Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. surašytas už tai, kad jis 2011-10-22 apie 01.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), bare „X“, būdamas neblaivus (nustatytas 2,23 promilių girtumas), įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, įžeidimą išreikšdamas žodžiais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ir kitokiu elgesiu, o būtent: liepė tikrinti policijos pareigūnams kažkokį vyrą, kuris, R. M. manymu, turėjo metalinę lazdą, taip pat liepė uždaryti barą – klubą, tikrinti baro tabelius, po to darė psichologinį spaudimą, kuris pasireiškė pažadu atleisti iš tarnybos policijoje, kadangi jis pažįstąs daug aukštų policijos pareigūnų arba dėl principingumo atliekant pareigas su policijos pareigūnais bus blogai pasielgta, į reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2011-10-22 laikotarpiu nuo 01.45 val. iki 05.10 val. Kaune, Kęstučio g. 42, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato tarnybinėse patalpose įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, įžeidimą išreikšdamas necenzūriniais žodžiais, elgėsi iššaukiančiai, žadėjo, kad bus pradėti ikiteisminiai tyrimai pasinaudojant įtakingomis pažintimis, kitaip kibo prie policijos pareigūnų, darydamas jiems psichologinį spaudimą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sėsti į tarnybinį policijos automobilį, žadėjo atleisti iš tarnybos policijoje.

Šiais veiksmais R. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., 187 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei gautu skundu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą šiuo atveju nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat ir todėl R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą išreikštas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiuo atveju administracinių teisės pažeidimų protokoluose netinkamai nurodyta pažeidimo esmė, tai yra neįvardinti konkretūs policijos pareigūnai, kurių garbę ir orumą galimai įžeidė R. M. bei kurių teisėtų reikalavimų jis galimai nevykdė, dėl ko laikytina, kad kaltinimas asmeniui nėra tinkamai suformuluotas, kas sukliudė jam tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo; R. M. neįteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 22P-1183502-11 nuorašas, tuo pažeidžiant ATPK 259 str. 3 d. nuostatas; administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodyta įvykio vieta; kelia abejonių laikino sulaikymo 2011-10-22 protokolas. Teismas šiuos paminėtuosius pažeidimus laikė esminiais bei konstatavo, jog surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl pažeidimų, numatytų ATPK 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka ir atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2012-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012-08-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, ėmėsi priemonių išaiškinti administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes – apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį R. M., institucijos, surašiusios administracinių teisės pažeidimų protokolus, atstovą R. Z., liudytoją G. T., tyrė ir byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinių teisės pažeidimų protokolus, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolą, administracinio sulaikymo protokolą, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, pristatytų į budėtojų padalinį asmenų apskaitos žurnalą ir kt., siekdamas šiuos įrodymus įvertinti viseto aspektu, gretino juos tarpusavyje, dėl ko nustatė juose esančius esminius neatitikimus, kas sąlygojo administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos R. M. atžvilgiu nutraukimą, nesant pakankamai surinktų faktinių duomenų patraukto administracinėn atsakomybėn asmens R. M. kaltei dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., pagrįsti.

Būtent, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. teisme duotų parodymų, jis pripažino, kad nežino, kokius pareigūnus įžeidė ir kad byloje esančiuose policijos pareigūnų pildytuose dokumentuose gausu neatitikimų, paaiškino, kad jis pastebėjo klube „X“ galimai daromą nusikaltimą, į įvykio vietą kvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus prašė jų viską išsiaiškinti, sakė, kad jie neatlieka savo pareigų. Pareigūnams pasiūlius važiuoti į policijos įstaigą ir parašyti pareiškimą, jis sutiko tai padaryti, todėl buvo nuvežtas į Centro policijos komisariatą, kur vėliau sužinojo, kad buvo sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Vėliau policijos tarnybiniu automobiliu pareigūnai L. K. ir R. J. nuvežė jį į Priklausomybės ligų centrą neblaivumui nustatyti, kur tikrinimas buvo baigtas 4.51 val. Iš ten parvežus jį į Centro policijos komisariatą, apie 5.30 val. buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą, kur išbuvo iki 10 val. Tvirtino, kad 8.10 val., kaip užfiksuota 2011-10-22 sulaikymo protokole, negalėjo būti sulaikytas.

