Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2011-10-22 apie 01.25 val. (duomenys neskelbtini), bare (duomenys neskelbtini) , būdamas girtas (nustatytas 2,23 promilių girtumas), įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, įžeidimą išreikšdamas žodžiais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ir kitokiu elgesiu, o būtent: liepė tikrinti policijos pareigūnams kažkokį vyrą, kuris, R. M. manymu, turėjo metalinę lazdą, taip pat liepė uždaryti barą – klubą, tikrinti baro tabelius, po to darė psichologinį spaudimą, kuris pasireiškė pažadu atleisti iš tarnybos policijoje, kadangi jis pažįstąs daug aukštų policijos pareigūnų arba dėl principingumo atliekant pareigas su policijos pareigūnais bus blogai pasielgta. Į reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus R. M. nereagavo. Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso(toliau-LR ATPK) 187 str. 2 d.

Be to, R. M. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, jog 2011-10-22 nuo 01.45 val. iki 05.10 val. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini)policijos komisariato tarnybinėse patalpose įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, įžeidimą išreikšdamas necenzūriniais žodžiais, elgėsi iššaukiančiai, žadėjo, kad bus pradėti ikiteisminiai tyrimai pasinaudojant R. M. įtakingomis pažintimis, t. y. kitaip kibo prie policijos pareigūnų, darydamas jiems psichologinį spaudimą. Nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sėsti į tarnybinį policijos automobilį, žadėjo atleisti iš tarnybos policijoje. Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Dėl administracinės teisės pažeidimo policijos komisariate teismas nurodė, kad nors teismas betarpiškai apklausė liudytojus – policijos pareigūnus, buvusius policijos komisariate dėl R. M. buvimo komisariate, vežimo į priklausomybės centrą laiku, kurių parodymai yra esminiai, tačiau šių liudytojų - policijos pareigūnų parodymuose yra daugybė netikslumų, nesutapimų, įvairių tarpusavio prieštaravimų. Įvairių nesutapimų šių bei kitų liudytojų – policijos pareigūnų parodymuose yra ir dėl kitų aplinkybių: tarnybinių pranešimų surašymo, R. M. neblaivumo nustatymo, ATP protokolų surašymo bei jų davimo pasirašyti ir pan. Be to, teismas laikė, kad netiksli yra ir administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluota fabula, kurioje nurodoma, kad R. M. darė pažeidimą net 3,5 valandos, tai yra laikotarpiu nuo 1.45 val. iki 5.10 val., todėl teismas negalėjo tiksliai nustatyti, kuriuo momentu R. M. galėjo elgtis nepagarbiai, įžeidžiamai, ir taip įžeisti pareigūnus, neaišku, ir kuriuos konkrečiai pareigūnus R. M. įžeidė, nes, pavyzdžiui, kaip nurodė R. J., vedamas į tualetą, R. M. keikėsi L. K. atžvilgiu. Teismas pažymėjo, jog dėl teisėto policijos pareigūno nurodymo sėstis į tarnybinį automobilį nevykdymo protokole taip pat nėra konstatuota, kokiu teisės aktu buvo grindžiamas šis policijos pareigūnų nurodymas, patvirtinantis, kad šis pareigūnų reikalavimas buvo teisėtas.

