Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininko sutuoktinės) G. R. skundą dėl antstolės R. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01882/1, suinteresuoti asmenys R. R., G. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė R. M. 2016-10-13 patvarkymu Nr. S-6168 pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąją byla Nr. 0064/16/01882/1 persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad vykdant skolos išieškojimą, buvo gautas išieškotojo G. I. prašymas dėl turto dalies nustatymo skolininko R. R. sutuoktinės G. R. turto dalyje. 2016-09-21 priimtas patvarkymas pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-12328, taip pat areštuota transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvarkymais dėl piniginių lėšų arešto Nr. S-5830 ir S-5831 areštuota 1/2 dalis darbo užmokesčio bei kitų CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nurodytų pajamų, priklausančių skolininko sutuoktinei G. R., esančių (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir (duomenys neskelbtini) mokykloje. Vykdomoji byla Nr. 0064/16/01882/1 užvesta pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-08-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-379-736, išduotą, t. y. po santuokos sudarymo. Nutartis dėl taikos sutarties taip pat sudaryta po R. R. ir G. R. santuokos sudarymo. Patvarkymas areštuoti piniginės lėšas, susijusias su skolininko sutuoktinės G. R. lėšomis, kurios išmokomos jos darbovietėse, prilyginamas turtinių teisių areštui.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Antstolių įstatymo 2 str. nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.). Vykdymo procese antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str.). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Remiantis teismui apžiūrai prijungtos Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-379-736/2016 ir vykdomosios bylos Nr. 0064/16/01882/1 bylos duomenimis nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-379-736/2016 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią skolininkas R. R. įsipareigojo sumokėti išieškotojui G. I. 14 302,01 Eur skolą iki 2018 m. sausio 1 d. Skolininkui taikos sutarties sąlygų tinkamai nevykdant, išieškotojo prašymu Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016-08-22 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-379-736/2016, kuris pateiktas vykdyti antstolei R. M.. Antstolės R. M. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/16/01882/1 pagal 2016-08-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-379-736/2016 dėl 14 002 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. R. iš ieškotojo G. I. naudai. 2016-08-25 patvarkymu Nr. S-16-64-9882 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 4). Skolininkui 2016-08-30 buvo išsiųstas 2016-08-29 raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-16-64-9983, kuris skolininkui įteiktas 2016-08-31 (vykd. b. l. 6, 7). Antstolė, vykdydama skolos išieškojimą atliko eilę vykdomųjų veiksmų. Antstolė nustačiusi, kad skolininkas R. R. neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą, bei nustačiusi, kad R. R. sutuoktinė G. R. turto bei gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, 2016-09-21 priėmė patvarkymą Nr. S-12328, pasiūlydama išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, taip pat areštavo transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvarkymais dėl piniginių lėšų arešto Nr. S-5830 ir S-5831 areštavo 1/2 dalį darbo užmokesčio bei kitų CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nurodytų pajamų, priklausančių skolininko sutuoktinei G. R., esančių (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir (duomenys neskelbtini) mokykloje (vykd. b. l. Nr. 27–31). Skolininko sutuoktinė G. R. pateikė skundą dėl neteisėtų antstolės veiksmų.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Taigi, įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

CK 3.87 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, ir preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintos, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendros sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės.

Skolininko R. R. ir G. R. santuoka sudaryta 2010-02-26. Skolininko sutuoktinė G. R. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vieno iš sutuoktinių R. R. prievolė išieškotojui G. I. kyla iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-379-736/2016 patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, t. y. prievolė kilo santuokos metu, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju skolininko R. R. prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininko R. R. prievolė pareiškėjui yra asmeninė. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Vykdomosios bylos duomenimis, R. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi, todėl, konstatuotina, kad antstolė teisėtai nukreipė išieškojimą į bendrąją jungtinę nuosavybę ir pasiūlė išieškotojui nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendra su kitu sutuoktiniu, su sutuoktine G. R.. G. I. įgyvendino teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Nagrinėjamu atveju, reikalavimas dėl skolos išieškojimo nukreiptas į G. R. darbo užmokesčio lėšas, kas yra bendroji jungtinė nuosavybė, tik po to, kai nebuvo rasta asmeninės nuosavybės teise R. R. priklausančio turto. Skolininkas R. R. nurodė, kad jis gauna pensiją, kad apie tai informavo antstolę, tačiau vykdomojoje byloje tokių duomenų nebuvo pateikta.

Pareiškėja G. R. nurodė, jog 2016-09-23 sutuoktiniai R. R. ir G. R. pasirašė vedybų sutartį. Teismas pažymi, kad CK 3.101 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Pagal CK 3.102 str. 2 d. povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje 2S-217-657/2014).

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad antstolė visas savo pareigas, kurias numato įstatymas, atliko realiai siekdama užtikrinti visų vykdymo proceso dalyvių teises į teisingą vykdymo procesą ir nėra pagrindo pareiškėjos (skolininko sutuoktinės) nurodytais argumentais pripažinti antstolės R. M. atliktus vykdymo veiksmus neteisėtais. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad antstolė, vykdydama priverstinio išieškojimo veiksmus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Suinteresuotas asmuo G. I. prašo teismo priteisti 150 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą parengimą.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013).

Kadangi nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo G. I. pateikė atsiliepimą į skundą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka, prašė skundo netenkinti, laikytina, kad jis šioje byloje turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi (Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje 2S-974-260/2015), todėl suinteresuotam asmeniui G. I. iš pareiškėjos G. R. priteistinos jo turėtos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos (skolininko sutuoktinės) G. R. skundą dėl antstolės R. M. veiksmų atmesti.

Priteisti iš G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0064/16/01882/1 grąžinti antstolei R. M., Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-379-736/2016 grąžinti Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.