Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-01 · Civilinė byla Nr. e2-955-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-01
Bylos Nr.
e2-955-1120/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01034-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjas
Agnė Tikniūtė (pirm.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų ranga“
Ieškovas
L. J.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Association of Underwriters known as Lloyd‘s narys, Lloyd‘s sindikatas AES 1225
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-955-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01034-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų ranga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1079-587/2020, kuria ieškovo L. J. reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. J. (toliau – ieškovas) 2019 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 26 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-19-127-8603 (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Aktas), kuriuo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Druskininkų ranga“ (toliau –atsakovė) perduotos nuosavybės teisės į ieškovui priklausiusį (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą (toliau – Ginčo turtas). Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas paaiškino, kad Akto pagrindu yra įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į Ginčo turtą, todėl atsakovė yra įgijusi neribotas teises disponuoti Ginčo turtu. Jei atsakovė perleistų nuosavybės teises į Ginčo turtą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, tai ženkliai apsunkintų galbūt ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymą, nes tokiu atveju ieškovui tektų pradėti naujas bylas prieš naująjį Ginčo turto savininką ar naujas bylas dėl atsakovės sudarytų sandorių nuginčijimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutartimi iš dalies tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešame registre įregistruotas draudimas perleisti nuosavybės teises į atsakovės vardu registruotą Ginčo turtą, atsakovei uždrausta atlikti sandorius, kurių objektu būtų Ginčo turtas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą 2020 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį.

3. 2020 m. balandžio 8 d. ieškovas pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei imtis ieškovo iškeldinimo veiksmų iš Ginčo turto; 2) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei imtis veiksmų, ribojančių ieškovo naudojimąsi Ginčo turtu, įskaitant ūkininkavimą, galvijų laikymą.

Šalies argumentai

4. Ieškovas nurodė, kad jis gavo atsakovės 2020 m. kovo 31 d. pareiškimą, kuriame atsakovė reikalauja per 3 mėnesius išsikelti iš gyvenamojo namo, iškelti gyvulius iš tuo pačiu adresu esančių pastatų, išregistruoti gyvulių bandą ir nevykdyti ūkinės veiklos žemės sklype, nurodo, kad ieškovui neišsikėlus, pradės iškeldinimo teisinius veiksmus. Ieškovo teigimu, tai ženkliai apsunkintų teismo sprendimo šioje byloje tenkinti ieškinį vykdymą, kadangi tektų atkurti iki iškeldinimo buvusią padėtį. Be to, atsakovės vykdomas iškeldinimas ženkliai apsunkintų ieškovo pragyvenimo galimybes, kadangi būtų sutrukdytas normalus ūkininkavimo procesas, ieškovas negautų numatytų pajamų. Neuždraudus ieškovo iškeldinimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, abi šalys gali patirti ženklių nuostolių šioje byloje sprendimu nustatytai teisinei tvarkai atkurti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovei imtis ieškovo iškeldinimo veiksmų iš Ginčo turto; 2) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovei imtis veiksmų, ribojančių ieškovo naudojimąsi Ginčo turtu, įskaitant ūkininkavimą, galvijų laikymą.

6. Teismas nustatė, kad dar 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovas tikėtinai pagrindė aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas ieškinio reikalavimas. Teismas taip pat nustatė, kad dar 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovui užginčijus nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, tikslinga imtis priemonių užtikrinti ginčo šalių interesus ir teismo sprendimo civilinėje byloje įvykdymą. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė nepasikeitė. Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė ėmėsi ieškovo iškeldinimo iš ginčo turto veiksmų, nepaisant aplinkybės, kad teisme ginčijamas nuosavybės teisės įgijimo į ginčo turtą pagrindas. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė yra pakankama daryti išvadą, jog iki ginčo išsprendimo teisme yra tikslinga imtis priemonių užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, procesinio sprendimo byloje įvykdymą ir apsaugoti abiejų šalių interesus. Teismas pripažino, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ribotų atsakovės nuosavybės teisių į ginčo turtą įgyvendinimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ginčija atsakovės nuosavybės teisės į ginčo turtą įgijimo pagrindą, šis ribojimas pripažintas pagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovui įteiktas raginimas pats savaime nesudaro pagrindo būsimo sprendimo įvykdymo negalimumui, ginčas dėl ieškovo iškeldinimo teisme nepradėtas. Teismas minėtu ribojimu pažeidžia atsakovės interesus, procesinio lygiateisiškumo, ekonomiškumo principą, suteikdamas ieškovui pranašumą. Teismas uždraudė atsakovei, kuri yra Ginčo turto savininkė, imtis bet kokių veiksmų, ribojančių ieškovo naudojimąsi ginčo turtu, tuo suteikdamas ieškovui teisę ūkininkauti Ginčo turte. Ieškovas yra ūkio subjektas (skolininkas), kuriam teismas suteikė pranašumus gyventi ir vykdyti ūkinę veiklą ginčo objekte, neribojant naudojimosi ginčo turtu, atsakovė – bendrovė (sąžininga turto įgijėja), kuriai teismas pritaikė nepagrįstus, perteklinius ir neproporcingus ribojimus, apribojant atsakovės teises. Papildomi apribojimai, pritaikyti atsakovės atžvilgiu, jau turi neigiamos įtakos atsakovės turtiniams interesams, nes ieškovas naudojasi ginčo turtu ilgą laiką nemokamai, gyvena su kitais asmenimis, laiko galvijus, dėl ko pasikeitė ginčo turto būklė, sumažėjo turto vertė. Ieškovas, vykdydamas ūkinę veiklą, gauna ekonomines naudos.

