- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 1-572-718/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40546-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- E. B., S. Ž.
- Advokatai
- Daiva Ivanauskaitė
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
kaltinamiesiems E. B., S. Ž., jų gynėjams advokatams Daivai Ivanauskaitei, V. R., Irmantui Balčiūnui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį 60 MGL dydžio ( 2259, 60 Eur) bauda, baudą sumokėjo 2017 m. liepos 25 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį,
S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, iki suėmimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn., įpareigojant šiuo laikotarpiu be intitucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir S. Ž. pasiųstas atlikti 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę; bausmę atliko 2016 m. kovo 25 d.;
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.;
3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 90 parų areštu. 2017m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrintos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, šiuo metu atliekantis bausmę Kybartų pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamieji E. B. ir S. Ž., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupėje, apgaule S. Ž. naudai gavo kreditą, tai yra:
kaltinamieji E. B. ir S. Ž., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, siekdami apgaule mažosios bendrijos (toliau- MB) (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vardu S. Ž. naudai gauti iš SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo kreditą, veikdami per R. N., kuris negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės bei negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų ir dėl to nesuvokė S. Ž. ir E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, vykdydami savo nusikalstamą sumanymą, 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje - 2015 m. sausio mėn. pradžioje Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, įkalbėjo R. N. pasirašyti 2014-12-23 vadovavimo paslaugų sutartį ir tokiu būdu tapti MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o vėliau nurodė R. N., kaip MB (duomenys neskelbtini) direktoriui, pasirašyti E. B. pateiktuose žinomai netikruose dokumentuose, būtinuose pateikti sudarant finansinio lizingo sutartis: 2014 m. kovo mėn. 31 d. MB (duomenys neskelbtini) Pelno (nuostolių) ataskaitoje, 2014 m. birželio mėn. 30 d. MB (duomenys neskelbtini) Pelno (nuostolių) ataskaitoje, 2014 m. rugsėjo mėn. 30 d. MB (duomenys neskelbtini) Pelno (nuostolių) ataskaitoje, 2014 m. gruodžio 31 d. MB (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaitoje, 2014 m. gruodžio 31 d. MB (duomenys neskelbtini) Balanse bei 2014-12-31 Lizingo paraiškoje, kuriuos, R. N. pasirašius, kartu su žinomai netikrais duomenimis apie tai, jog ekskavatorinis krautuvas JCB 4CX priklauso MB (duomenys neskelbtini), nors faktiškai jis priklausė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, S. Ž. ir E. B. Klaipėdoje, 2015 m. vasario mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, perdavė SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui per jos atstovą M. J., taip SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui pateikdami žinomai melagingus duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį ir jos vadovą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015-02-20 S. Ž. ir E. B., dalyvaujant R. N., atvyko į Klaipėdą, kur „Čarlio“ picerijoje, esančioje H. M. g. 90, Klaipėdos m., R. N., kaip pardavėjo ir lizingo gavėjo MB (duomenys neskelbtini) direktorius, pasirašė SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovo M. J. pateiktuose ir jau SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo vadovų pasirašytuose dokumentuose: 2015-02-20 pirkimo pardavimo sutartyse Nr. 703869/02 dėl miškavežio SCANIA R 560 6x4 su manipuliatoriumi Timmerbil, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 83000 eurų vertės, ir Nr. 703869/01 dėl ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 47400 eurų vertės, pardavimo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui bei Finansinio lizingo sutartyse Nr. 703869/02 dėl minėto miškavežio perdavimo naudotis ir valdyti MB (duomenys neskelbtini) už numatytą išperkamosios nuomos užmokestį – 83000 eurų ir Nr. 703869/01 dėl minėto ekskavatorinio krautuvo perdavimo naudotis ir valdyti MB (duomenys neskelbtini) už numatytą išperkamosios nuomos užmokestį – 47400 eurų, ir tokiu būdu, apgaule suklaidinę SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą, S. Ž. ir E. B., veikdami bedrininkų grupėje, MB (duomenys neskelbtini) vardu S. Ž. naudai gavo 64 122, 31 euro kreditą.
Kaltinamasis E. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinamąjį S. Ž. pažįsta seniai. Prieš 3-4 metus S. Ž. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) miškavežio vairuotoju. Jis, E. B., tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Artėjant krizei mažėjo darbų apimtis, reikėjo mokėti būsto paskolos įmokas, jo finansinė padėtis buvo sunki. Jis, E. B., gyveno (duomenys neskelbtini), o S. Ž. gyveno kaime. S. Ž. vykdė medienos pardavimo verslą, važinėjo po visą Lietuvą, žinojo kas pigiau parduoda medieną. Tuo metu S. Ž. pasiūlė jam kartu dirbti, sakė, kad tam reikia įsigyti miškavežį. Kadangi tuo metu reikėjo pinigų, su pasiūlymu sutiko. Nusprendė įsigyti įmonę, kurios vardu vykdys veiklą. Jų bendras pažįstamas A. E. pasiūlė įsigyti MB (duomenys neskelbtini). Minėtai bendrijai vadovavo S. Ž. giminaitis M. G.. Jis, kaltinamasis, į įmonės valdymą nesikišo, pasitikėjo S. Ž. ir A. E., A. tvarkė visus įmonės dokumentus. Netrukus S. Ž. pasakė, kad jo pažįstamas M. S. Švedijoje surado miškavežį. M. S. pats vyko į Švediją, derino visas miškavežio pirkimo sąlygas. Miškavežio kaina buvo apie 30000 Eur. Jis, kaltinamasis, tuo metu turėjo 4200 Eur, kuriuos ir sumokėjo už miškavežio pirkimą. Už miškavežį didžiąją pinigų sumą, tai yra 20000 Eur, sumokėjo M. S.. Įsigijant miškavežį, MB (duomenys neskelbtini) akcininkas mirė, todėl tolesnei veiklai reikėjo surasti kitą įmonę. Miškavežis buvo perkamas MB (duomenys neskelbtini) vardu. Su miškavežio pardavėju buvo beveik atsiskaityta, buvo sutarta, kad kai M. S. atgabens miškavežį į Lietuvą, bus baigtas dokumentų įforminimas ir įvyks galutinis atsiskaitymas. M. S. atgabeno miškavežį į Klaipėdą, miškavežis buvo pastatytas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią prie Mokyklos g. tilto. Tuo metu A. E. pasiūlė įsigyti mažąją bendriją (duomenys neskelbtini). A. E. tvirtino, kad ši bendrovė yra tvarkinga, skolų neturi, jos buveinė yra laisvoje ekonominėje zonoje. Jis, E. B., negalėjo būti bendrijos direktoriumi, nes ketino kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškelimo, o S. turėjo skolų, be to, skyrėsi su žmona. M. S. taip pat nenorėjo eiti direktoriaus pareigų jis tik norėjo investuoti į miškavežio pirkimą ir gauti pelną. Jie planavo, kad MB (duomenys neskelbtini) S. Ž. dirbs vairuotoju, o jis, E. B., - pagalbiniu darbuotoju. Jis, E. B., tiksliai nežinojo, kiek buvo sumokėta už miškavežį, nes tuo nesidomėjo. Nežinojo, kad bendrijos direktoriumi paskyrė R. N.. Pirmą kartą su juo susitiko, kai S. Ž. paprašė jį paimti iš kaimo, po to kartu važiavo į banką atidaryti įmonės sąskaitą. Jis, E. B., vieną kartą R. N. vežė iš Plungės, o kitą kartą paėmė iš Klaipėdos autobusų stoties. Iš Klaipėdos autobusų stoties nuvežė R. N. į „Klaipėdos“ viešbutį, kur jo jau laukė E. B. su mergina, kaip vėliau suprato, buhaltere. R. N. pasirašė MB (duomenys neskelbtini) dokumentuose ir jis R. N. nuvežė atgal į autobusų stotį. Įmonės dokumentus paėmė R. N.. Vėliau sužinojo, kad S. Ž. paskirta bausmė, jis negalės vairuoti miškavežio, todėl verslo vykdyti jiems nepavyks. Jis, E. B., tik norėjo atgauti savo sumokėtus 4200 Eur už miškavežį. Kadangi su M. S. reikėjo atsiskaityti už miškavežį, pasiūlė MB (duomenys neskelbtini) vardu paimti kreditą, įkeičiant miškavežį. Su lizingo bendrove turėjo atsiskaityti S. Ž.. Jis, E. B., buvo susitikęs su S. Ž., R. N. ir kredito įmonės atstovu M. J.. R. N. pasirašė lizingo sutartis ir dar kažkokius dokumentus. Jis, E. B., dokumentų neskaitė, pokalbyje nedalyvavo, o tik sedėjo šalia. Kaip jis suprato, M. S. buvo tiesioginis naudos gavėjas. Vėliau kelis kartus skambino R. N. ir klausė jo, ar pinigus jau gavo, klausė kada su juo atsiskaitys, tačiau jam atsakydavo, kad pinigai dar nėra gauti. O M. S. sakė, kad pinigai jau yra. Nežino, kas šiuos pinigus gavo ir kur jie buvo panaudoti. S. Ž. pasiėmė miškavežį ir kažkur dingo, jis, E. B. savo pinigų neatgavo. R. N. asmenybe nesidomėjo, tik žinojo, kad šis dirbo su mediena, jokių įtarimų R. N. jam nesukėlė. Girdėjo R. N. ir S. Ž. pokalbį, kad R. N. direktoriaus pareigas eis laikinai, vėliau direktoriaus pareigas turėjo pradėti eiti S. Ž.. Tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad S. Ž. turėjo kažkokį traktorių. Apie traktoriaus įkeitimą jam, kaltinamajam, nieko nežinoma. S. Ž. surašė įgaliojimą, nes S. Ž. kartu su juo pietaujant paprašė ranka surašyti tokį tekstą. Nežinojo kam tas įgaliojimas reikalingas, nežinojo kam priklausė traktorius, tik žinojo, kad S. jį turi. Nežino, ar MB (duomenys neskelbtini) vykdė kažkokią veiklą, jis, kaltinamasis, įmone nesidomėjo.