Priešingai nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M., institucijos, surašiusios administracinių teisės pažeidimų protokolus, atstovas teisme aiškino, kad R. M. pagal jo pranešimą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodinėjo uždaryti barą, patikrinti, ar nurodytas asmuo iš tikrųjų dirba apsaugos darbuotoju, tikrinti žiniaraščius. Pareigūnams paprašius nusiraminti, R. M. toliau tęsė savo veiksmus, įžeidinėjo pareigūnus, vadino „korumpuotais“, „kyšininkais“, dėl ko jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Atlikus R. M. neblaivumo patikrinimą Priklausomybės ligų centre ir parvežus jį atgal į policijos komisariatą, šis padarė antrą pažeidimą – įžeidinėjo policijos pareigūnus L. K. ir R. J.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis asmuo tiesiogiai nei vieno iš įvykių nematė, juose nedalyvavo, todėl kyla abejonių dėl jo parodymų patikimumo, o kartu ir dėl R. M. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., įrodytumo. Kaip jau buvo minėta, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nors liudytojas G. T. teismo posėdyje patvirtino, kad į policijos komisariatą pristatytas R. M. rodė visiems savo tarnybinį pažymėjimą ir reikalavo jį paleisti, teigė, kad policijos pareigūnai bus atleisti, nes jis turi pažinčių, be to, šis liudytojas pripažino, kad toks „pažymėjimo demonstratyvus rodymas ir toks niekinimas“ įžeidė, ir kad tai vertintina „lyg statutinių pareigūnų konkurencija“, bet tuo pačiu nurodė, jog toks R. M. elgesys jo asmeniškai nelietė, tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, tarnybinio pažymėjimo rodymas kaip įžeidžiantys policijos pareigūnų garbę ir orumą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. veiksmai nėra nurodyti. Be to, šis liudytojas parodė, kad „kiek pamenu, R. M. policijos pareigūnus kažkaip išvadino, bet konkrečiai neprisimenu“, tai yra nepatvirtino R. M. policijos pareigūnų atžvilgiu necenzūriniais žodžiais išreikšto įžeidimo fakto. Būtent, jis tik patvirtino, kad sulaikytasis reikalavo jį paleisti, nurodydamas, kad, priešingu atveju, policijos pareigūnai bus atleisti, nes jis turi pažinčių aukštuose sluoksniuose, ir pripažino, kad žodžius apie atleidimą iš darbo iš sulaikytųjų girdi kasdien. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio asmens parodymai vienareikšmiškai nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų R. M. veiksmų ir tuo pačiu pastarojo asmens kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Atsižvelgiant į visumą faktinių aplinkybių, vertinant apklaustų liudytojų parodymus, nepakanka objektyvių įrodymų konstatuoti pažeidimo sudėtį, jog R. M. būtų nevykdęs teisėtų policijos patrulių nurodymų ar reikalavimų bei būtų įžeidęs šių garbę ir orumą, nes niekas be šių policijos pareigūnų nepatvirtino jų teiginių. Abi šalys, tiek R. M., tiek policijos patruliai bei paskui policijos komisariate pareigūnai išsakė adekvačiai priešingus parodymus dėl įvykio aplinkybių, šalys išdėstė aplinkybes subjektyviai bei pagal reikšmingumą neadekvačiai, tačiau nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinti ar paneigti vienos iš šalių teiginius. Nėra išlikę nei vaizdo, nei garso įrašų, taip pat nėra nesuinteresuotų bešališkų liudytojų parodymų, kas galėtų patvirtinti protokoluose nurodytas pažeidimų sudėtis. Abi konfliktavusios šalys yra teigiamos reputacijos, teismas negali nei vienai iš šalių suteikti prioriteto, o kitų objektyvių įrodymų nėra. Karo policijos karininkas R. M. nagrinėjamų įvykių metu buvo neblaivus, tačiau tai nėra draudžiama lankantis pasilinksminimų įstaigose, statusas ir alkoholis įtakojo aktyvias pastangas siekiant išsiaiškinti įtarimus ar nevykdomi kokie teisės pažeidimai, nusikaltimai klube, aiškinimai policijos patruliams dėl jiems atliktinų pareigų buvo ir pertekliniai, atitinkamai policijos patruliai elgėsi pagal situaciją taip pat neadekvačiai, nuveždami R. M. į policijos komisariatą, kas iššaukė tolimesnį šio reiškiamą nepasitenkinimą bei ginčytiną įvykių seką.