7.2. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių papildomo taikymo būtinumo ir tikslingumo, kad jų nepritaikius, teismo sprendimas gali tapti neįvykdomu. Ieškinio reikalavimas dėl varžytinių akto panaikinimo reiškiamas tik pirkėjai (atsakovei), kuri neatsako už varžytinių akto teisėtumą. Ieškovas ieškinyje nereikalauja restitucijos taikymo. Be to, ieškovas nenurodė kitų reikšmingų aplinkybių ar įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad nepritaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7.3. Nors ieškovo reikalavimai yra turtinio pobūdžio, šis faktas pats savaime nesudaro pagrindo laikinąsias apsaugos priemones taikyti papildomai, kai nėra realios grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas turi daug kitų kreditorių, daug skolų, yra nemokus, dėl to Ginčo turtas parduotas iš varžytinių, be to, ieškovas atsakovei yra pasakęs, kad ketina inicijuoti bankroto procedūrą. Ieškovas, naudodamasis atsakovės turtu visa apimtimi, vilkina laiką, didina išlaidas ir ženkliai blogina atsakovės turtinę padėtį, trukdo atsakovei įgyvendinti verslo planus, dėl ko atsakovei atsiradusi žala didėja.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Nustatytas tolimesnių iškeldinimo veiksmų ribojimas atitinka ekonomiškumo principą, kadangi atsakovės pradėtas teisminis procesas sąlygotų tiek šalių, tiek teismo atitinkamas išlaidas ir veiklos sąnaudas. Ūkininkavimas yra ieškovo pragyvenimo šaltinis. Teismo nutartimi tik palikta galimybė ieškovui turėti gyvenamąją vietą ir tęsti veiklą, suteikiančią pragyvenimo išteklius ieškovo šeimai.

8.2. Atsakovės 2020 m. kovo 31 d. pareiškimas dėl iškeldinimo ir veiklos nutraukimo, tebevykstant ginčui dėl Ginčo turto nuosavybės, yra ekonominio spaudimo ieškovui priemonė, siekiant apsunkinti ieškovo galimybes ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus šioje byloje. Atsakovė nenurodė kokius praradimus jai gali sukelti ieškovo tolimesnis naudojimasis Ginčo turtu.

9. 2020 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo. Atsakovė prašo priimti teikiamą naują įrodymą, kuris įrodo ieškovo nesąžiningumą – Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) raštą dėl atsakymo į 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakovės prašymą, kuris patvirtina, kad 2020 m. ieškovas didžiąją sklypo dalį deklaravo NMA pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje, o mažoji sklypo dalis deklaruota NMA pateiktoje UAB „Belarenda“ paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje. Šiuo atveju, ieškovas deklaravo atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės plotus, dalį žemės sklypo perleisdamas trečiajam asmeniui UAB „Belarenda“ be žemės savininko (atsakovės) sutikimo, kuris taip pat deklaravo žemės plotus atsakovei nežinant. 2020 m. birželio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad atsakovei priklausančių žemės sklypų plotų 2020 m. nedeklaruoja. Atsakovės nuomone, ieškovas elgiasi nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, konstatavęs, kad egzistuoja abi nurodytos sąlygos.

13. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) sąlygos, be to, ši sąlyga jau nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-955-1120/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-547-1120/2020. Atsakovė nesutinka, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, netaikant ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teigia, jog ieškovui teismas suteikė procesinį pranašumą, o ieškovo iškraustymas iš Ginčo turto teismo sprendimo vykdymui įtakos neturėtų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Atsakovė prašo priimti naują įrodymą – 2020 m. rugpjūčio 27 d. pasirašytą NMA raštą dėl atsakymo į 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakovės prašymą, kuris, atsakovės nuomone, patvirtina, kad 2020 m. ieškovas didžiąją sklypo dalį deklaravo NMA pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje, o mažoji sklypo dalis deklaruota NMA pateiktoje UAB „Belarenda“ paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje, nors žemės visas sklypas varžytinėse dar 2019 m. parduotas atsakovei. Atsakovė mano, kad šie duomenys įrodo ieškovo nesąžiningumą.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. NMA raštu atsakovė įrodinėja ieškovo nesąžiningumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, apeliacine tvarka sprendžiant ar pagrįsta ir teisėta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pačio ieškovo (ne)sąžiningumas neturi reikšmės, kadangi, šiuo atveju sprendžiama tik ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės prašomą priimti įrodymą.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