Kaltinamasis S. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinamąjį E. B. pažįsta nuo 2012 metų. Tuo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, tačiau norėjo pradėti savo verslą, vykdyti medienos pervežimus savo transportu. Paprašė pažįstamo T. Ž. padėti įsigyti miškavežį. T. Ž. miškavežį surado Švedijoje, atsiuntė nuotraukas. Miškavežis jam, kaltinamajam, patiko, tačiau pakankamai piniginių lėšų jam įsigyti neturėjo. Pats kredito gauti negalėjo, nes turėjo daug skolų, apie 100 000 litų, o E. B. bankrutavo. Todėl planavo įsigyti įmonę ir kreiptis į banką dėl paskolos gavimo įmonės vardu. Paprašė E. B. surasti veikiančią įmonę su gera finansine praeitimi. Iš pradžių Edmundas surado UAB (duomenys neskelbtini), kurią jis nupirko, o direktoriumi paskyrė giminaitį M. G.. Užpildžius paraišką lizingo gavimui, lizingo bendrovė pranešė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas mirė, todėl gauti kreditą nepavyks, gali kilti problemų. Už miškavežį tuo metu jau buvo sumokėtas avansas. E. B. už miškavežį padavė 4200 Eur, o M. S., kuris buvo T. Ž. partneris, davė miškavežio pirkimui apie 17000 Lt, tai yra apie 5000 Eur. M. S. jam šiuos pinigus paskolino. Jis, S. Ž., turėjo mokėti paskolos palūkanas. Avansą už miškavežį mokėjo M. G. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. M. G. su M. S. nuvažiavo į Švediją ir nupirko tą miškovežį. Pargabeno miškavežį keltu. Miškavežio dokumentus tvarkė jis, S. Ž.. Nuvykęs atlikti techninę apžiūrą, sužinojo, kad jis neatitinka Europos reikalavimų. Tvarkydamas dokumentus sužinojo, kad vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų mirė. Tada E. B. su A. E. surado kitą įmonę – MB (duomenys neskelbtini), E. B. tvirtino, kad įmonė skolų neturi, yra tvarkinga. Kadangi jis, kaltinamasis, negalėjo eiti šios įmonės direktoriaus pareigų, nes turėjo skolų, o E. B. buvo iškelta fizinio asmens banktoto byla, jis, S. Ž., įmonės direktoriumi įdarbino R. N.. R. už darbą buvo pažadėta mokėti 500 Lt į mėnesį. R. N. susirado E. B.. R. N. direktoriaus pareigas turėjo eiti 2-3 mėnesius, tai yra kol bus sudarytos lizingo sutartys. Po to įmonės direktoriaus pareigas turėjo eiti jis, kaltinamasis. R. N. turėjo psirašyti visuose dokumentuose perkant miškavežį ir atstovauti įmonę. Prašė E. B., kad nuvyktų pas R. N. ir atvežtų jį pasirašyti dokumentus. Pasirašytus dokumentus perduodavo M. J., kuris atstovavo „C. L.“. Su M. J. susipažino dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini). M. J. turėjo padėti jam gauti kreditą. Atlikus techninę apžiūrą, M. J. liepė atlikti miškavežio vertinimą. Atlikus vertinimą, M. J. pasakė, kad miškavežis įvertintas per maža suma, paklausė, ar jis, kaltinamasis, turi nekilnojamąjį turtą, kurį būtų galima užstatyti. Jis atsakė, kad gali užstatyti ekskavatorinį krautuvą, kurį turi draugas A. P.. A. P. sutiko užstatyti krautuvą. M. J. liepė užregistruoti krautuvą MB (duomenys neskelbtini) vardu. Tam, kad užregistruotų, jam buvo reikalingas įgaliojimas. Šį įgaliojimą jam perdavė E. B., kuris dažnai susitikdavo su R. N., todėl ir šį kartą įgaliojimą paruošti paprašė E. Krautuvas buvo užregistruotas Kretingos savivaldybėje MB (duomenys neskelbtini) vardu. Po kelių dienų M. J. pasakė, kad krautuvą reikia užregistruoti „C. L.“ vardu, tam, kad palūkanos būtų mažesnės. Jis antrą kartą Kretingos rajono savivaldybėje perregistravo krautuvą. Ekskavatoriniu krautuvu jis, S. Ž., nesinaudojo. Kur A. pastatė krautuvą, nežino. M. J. buvo žinoma, kad krautuvas jam, kaltinamajam, nepriklauso. Bankas jam suteikė 50000-60000 Eur paskolą. M. J. sakė, kad pinigus reikės pervesti M. S.. Kilo konfliktas su M. S. dėl miškavežio, M. S., nenorėjo jo atiduoti. M. S. parvarė ne tokį miškavežį kaip buvo tartasi, dėl to reikėjo tvarkyti dokumentus, ginčijosi dėl procentų. M. S. sakė, kad neatiduos miškavežio tol, kol jam nebus sumokėti pinigai. T. Ž. ir M. S. paėmė miškavežio valdymo bloką, kad jis, S. Ž., negalėtų juo važiuoti. Po to M. S. atidavė miškavežį, tačiau valdymo bloką pasiliko. Miškavežį paliko (duomenys neskelbtini) kaime. Prieš perkant miškavežį M. S. davė 4200 Eur, turi skolos raštelį. Šį raštelį buvo pateikęs lizingo bendrovei „C. L.“. 2015 m. gegužę išvyko dirbti į užsienį, miškavežis buvo paliktas aikštelėje (duomenys neskelbtini) kaime. Jam paskambino M. J. ir pasakė, kad nemokamos lizingo įmokos. Tada jis grįžo į Lietuvą ir įmokas sumokėjo. Gavęs paskolą, išgrynino 13000 Eur ir juos perdavė R. N., kad šis sumokėtų lizingo įmokas, tačiau jis įmokų nemokėjo. Negalėjo dirbti su miškavėžiu, nes M. S. išėmė jo valdymo bloką. Gegužės mėnesį, jam nežinant, buvo nutraukta lizingo sutartis, o miškavežis paimtas, be to, draudimo bendrovė reikalauja grąžinti traktorių. M. J. žinojo, kad jis, kaltinamasis, miškavežį perka sau, o R. N. direktoriaus pareigas eina tik laikinai. Lizingo bendrovė pervedė 26000 Eur už miškavežį, 23000 Eur pervedė už traktorių ir 14000 Eur pervedė MB (duomenys neskelbtini). Teigia, kad R. N. surado E. B.. R. N. buvo veiksnus, buvo baigęs gydymą Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. E. B. turėjo dirbti MB (duomenys neskelbtini) vadybininku, jis buvo davęs už miškavežį 4200 Eur. Jis, S. Ž., ketino E. B. šiuos pinigus grąžinti. E. B. tik vykdė jo, S. Ž., nurodymus, surado įmonę, vežiodavo R. N..
Liudytojas P. M. parodė, kad dirba rizikos vertinimo specialistu nuo 2013 m., analizuoja informaciją, ir bendrovės bendru sutarimu priima sprendimą. Prieš 3 metus atėjo užklausimas iš jų partnerio M. J. dėl įmonės (duomenys neskelbtini) finansavimo. Sprendimas buvo priimtas pagal bendrovės kredito politiką. Įmonė sudarė vaizdą, kad ji jau 10 metų kažką veikia, t. y. įregistruota 2013 m. veiklos istorija pateikta už 2014 m., įmonė turėjo materialaus turto, pateikta informacija, kad savininkas seniai dirbantis. Taip pat buvo pateikti kontraktai su solidžiomis įmonėmis, dokumentai, kad įsigytas ekskavatorius savomis lėšomis ir dar perkamas miškovežis. Visą informaciją apie įmonę pateikė M. J.. Kliūčių lizingo išdavimui nebuvo. Per savaitę priėmė sprendimą. Bendrovės savininko jis pats nematė. Tikrino per „Kredit info“ informaciją. Taip pat buvo pateikos įmonės pelno nuostolio ataskaitos, balansai, sutartys dėl bendradarbiavimo su AB „K.“, AB „S.“, sutartys su anspaudais ir parašais, finansinės ataskaitos 2013-2014 m. 2013 m. silpni, nes tik pradėjo veiklą, o 2014 m. jau pakankamai rimti, manytina, kad įmonė toliau plėsis. Tikėjo pateiktais dokumentais. Ataskaitos, kaip nepakankamai didelės įmonės, įtarimo nesukėlė. Buvo žiūrima į planus ateičiai. Tai, kad pasikeitė vadovas, buvo raudona vėliavėlė, tačiau tai nebuvo veiksnys, dėl ko negalima išduoti lizingo. Paskui atsirado kliento prašymas, kad pinigus 53927 Eur pervesti paskolinusiam asmeniui M. S., pagal individualų prašymą. Jei yra sutartis ir jei prašo klientas, pinigų pervedimas galimas skolintojui. Grįžtamieji lizingai yra tai, kad turtas priklauso lizingo gavėjui, o ne pardavėjui. Atskirai jokių sutarčių su M. S. nesudarinėjo. Priėmęs sprendimą, jis sutarčių pasirašymo etapų nebeseka. Būna atvejų, kad vienas darbuotojas paruošia sutartį, o kitas pasirašo. Jis visų kitų kokrečių detalių nežino, tik žino, jog miškovežis rastas be dalių, o ekskavatorius nerastas. Turtą vertina vertintojas iki priimant sprendimą. Vertintojas fiziškai turi apžiūrėti turtą. M. J. tik teikia informaciją, kuri būtina sprendimo priėmimui. Kas darė vertinimą ir už kiek buvo parduota, jis nežino. R. N. dirba 10 metų- tokie buvo teiginiai. Patikrinta tai nebuvo. Su tarpininku jis 3-4 metus bendrauja, pirmas kartas, kad iškilo problemos. M. J. dirba pagal tarpininkavimo sutartį, jam komisiniai mokami nuo sandorio sumos. Jam, liudytojui, nebuvo žinoma, kad kitas asmuo ima lizingą. Asmens duomenis matė tik dokumentuose, registruose. M. J. pateiktos informacijos pakako, jie tai įsivertino ir priėmė spendimą. Miškavežio lizingas buvo 83000 eurų, tačiau buvo pervesta 50 procentų dalis, traktoriaus lizingas 47400 eurų, bet buvo pervesta 50 procentų dalis. Bendra suma apie 65 165 eurai. Jis visų detalių, kiek įmonė atgavo pinigų, nežino. Žino, kad miškavežis buvo perduotas be tam tikrų detalių.
Liudytojas A. V. parodė, kad 2014-2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vertintoju. Neatsimena visų aplinkybių, nes į dieną vertina 3-4 transporto priemones. Jis įmonėje tiesiogiai neapžiūri transporto priemonių. Tai atlieka asistentas, t.y. jis apžiūri jas tiesiogiai ir padaro fotonuotraukas. Jis sistemoje viską patikrina ir įvertina, ar vertė nustatyta teisingai. Asistentas visada transporto priemones apžiūri vietoje. Tokio atvejo, kad neapžiūrėtų transporto priemonės, iki šiol nebuvo. Į kitas šalis nevažiuoja, bet į kitus Lietuvos miestus yra važiavę. Jis nežino užsakovo, su juo nebendravo. Ataskaitoje pasirašė įmonės vadovas M. S. ir asistentė J. G.. Jie turi BRC atstovybes Klaipėdoje ir Kaune. Nežino, kas apžiūrėjo transporto priemones, jis tame nedalyvavo. Jis tik gali pasakyti, kad yra jo parašai, kad jis peržiūrėjo tą transporto priemonę, daugiau nieko.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. nurodė, kad nežino, kas kreipėsi dėl ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX 4WSSMPC įvertinimo ir jį apžiūrėjo. Jis nedalyvauja fizinėje kilnojamo turto apžiūroje ir nepriima paraiškų dėl turto vertinimo, t. y. tiesiogiai nebendrauja su asmenimis, kurie užsako vertinti kilnojamą turtą. Taip pat jam nėra žinoma, kur vyko fizinė vertinamo kilnojamo turto apžiūra. Paaiškino, kad kilnojamo turto vertinimo eiga paprastai būna tokia: įmonės atstovai vyksta apžiūrėti ir nufotografuoti kilnojamo turto, vėliau nuotraukos ir pateikti krautuvo dokumentai sudedami į įmonės vidinį serverį, remiantis esamomis nuotraukomis ir dokumentais, esančiais sistemoje pagal palyginamuosius objektus, esančius rinkoje, ir vertinimo metodiką, jis įvertina kilnojamąjį turtą, o šiuo konkrečiu atveju turto vertinimo ataskaitą paruošė ir pasirašė J. G., taip pat pasirašė ir M. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, t. y. įmonės vadovas, įmonės, kuri turi licenciją verstis kilnojamo turto vertinimu. Kam buvo pateikta krautuvo vertinimo ataskaita, jam nėra žinoma (2 t., b.l. 10-12 ).
Liudytoja J. G. parodė, kad 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) personalo vadove. Dėl krautuvo gali paaiškinti, tai buvo standartinė procedūra. Į jų vidinę sistemą atkeliauja duomenys apie transporto priemones. Gavus apmokėjimą pradėdavo įvertinimą. Ji darydavo techninį vertinimą, o galutinį vertinimą atliko A. V.. Šiuo konkrečiu atveju krautuvą apžiūrėjo Klaipėdos atstovybės vadovas V. P.. Ji gavo duomenis (nuotraukas), ir atliko techninį darbą. Nepamena, kas buvo užsakovai. Kiek atsimena, pavedimas buvo bendrijos. Vertinimo metodika yra griežtai apibrėžta pagal įstatymą. Taikomas palyginamasis metodas ir išvedama rinkos vertė. Užsakovai nori aukštesnės ar žemesnės vertės, bet daroma pagal įstatymą. Turtas realiai buvo apžiūrėtas. Pavedimas buvo padarytas įmonės vardu. Kas užsakovas, tiksliai nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. parodė, kad Klaipėdoje yra UAB (duomenys neskelbtini) filialas, į kurį dėl ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX 4WSSMPC įvertinimo kreipėsi M. J., el.p. (duomenys neskelbtini). Jis yra finansų brokeris, kuris tiesiogiai bendradarbiauja su lizingu (duomenys neskelbtini). Tikslios vietos, kur vyko minėto krautuvo apžiūra, nurodyti negali, nes apžiūrą vykdė UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialo vadovas V. P.. Paaiškino, kad gavus užsakymą buvo vykstama į vietą padaryti kilnojamo turto nuotraukų. Apžiūra greičiausiai vyko Klaipėdoje, nes važiuodavo daryti vertinimų tik aplink Klaipėdą, toliausiai 20-30 km spinduliu, todėl tai galėjo būti dar Gargždai, Dovilai, Kretinga. Apžiūrėjęs ir nufotografavęs krautuvą A. P. visas nuotraukas ir pateiktus krautuvo dokumentus sudėjo į įmonės vidinį serverį. Vertinimą atliko A. V.. Šiuo konkrečiu atveju turto vertinimo ataskaitą pasirašė ir ji, nes ji ruošė šią vertinimo ataskaitą, o joje pasirašė M. S. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, įmonės, kuri turi licenciją verstis kilnojamo turto vertinimu, vadovas. Taip pat pasirašė ir A. V., nes jis atliko kilnojamo turto vertinimą. UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas darbuotojas už siuntų pristatymą paruoštą minėtą krautuvo vertinimo ataskaitą pristatė - nuvežė į (duomenys neskelbtini), kuri buvo adresuota M. J. ( t.2, b.l. 6-8).