Vertinant 2011-10-22 administracinio sulaikymo protokole (2 t., b. l. 18) užfiksuotus duomenis apie R. M. sulaikymo bei paleidimo iš jo laiką - 2011-10-22, 08.10 val. ir 2011-10-22 d., 09.40 val., o taip pat pristatytų į budėtojų padalinį asmenų apskaitos žurnale užfiksuotus duomenis, kad R. M. už ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą į budėtojų padalinį pristatytas 2011-10-22 01.45 val., išleistas 2011-10-22 04.25 val. ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 904 užfiksuotus duomenis, kad R. M. į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą atvyko 2011-11-22 4.35 val., tyrimas baigtas 4.56 val., tai yra šioje įstaigoje lankėsi būdamas paleistas iš komisariato, taip pat žurnale Nr. 4000 užfiksuotus duomenis, kad į budėtojų padalinį R. M. už ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą vėl buvo pristatytas 2011-10-22 05.10 val., o išleistas 09.40 val., tuo tarpu į laikino sulaikymo patalpas uždarytas 05.20 val., išleistas 09.55 val., darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą 2011-10-22 sulaikymo protokolą laikė nepatikimu įrodymu, juolab, kad ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. patvirtino, jog 2011-10-22 8.10 val. jis negalėjo būti sulaikytas, institucijos, surašiusios administracinių teisės pažeidimų protokolus, atstovas teisme apie šį dokumentą nieko negalėjo paaiškinti, o liudytojas G. T. pripažino, kad dėl dokumentuose skirtingai nurodyto R. M. paleidimo iš policijos įstaigos laiko galėjo įvykti klaida.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju rinkti naujus įrodymus ir išsklaidyti kilusias abejones bei pašalinti egzistuojančius prieštaravimus nėra galimybės, ir konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. M. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., padarymo, nenustačius jo veikoje šių pažeidimų įvykio ir sudėties, nutraukta pagrįstai (ATPK 250 str. 1 p.). Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojami ir vertinami tik liudytojo G. T. teisme duoti parodymai, kadangi tik įrodymų visetas gali pagrįsti ar paneigti asmens kaltę. Ta aplinkybė, kad teismas liudytoju neapklausė į teismo posėdį atvykusio R. B., nemotyvavo jo neapklausimo priežasčių, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2012-07-04 nutartį, nepašalino ankstesnio Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-29 nutarimo trūkumų, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apeliacinės instancijos teismas negali nurodyti, koks turi būti priimtas procesinis sprendimas, bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vertinant kitus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su institucijos, surašiusios administracinių teisės pažeidimų protokolus, atstovo teismo posėdyje pareikštų prašymų apklausti papildomus liudytojus, prijungti prie bylos Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-30 nutarimą administracinėje byloje atmetimo nemotyvavimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad motyvuotos protokolinės teismo nutarties teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nepriėmimas negali būti laikomas esminiu procesiniu pažeidimu, sudarančiu absoliutų skundžiamo nutarimo negaliojimo pagrindą.

Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.