17. Ieškovas, prašydamas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei imtis ieškovo iškeldinimo veiksmų iš Ginčo turto ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei imtis veiksmų, ribojančių ieškovo naudojimąsi Ginčo turtu, įskaitant ūkininkavimą, galvijų laikymą, šį prašymą grindė tuo, kad atsakovei pradėjus ieškovo iškeldinimo teisinius veiksmus, tai ženkliai apsunkintų būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, kadangi tektų atkurti iki iškeldinimo buvusią padėtį. Be to, iškeldinimas ženkliai apsunkintų ieškovo pragyvenimo galimybes.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ėmėsi ieškovo iškeldinimo iš ginčo turto veiksmų ir sprendė, kad ši aplinkybė yra pakankama daryti išvadą, jog iki ginčo išsprendimo teisme yra tikslinga uždrausti atsakovei imtis veiksmų, ribojančių ieškovo naudojimąsi ginčo turtu. Teismas pripažino, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ribotų atsakovės nuosavybės teisių į ginčo turtą įgyvendinimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ginčija atsakovės nuosavybės teisės į Ginčo turtą įgijimo pagrindą, šis ribojimas pripažintinas pagrįstu.

19. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstos, perteklinės, neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo, pažeidžia atsakovės, kaip turto savininkės, teises.

20. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

21. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu reikalauja pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo atsakovei parduotas ieškovo nekilnojamasis turtas. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad Ginčo turtas parduotas žemesne nei rinkos kaina, o pats išieškojimas vykdomas pagal neteisėtus vykdomuosius raštus. Ieškovas ieškiniu reikalauja pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuris yra Ginčo turto nuosavybės atsakovei perėjimo pagrindas (CPK 724 straipsnio 2 dalis). Pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007).

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiems ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi viešame registre įregistruotas draudimas perleisti nuosavybės teises į atsakovės vardu registruotą Ginčo turtą, atsakovei uždrausta atlikti sandorius, kurių objektu būtų Ginčo turtas.

23. Todėl prašydamas taikyti papildomas ieškinio užtikrinimo priemones ieškovas turėjo procesinę pareigą pagrįsti, kaip, netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (uždrausti atsakovei imtis ieškovo iškeldinimo veiksmų iš Ginčo turto ir veiksmų, ribojančių ieškovo naudojimąsi Ginčo turtu, įskaitant ūkininkavimą, galvijų laikymą), galėtų pasunkėti būtent nagrinėjamoje byloje priimto galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nes teismo sprendimas dėl pripažinimo specialios priverstinio vykdymo procedūros nereikalauja. Tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo ir objektyviai pagrįstų argumentų, kad sprendimo dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu būtų atliekami veiksmai dėl jo iškeldinimo iš Ginčo turto, neįvardino.

24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovės teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Proporcingumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas ir išlaikyta proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

25. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad teismui tenkinus ieškinį, sprendimo tinkamą įvykdymą užtikrintų byloje jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas perleisti nuosavybės teises į Ginčo turtą, atlikti sandorius, kurių objektu būtų Ginčo turtas. Šie draudimai neleidžia atsakovei perleisti ar kitaip teisiškai apsunkinti Ginčo turto, kol bus išspręstas ginčas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.

26. Šiuo atveju, atsakovei siekiant iškeldinti atsakovą bei gyvulius iš tuo pačiu adresu esančių pastatų, išregistruoti gyvulių bandą ir nutraukti jo ūkinę veiklą žemės sklype, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nėra apsunkinamas ir Ginčo turto teisinei padėčiai reikšmės neturi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovo iškraustymas apsunkintų ieškovo galimybės užsidirbti, ūkininkauti ar verstis kita jam įprasta veikla, tačiau Ginčo turtas, antstoliui varžytinėse jį pardavus atsakovei, yra atsakovės nuosavybė ir kol atsakovės nuosavybės teisė į Ginčo turtą nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovės teisė elgtis su ginčo turtu savo nuožiūra turėtų būti ribojama kuo mažesne apimtimi.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina ieškiniu keliamų reikalavimų tinkamo vykdymo ir negarantuoja sprendimo privalomumo, yra neproporcingos, suvaržančios atsakovės teises labiau nei tai būtina būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti.

28. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ieškovo prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo 2020 m. balandžio 7 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti 2020 m. balandžio 7 d. ieškovo L. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėja Agnė Tikniūtė