Liudytojas M. J. parodė, kad yra finansų brokeris. S. Ž. pažįsta, jis pasiskambino telefonu kaip klientas ir pasakė, kad reikia lizingu nusipirkti miškavežį ir vėliau ekskavatorių. Buvo pateikti dokumentai, ir jis, kaip įgaliotas atstovas, pateikė (duomenys neskelbtini) lizingo bendrovei paraišką, balansą, turto vertinimą, miškavežio bei ekskavatoriaus įsigijimo dokumentus, bendradarbiavimo sutartis su klientais, svarstymui. Jam dokumentus pateikė R. N. ir S. Ž.. R. N. buvo kaip vadovas, o S. Ž. kaip verslo partneris. Kokios sumos paprašė, nepamena. Patvirtino finansavimą. Jo pareiga yra pateikti dokumentus. Dirba 5 metai, ir iki šiol bendradarbiauja su šia kredito bendrove. Jis, kaip tarpininkas, pateikia informaciją. Koks sutartinis mokestis, nenori sakyti, tai komercinė paslaptis. Kas yra direktorius jis matė pateiktuose dokumentuose. Negali pasakyti, ar R. N. buvo blaivus, neatrodė, kad vartotų alkoholį. E. B. nėra matęs. Lizingo bendrovė jam pranešė, kad klientai nemoka lizingo įmokų. Tada jis skambino klientui, R. N. pasakė, kad nežino kada mokės, tą patį pasakė ir S. Ž.. Po kiek laiko buvo sumokėta įmoka ar pusantros įmokos. Nutrūko lizingo sutartis, reikėjo atsiimti turtą, o turto nėra. Miškavežį surado, o kito turto nerado. Iš pradžių S. Ž. atsiliepdavo telefonu, po to telefonas buvo išjungtas. Su R. N. teko pabendrauti, tačiau jis irgi nežinojo nieko. Buvo surastas miškavežis, tačiau lizingo bendrovė patyrė nuostolius. Jo akyse buvo pasirašyta lizingo paraiška, balanso pelno ataskaita, lizingo sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis, turto priėmimo-perdavimo aktas. Pasirašė R. N.. Su R. N. ir S. Ž. jis buvo susitikęs 3-4 kartus. Jis, liudytojas, nežinojo, kad tai yra statytinis asmuo. Jo praktikoje toks atvejis yra vienintelis. Telefonu skambino S. Ž., jis buvo finansavimo iniciatorius. Dokumentus pateikė užpildytus ir prie jo akių pasirašė. Pasirašymo metu buvo abu. Balanso ataskaitos buvo nepasirašytos. Dokumentai buvo pasirašyti prekybos centre (duomenys neskelbtini), kavinėje. Lizingas kitai transporto priemonei gautas eigoje, nes nurodė, kad yra apyvartinių lėšų trūkumas veiklai vykdyti. Buvo pateikti nuosavybę pateisinantys dokumentai. Pagal šį sandorį turėjo visi pinigai būti pervesti į pardavėjo sąskaitą. Kažkoks prašymas buvo, kad dalį pinigų kitam žmogui pervesti. Fiziškai jis miškavežio ir ekskavatoriaus nematė. Matė tik dokumentus. BRC vertino. Buvo pateikta vertinimo ataskaita. Darant tokius sandorius yra reikalaujama atlikti tokį vertinimą. Tada nei jis, nei klientas neturėjo ofiso. Įmonę atstovavo fizinis asmuo S. Ž.. Tikrasis naudos gavėjas pagal dokumentus buvo R. N.. Su įmone (duomenys neskelbtini) buvo bendravimas, bet paslaugų jis nesuteikė. Tai, kad S. Ž. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), žinojo. Normali praktika kai dokumentai pasirašomi jo akivaizdoje, nes buhalterės atsiunčia užpildytas formas, o direktoriai pasirašo. Jis daugiau bendravo su verslo partneriu S. Ž.. Visas lizingo paraiškas jis buvo atspausdinęs namuose, gal el. paštu nusiuntė, neatsimena. Kas tiesiogiai kreipėsi į BRC, jis nežino, jis tiesiogiai gavo BRC vertinimą. Visos lizingo bendrovės prašo vertinimo. Jo žiniomis, buvo vertinimas tik miškavežio. O kas vertino ekskavatorių, jis nežino. S. Ž. pateikė dokumentus. S. Ž. nenurodė, kad jam reikia paskolos asmeniškai. Jam buvo paaiškinta, kad R. N. užsiima miško kirtimu, o S. Ž. užsiima įmonės plėtros klausimais. Jis pateikė balansą, PN ataskaitą, lizingo paraišką, nuosavybę įrodančius dokumentus. Iniciatorius buvo S. Ž.. Už verslo plėtrą buvo atsakingas S. Ž., sakė įsigis pajų. S. Ž. teigė, kad nori nusipirkti miškavežį, įsigyti pajų ir būti dalininku. Patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus.
2015-12-15 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytojas M. J. neatpažino E. B. (nuotrauka Nr. 4) (1 t., b. l. 120-122).
Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. pradžioje įkūrė bendriją MB (duomenys neskelbtini). Vykdė projektavimo paslaugas ir tuos projektus vykdė. 2014 metų pabaigoje įmonė tapo nebereikalinga, nes su kolegomis įkūrė kitą bendrovę. Nutarė bendrovę likviduoti, buhalterė J. Š. patarė parduoti, nes taip kažkiek pinigų tikėjosi gauti. Pasakė, kad geriau parduoti nei likviduoti. Ji suruošė dokumentus, surado pirkėjus. Tai nebuvo dideli pinigai. Ji sutvarkė visus pardavimo dokumentus. J. Š. reikiamus dokumentus paruošdavo, juos perskaitęs jis pasirašydavo. Pasirašė, kad priima R. N. į narius, ir kai jis tapo bendrijos nariu, jis, liudytojas, nutraukė sutartį su bendrija, ir išstojo. Turto ir skolų bendrija neturėjo. Buvo tik išsimokėtinai paimti spausdintuvas ir kompiuteris ir sąskaitoje buvo pinigų. Balandžio mėnesį sulaukė skambučio iš policijos, kad yra grąžintas į bendrijos narius. Visus dokumentus jis pasirašė ir juos teikė Jurgita. Jis tada kreipėsi į advokatą, jis parekomendavo kelti bankroto bylą. Pernai gavo laišką, kad dėl bankroto kreipėsi ir bankroto bylą iškėlė mokesčių inspekcija. Bankroto administratorius su juo nekontaktavo. Parduodant bendriją buvo raštas, kad bendrija bus išregistruota iš jo namų adreso, bet jis gaudavo laiškus. Laiškus išmesdavo, jų neskaitė. Parodžius t.3, b.l. 44-48, nurodė, kad šiose pelno (nuostolių) ataskaitose ne jo parašai. Kaltinamųjų nepažįsta, visus dokumentus jiems atidavė J. Š..
Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad vedė mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Bendrija teikė projektavimo paslaugas. 2014 metų pabaigoje vadovas pasakė, kad parduos įmonę, paprašė patalpinti skelbimą. Susitiko su potencialiais pirkėjais. Buvo sutarta, kad vadovas R. G. išstos iš tos įmonės vadovo pareigų. Paprašyta ji patalpino skelbimą įmonių pardavimo portale. R. G. išstojo, o naujas vadovas įstojo. Ji, kaip buhalterė, pateikė prašymus registrų centrui. R. N. turėjo būti vadovu. Iš matymo pažįsta E. B.. Du kartus matė R. N.. Vieną kartą užpildė prašymą įstoti į narius, o kitą kartą pasirašė dokumentus. Buvo pervesti pinigai į MB sąskaitą, ne R. N. pervedė. Registrų centrui perdavė duomenis, antrą kartą susitikus perdavė viską R. N. ir E. B., 2 ar 3 segtuvus. Perdavimo akto kopiją turi. MB veikė tik apie 2-3 metus. Ji naujiems savininkams pasisiūlė vesti buhalterinę apskaitą. Jos telefono numerį jie žinojo, žadėjo pakonsultuoti. Nesakė, kas bus nauja buhalterė. R. N. klausė, ar jis bus vienintelis MB narys, sakė, kad viską supranta, prašymą užpildė, buvo blaivas, kalbėjo adekvačiai, pateikė savo asmens dokumentą, nors kalbėjo visą laiką E. B.. Jai nekilo abejonių, nes R. N. linkčiojo galvą ir pasirašinėjo. Buvo A., jis nieko nedarė, su juo ankščiau buvo susidūrusi. Už 2014 metus finansinių ataskaitų nedarė. Darė 2013 metų balansą ir jį perdavė. Parodžius dokumentus, esančius t. 3, b.l. 44- 48, nurodė, kad šiose pelno (nuostolių) ataskaitose nėra jos parašų, ir sumos nurodytos per didelės, jie nebuvo PVM mokėtojai, o ten nurodyta, kad buvo. Dabar suma, nuo kurios buvo tampama PVM mokėtojais, yra 45 000 eurų, o litais buvo, berods, 150000 Lt. Jie sakė, kad nori būti PVM mokėtojais. Parodžius t. 3, b.l. 42 lapą, nurodė, kad pelno ( nuostolio) ataskaitoje yra jos parašas, 43 lape jos parašas, 44 lape ne jos parašas. Nežino, kas čia pasirašė. T.3, b.l. 46-48 ne jos parašai. Parodžius dokumentus, esančius t. 2, b.l. 112-113, nurodė, kad 2014-12-23 vadovavimo paslaugų sutartyje jos ranka įrašytas sąskaitos numeris. E. B. kalbėjo, pasakojo, R. N. daugiau tylėjo ir linkčiojo. Dabar jis, R. N., geriau atrodo, tvarkingai apsirengęs. Jis, kaip vadovas, neatrodė užtikrintai, – daugiau į darbininką atrodė panašus. MB parduodama vienam narui išstojus, kitam įstojus ir VĮ „Registrų centras“ užsiregistravus. Pagarsinus liudytojos J. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodymus patvirtino (2 t., b.l. 37-38, 42-45).
2015-12-15 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog J. Š. atpažino E. B. kaip asmenį, kuris dalyvavo kartu su R. N. ir A. E. perkant MB (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 39-41).
2017-04-21 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog J. Š. pateikė 2014-12-31 MB (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo - perdavimo akto kopiją, VĮ Registrų centro išrašą dėl 2013 metų MB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų teikimo (2 t., b.l. 46-58).