Teismas abiem atvejais vertindamas byloje esančius duomenis, darė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. M. padarė jam inkriminuotus pažeidimus, todėl administracinių bylų teisenos nutrauktos nesant pažeidimų įvykių ir sudėties.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato viršininkas šį nutarimą skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo nutarimą panaikini ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Institucija teigia, jog teismas visiškai nenagrinėjo pažeidimo įvykio, iš esmės vadovavosi R. M. ir jo į posėdį atvestų liudytojų M. L., M. A., G. P., A. G., A. M., kurie kartu šventė su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu parodymais bei neatsižvelgė į tai, kad pažeidėjas yra jų viršininkas. Teismas nesiaiškino, ar šie liudytojai tai pat vartojo alkoholį, ar jie matė pas apsaugos darbuotoją lazdą. Taip pat nesiaiškino, kokiu atstumu stovėjo liudytojas M. L. ir ar jis galėjo girdėti pažeidėjo ir policijos darbuotojų pokalbį bei konkrečius žodžius. Skunde nurodoma, jog R. M. nurodė, kad jis pats atsisėdo į policijos automobilį, tačiau vertinat šiuos parodymus bei kitus minėtų liudytojų parodymus, nelogiška, kad policijos pareigūnai neblaivų asmenį eidami aiškintis į klubą kito įvykio, paliktų vieną sėdėti policijos automobilio salone, kuriame pilna įvairios įrangos. Skunde nurodoma, jog įvykio aplinkybės nuosekliai ir pilnai išdėstytos S. K. ir R. V. tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose nurodyta, jog R. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tik po to, kai jau buvo sulaikytas kitas asmuo, t.y. V. C.. Be to, R. M. į pastabas nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo ir tik todėl buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos įstaigą. R. M. buvo pasodintas į automobilio galą, kur įrengtos vietos vežti sulaikytus asmenis, kaip reikalaujama patrulių instrukcijose, ne salone, kaip teigia R. M. kolegos.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas S. K. parodymus vertindamas juos iš esmės pakeitė ir išdėstė priešingai tiems, kurie buvo duoti teismo posėdžio metu, todėl teismo nutarimas dėl S. K. parodymų vertinimo bei išvados, kad kaltinimas dėl nepaklusimo teisėtiems reikalavimams yra nekonkretus, nepagrįstumo, turi būti naikinamas ir grąžinamas nagrinėti iš naujo. Nurodoma, jog S. K. parodymus patvirtina R. V. parodymai. Liudytojai M. A., G. P. ir kiti R. M. pakviesti liudytojai negalėjo pasakyti apie ką R. M. kalbėjo su patruliais, teismas nesiaiškino, ar jie matė, kurioje automobilio dalyje buvo pasodintas R. M.. Taip pat nurodoma, jog teismas nepašalino prieštaravimų tarp A. G. ir M. L. parodymų, nes vienas jų parodė, jog R. M. pats įsėdo į automobilį, kitas nurodė, kad R. M. į policijos automobilį įsėdo ne iš karto.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nesiaiškino, už kokį pažeidimą buvo pristatytas V. C. į policijos komisariatą, kokius veiksmus jis atliko prie klubo (duomenys neskelbtini) , kokiais žodžiais keikė policijos pareigūnus. Be to, teigiama, jog tų pačių liudytojų parodymais vertindamas V. C. veiksmus teismas tikėjo, tačiau dėl R. M. veiksmų policijos pareigūnų parodymais netikėjo, be to, teismas nevertino VšĮ Priklausomybės ligų centro gydytojos S. A. parodymų, neapklausė medicinos slaugytojos V. S., neteisingai vertino prieštaravimus dėl R. J. ir L. K. parodymų, nenurodė, kokie prieštaravimai neleidžia šių parodymų vertini kaip kvalifikuojančių dėl R. M. padarytų pažeidimų.

Skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada dėl netikslaus antrojo pažeidimo padarymo laiko ir teigiama, jog S. K., R. V., L. K., R. J., G. T., M. M., S. A. parodymai patvirtina, jog neteisėta R. M. veika truko visą nurodytą laiką tiek prie klubo (duomenys neskelbtini) , tiek policijos įstaigoje, tiek ir priklausomybės ligų centre ir galėjo trukti 3,5 val.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucijos skundas tenkinamas.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Sutinkamai su LR ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. LR ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis LR ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo byla R. M. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 187 str. 2 d., nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus byloje esančių įrodymų bei neįvertinus jų vadovaujantis LR ATPK 257 str. nustatytomis taisyklėmis. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvų, teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, neįvertinęs visų R. M. kaltinančių įrodymų, neįvertinęs R. M. teisinančių parodymų atitikimo kitiems bylos duomenims, jų patikimumo, nepašalinęs prieštaravimų dėl liudytojų parodymų, vadovavosi vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais bei jo pakviestų liudytojų neišsamiais parodymais. Be to, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai paliko nenagrinėtą, t.y. neišnagrinėjo, kaltinimo dalies dėl pažeidimo, vykusio bare (duomenys neskelbtini) , kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nereagavo į reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, jog tokio sprendimo rūšies LR ATPK nenumato, nenumato teismo teisės nenagrinėti dalies kaltinimų. Bylą nagrinėjantis teismas gali patikslinti aplinkybes, jeigu jos nekeičia esmės, gali pripažinti, kad ši kaltinimo dalis nepasitvirtino ar neįrodyta, turi galimybę grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai, jeigu yra esminių trūkumų, kurių ištaisymas teisme užtruktų pernelyg ilgai, kai reikalinga atlikti didelės apimties tyrimą, tačiau kaltinimą palikti nenagrinėtą dėl nekonkretumo, teismas negali, nes LR ATPK 284 str. ir 256 str., teismą įpareigoja būti iniciatyviu ir išaiškinti visas reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes.

