Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. B. 2019 m. gruodžio 4 d. apie 15.35 val. Pranciškaus Žvirkos g. 1, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais O. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis O. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad įvykis buvo po darbo, atidirbęs jis pavartojo kažkiek alkoholio, gėrė viskį automobilyje, tada važiavo namo, bet sustojo prie „Maximos“, nes pajautė, kad svaigsta galva. Kai suprato, kad kažkas negerai, sustojo, ruošėsi žmonai skambinti, nevažiavo niekur ir už kelių minučių privažiavo policija. Kai policijos pareigūnai paklausė, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad taip. Jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įvykis buvo dieną, gal 15.30 val., tuo metu buvo gana intensyvus eismas. Jis suprato, ką padarė, savo poelgį vertina blogai ir labai dėl to gailisi, gavo pamoką. Ateityje tokie įvykiai nepasikartos. Automobilis, kuriuo važiavo, priklauso jam. Automobilis 2007 m., tačiau nesutinka su nustatyta jo verte, pateikia čekį, kad mokėjo mažesnę sumą. Automobilį pirko šeimai, todėl jei jis bus konfiskuotas, vis vien reikės įsigyti naują. Jam teisė vairuoti yra svarbus dalykas, nes komplikacijų daug, nežino, kaip bus su darbu, vien su taksi jis negali važinėti. Jo žmona dirba. Žmona sutiktų būti laiduotoja. Ji jo tokį poelgį smerkė, jie buvo susipykę dėl teisių praradimo. Jo žmonai nepatinka net kai jis po darbo vakare išgerdavo alaus. Žmona jam yra autoritetas, jis žada jos ir toliau klausytis.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl O. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis O. B. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, O. B. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti O. B. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje (b. l. 96), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 60), per pastaruosius penkerius metus nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 61). Teismas taip pat atsižvelgia į O. B. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę I. B.. Iš byloje esančio prašymo atleisti O. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą matyti, kad O. B. su žmona sieja glaudus emocinis ryšys, jie nuolatos bendrauja, kalbasi apie problemas ir bendrai randa jų sprendimo būdus, taip pat kartu augina (duomenys neskelbtini) vaikus (b. l. 70). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad tarp kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja glaudūs ryšiai, ir kad I. B. yra pajėgi kaltinamajam daryti įtaką. Tiek O. B., tiek I. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad I. B. O. B. yra autoritetas, jis klauso jos nuomonės. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad I. B. turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 93), neteista (b. l. 71), administracine tvarka nebausta (b. l. 72). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad I. B. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima O. B., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką O. B., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Paminėta ir tai, kad I. B. teismo posėdyje nurodė sutinkanti sumokėti užstatą. Teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už savo sutuoktinį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja I. B. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė itin teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, O. B., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis O. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, O. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,00 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (kaltinamasis O. B. neblaivus automobilį vairavo mieste, dienos metu, kaip pats teigė, tuo metu buvo intensyvus eismas), bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, administracine tvarka pastaruosius penkerius metus nebaustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi O. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad O. B. 2019 m. gruodžio 5 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62) bei specialiosios teisės sustabdymas, tokiu būdu O. B. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2019 m. gruodžio 5 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, O. B. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. gruodžio 5 d.

Be to, siekiant įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, kaltinamajam O. B. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. O. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso O. B..

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-86-895/2019).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad O. B. praeityje nėra teistas, per pastaruosius penkis metus nebuvo baustas administracine tvarka, savo poelgį vertina neigiamai. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tai darė mieste, dienos metu, esant intensyviam eismui, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis nesukėlė eismo įvykio, dėl jo veiksmų niekam nebuvo padaryta žala (nors, kaip jau minėta, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytus neblaivumo požymius ir girtumo laipsnį, rimtesnių pasekmių nekilo veikiau laimingo atsitiktinumo dėka). Teismo posėdžio metu kaltinamasis O. B. nurodė, kad automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas su tikslu tenkinti ne tik jo asmeninius, bet visos jo šeimos poreikius. Tokiu būdu darytina išvada, kad konfiskuojant automobilį „VW Touran“, valst. Nr. LBK 2019, bus sukeliamos neigiamos pasekmės ne tik kaltinamajam O. B., bet ir su jo nusikaltimo padarymu nesusijusiems asmenims. Teismas atkreipia dėmesį, kad O. B. jau paskirtą viena baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama užtikrinti, kad jis, vairuodamas automobilį, nepadarytų naujos nusikalstamos veikos – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismas neturi pagrindo įtarti, kad kaltinamasis gali pažeidinėti šią jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairuoti automobilį, be to, jį prižiūrėti šiuo klausimu galės laiduotoja I. B.. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje byloje transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, O. B. asmenybę bei į jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) – nėra tikslingas, todėl BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam netaikytina.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. birželio 5 d. (b. l. 17). Atsižvelgiant į tai, kad teismas nutarė nekonfiskuoti minėto automobilio, 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajam O. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 62) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus byloje saugomas vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam O. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 67) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. išlaidos, kurias sudaro 35,09 Eur (b. l. 24). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš O. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. B., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti O. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti O. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, tai yra 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių, ją sumokant į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bank AS), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam O. B., šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam O. B. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, O. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam O. B. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš O. B. 35,09 Eur (trisdešimt penkis eurus 9 cnt) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, AB SEB bankas).

Išaiškinti O. B. ir I. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti O. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.