ir sklypą, dar 40 arų žemės sklypą. Vaikams pinigų nereikia, jie dirba gerus darbus. Padovanojo A., nes jis dirba žemę. Be to yra geras žmogus, iš žmogiškų paskatų jai padeda, jei reikia , nuveža į Raseinius, pas daktarų, parveža vaistų.

Atsakovas A. D. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Jis parodė, kad gavo žemės sklypą dovanų, už jį pinigų nemokėjo. Jo seneliai artimai bendravo su atsakovėmis. Jos norėjo dovanoti žemę jo tėvui S. D., tačiau tėvas nusprendė su atsakovėmis pasikalbėti, kad jos žemę padovanotų jam , nes jis turi mažiau žemės. Jis buvo nuvykę pas notarą ir paklausė ar gali jam žemę padovanoti svetimi žmonės. Notarė klausė ar tai iš tiesų dovanojimas, jie patvirtino, kad taip. Jis pinigų atsakovėms nemokėjo. Tam krašte, kur yra dovanota žemė, jis žemės daugiau neturi, todėl jam neapsimoka techniką varyti į tą sklypą. Dėl to šią dovanotą žemę dirba P.. Dėl išgrynintų pinigų paaiškino, kad tada buvo pavasaris, jis turi daug žemės, ūkininkauja, besiruošdamas pavasario darbams ruošia techniką, išleidžia dideles pinigų sumas. Be to turi keturratį, kad jį paruošti sezonui, pirko detales, mokėjo grynais. Grynųjų jam reikia, nes daug ką turguje perka Jam padovanojo žemę todėl, kad atsakovės artimai bendravo su jo seneliais. Jis ar jo tėvas atsakovėms padeda, parveža vaistų, nuveža į Raseinius ar kur joms reikia.

Trečiojo asmens Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė į teismą neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Liudytoja D. T. paaiškino, kad ji žinojo jog jos mama ketina padovanoti žemės sklypą ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Jie šeimoje yra keturi vaikai ir visi apie tai žinoję. Ji nei dirbo tą žemę, nei jai jos reikia. Mano, kad tą žemę dirbo jos mama. D. T. yra dirbanti ir jokio ryšio su žeme neturi. Ji dar turi tris brolius: du dirba užsienyje, vienas dirba Lietuvoje statybininku. Apie kokių nors pinigų gavimą` už žemę jai nėra žinoma. Kokio dydžio žemės sklypas ji taip, pat nežino. Jiems visiems nekilo klausimų, kodėl mama žemę padovanoja, o ne vaikams palieka. Kiek mama turi žemės, ji nežino, nesidomėjo. Ji su D. šeima pažįstami, A. D. tėvus taip pat pažįsta. Jos seneliai ir A. D. seneliai artimai bendravo ir taip jau yra daug metų.

Iš rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė sumokėjo 72,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5). Žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso A. D. nuo 2015-05-05 pagal 2015-04-23 dovanojimo sutartį Nr. ASR1069 (b. l. 6-7, 39). Pridedama žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini) planas, sudarytas 2008-10-10. (b. l. 8) Dovanojimo sutartis sudaryta 2015-04-23, kuria S. B. ir J. D., padovanojo A. D. žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). notarinio registro Nr. ASR1069 (b. l. 15-18) Ieškovė yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokate L. Užubaliene, už paslaugas sumokėjusi 700,00 Eur (b. l. 54) Z. S. yra 2016 m. birželio 2 d. pateikusi paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (b. l. 57). Z. S. yra ūkininkė, įregistravusi ūkį (duomenys neskelbtini). (b. l. 58), ji yra gavusi 2015-08-10, Nr. 11L-140-(14.11.37) ir 2016-07-05, Nr. 11L-106-(14.11.37) leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (b. l. 59). J. D. 2015-11-24 dovanojimo sutartimi dovano Z. S. žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Notarinio registro Nr. ASR2561 (b. l. 80-82). Pakvitavime nurodoma, kad Z. S. sumokėjo J. D. už 0,25 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 290,00 Eur. J. D. nurodė, kad pinigus gavo (b. l. 83). Pridedama pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus: žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ribojasi su žemės sklypais: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas M. P., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai T. P. ir G. P., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas Z. S., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininklas I. M. (b. l. 84, 85) ) DNB bankas nurodęs, kad J. D. ir S. B. banke sąskaitų neturi. A. D. banke sąskaitų turi ir pateikta jų išrašai nuo 2015-04-01 iki 2015-06-01. Matyti, kad sutarties sudarymo dieną didelės pinigų sumos nuimtos nebuvo. Iš kitų DNB banko išrašų matyti, kad didesnės sumos pinigų nurašymai A. D. sąskaitoje buvo 700,00 Eur 2015-04-19; 2015-04-22 2015-04-22 – po 1000,00 Eur (b. l. 86-87, 88-92, 93-94) Lietuvos kredito unijoje A. D. sąskaitoje 2015-04-27 išlaidos 400,00 Eur, likutis 1108, 83 Eur (b. l. 95). J. D., S. B. ir A. D. nėra UAB Medicinos bankas klientai (b. l. 106) Raseinių kredito unijoje J. D. ir S. B. sąskaitų neturi. A. D. yra Unijos narys, jo sąskaitos laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-06-01 išrašai, likutis 28,96 Eur ir likutis 1108,83 Eur, 2015-04-27 išlaidos 400,00 Eur (b. l. 107-109) J. D. ir s. B. yra pateikusios mokėjimo kvitus už teisines paslaugas bendrai 400,00 Eur sumaiL. J. D. – 200 Eur ir S. B. 200 Eur (b. l. 111-114) AB Swedbank A. D. sąskaitos neturi. J. D. ir S. B. šiame banke sąskaitas turi, laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-06-01 jokių operacijų atlikta nebuvo .