Dėl įvykių klube (duomenys neskelbtini) teismas nenurodė, kokios aplinkybės yra nustatytos, nepasisakė, ar nustatytos protokole nurodytos objektyvios veikos aplinkybės, tačiau nurodė, kad R. M. veiksmai buvo „įkyroki“. Neaišku, kokie būtent R. M. veiksmai vertinti kaip „įkyroki“. Be to, teismas pripažino, kad R. M. bandė pagąsdinti pareigūnus atleidimu iš darbo dėl jo manymu netinkamai atliekamų pareigūnų veiksmų, t.y. vieną iš objektyviosios pusės požymių teismas laikė nustatytu, tačiau visiškai nepagrįstai šiuos veiksmus nelaikė įžeidžiančiais, pateisindamas R. M. būsena (buvo neblaivus), pareigomis. Nepagrįstai šių veiksmų nelaikė nukreipiančiais pažeminti, įskaudinti, pakenkti moraliniam pareigūnų prestižui. R. M. pareiga buvo pranešti apie galimai daromą nusikalstamą veiką ir jis ją įvykdė, tačiau jis neturėjo jokios teisės ir pareigos būdamas neblaivus nei nurodinėti kaip pareigūnams reikia dirbti, nei tuo labiau įžeidžiamai vertini ir pasisakyti dėl jų darbo kokybės ar kompetencijos. Ir tai negali būti pateisinama neblaivumu ar aukštomis pareigomis. Be to, iš teismo nutarimo visiškai neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas nustatė, kad R. M. grasino atleidimu iš darbo, nes nei R. M., nei jo pakviesti liudytojai šių aplinkybių nepatvirtino, nors teismo išvados dėl objektyvių duomenų trūkumo paremtos būtent R. M. ir liudytojų M. L., A. A., G. P. parodymais, A. G., A. M. parodymais, nors jie konkrečių pokalbio su pareigūnais aplinkybių nenurodė. Teismas visiškai nepasisakė dėl policijos pareigūnų parodymų, jų neįvertino. Teismas neįvertino ir kitų rašytinių bylos duomenų- administracinio teisės pažeidimo protokolo, tarnybinių pranešimų . Anksčiau nurodytų liudytojų parodymus teismas vertino negretindamas jų su kitais bylos duomenimis, neįvertinęs jų prieštaringumo rašytiniams bylos duomenims, policijos pareigūnų parodymams, todėl nepagrįstai teigdamas, jog jų nuoseklumas, logiškumas neduoda pagrindo įtarti, kad jie duotų melagingus parodymus. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje liudytojo S. K. ir R. V. parodymai dėl įvykio aplinkybių išsamūs ir sutampa tarpusavyje bei neprieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms įvykio eigos faktinėms aplinkybėms. Jie patvirtino, jog R. M. aiškino, kad jie nekompetentingai dirbo, nurodinėjo ką pareigūnai turi daryti, liepė uždaryti barą, tikrinti tabelius, grasino atleisti iš darbo, nurodė, jog į pastabas nusiraminti nereagavo. Šių duomenų nuoseklumas, ir išsamumas, tarpusavio atitikimas duoda pagrindą juos vertinti kaip patikimus ir jais vadovautis, konstatuojant, jog pasitvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos faktinės veikos aplinkybės. Nors S. K. neakcentavo, kad buvo įžeidžiamas pobūdis, tačiau tai, kad pasisakymai, elgesys įžeidžiantis, žeminantis, rodo aptartų duomenų visuma. Aukštesnysis teismas tai pat pažymi, jog liudytojai M. L., M. A., G. P., A. G. nenurodė, kad būtų girdėję konkretų R. M. pokalbio turinį, konkrečius žodžius, frazes. Be to, jų parodymai vertintini kritiškai, nes jie ne tik nesutampa su nurodytais pareigūnų parodymais, tačiau prieštarauja ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kurie buvo surašyti iš karto po įvykio, nurodytiems duomenims, šie asmenys yra R. M. draugai ar kolegos, susiję darbiniais santykiais, jie kartu, vienoje kompanijoje šventė.

