Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. (M. C.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. (M. C.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, prie neatliktos bausmės pridedant paskirtos bausmės dalį, ir paskirta galutinė 8 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindu iš M. Č. valstybės nuosavybėn konfiskuoti 10 Eur kaip gauti iš nusikalstamos veikos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistos O. M. ir G. M., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo bei proceso dalyvių išsakytus argumentus, nenustačiusi apeliaciniame skunde nenurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino pateikto apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniame skunde ginčijamo nuosprendžio dalis dėl nustatytų bylos aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra ginčijama. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. Č. kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus (t. 4, b . l. 35–36, 40–42, 48–49; t. 7, b. l. 77–81). Bylos įrodymų analizė leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė teisingai ir M. Č. teisėtai bei pagrįstai pripažino kaltu dėl to, kad jis nuo tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2021 m. lapkričio 15 d., apie 16.04 val., prie savęs neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią 2021 m. lapkričio 15 d., apie 16.04 val., neteisėtai, už 10 Eur, pardavė O. M.. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo paskirta bausme.

6. Prieš analizuodama skirtos bausmės teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantas išdėstė argumentus, nesusijusius su ginčijamu nuosprendžiu nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, o būtent akcentavo 2019 m. rugpjūčio 29 d. veiką, su kuria, kaip teigia M. Č., jis neturi jokio ryšio. Tvirtino, kad už narkotines medžiagas negavo 60 Eur, todėl šią veiką prašė laikyti nebaigtu nusikaltimu ir vertinti kaip lengvinančią aplinkybę. Be to, apeliaciniame skunde mini, kad nebuvo įskaitytas suėmimo laikotarpis nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d., nesudaryta galimybė jam dalyvauti apeliacinio skundo nagrinėjime. M. Č. apeliacinės instancijos teismui paaiškino šias aplinkybes savo apeliaciniame skunde nurodęs todėl, kad jam buvo subendrintos bausmės. Vertindama tokius argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės šioje byloje M. Č. inkriminuotos nebuvo, todėl teisėjų kolegija jų iš esmės nevertina ir dėl jų nepasisako. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendis, dėl kurio nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi buvo atmestas, yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai, kad ginčijamu Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžiu skirta bausmė buvo subendrinta su minėtu nuosprendžiu skirta bausme, nesuteikia pagrindo revizuoti įsiteisėjusiu galutiniu teismo procesiniu sprendimu nustatytas bylos aplinkybes ar vertinti minėtame procese apelianto teigimu padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Paminėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomas M. Č. suėmimo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. (skunde nurodomi 2019 m. vertintini kaip rašymo apsirikimas) iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo įskaitytas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo

7. Nuteistasis M. Č. prašo sušvelninti bausmę, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bausmės nesumažino vienu trečdaliu, tai yra prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Prašymas nepagrįstas, netenkinamas.

8. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad BK 64¹ straipsnis taikytinas tik esant minėtų sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2014, Nr. 2K-327-303/2015, Nr. 2K-264-697/2017, Nr. 2K-7-71-458/2020). Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kaip matyti iš paminėtos teisės normos turinio, sutrumpintas įrodymų tyrimas siejamas ne tik su kaltinamojo kaltės pripažinimu, bet ir kitomis sąlygomis, tarp jų – kaltinimo padarius labai sunkų nusikaltimą nebuvimas, prokuroro sutikimas su sutrumpintu įrodymų tyrimu.

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų nebuvimo. Byla buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, taip pat nebuvo atliktas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be to, byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas ir negalėjo būti taikomas, kadangi viena iš kaltinamųjų G. M. buvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Taigi, nors nuteistasis M. Č. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino, tačiau, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažinęs M. Č. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Į nuteistojo prisipažinimą atsižvelgta skiriant bausmę.

Dėl paskirtos bausmės

10. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą darytina išvada, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistajam M. Č. yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. Č., baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

11. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

12. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, M. Č. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė minimalų dvejų metų laisvės atėmimą. Taigi, apelianto prašomos paskirti švelnesnės bausmės skyrimas yra galimas tik taikant BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio nuostatas. Pagal galiojančią teismų praktiką, teismas visų pirma svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį ir tik nesant tokios galimybės gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015).

13. Nuteistasis M. Č. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie savo nusikalstamą veiką, todėl svarstyti dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės. Pagal įstatymo prasmę ir teismų praktiką, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė taikant BK 62 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-289/2011, Nr. 2K-161-303/2023 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tik vieną M. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tad šiuo atveju nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos, kuri suteiktų bent prielaidas svarstyti dėl minėtų straipsnio nuostatų taikymo.

14. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). Tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta.

