Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cogitandi“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cogitandi“ ieškinį atsakovui P. P. (P. P.) dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

7. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

8. Kartu su atskiruoju skundu į ieškovė į bylą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašė pridėti prie bylos, t. y. 2024 m. gegužės 23 d. DGK pranešimą bei el. laiško kopiją, kuriose užfiksuotos aplinkybės susijusios su DGK sprendimo priėmimu ir išsiuntimu ieškovei. Nors ieškovė atskirajame skunde nenurodo aplinkybių, kodėl naujai teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, todėl laikytina, jog ieškovė anksčiau pateikti minėtų įrodymų neturėjo galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi buvo išspręstas ieškinio (ne)priėmimo klausimas, o ieškovė naujai pateiktais įrodymais remiasi savo apeliaciniame skunde, taip pat įvertinus tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl darytina išvada, jog ieškovės naujai pateikti įrodymai prie bylos pridėtini.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

10. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

11. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. CPK 78 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismui visų pirma būtina išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

13. Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės teigia, kad nors DGK jos prašymas išnagrinėtas 2024 m. birželio 18 d., tačiau sprendimą ji el. paštu gavo tik 2024 m. birželio 21 d.. Apeliantės nuomone, ji neturėjo galimybės sužinoti, koks sprendimas buvo priimtas 2024 m. birželio 18 d, todėl darė išvadą, kad terminas paduoti ieškinį turi būti skaičiuojamas nuo 2024 m. birželio 21 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

14. Kaip minėta, darbo kodekso nuostatos aiškiai numato, jog darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (ne nuo darbo ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos) turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (CPK 231 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog įstatymo leidėjas tiksliai apibrėžė termino, ieškiniui pateikti, skaičiavimo pradžios momentą ir kitoks šios teisės nuostatos interpretavimas nėra galimas. Įvertinus tai, kad minimas darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2024 m. birželio 18 d., darytina išvada, jog terminas ieškiniui pateikti pasibaigė 2024 m. liepos 18 d., todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė CPK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimo momentą.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 7 ir 42 straipsniai proceso šalims numato ne tik teises, bet ir pareigas, tarp jų ir šalių pareigą nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, taip pat domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kaip nurodo apeliantė, ji pranešimu buvo informuota, kad DGK sprendimą byloje ketina priimti ir paskelbti 2024 m. birželio 18 d., kas reiškia, jog ieškovė, būdama aktyvi, turėjo ir galėjo laiku susižinoti apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą. Tai, kad apeliantė nesiėmė visų priemonių laiku susižinoti apie priimtą sprendimą bei atitinkamai įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises, negali būti laikoma svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.

16. Kita vertus, būtina atsižvelgti į kitas su termino ieškiniui paduoti praleidimu susijusias aplinkybes. Nustatyta, kad ginčų komisijos sprendimas priimtas 2024 m. birželio 18 d., todėl terminas ieškiniui pateikti pasibaigė 2024 m. liepos 18 d. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2024 m. liepos 20 d., taigi, ieškinys pateiktas įstatymu nustatytą terminą praleidus tik 2 dienas. Apeliantas neprašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau tiek iš atskirojo skundo, tiek ir ieškinio turinio matyti, kad priežastis yra išdėstyta – ieškinio termino praleidimo priežastis susijusi su netinkamu teisės nuostatų interpretavimu. Nors nurodytos aplinkybės savaime negali būti laikomos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, tačiau šiuo konkrečiu atveju akcentuotina, jog teisės normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vertinant byloje esančių aplinkybių visumą, kad byloje sprendžiamas klausimas susijęs su darbo santykiais, ieškinio senaties terminas praleistas ypač nežymiai (2 dienos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas numato galimybę ieškinio senaties terminą atnaujinti, darytina išvada, kad atsisakymas priimti ieškinį vien dėl nežymiai praleisto termino šioje byloje neatitiktų teisingumo, protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).

17. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su ieškinio priėmimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.