Sandoriai yra ne tik pagrindinis civilinių teisinių santykių atsiradimo, bet ir jų pakeitimo bei pabaigos pagrindas. Tiek įstatymų leidėjas, tiek civilinės apyvartos subjektai, sudarantys sandorius, siekia, kad sandorių pagrindu susiklostę santykiai išliktų stabilūs. Teismų praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad yra akcentuojamas vienas iš sandorių negaliojimo instituto tikslų – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisėtus lūkesčius, t. y. pagrįstą tikėjimą, jog sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nebus kvestionuojamos. Būtent dėl šios priežasties įstatymas riboja arba sandorio nuginčijimo, arba sandorio negaliojimo teisinių padarinių taikymo galimybę. Sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip civilinių teisių gynimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai privataus ar viešojo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų .Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia.

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė Z. S. prašė pripažinti apsimestine žemės dovanojimo sutartį tarp atsakovių J. D. ir S. B. kaip dovanotojų, bei A. D. kaip apdovanotojo. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan.. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio.

Atsakovės nurodė, kad jos artimai bendrauja su atsakovo A. D. tėvu, seneliais, kartu švenčia šventes, A. D. ir jo tėvas paveža atsakoves į Raseinius, parveža vaistų, maisto, nuveža pas gydytojų, kai paprašo tai parveža ir malkų. Šeimomis bendrauja kelios kartos, karta iš kartos. Atsakovė J. D. nurodė, kad jos seneliai ir A. D. seneliai buvo giminaičiai, pusbroliai. Be to atsakovės nurodė, kad jos padovanojo žemę A. D. dėl to, kad jis žemę dirba, o jų vaikai žemės nesiruošia dirbti, pačios dėl garbaus amžiaus žemės dirbti nebegali. Norėjo, kad žemė būtų dirbama.

Teismas atsakovių motyvus laiko tinkamais ir įtikinamais. Be to tiek atsakovės J. D. ir S. B., tiek atsakovas A. D. teisme davė parodymus, kad dovanojimas buvo būtent tikroji šalių valia, tai jie patvirtino ir notarei, tvirtinant dovanojimo sutartį. Atsakovai tvirtina, kad sandoris buvo neatlygintinis, A. D. nemokėjo, o J. D. ir S. B. negavo jokio turtinio pobūdžio atsiskaitymo už padovanotą žemę. Teismas jų duotais parodymais neturi pagrindo netikėti.

Ieškovės argumentas, kad A. D. 2016-04-19 nuėmęs iš sąskaitos 700 Eur, 2016-04-21 - 1000,00 Eur ir 2016-04-22 - 1000,00 Eur ir būtent šiuos pinigus sumokėjo atsakovėms už žemę, teismo neįtikino.

Atsakovas A. D. paaiškino, kur išleido pinigus, parodė, kad jis yra ūkininkas, (to neneigia nė viena šalis), buvo pavasaris, tokiu metu jis patiria daug išlaidų pasiruošdamas pavasariniams ūkio darbams, technikos remontui. Taip pat jis turi keturratį, kurį remontavo, pirko ir mokėjo už detales. Dalį išgrynintų lėšų išleido perkant turguje, kur negali atsiskaityti pavedimais.

Ieškovės Z. S. argumentą, kuriuo ji įrodinėja apsimestinį sandorį, kad būtent tarp jos (ieškovės) ir atsakovės J. D. jau praeityje yra buvęs toks atvejis, kai žemės pirkimą jos įformino kaip dovanojimą, teismas laiko ne šios bylos dalyku. Be to pati ieškovė pripažino, kad būtent ji supirkinėja žemes ir kad būtent ji buvo praeityje buvusios dovanojimo sutarties iniciatorė, ji gavo žemę dovanų ir už ją sumokėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Sutinakamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.156 str. 1 d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir civilinio kodekso nenumatytas sutartis , jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šio straipsnio 2 d. numato, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyurus atvejus, kaim patreigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė Z. S. ieškinio ir patikslinto ieškinio neįrodė, rodėl ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.

Sutinakamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprenimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš asntrosios šalies. LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.

Atsakovės patyrė po 200,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai (b. l. 111-114), kurias prašo priteisti iš ieškovės. Netenkinus ieškinio iš ieškovės Z. S. J. D. priteistina 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir S. B. priteistina 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos valstybei išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo. Iš ieškovės Z. S. priteisinos teismo turėtos pašto išlaidos valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Z. S. 9,63 eur (devynis eur 63 cnt) pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, į. kodas 5660.

Priteisti iš Z. S. 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) patirtų teisinės pagalbos išlaidų J. D. naudai.

Priteisti iš Z. S. 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) patirtų teisinės pagalbos išlaidų S. B. naudai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija PetkevičienėLAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.