Liudytojas T. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad S. Ž. pažįsta seniai, 10 metų, nėra giminės. Su E. B. susipažino per S. S. norėjo sunkvežimio darbui, o jis prekiavo sunkvežimiais. Prieš 4-5 metus S. sakė, kad pirks miškavežį firmos vardu, darys lizingo sutartį. Švedijoje surado miškavežį. Elektroniniu paštu siuntė nuotraukas. S. Ž. atvažiuodavo su E. M. S. pažįsta nuo mokyklos laikų. Jis verslininkas, tarpininkauja, prekiauja, M. S. nupirko ir parvarė miškavežį, o jie turėjo atsiskaityti. Jie pinigų neturėjo, o bankas lizinguoja tik kuomet mašina yra Lietuvoje. Jis surado automobilį Švedijoje, o M. nupirko. Švedai atsiuntė miškavežį tiesiai į keltą su visais dokumentais. M. už miškavežį pervedė pinigus. Automobilis buvo iš kelto paimtas, parvarytas į aikštelę Liepų gatvėje. Nežino, kas mokėjo už stovėjimą. Iki sandorio moka savininkas, o po to- pirkėjas. Jis savo pinigų nemokėjo, nes neturėjo. Galvojo, kad padės sutvarkyti ir gaus kažkiek už tarpininkavimą. Po to S. turėjo atsiskaityti su M. Automobilio dokumentai buvo sutvarkyti tik kitais metais. Nebuvo sutvarkyti pirkėjo lizingo dokumentai, S. vis prašė palaukti. Bankas pervedė pinigus M., žino, kad pervedė mažiau nei buvo sutartyje banko parašyta. Nepamena kiek, bet trūko apie 3000 Eur nuo sumos, kuri buvo parašyta lizingo sutartyje. Lizingo sutartį pasirašė M. S., bankas ir S. Ž.. M. buvo nepatenkintas, skambino į banką, ieškojo tiesos, padavė į teismą, bet pralošė. Pamena, kad automobilio techninę apžiūrą buvo sunku praeiti, nors miškavežis buvo tvarkingas, bet buvo per dideli statramsčiai, dėl jų nepraėjo apžiūros, bet po to juos nupjovė. Paaiškino, kad jis tame procese dalyvavo kaip tarpininkas. Nepamena, kieno vardu automobilis buvo perkamas iš Švedijos, nežino koks M. S. ryšys su MB (duomenys neskelbtini). Jam reikėjo tik surasti automobilį. Kai negavo visų pinigų, išėmė detalę – bloką, o be jo kranas neveikia. Po to tą blokelį atidavė S., kuris nupirko miškavežį. Bankas žinojo apie tai, kad blokelis buvo išimtas. Negalvojo, kad bus tiek problemų su tuo automobiliu. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b.l 67-69).
Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta S. ir E. Prieš 3 metus paskambino jam T. Ž. ir pasakė, kad Švedijoje parduodamas geros būklės miškavežis ir turi klientą, kuris norėtų nupirkti. Klientas neturi grynų pinigų, norėtų gauti lizingą. T. susiskambino su švedu, sutarė. T. paskambino S., suvedė juos, susitiko visi su S. Ž. trise. E. B. jis nepamena. Jie norėjo lizingu pirkti miškavežį. Miškavežį reikėjo pargabenti į Lietuvą, nes lizingo bendrovė kitaip neperka. Žinojo, kad S. dirba su mediena. S. sakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra jų įmonė, gali gauti lizingą, Jie susitarė, kad jis (M.) pargabens automobilį, kad jie tikrai pirks, įneš kažkokią sumą pinigų. Sutarė laiką, nuvažiavo į banką, įnešė pinigus. Sutarė, kad jis (M.) pargabens automobilį, o jie tvarkys lizingą. Kainavo miškavežis apie 50 tūkstančių eurų. Jis (M.) mokėjo visus pinigus, o jie, (S. Ž. ir E. B.) tik įnešė dalį pinigų. Pervedė pinigus švedui. Švedas už kelių dienų atgabeno miškavežį į uostą, jis pasitiko Klaipėdos uoste, parsivežė į aikštelę. Pasirašė įkeitimo sutartį pas advokatą prieš tvarkant dokumentus. Jis pasirašė ir įmonės MB (duomenys neskelbtini) atstovas M. G.. S. Ž. ir E. B. pradėjo tvarkyti lizingą. Jis, M. S., turėjo uždirbti iš to apie 3-4 tūkstančius eurų. Pinigus jis turėjo gauti už mėnesio. Jis žinojo automobilio pardavėją Švedijoje, kuris parduoda, ir S. Ž., kuris perka. Pastatė su T. Ž. miškavežį į aikštelę. Jis skambino S., nes laikas eina, automobilis stovi aikštelėje. S. pasakė, kad atsitiko nelaimė, kad mirė akcininkas, ta įmonė nebegali pirkti, bet perpirks kita įmonė. Tada jie važiavo pas advokatą, perrašė įsipareigojimus kitai įmonei. Automobiliui sąskaitą išrašė švedas MB (duomenys neskelbtini) vardu. S. sakė, kad MB (duomenys neskelbtini) nebelizinguoja, sakė, kad jie turi kitą dukterinę įmonę. Tada atsirado M. J., kredito bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas, ir pasakė, kad greitai viską sutvarkys, užtruks dvi savaites. Nuvažiavo pas advokatą ir perrašė visas sutartis kitos įmonės vardu. Suruošė sutartį, kad įkeitimą ir visus mokėjimus, įsipareigojimus perima kita įmonė - (duomenys neskelbtini). Nepamena, kas jos direktorius, bet ne S. Persirašė tą sutartį ir pradėjo lizingavimo procedūrą. Tačiau miškavežis nepraėjo techninės patikros, nes netiko tam tikros dalys. Pradėjo tvarkyti, jie su S. važiavo į autoservisą. T. Ž. tame nedalyvavo, gal tik vieną kartą buvo prie krano atvažiavęs. Tvarkymas užtruko tris- keturias dienas. Žarnos leido, rėlė neveikė, todėl reikėjo rungus nuimti ir pakeisti. Švediški standartai kitokie. Kai viską sutvarkė, pastatė miškavežį į aikštelę, praėjo technikinę apžiūrą, gavo lizingą iš (duomenys neskelbtini). Jie su S. nuvažiavo užregistravo VĮ Regitra, ir su S. prie Registros išsiskyrė. Kitą dieną iš banko gavo per mažai pinigų. Lizingo sutartyje buvo nurodyta, kad jam priklauso už automobilio pardavimą, viena suma, o buvo pervesta mažesnė pinigų suma. Trūko 4200 eurų, jis kreipėsi į teismą, bet ieškinį teismas atmetė. Pinigus jis su E. įnešė. Nuostolio jis nepatyrė, bet ir neuždirbo nieko. Jis yra ūkininkas. Turėjo uždirbti 4000 eurų per mėnesį. Nežino kas kaltas, gal banko sistema. Sutartyje buvo parašyta, kad įmonė negali naudotis tuo automobiliu, tol, kol su juo nebus atsiskaityta. Sąskaita buvo išrašyta (duomenys neskelbtini) vardu. Blokelis buvo išimtas remonto metu, o negrąžintas dėl to, kad liko nesumokėti pinigai. Bet paskui blokelį atidavė T. Tai buvo sutartis tarp įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lizingo, kurioje jis buvo įrašytas kaip lėšų davėjas. Dvi sutartys turėjo būti. Pagal vieną sutartį turėjo būti pervesta 30 618,29 Eur, pagal kitą 26 300 Eur. Dėl jų jam dar iškilo klausimų, dėl jų jis skambino M. J.. Ir dar viena turėjo būti sutartis. Pagal vieną sutartį perka lizingo bendrovė iš (duomenys neskelbtini), pagal šią sutartį (1 t., b.l. 32), jam turėjo būti pervesti pinigai. Bylinėjosi dėl skirtumo 4000 eurų. Jis norėjo sudaryti trišalę sutartį, bet bankas paaiškino, kad tai sudėtingas procesas ir ilgai užtruks. Jis sudarė tik įkeitimo sutartį ir toje sutartyje buvo nurodyta kiek jie jam turi sumokėti. Susitarimas buvo tarp jo ir „B. C.“. Miškovežis pradžioje buvo užrašytas (duomenys neskelbtini) vardu, po to perrašė „B. C.“. Pasikeitė tik pirkėjo rekvizitai. Jokių skolos raštelių nebuvo surašyta. Pas advokatą, kai rašė įkeitimo sutartį, buvo numatyta konkreti suma, kurią jis turėjo gauti iš lizingo bendrovės. Pinigus įnešė tiesiai į banką. E. B. irgi padavė pinigus. R. N. atsivežė S. Vieną kartą buvo su R. N. susitikęs pas advokatą, S. irgi buvo. E. B. tuo metu nebuvo. R. N. buvo blaivas. S. mokėjo ir už ekspertizę, ir už stovėjimą aikštelėje. Liudytojas M. S. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina (2 t. b.l. 71-73).
Po apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. pateikė dokumentus:
Iš 2015-04-30 (duomenys neskelbtini) rašto, adresuoto advokatui R. K. “Dėl skolos padengimo” nurodoma mokamų pinigų už miškavežį Scania tvarka, taip pat nurodyta, jog iš MB (duomenys neskelbtini) gautas prašymas pagal Sutartį M. S. mokėti ne 30618,99 Eur, o 26318,99 Eur. Tokia suma buvo nurodyta ir Sutartyje (2 t., b. l. 74).
Iš 2015-03-30 advokato R. K. Pretenzijos dėl skolos padengimo, adresuotos SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui matyti, jog prašyta sumokėti M. S. 4300 Eur. Iš 2015-05-08 Pakartotinės pretenzijos - įspėjimo matyti, jog buvo reiškiamas analogiškas reikalavimas (2 t. ,b. l .75, 76).
Iš 2015-08-13 advokato R. K. rašto VĮ "Regitra" dėl duomenų apie transporto priemonę pateikimo matyti, jog buvo prašoma pateikti duomenis apie transproto priemonės EN ST SCANIA R 560 6X4 TIMMER 2009, reg. (duomenys neskelbtini) registraciją (2 t., b. l. 77).
Iš 2015-02-20 MB (duomenys neskelbtini) prašymo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui matyti, jog prašoma kainos dalį už SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo įsigyjamą turtą, sudarančią 49627,25 Eur:
- 23308,26 Eur pagal Finansinio lizingo sutartį 703869/01;
- 26318,99 Eur pagal Finansinio lizingo sutartį 703869/02;
pervesti į M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (registruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke (2 t., b. l. 82).
2014-11-14 MB (duomenys neskelbtini) ir M. S. pasirašyta kilnojamojo daikto įkeitimo sutarties kopija (2 t., b.l. 86-88).
Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta S. Ž. ir E. B.. Su S. turėjo medienos pervežimo įmonę, dirbo kartu. Atsimena, kad S. prašė, kad jis surastų žmogų, be skolų, kuris turėtų asmens dokumentą, nebūtų girtuoklis, kad galėtų laikinai, 3 mėnesius, eiti direktoriaus pareigas. Jis surado R. N., paklausė jo, ar norėtų pabūti laikinai pabūti direktoriumi. R. N. neturėjo skolų. Paklausė R. N., ar norėtų pabūti laikinai direktoriumi ir užsidirbti pinigų, kol S. susitvarkys savo reikalus ir paskui S. persiims direktoriavimą. Jis pats yra plungiškis ir R. N. tuo momentu gyveno Plungėje. Neatrodė, kad R. N. yra priklausomas nuo alkoholio, gal tik iš veido atrodė. Bet jis visą laiką elgėsi adekvačiai. Turėjo suprasti ką daro, nes buvo laikinai einantis direktoriaus pareigas. Kai būdavo su juo, R. N. nevartojo alkoholio. Mano, kad R. N. nebuvo priklausomas nuo alkoholio ir suprato savo veiksmus. R. N. tada gyveno su mama, turėjo gyvenamą vietą, mama buvo ligota, jis ją prižiūrėjo. Neatsimena, ar R. N. dirbo. Tuo momentu, turbūt neturėjo darbo, jei sutiko pabūti direktoriumi. Nežino, kodėl negalėjo S. pats būti direktoriumi. Mano, kad pragyvenimui R. N. turėjo pinigų, bet kad įnešti lizingą iš savo pinigų, tai nežino ar turėjo. Suprato, kad R. N. toje įmonėje tvarkys kažkokius popierius. Kiek atsimena, mašina perkama buvo, o bendrovė turėjo užsiimti mediena. Tokią patirtį R. N. turėjo, nes pas jį, liudytoją, yra dirbęs darbininku. Jis negali pasakyti ką R. N. turėjo vykdyti toje įmonėje, nieko apie tai ką R. N. turės įmonėje daryti, nekalbėjo. Jis, liudytojas, atvažiavo, ir buvo ten S. ir E., jie pabaigė tą pokalbį su R. N., ką jis turės daryti. R. N. buvo pažadėta 500 Lt į mėnesį už jo „pabuvimą“ laikinu direktoriumi. Paskui dar reikėjo kažkokius reikalus tvarkyti, R. N. neturėjo automobilio, tai jis, liudytojas, kelis kartus vežė jį iš Plungės į Klaipėdą. S. kažkur dirbo, tai dažniausiai jį, R. N., atveždavo ir jie su E. B. tvarkydavo reikalus. Paskutinį kartą matė, kad R. N. buvo įduoti kažkokie segtuvai su dokumentais. Bet tai buvo paskutinį kartą, kai jam buvo išmokėti pinigai, lizingai. R. N. tuos dokumentus pas jį mašinoje padėjo, jis paskui S. Ž. grąžino. Žino, kad buvo su R. N. atsiskaityta pilnai, buvo paduota daugiau pinigų, nes turėjo jis sumokėti už miškavežį lizingą, kiek pamena 1700 litų. Paskutinį kartą S. davė pinigus, tą kartą buvo jis, liudytojas, S. Ž. ir R. N.. S. sumokėjo tuos pinigus R. N.. Kas buvo po 3 mėnesių, jis nežino. Jis tuos tris mėnesius vežiodavo R. N. pas E. tvarkyti reikalų, R. N. alga buvo sumokėta už tuos 3 mėnesius, po 500 Lt. Nežino iš kokių pinigų mokėta alga. J. S. paprašė, tai turbūt S. ir turėjo vėliau perimti tą įmonę, o E. B. turėjo būti vadybininku toje įmonėje. Jis, liudytojas, neturėjo su lizingo bendrove jokių reikalų. Nedalyvavo tada, kai buvo sutartys pasirašinėjamos. Jam R. N. sumokėdavo tik už benziną, jis atsiskaitė tą kartą, kai gavo pinigus. Neatsimena, kiek R. N. jam davė pinigų. Kaip ir kiekvienas normalius žmogus R. N. pavartoja to alkoholio, bet nebuvo nusigėręs. Kai važiuodavo, jis nebuvo išgėręs. Šiuo metu jis, liudytojas, yra suimtas.
Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1998 metų dirba draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Apdraudė krautuvą, atsimena, kad važiavo į apklausą policijoje. Su M. J. glaudžiai bendrauja, jis yra finansų brokeris. Iš jo gavo informaciją, kad reikia atlikti vertinimą (duomenys neskelbtini) draudimo lizingui gauti. Gavo iš M. J. vertinimą, paskui gavo kažkokio asmens kontaktą, išsiuntė jam pasiūlymą. Jis su tuo asmeniu net nesimatė, paskui gavo patvirtinimą, kad reikia apdrausti. Per draudikų ataskaitas, matė, kad buvo sumokėtos įmokos, pirma, antra, o gal ir trečia. Kelias įmokas gavo pradžioje, kad įsigaliotų draudimo sutartis, o paskui mokėjimų nebebuvo. Bandė aiškintis, ieškojo tais pačiais kontaktais, kuriuos turėjo, per elektroninį paštą, tačiau telefonas išjungtas buvo arba niekas neatsiliepė. Paskui M. J. klausė, liepė sutartį nutraukti, informuoti lizingą, kad nemoka, kad nebūtų paskui bėdų. Draudikai stabdo apsaugą kuomet nemokamas lizingas. Marius minėjo, kad lizingo bendrovė informuota. Tiesiogiai susitikęs su tais asmenimis nebuvo, nes sutartys sudaromos elektronine forma. Užtenka atlikti apmokėjimą. Patvirtino, kad turėjo reikalų su (duomenys neskelbtini) įmone. Kiek pamena, turėjo būti du objektai, nes buvo vertinimas iš dviejų dalių, BRC darė vertinimą. Vienas keltuvas, o kitas, susijęs su mišku. Parodžius t. 3, b.l. 124, nurodė, kad yra privaloma draudimo sutartis, sudaryta ne jo, o kolegos. Parodžius t.3, b.l.127-128, nurodė, kad yra jo sudaryta draudimo sutartis dėl dviejų objektų. Šių sutarčių niekas nepasirašo, jų pavirtinimas įsigalioja kai klientas sumoka pirmą įmoką. Draudimo bendrovei irgi aktualu kaip surasti klientą, bet tai daugiau yra brokerių darbas. Yra faksimilinis parašas ir tai yra draudiko parašas. Anspaudas ir parašas yra formuojami sistemoje elektroniniu būdu. Jų parašai nėra privalomi, čia yra tik jų inicialai, kad jie tarpininkauja. Jis gyvai žmonių nematė, lizingo atveju tai nėra būtina. Kai dvi savaites nemoka įmokos, draudimo sutartis yra sustabdoma, o kai 3 mėnesius nemoka, sutartis nutraukiama. Liudytojas D. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b.l. 182-184).
Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba su medienos gaminiais. yra įmonės AB (duomenys neskelbtini) vadovas. Kaltinamųjų nepažįsta. Sutarčių su tiekėjais sudarinėdavo labai daug. Sutarties, kuri domino tyrėją, jis nerado. Buhalterė nerado jokių dokumentų su įmone (duomenys neskelbtini), pavedimų irgi nerado. Sutartyje parašas yra panašus į jo parašą. Jis sudaro sutartis tik kaip perspektyvą, kad iš jų pirks, bet neaptiko nieko panašaus, jokios sąskaitos faktūros, kad tas sandoris įvyko, vadinasi sandorio nebuvo. Jis nei vieno medienos kubo nėra nupirkęs be sutarties. 2015 metais visas sutartis dėl medienos pirkimo pasirašydavo jis. Tokių niekinių sutarčių yra milijonas. Pvz., pažada žmogus, ir neatveža, nes mediena tai nėra batonas, kurį pažadėjau ir rytoj atvešiu. Tai priklauso nuo daugelio faktų, gamtinių sąlygų. Jis tokių sutarčių ir pažadų daug turi, ir jeigu mediena neatvežama, išmeta sutartis, nes jos yra niekinės. Ši sutartis tikrai būtų įtraukta į apskaitą, jeigu būtų nupirkęs bent kubą medienos iš tos įmonės. Sutartį atspausdindavo dažniausiai pardavėjas. Tiekėjas turi sudaryti sutartį, nes jam reikia parduoti, jis yra tik mokėtojas. Iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra pirkęs medienos. Galėjo būti situacija, jei atvežė senas klientas, parekomendavo, jis ir pasirašė sutartį. Čia greičiausiai taip ir buvo. Nerado niekur pas save buhalterijoj jokios sąskaitos. Jos reikalingos vien dėl mokesčių tvarkos. Mokesčiai pirmiausia žiūri sąskaitą faktūrą ir tik tada prašo pateikti sutartį.
Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini) vadovu. Buvo banko vardu užprašytas vertinimas, tikslaus pavadinimo nepamena. Patį objekto vertinimą atlieka Vilniuje, o apžiūri Klaipėdoje. Klaipėdoje apžiūrėjo du objektus- miškavežį ir krautuvą. Miškavežis Skaner stovėjo senojoje BRC aikštelėje. Bankas prašė įvertinti turtą. Su klientais nekontaktavo. Jis nufotografuoja ir nusiunčia informaciją į Vilnių. Miškavežį Skaner nufotografavo kolega, važiavo kelis kartus, nes kažko neturėjo, lyg dokumentų ar raktų. Po to buvo traktorius- krautuvas-ekskavatorius. Jis, kiek pamena, buvo Kretingoje. Jie surenka informaciją ir išsiunčia į Vilnių, o Vilniuje daro identifikaciją, atliekamas vertinimas ir persiunčiamas tiesiai bankui, išrašoma sąskaita užsakovui. Žiūrima tik koks techninis stovis. Fotografijos daromos nuvykus į vietą. Jis pats ir nufotografavo. Fizinis asmuo mokėjo į įmonės sąskaitą. Ne nuo įmonės, o nuo fizinio asmens. Parodžius t. 2, b.l. 24-27, nurodė, kad yra išrašas iš banko apie tai, kad S. Ž. sumokėjo už vertinimą. Miškavežis Skaner stovėjo BRC aikštelėje pardavimui, pardavinėjamas buvo po metų ar pusmečio po vertinimo. Jie turtas konfiskuojamas, tai reiškia, kad buvo nemokamos lizingo įmokos.
Liudytojas V. P. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino (2 t., b.l. 20).
Liudytojas I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, tuo metu dirbo jaunesniuoju pardavimų vadovu, dabar vyriausiuoju. Jam žinoma, jog yra jo parašas ant sutarčių. Tuo metu tas sutartis pasirašinėdavo vadovas, bet tuo metu abu atsakingi asmenys, kurie turėjo teisę pasirašinėti, buvo išvykę, ir jis pagal įgaliojimą pasirašė tose sutartyse. Ar viskas teisingai, tikrina kiti asmenys. Tvarka tokia, kad pardavimų asistentai paruošia sutartis. Su D. K. tuo metu dirbo. Jo pareigos buvo vadybininko, o D. K. - vidaus kontrolės specialisto. Jis, kaip lizingo atstovas, yra įgaliotas generalinio direktoriaus pasirašinėti lizingo sutartis, tai ir padarė, o visą mokumo procedūrą, kliento identifikavimą ir panašiai, atliko kiti žmonės. Šiuo atveju kliento mokumą patikrino rizikos vertintojai, patį klientą identifikavo ir su klientu ryšį palaikė atstovas M. J.. O jis, ar kažkas kitas, kas pasirašinėjo lizingo sutartis, yra įgalioti lizingo bendrovės generalinio direktoriaus pasirašyti sutartis ir taip atstovauti lizingo bendrovei, nes tie dokumentai yra dvišalio susitarimo. M. J. negali pasirašyti tų dokumentų, nes jisai nėra darbuotojas, o tik tarpininkas. Parodžius t. 1, b.l. 15-19 ir 28-31, patvirtino, kad 15-18 lapuose yra jo parašas viršutinis. Jei gavėjas ne Vilniuje, tai jie pasirašo, ir perduoda M. J. paštu ir jis surenka gavėjo parašus. Bylos lapuose 28-31, t.1, irgi jo parašas, apatinis D. K. parašas. Data yra sutarties spausdinimo, tai vidinė sistema, kai suvedami kliento rekvizitai, atsiranda sutartys. Jie ir dabar dirba su M. J. ir tvarka likusi tokia pat. Taip yra procedūriškai patogiau. M. J. yra lizingo tarpininkas. Jo pareiga yra įvertinti klientus, nuo to priklauso jo uždarbis, kuo greičiau pasirašo, aktyvuoja, tuo greičiau gauna atlygį. Jis jį pažįsta kaip žmogų, turintį didelę patirtį, sugebantį įvertinti klientus. Jis tik atstovavo lizingo bendrovę.
Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad iki 2016 m. sausio mėnesio dirbo SIA (duomenys neskelbtini) vidaus kontrolės specialistu. Jo užduotis buvo peržiūrėti apie 200-300 sutarčių. Jis tik patikrindavo sutartis, ar joje nėra klaidų, pagal lizingo bendrovės patvirtintus kriterijus, patikrindavo, ar viskas atitinka. Visada sutartis pasirašydavo vienas iš pardavimų atstovų. Jo pareiga buvo patikrinti ir tada pasirašyti, kad patikrino. Pasirašinėdavo sutartis lizingo atstovas ir jis organizuodavo pasirašymą sutarčių su klientais. Jis jokių tiesioginių reikalų su klientais neturėjo. Dirbo I. M., jis taip pat pasirašinėdavo sutartyse. Visada pasirašydavo du žmonės sutartyse. Jo, liudytojo, darbas buvo techninis. Paruošdavo vieną ataskaitą vadybininkas, ten buvo surašytos sąlygos, palūkanų norma, laikotarpis. Asistentai paruošdavo sutartį ir tada jis patikrindavo, pasirašydavo, po to, sutartis keliaudavo į pardavimų skyrių ir po to jau kiti darbuotojai bendravo su klientais. Patvirtino, kad sutartyse jo parašai, jis tik tikrindavo, kad sutartis atitiktų sąlygas, kad teisingi duomenys būtų surašyti, kad atitiktų tikrovę. Rizikos vertinimo skyrius vertindavo klientą. Jis su klientais tiesiogiai nebendravo. Pirmiausia sutartis pasirašydavo lizingo bendrovė, o po to keliaudavo sutartis pas klientus. Sutartis sudarinėjo ne vienas žmogus. Povilas ir Simonas šioje bendrovėje dirbo. Kiek žmonių spręsdavo ar duoti lizingą, negali atsakyti.