Dėl LR ATPK 187 str. 2d. numatyto pažeidimo, kuris buvo padarytas Policijos komisariate, VŠĮ Priklausomybės ligų centre, konstatuojama, jog teismo išvados taip pat nėra pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize. Visų pirma, visiškai nepagrįstas teismo teiginys dėl neaiškaus, netikslaus pažeidimo padarymo laiko, nes pažeidimo pobūdis, bei formuluotė administracinio teisės pažeidimo protokole patvirtina, jog pažeidimas truko ilgą laiką, pareigūnai įžeidinėjami buvo tiek policijos komisariate, tiek ir VšĮ Priklausomybės ligų centre. Teismo išvados dėl objektyvių duomenų stokos paremtos vien tik tuo, jog nustatyti nežymūs prieštaravimai liudytojų L. K. bei R. J. parodymuose, neatsižvelgiant ir neįvertinus šių parodymų atitikimo tarnybiniams pranešimams. Be to, ši teismo išvada taip pat grindžiama visiškai neargumentuotomis išvadomis dėl liudytojų parodymų nesutapimo dėl kitų aplinkybių, nenurodant, kokios konkrečios aplinkybės nesutampa ir ar jos turi esminę reikšmę vertinat šiuos parodymus kaip nepatikimus. Be to, neįvertinti R. M. kaltinantys visiškai nesuinteresuoto bylos baigtimi asmens - liudytojos S. A. parodymai, neįvertinti šie parodymai kitų liudytojų parodymų bei rašytinių bylos duomenų visumoje. Be to, apylinkės teismas viena vertus teigdamas, jog nenurodyta, kokiu teisės aktu buvo grindžiamas reikalavimo sėsti į tarnybinį automobilį teisėtumas, kita vertus teigia, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nėra skirta pareigūnų veiksmų teisėtumo revizijai. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo pareiga yra aiškintis bylos aplinkybes, tačiau teismas posėdžio metu šių aplinkybių dėl minėto reikalavimo teisėtumo net nesiaiškino. Tai nėra blanketinė teisės norma, ir nėra privalomo reikalavimo nurodyti konkretaus akto pažeistą punktą, todėl tai negali būti pagrindas konstatuoti kaltinimo nepagrįstumą.

Aukštesniojo teismo vertinimu iš bylos duomenų matyti, jog tiek L. K., tiek ir R. J. nuosekliai bei išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė, jog juos įžeidinėjo, vadino korumpuotais pareigūnais, žadėjo visus atleisti, kad blogai baigsis, R. K. vadino asilu. Abu patvirtino, jog R. M. keikėsi, vežamas tikrinti girtumo, nenorėjo sėstis į tarnybinį automobilį, dėl ko buvo panaudoti antrankiai. Liudytoja S. A. patvirtino, jog priklausomybės ligų centre R. M. įžeidinėjo policijos pareigūnus, garsiai šūkavo, pareigūnams nesakė savo anketinių duomenų, įžeidinėjo lietuviškais žodžiais. Nors teismas G. T. parodymus vertino kaip prieštaraujančius minėtų liudytojų parodymas, tačiau pažymėtina, jog G. T. tiesiogiai su R. M. bendravo mažai, taip pat nurodė, kad pasiūlius tikrintis blaivumą įvyko nesusipratimas tarp R. M. ir R. J. bei L. K., tačiau šio nesusipratimo aplinkybių nedetalizavo, parodė, jog R. M. sakė, kad pareigūnai kyšius imti moka. Liudytojų nurodyti nesutapimai dėl R. M. neblaivumo nustatymo nelaikytini esminiais, nes byloje objektyviai nustatyta, jog R. M. alkotesterio parodymų protokole pasirašyti atsisakė, ir jis buvo nuvežtas patikrinti blaivumą į priklausomybės ligų centrą. Aukštesniojo teismo vertinimu šių duomenų byloje pakanka konstatuoti, jog R. M. atliko visus veiksmus, nurodytus administracinio teisės pažeidimo protokole ir toks elgesys buvo neabejotinai įžeidžiantis pareigūnus, be to, R. M. nevykdė teisėto reikalavimo sėstis į automobilį vykti patikrinti blaivumo, todėl teismo išvada, jog nenustatyta R. M. veikoje pažeidimo įvykis ir sudėtis, nepagrįsta, prieštaraujanti surinktų įrodymų visumai.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tuo atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pažeidė reikalavimą visapusiškai ir objektyviai išaiškinti bei įvertinti visas reikšmingas bylai aplinkybes (ATPK 248, 257, 284 straipsniai), neaptarė bei neįvertino surinktų duomenų, nepateikė surinktų įrodymų analizės bei motyvuotų ir bylos medžiaga pagrįstų išvadų dėl jų vertinimo. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-1233/2010, Nr. N-⁵⁷⁵-2737/2011).

Aukščiau aptartų duomenų visuma, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, duoda pagrindą išvadai, jog R. M. veiksmuose yra LR ATPK 187 str. 2d. numatyto pažeidimo požymiai tiek pirmuoju, tiek ir antruoju atveju, tačiau pažymėtina, jog Institucija skundu neprašo priimti naują nutarimą ir R. M. pripažinti kaltu, padarius šiuos pažeidimus bei skirti nuobaudas. Skundu prašoma Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas negali išeiti iš skundo ribų, be to, remiantis LR ATPK 302¹¹ str. 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl skundžiamas teismo nutarimas panaikinamas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti;

- Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarimą panaikinti;

-administracinę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.