15. Parinkdamas konkrečią bausmę, pirmosios instancijos teismas, kaip ir reikalauja baudžiamasis įstatymas, atsižvelgė į tai, kad M. Č. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Teismas įvertino ir gynybos akcentuotą aplinkybę, o būtent, kad neteisėtai laikytas ir išplatintas narkotinės medžiagos heroino kiekis buvo nedidelis (0,016 g). Paminėtina, kad vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239 (su atitinkamais pakeitimais ir papildymais), heroino kiekis, neviršijantis 0,02 g, yra pripažįstamas nedideliu. Šios medžiagos išplatinimas neigiamų padarinių nesukėlė, nes O. M. buvo sulaikyta, pas ją rasta medžiaga paimta policijos pareigūnų. Tai, kad draudžiamos medžiagos buvo parduotus jas vartojusiai O. M. jos pačios prašymu, nusikaltimo pavojingumo nemažina. Byloje nustatyta viena M. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. M. Č. anksčiau teistas du kartus – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams (teistumas išnykęs) ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams (t. 5, b. l. 174–177, 179–200; t. 6, b. l. 1–71). Taigi, naują nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų laikymu ir platinimu, M. Č. padarė praėjus vos keliems mėnesiams nuo paskutinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, priėmimo. Be to, 2018–2019 metais jis buvo du kartus baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (t. 5, b. l. 172–173). Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad M. Č. skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekė, nuteistasis savo priešingo teisei elgesio nekeičia, tinkamų išvadų nedaro. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Ginčijamame nuosprendyje teismas nurodė, kad M. Č. nedirbo. Iš SODROS duomenų bazės išrašo apie asmenį matyti, kad nuteistasis paskutinį kartą dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. (t. 5, b. l. 167–169). Vėliau, nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., jis buvo užsiregistravęs Darbo biržoje (t. 5, b. l. 170). Visgi atsižvelgtina ir į tai, kad pagal minėtus duomenis iki 2021 m. rugpjūčio mėn. nuteistasis, nors ir su pertraukomis, ilgą laiko dirbo įvairiose keleivių ir krovinių pervežimo įmonėse. M. Č. psichikos ir priklausomybės ligų stebimų pacientų sąraše nėra įrašytas (t. 5, b. l. 171).

16. Minėtų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija papildomai įvertino ir apeliacinės instancijos teismui pateiktą charakteristiką bei duomenis apie nuteistojo M. Č. sveikatos būklę. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos centro 2024 m. sausio 16 d. charakteristikoje nurodyta, kad M. Č. nuo 2023 m. kovo 29 d. buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Resocializacijos procese dėl kalbos barjero dalyvauja gana pasyviai. Socialiniai ryšiai su artimaisiais patenkinami, lankomas pasimatymų metu, skambina taksofonu. Visuomeninėje būrio nuteistųjų veikloje dalyvauja pagal sveikatos būklę. Į taikomas socialinės resocializacijos bei drausminio poveikio priemones reaguoja gana pasyviai. Drausminėmis nuobaudomis nebaustas, neskatintas, šiuo metu turi galiojančių nuobaudų už nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų nesilaikymą. Šie duomenys M. Č. apibūdina patenkinamai. Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktame 2024 m. sausio 5 d. M. Č. medicinos dokumentų išraše nurodyta diagnozė – kepenų ląstelių karcinoma, tiriamas nuo 2023 m. sausio, nuo 1992 m. serga lėtiniu hepatitu C, 2023 m. gegužės 24–31 d. gydytas stacionare dėl lėtinio kalkuliozinio cholecistito, tulžies fitsulės į skrandį. Duomenų, kad M. Č. dėl turimų sveikatos problemų negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, nėra. Įkalinimo įstaigai jam teikiamos gydymo paslaugos ir priežiūra. Taigi, paminėti duomenys nors ir patvirtina nuteistojo sveikatos problemas, visgi, įvertinus visumą bausmei skirti svarbių aplinkybių, neleidžia spręsti, kad šiuo atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas būtų pagrįstas.

17. Nuteistasis M. Č. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės, paskirtos 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tad skirtos bausmės pagrįstai bendrintos taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu skirtas bausmes iš dalies sudėjo, tai yra taikė nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą. Prie didesnės neatliktos bausmės, skirtos 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu (šios bausmės atlikimo pradžia – 2022 m. kovo 17 d.), buvo pridėta mažiau nei pusė bausmės, skirtos ginčijamu 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai atitinka byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti, visumą.

18. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Č. bausmę, tinkamai vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neleidžia spręsti, kad skirta minimali sankcijoje numatyta bausmė už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaip ir skirta subendrinta bausmė, pažeidžia teisingumo principą ar yra per griežta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurios duomenimis antrinės teisinės pagalbos, teiktos M. Č., išlaidų suma yra 175 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme.

20. Byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris atmestas. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas. M. Č. šiuo metu laikomas įkalinimo įstaigoje, jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Jis niekur nedirba, tad darbinių pajamų negauna, iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinusi šių nuteistojo turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. Č. nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Č. (M. C.) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš M. Č. (M. C.) nepriteisti.