Liudytojas R. N. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Su jais susipažino Plungėje per E. Buvo bedarbis, neturėjo gyvenamosios vietos. 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, atleido iš darbo, neteko gyvenamosios vietos. Tada sutiko E. B., jis pasiūlė uždirbti. Pasakė, kad reikės tik popierius pasirašyti. Jis, jį, liudytoją, atveždavo į Klaipėdą, jis pasirašydavo ir vėl jį parveždavo. E. B. duodavo 50 litų, paskui 15 eurų. Iš viso gavo apie 200 litų. E. B. jį pristatydavo jį S. Ž. ir E. B.. Duodavo dokumentus, jis pasirašydavo, gaudavo pinigus. Sakė jam : „porą savaičių ir būsi laisvas“. Nieko jis neskaitė, nieko negalvojo, gėrė tuo metu smarkiai. Po to gydėsi Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. Jis turi vidurinį išsilavinimą, 45 metų amžiaus, šeimos neturi. Dabar gyvena pas ūkininką. Mano, kad pasirašė dokumentuose 4-5 kartus. Paskui jam pradėjo skambinti ir sakyti, kad nesumokėti draudimai. E. B. pasakė, kad buhalterė viską sutvarkys. Paskui pradėjo skambinti iš mokesčių inspekcijos, ir tada jie visi dingo. Negalėjo niekam priskambinti, nebuvo niekam reikalingas. Pažinojo tik E. B. ir turėjo jo telefono numerį. Jo sąskaita yra užblokuota, iš kur pinigai sąskaitoje atsirado– jis nežino. Antstolis pasakė, kad jam kažkokia Vilniaus įmonė pervedė. Banko sąskaitą turėjo kuomet dirbo įmonėje, į ją algą pervesdavo. E. B. jį atveždavo, įsivesdavo į kokį barą ir duodavo pasirašyti. S. Ž. buvo 2-3 kartus, E. B. dažniau buvo. Visą laiką E. B. jį pasiimdavo. Pasirašius dokumentus E. B. pasakė, kad jis tapo direktoriumi. Įmonės pavadinimas (duomenys neskelbtini). Klaipėdos nepažįsta, dažniausiai pasirašydavo prie p/c „Akropolis“ esančioje kavinėje. Kiekvieną kartą 50 litų jis gaudavo. Ką pažadėjo, tą gavo. Jokių dokumentų jam nedavė. Jam pasakė, kad nupirks miškavežį ir paskui persirašys ant savęs. Jokių pinigų jis negavo ir jais nedisponavo. 2016 metais jis gydėsi, gal 2015 m. Ūkininkas patarė kreiptis į teisėsaugą. Jis pats nuėjo į prokuratūrą. Sąskaitą jis turi „Swedbanke“. Ūkininkas pervesdavo į sąskaitą pinigus. Jis nuėjo nusiimti, ir tada pamatė, kad sąskaita užblokuota. Sąskaitoje minus 45000, jo pinigų buvo 300 litų. Mano, kad juo pasinaudojo, jis to nebuvo patyręs. Po tų dokumentų pasirašymų jis gydėsi, po to vėl atkritęs buvo, prieš dokumentų pasirašymą nesigydė. Išėjęs iš Švėkšnos ligoninės jis nebendravo, dokumentų nepasirašinėjo. Jis kreipėsi į Gargždų teismą, ieškojo teisinės pagalbos, ir jam padėjo ūkininkai. Teismas nutarė, kad jis atstatydinamas, grąžino buvusią direktorę. Po to iš Klaipėdos teismo gavo atsakymą, kad jis yra nekaltas, juo pasinaudojo. Nepažįsta jokių kitų žmonių. Į banką jis buvo nuvežtas, ten tik liepė pasirašyti. Jokių pinigų jis nenuiminėjo, nematė jokių pinigų, nei tos bendrovės, nei miškavežio nematė. Sutartyse buvo jo duomenys. 2015-02-20 prašyme gal ir jis pasirašė. Jis nieko neskaitydavo. Rašydavo tik vardą pavardę. Pasirašyti niekas nevertė. Tik gavęs pinigų važiuodavo namo, visada buvo girtas. Tada buvo benamis, gerdavo. Jį surasdavo E. B., turėjo telefono numerį, kurio numeris baigiasi 300. E. B. paklausė jo, ar turi banko sąskaitą, ar antstoliams skolingas, ir tą patį vakarą davė 20 litų. Jie pradėjo bendrauti ir po to jis išvažiavo į Švėkšną. Su E. B. buvo banke, tada jis, R. N., visas virpėjo, negalėjo net pasirašyti. Jokių pinigų jis negavo. Su juo visur buvo E. B.. Jis nesuprato, kad buvo direktorius, niekas nesakė, kad firma bus, suprato, kad miškavežį pirks jo vardu. Pasakė, kad yra draugas užsienyje, grįš ir perrašys, sakė :„ gausi lengvus pinigus“. Jis tuo metu vartojo alkoholį, po to prasidėjo „balti arkliai“. S. Ž. jam sakė, kad įmonę persirašys savo vardu. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai teisingi (2 t., b. l. 108-111, 131-133, 146 ). E. B. dar jam skundėsi, kad ir pats nebesuranda jų. Ir į namus buvo atvažiavęs. Žino, kad reikėjo anspaudo, kažkur nuvažiavo ir pasidarė. Jam buvo parodytos nuotraukos, kuriose jis atpažino E. B..
Iš R. N.pateikto Vadovavimo paslaugų sutarties originalo matyti, 2014-12-23 R. N. įsipareigojo mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) teikti vadovavimo mažajai bendrijai paslaugas. Sutartyje yra R. N. ir MB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo R. G.parašai ir MB (duomenys neskelbtini) antspaudas (2 t., b. l. 112-113).
Žemesnės instancijos teismas
2015-12-22 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog R. N. atpažino E. B. kaip asmenį, liepusį pasirašyti jam įvairius dokumentus (2 t., b. l. 126-130).
2017-07-31 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog R. N. pateikė 2017-01-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto kopijas (2 t., b. l. 150-165).
Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-11 sprendimo matyti, kad teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį, pripažino 2014-12-23 Vadovavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir MB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos R. G., negaliojančia nuo jos sudarymo momento (2 t., b. l. 160-165).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2016 m. balandžio 21 d.- liepos 28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-109/2016 matyti, kad R. N., 2014-12-23 pasirašydamas Vadovavimo paslaugų sutartį, dėl ribinio intelekto, susiformavusios priklausomybės alkoholiui negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai valdyti savo veiksmus (2 t., b. l. 153-159).
Teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. T. teismo posėdyje patvirtino pateiktą išvadą (2 t., b. l. 153-159) ir paaiškino, kad teikdami išvadas, ekspertai susiduria su žodžių žaismu. Yra: „negalėjo visiškai“ ir „visiškai negalėjo“. „Negalėjo visiškai“ reiškia ribotą veiksnumą. Civilinėse bylose dėl veiksnumo nustatymo buvo nuostata, kad esant priklausomybei nuo alkoholio ir dažnam alkoholio vartojimui, yra apribotas asmens veiksnumas. Kad būtų visiškai neveiksnus žmogus, reikia silpnaprotystės. Pasikeitus CK, daro išvadas dėl riboto veiksnumo. R. N. po savaitės negalėjo pasikeisti, priklausomybės sindromas lieka visam gyvenimui. Nuo 2015-01-26 iki 2015-02-18 R. N. gydėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente. Jis galbūt tuo metu nevartojo alkoholio, nes gulėjo ligoninėje, neturėjo galimybės įsigyti alkoholio, bet tik išėjęs pavartojo. Tai yra taisyklė. Jūrininkų ligoninės rūsyje yra rūkykla, ten langas išsiima ir per tą langą galima išeiti. Tai ekspertui žinoma iš neoficialių šaltinių, patys pacientai pasisako. Užtikrinti, jei žmogus uždarytas yra, kad negalėtų išeiti, negalima. Privalo būti ir šiame departamente užtikrintas negalėjimas išeiti, bet realybė yra tokia. Priklausomybė yra neišgydoma ir išlieka visą gyvenimą. Negali patvirtinti, kad R. N. po gydymo negalėjo valdyti veiksmų arba ribotai juos valdyti. Kategoriškai negali nurodyti, tačiau atsiminė, jog jis, grįžęs iš ligoninės, toliau vartojo alkoholį ir 2015 metų gale vėl atvyko su psichoze. Ar R. N. galėjo valdyti savo veiksmus vasario 20 d., negali atsakyti. 2014-12-23 išvadą pateikė, nes šioje situacijoje yra du komponentai, tai ribinis intelektas. Išvadoje parašė, ką reiškia sandorinis veiksnumas. Teikiant išvadą vertina ir situacijos sudėtingumą. Pavyzdžiui, pavogti dešrą jis visiškai supranta, bet sudaryti sandorį, suvokti jo, negali. Numatyti savo veiksmų pasekmių R. N. taip pat negalėjo, ypač vertinant tai, kai jis sausio mėn. atvyko gydytis, iki patekimo į ligoninę 3 mėn. turėjo gerti. Taip nebūna, kad 3 dienas pavartojus alkoholį išsivysto psichozės, čia keli mėnesiai turėjo būti. Kai žmogus yra priklausomas, jis daug ką gali padaryti ir pasirašyti, kad gautų alkoholio. Priklausomybė - nevaldomas arba sunkiai valdomas troškimas vartoti tam tikrą medžiagą, bet yra išsivysčiusios abstinencijos. Nutraukus vartojimą, visa žmogaus veikla yra nukreipiama, kad kokiu nors būdu gauti tos medžiagos. Esant ribiniam intelektui, sunku numatyti savo veiksmų pasekmes. Čia sudėtingas klausimas, ar kitas žmogus, prašantis paslaugos, gali suprasti. Šiuo atveju turime ribinį intelektą ir priklausomybę nuo alkoholio. Tas labai priklauso nuo žmogaus išsilavinimo, žinių, patirties. Ūkinėje veikloje, buityje galima ir nepastebėti šito dalyko. Kitam asmeniui sudėtinga pastebėti ribinį intelektą. R. N. matė, kaip jis jam, kaip psichiatrui, atrodė, tokią išvadą surašė. Buvo matyti tik ribinio intelekto požymiai. Kad būtų vartojęs alkoholį - nestebėjo. Po gydymosi stacionare jis pasakojo, kad dirba pas ūkininką. Tarptautinių ligų klasifikacijoje ribinis intelektas nėra žymimas kaip psichikos sutrikimas, jis turi įtakos žmogaus gyvenimui, bet kaip psichikos sutrikimas neįvardijamas. Iki 1997 m. buvo atskiras kodas, buvo įvardijama šizofrenija, debilumas lengvo laipsnio, tai tas pats protinis atsilikimas. Pasikeitus tarptautinei kvalifikacijai, jau nebeįtraukta į ligų sąrašą. Kartais ir sveikas žmogus nesuvokia lizingo pasirašymo. R. N. nelabai galėjo numatyti savo veiksmų ir pasekmių. Patį pasirašymą jis suvokė, suvokė, kad yra popieriaus lapas, pasirašo, bet kas, dėl ko ir kokios pasekmės - ne. R. N. pastoviai turėjo būti apsvaigęs, nes tik nutraukus vartoti alkoholį, po 3 dienų pradeda vystytis psichozė. Esant ribiniam intelektui, yra sunku išaiškinti, net gydymo programos yra labai sudėtingos. Reikia pakankamai intelekto turėti, kad jas suprasti ir praeiti. Bankas neturi teisės turėti informacijos apie asmenis su ribiniu intelektu. Yra neveiksnių žmonių registras. Ribinis intelektas neturi tarptautinės ligos kvalifikacijos kodo. Jei ir būtų tai kokiame psichikos sveikatos centre nustatyta, bankas neturėtų teisės gauti šios informacijos, nes tai konfidenciali informacija. Tiksliai negalėjo pasakyti, kiek laiko vartojęs alkoholį R. N. pakliuvo į gydymo įstaigą. Vienas žmogus stipresnės sveikatos, esant mažesniam kepenų pakenkimui, gali ir pusę metų vartoti, kitas metus ar du. Iš praktikos žino, kad delyrai išgydomi, tai yra toks kaip sąmonės sutrikimas, psichozė, tai praktiškai praeina per tris paras. Jei žmogus buvo laikomas ilgesnį laiką, reiškia buvo gydoma priklausomybė. Psichozė praeina greitai. Išvadą pateikė remdamasis pateiktais dokumentais. Turėjo medicininius dokumentus, matė tiriamą žmogų, taigi, turėjo viską ko reikėjo, kad atsakyti į pateiktus klausimus.
2018-01-09 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40546-15 R. N. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 101-106).
Civilinio ieškovo atstovas V. L. teismo posėdyje parodė, jog 2015 m. vasario 20 d. buvo sudarytos dvi lizingo sutartys. Nuo pat sutarčių sudarymo pradžios prasidėjo jų nevykdymas, todėl 2015 m. birželio 18 d., po trijų mėnesių, lizingo sutartys buvo nutrauktos. Pavyko susigrąžinti tik miškavežį, kuris buvo įvertintas 2015 m. ir sudarant naują finansinio lizingo sutartį realizuotas mažinant lizingo gavėjui įsipareigojimus. Krautuvas nebuvo sugrąžintas, dėl to ir yra pareikštas ieškinys 22 739,91 Eur sumai. Jis susideda iš išvestos turto vertės bei negautų palūkanų. CK 6.574 str. yra numatyta, kad lizingas tikisi gauti ne tik paskolintus pinigus, bet ir uždirbtus pinigus, tai būtent negautos palūkanos. Lizingo bendrovė tikėjosi gauti tiek palūkanas, tiek ir delspinigius ir skolą. Ir viso to susideda skolos suma. Neišpirkto turto vertė, paskaičiuota 19 436,19 eurų, negautos palūkanos yra 3353,43 eurai, 50,29 eurai delspinigių, kurie skaičiuoti iki balandžio 1 d., nes nuo to laiko buvo sustabdytas delspinigių skaičiavimas. Bendrą sumą sudaro 22 739,91 euras (1 t., b.l. 174). Lizinguojama suma buvo 23 700 eurai, pirkimo pardavimo sutartyje yra įprasta praktika, kad yra rodoma visa suma, nes tas turtas pereina lizingo naudai, bet finansuojama suma buvo pusė tos sumos pagal rizikos patvirtintas sąlygas. Buvo finansuojama pusė turto vertės. Pateiktose finansinio lizingo sutartyse pirkimo kaina 47 400 Eur, pradinė įmoka – tai, ką sumokejo pats lizingo gavėjas, tai 23 700 Eur ir finansuojama suma, yra skirtumas tarp to ką sumokėjo lizingo gavėjas, tai 23 700 Eur. Gautas vienintelis mokėjimas 2015 m birželio 3 d., mokėtojas yra S. Ž., mokėjimo suma 2434,64 Eur. Tačiau mokėjimas buvo gautas, kai jau buvo nutrauktos lizingo sutartys, buvo apskaičiuojami delspinigiai, netesybos, baudos. Šis mokėjimas iš esmės turto vertės nepadengia. Šis mokėjimas buvo nukreiptas į nuostolių dengimą, kaip ir nurodyta lizingo sutarties bendrosios dalies sąlygų 7.5 punkte. Į mokėjimo grafiką nereikia gilintis, nes mokėjimo grafikas visada yra tik preliminarus. Jis keičiasi priklausomai nuo to, kada yra perduodamas turtas lizingo gavėjui ir nuo to momento jis, grafikas, yra suderinamas galutinai. Šiuo momentu lizingo sutartis ir mokėjimo grafikas yra tik informacinio pobūdžio. Visada taip yra, visuose lizinguose, tokia praktika, kad mokėjimo grafikas galią ir tikslumą įgauna tik tada, kai yra perduodamas turtas, pasirašomas priėmimo perdavimo aktas ir nuo to momento grafikas koreguojasi. Neišpirkta turto vertė ieškinyje nurodyta be PVM. Pats miškovežis parduotas už 44 770 Eur, jis buvo parduotas už šiek tiek didesnę kainą, nei buvo lizinguojamas. Šiuo perviršiu buvo sumažintas įsipareigojimas. Jei lizingo bendrovė būtų žinojusi visas aplinkybes, lizingo sutartys, žinoma, nebūtų sudarytos, būtų sudarytas mokumo vertinimas, būtų prašoma balansų, pelno nuostolių ataskaitos. Tą žinojo kaltinamieji, dėl to tie balansai buvo pagrąžinti, pagerinti ir pateikti gražesni nei iš tikrųjų buvo. Tai, kad nebuvo lizinguojama viso turto vertė, rodo, jog lizingo bendrovė elgėsi atsargiai. Labai dažnas atvejis, kada įmonėms reikia apyvartinių lėšų, tiesiog prasilizinguoja savo turimą turtą, tas vadinamas grįžtamasis lizingas, yra padaromas, tai natūrali praktika. Šį sandorį vertino atsargiai, dėl to lizingavo tik pusę turto vertės, o ne visą. Sandorių nebūtų buvę, jei būtų žinoma tikra esmė, ypač balansai, tai, kad krautuvas net nebuvo įmonės nuosavybė, o kažkokio trečio asmens. Pagrindiniai kriterijai, dėl ko nebūtų sudaryta sutartis yra tai, kad lizingo gavėjas buvo nemokus, negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, nes balansai neatitiko tikrovės, antras dalykas, tai - statytiniai direktoriai, ne tikrieji. Patys kaltinamieji negalėjo gauti lizingo, nes lizingas vertina ir reputaciją, ir teistas asmuo niekada negalėtų gauti jokio kreditavimo. Tokia praktika. Jei būtų prašom gauti kreditą UAB (duomenys neskelbtini) vardu, būtų žiūrimi tie patys kriterijai, žiūrimi finansai, akcininkai, taip pat vertinama pinigų plovimo aspektas. Šis sandoris kėlė pakankamai didelį susidomėjimą telekomunikacijos skyriui, nes mokėjimus prašė nukreipti ne į pačio lizingo gavėjus, o į pardavėjų sąskaitą. Tai nėra itin dažna praktika, bet pasitaikanti. 2017 m. gegužės 4 d. lizingo rašte detalizuotos sumos su gavėjais, kam yra pervestos sumos ir šie raštai yra pridėti prie mokėjimo pavedimo. Mokėjimo pavedime yra nurodyta, kad 23 308,26 Eur pervesta į M. S. sąskaitą, mokėjimas atliktas 2015-02-27. Tą pačią dieną mokėjimo pavedimas, tik 26 318,99 Eur sumai yra pervestas vėl į M. S. sąskaitą ir 14 495,06 Eur yra pervesta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Kad tie pinigai buvo gauti, neginčija ir pats kaltinamasis S. Ž., nes jis sakė, kad nusiiminėjo pinigus, dalino, tiek fiktyviam direktoriui kažkiek davė, tiek dar kažkam. Šitie mokėjimai padaryti remiantis pačios mažosios bendrijos 2015 m. vasario 20 d. pateiktu prašymu, kuriame buvo labai aiškiai nurodyta, kokiomis sumomis ir kam pervesti pinigus ( t.1, b.l. 36). Būtent M. S., nurodant asmens kodą, nurodant konkrečią banko sąskaitą. Lizingas saviveikla neužsiiminėja, ko prašė klientas, tą ir pervedė. Aiškiai buvo nurodyta, pagal kokią lizingo sutartį pervedama. 869 yra miškavežis, o 869/1– krautuvas. Pirmas pavedimas 23 308,26 Eur buvo už krautuvą, o antras – 26 318,39 Eur pavesta už miškavežį. Jeigu nebūtų šito prašymo visos sumos būtų pervestos į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Kadangi buvo gautas kliento prašymas sumas pervesti pardavėjui, tai yra išskirtinė praktika. Tokiu būdu ir buvo padaryti tie pavedimai. Pavedimų padarymą patvirtinantys dokumentai į bylą yra pateikti ( t.3, b.l. 54). Pervesta yra tiek, kiek ir buvo nuspręsta finansuoti. O apie kažkokius prašymus ar kitokius susitarimus lizingo bendrovė nieko nežinojo. M. J. buvo tik tarpininkas, paslaugas teikiantis asmuo. Nėra žinoma apie jokį skolos raštelį, o jei būtų matę skolos raštelį, tai automatiškai keltų lizingo bendrovei riziką. Išmokėta suma pagal krautuvą yra 23 308,26 eurai, finansuota suma yra 23 700 eurų. O skirtumas susidaro, nes dar yra administravimo mokestis - 391,74 eurai. Atėmus administravimo mokestį, išmokėta suma ir yra tiksliai tiek, kiek turėjo išmokėti lizingo bendrovė. M. J. yra tarpininkas, turintis su lizingo bendrove bendradarbiavimo sutartį. Sutartis yra pateikta į bylą, jo funkcija yra atnešti dokumentus iš kliento ir pateikti juos lizingo bendrovei. Lizingo bendrovė įsivertins. Sprendimo finansuoti priėmime M. J. nedalyvauja. Jo funkcija pagal bendradarbiavimo sutartį yra tik pateikti dokumentus. M. J. taip pat gavo atlygį. R. N., S. Ž. ar kitas asmuo atnešė dokumentus M. J., o jis tuos dokumentus atsiuntė. Lizingo bendrovė neturi duomenų, kad M. J. aktyviai dalyvavo dokumentų pildyme. Su M. J. bendradarbiaujama nuo 2013 metų. Tai pirmas toks atvejis su M. J.. Kol kas sutartis su juo nenutraukta. Bendra pervesta suma yra 64 122,31 euras už abi sutartis, už miškovežį yra pervesta 41 500 eurų minus administravimo mokestis, kuris yra 685,95 eurai, iš karto nuskaitytas ( pervesta 40 814, 05 eurai). Už krautuvą - 23 700 eurų, minus administracinis mokestis, tai yra 391,74 eurai ( pervesta 23 308, 26 eurai). Miškovežis įvertintas tiek, kad priimti sprendimą saugiai finansuoti. Miškovežis parduotas už 44 770 eurų pagal 2015-07-13 dienos vertinimą.
2015-09-01 Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo generalinio direktoriaus L. B. 2015-08-28 pareiškimas Nr. R/15-418 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2015-02-20 SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas (toliau - Lizingo bendrovė) ir MB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini) (toliau - Lizingo gavėjas) dėl ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX, pagaminimo data 2012 m., ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas), sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 703869/01 (toliau - Lizingo sutartis) ir pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 703869/01. Tokiu būdu buvo sudarytas grįžtamojo lizingo sandoris, kurio metu Lizingo bendrovė iš Lizingo gavėjo įsigijo Turtą ir iš karto perdavė jį naudotis Lizingo davėjui pagal finansinio lizingo sutartį. Turto kaina – 47 400 Eur. Sutartis Lizingo gavėjo vardu sudarė direktorius R. N.. Sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant M. J., gyv. (duomenys neskelbtini). M. J. informavo, kad, pasirašant sutartis, taip pat dalyvavo R. N. partneriai S. Ž. ir E. (pavardė nežinoma). Turto priėmimo-perdavimo aktą taip pat pasirašė R. N.. Lizingo gavėjas nevykdė savo mokėjimo įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį. 2015-05-12 Lizingo gavėjo darbuotojas G. J. R. N. įspėjo telefonu (duomenys neskelbtini) apie Lizingo sutarties nutraukimą, jei nebus padengta skola. Taip pat paprašė nurodyti kur yra Turtas, tačiau R. N. paaiškino, kad, nurodyti kur yra Turtas negali, nes nežino, kur jis yra. Sakė ieškoti pas S. ar pas kitus. 2015-05-18 Lizingo bendrovė nutraukė Lizingo sutartį ir pareikalavo grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį Turtą. Tą pačia dieną su R. N. bendrauta telefonu - jis nurodė, kad pasirašė lizingo sutartį, laidavimą ir pasiėmė atlygį (nenurodė iš ko) už sutarties pasirašymą. 2015-06-23 S. Ž. padarė 2 434,64 Eur pavedimą skoloms pagal lizingo sutartis. 2015-06-11 Lizingo bendrovė pavedė surasti Turtą specializuotai įmonei UAB „S.“, tačiau Turtas nerandamas iki šiol. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lizingo bendrovei priklausančio ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX, pagaminimo data 2012 m., ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 14-26).
2015-09-02 Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo (toliau - Lizingo bendrovė) generalinio direktoriaus L. B. 2015-08-27 pareiškimas Nr. R/15-417 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad Lizingo bendrovė ir MB (duomenys neskelbtini) (toliau - Lizingo gavėjas), į.k. (duomenys neskelbtini), dėl miškavežio Scania R 560 6x4 su manipuliatoriumi Timmerbil, pagaminimo data 2009 m., ident. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė grįžtamojo lizingo sandorį, kurio metu Lizingo bendrovė iš Lizingo gavėjo įsigijo miškavežį ir iš karto perdavė jį naudotis Lizingo gavėjui pagal finansinio lizingo sutartį. Dėl to buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 703869/02 (toliau - Lizingo sutartis) ir pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 703869/02. Turto kaina 83000 Eur. Lizingo gavėjas nevykdė savo mokėjimo įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį, todėl 2015 m. gegužės 18 d. Lizingo bendrovė nutraukė Lizingo sutartį ir pareikalavo grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį miškavežį. Lizingo gavėjas miškavežio negrąžino. 2015 m. birželio 2 d. Lizingo bendrovė gavo informaciją, jog miškavežis yra (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 2 d. Lizingo bendrovės atstovai nuvyko į miškavežio buvimo vietą, apžiūrėjo turtą ir nustatė, jog trūksta šių dalių : 1) manipuliatoriaus Timmerbil - valdymo bloko, kuriuo preliminari vertė yra 3025 Eur, 2) automobilio vilkiko priekyje 8 papildomų žibintų 3) vieno aliumininio papildomo medienos laikiklio. Lizingo bendrovė iškvietė transportavimo kompaniją ir pervežė miškavežį į saugomą aikštelę. 2015 m. birželio 18 d. Lizingo bendrovės atstovas G. J. susisiekė su M. S., kuris patvirtino, kad manipuliatoriaus valdymo blokas yra pas jį, kadangi, pasak jo, „su juo nebuvo atsiskaityta iki galo“. Lizingo bendrovė paprašė valdymo bloką grąžinti, tačiau prašymas nebuvo įvykdytas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lizingo bendrovei priklausančio miškavežio manipuliatoriaus valdymo bloko neteisėto pasisavinimo ir užvaldymo (1 t., b.l. 27-41).
Iš 2015-02-20 Finansinio lizingo sutarties Nr. 703869/01 matyti, jog sutartis dėl ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX, pagaminimo data 2012 m., ident. Nr. (duomenys neskelbtini), 47 400 eurų vertės, sudaryta tarp Lizingo gavėjo MB (duomenys neskelbtini) ir Lizingo davėjo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo (1 t., b. l. 15- 19, 153-159).
Iš 2015-02-20 Pirkimo pardavimo sutarties Nr. 703869/01 matyti, jog sutartis dėl ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX, pagaminimo data 2012 m., ident. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo ir perdavimo naudotis ir valdyti Lizingo gavėjui, sudaryta tarp Pirkėjo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo ir Pardavėjo bei Lizingo gavėjo MB (duomenys neskelbtini), turto kaina 47 400 eurų (1 t., b.l. 20-21, 160-162).
2015-02-03 ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX turto vertinimo ataskaita nustatyta, jog ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX, pagaminimo data 2012 m., ident. Nr. (duomenys neskelbtini), vardinė rinkos vertė 52200 Eur (be PVM) (1 t., b.l. 21-26).
Iš 2015-02-20 Finansinio lizingo sutarties Nr. 703869/02 matyti, jog sutartis dėl miškavežio Scania R 560 6x4 su manipuliatoriumi Timmerbil, pag. data 2009, ID Nr. (duomenys neskelbtini), 83 000 Eurų vertės, sudaryta tarp Lizingo gavėjo MB (duomenys neskelbtini) ir Lizingo davėjo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo (1 t., b.l.28- 31, 3 t., b.l. 3, 5-10).
Iš 2015-02-20 Pirkimo pardavimo sutarties Nr. 703869/02 matyti, jog sutartis dėl miškavežio Scania R 560 6x4 su manipuliatoriumi Timmerbil, pag. data 2009, ID Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo ir perdavimo naudotis ir valdyti Lizingo gavėjui sudaryta tarp Pirkėjo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo ir Pardavėjo bei Lizingo gavėjo MB (duomenys neskelbtini), turto kaina 83 000 eurų (1 t., b.l. 32-33, 3 t., b.l. 11-12).
2015-01-27 miškavežio Scania R 560 turto vertinimo ataskaita nustatyta, jog miškavežio Scania R 560 6x4 su manipuliatoriumi Timmerbil, pag. data 2009, ID Nr. (duomenys neskelbtini), vardinė rinkos vertė 69500 Eur (be PVM) (1 t., b.l. 33-34, 3 t., b.l. 12, 17-25).
Iš 2014-12-31 Lizingo gavėjo MB (duomenys neskelbtini) Lizingo paraiškos matyti, (pageidaujamas lizinguotis turtas Miškavežis EN ST Scania r 560 6x4 Timmerbi 2009, (1 t., b.l. 35, 3 t., b.l. 13).
Iš 2015-02-20 MB (duomenys neskelbtini) prašymo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui matyti, jog kainos dalį už SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo įsigyjamą turtą, sudarančią 49627,25 Eur:
- 23 308,26 Eur pagal Finansinio lizingo sutartį 703869/01;
- 26 318,99 Eur pagal Finansinio lizingo sutartį 703869/02;
prašoma pervesti į M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (registruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke (1 t., b.l. 36, 40; 2 t., b. l. 82).
Iš iš SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2015-06-03 už MB (duomenys neskelbtini) pagal sutartis Nr. 703869/01/02 2434,64 Eur pervedė kredito bendrovei S. Ž. (1 t., b.l. 37).
Iš 2015-02-27 Turto perdavimo - priėmimo akto matyti, jog aktas dėl ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX, pagaminimo data 2012 m., ident. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo sudarytas tarp Pirkėjo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo ir Pardavėjo bei Lizingo gavėjo MB (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 38, 163).
Iš 2015-02-20 tarpusavio reikalavimų įskaitymo akto (Priedo prie Finansinio lizingo sutarties Nr. 703869/02 ir Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 703869/02), matyti, jog sutartis sudaryta tarp Lizingo davėjo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo ir Pardavėjo bei Lizingo gavėjo MB (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė atlikti 42185,95 Eur dydžio tarpusiavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (1 punktas) ir laikyti, jog Lizingo gavėjo prievolė sumokėti Lizingo sutartyje nurodyto pradinio įnašo ir administravimo mokesčio sumą, sudarančią 42185,95 tinkamu įvykdymu (1.1 punkta) ir Lizingo davėjo prievolės sumokėti Pardavėjui Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos Turto pirkimo kainos dalį, sudarančią 42185,95 Eur tinkamu įvykdymu (1.2 punktas) (1 t., b.l. 39, 3 t., b.l. 59).
Iš 2015-02-27 Turto perdavimo - priėmimo akto matyti, jog aktas dėl miškavežio Scania R 560 6x4 su manipuliatoriumi Timmerbil, pag. data 2009, ID Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo sudarytas tarp Pirkėjo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo ir Pardavėjo bei Lizingo gavėjo MB (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 41, 3 t., b.l. 4).
Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-11 sprendimo matyti, kad teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį, pripažino 2014-12-23 Vadovavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir MB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos R. G., negaliojančia nuo jos sudarymo momento (1 t., b.l. 64-69; 2 t., b. l. 160-165).
Iš 2015-02-20 laidavimo sutarties 703869/01 matyti, jog laiduotojas R. N. laidavo už Lizingo gavėją MB (duomenys neskelbtini) pagal Lizingo sutartis Nr. 703869/01) (1 t., b.l. 164-165).
Iš 2015-04-28 SIA (duomenys neskelbtini) priminimo MB (duomenys neskelbtini) matyti, jog MB (duomenys neskelbtini) skola 2018-04-27 sudaro 1244,43 Eur (1 t., b.l. 166-167).
Iš 2015-05-05 SIA (duomenys neskelbtini) pranešimo MB (duomenys neskelbtini) matyti, jog MB (duomenys neskelbtini) skola 2018-05-05 sudaro 2520,66 Eur; nesumokėjus skolos iki nurodytos datos įpėjama dėl galimo sutarčių nutraukimo (1 t., b.l. 168-169).
2015-05-18 SIA (duomenys neskelbtini) pranešimu Nr. LD15/05-5000 nustatyta, jog MB (duomenys neskelbtini) pranešta apie vienašališką sutarties nutraukimą (1 t., b.l. 170-171).
2015-05-18 SIA (duomenys neskelbtini)pranešimą Nr. LD15/05-5001 nustatyta, jog R. N. pranešta apie vienašališką sutarties nutraukimą (1 t., b.l. 172-173).
2015-02-20 SIA (duomenys neskelbtini) Mokėjimo grafike pagal sutartį Nr. 703869/01, klientas MB (duomenys neskelbtini), nurodytos mokėtinos sumos ir įmokų mokėjimo dienos (1 t., b.l. 174).
2015-07-13 Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 15-R07-16 užfiksuota, jog savivarčio Scania R560, pagaminimo data 2009, ID Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM 2015-07-13 yra 51300 Eur (2 t., b.l. 173-178).
Iš 2015-02-21 VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo F 049682 matyti, jog transproto priemonės SCANIA, v/n (duomenys neskelbtini) IN (duomenys neskelbtini), valdytojas MB (duomenys neskelbtini), transporto priemonės savininkas SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas (3 t., b.l. 14-15).
SIA (duomenys neskelbtini) pateikė MB (duomenys neskelbtini) 2013-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaitą; 2014-01-01-2015-12-31 balansus; 2014-03-31, 2014-09-30, 2014-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaitas - originalus (3 t., b.l. 51), kurie pridėti prie bylos atskirame voke.
Iš 2013-12-31 MB (duomenys neskelbtini) Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog 2013 m. bendrijos pardavimo pajamos buvo – 81350, pardavimo savikaina – 83277, veiklos sąnaudos – 3622, grynasis pelnas (nuostoliai) buvo - (5550). Pasirašė vadovas R. G. (3 t., b. l. 42).
Iš 2014-01-01 MB (duomenys neskelbtini) balanso matyti, jog bendrijos per venerius metus gautinos sumos - 18023, pinigai ir ekvivalentai – 3630, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 26203. Pasirašė vadovas R. G. (3 t., b. l. 43).
2014-03-31 MB (duomenys neskelbtini) balanse (I ketvirtis) užfiksuota, jog bendrijos grynasis pelnas – 6445. Pasirašė direktorius R. N. (3 t., b. l. 44).
2014-06-30 MB (duomenys neskelbtini) balanse (II ketvirtis) užfiksuota, jog bendrijos grynasis pelnas – 13642. Pasirašė direktorius R. N. (3 t., b. l. 45).
2014-09-30 MB (duomenys neskelbtini) balanse (III ketvirtis) užfiksuota, jog bendrijos grynasis pelnas – 50464. Pasirašė direktorius R. N. (3 t., b. l. 46).
2014-12-31 MB (duomenys neskelbtini) Pelno (nuostolių) ataskaitoje užfiksuota, jog 2014 m. bendrijos pardavimo pajamos buvo – 832450, pardavimo savikaina – 347781, veiklos sąnaudos – 402442, grynasis pelnas (nuostoliai) buvo - 69893. Pasirašė direktorius R. N. (3 t., b.l. 47).
2015-12-31 MB (duomenys neskelbtini) balanse už 2014 m. užfiksuota, jog bendrijos per venerius metus gautinos sumos - 91165, pinigai ir ekvivalentai – 4221, nepaskirstytasis pelnas – 69893, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 47965. Pasirašė direktorius R. N. (3 t., b.l. 48).
2017-05-04 SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas pateikė informaciją apie atliktus mokėjimus pagal lizingo sutartis Nr. 703869/02 ir 703869/01 su mokėjimo nurodymais, iš kurio matyti, jog SIA (duomenys neskelbtini) atliko tokius mokėjimus:
2015-02-27 į M. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 26318,99 Eur, mokėjimo paskirtis BCB 15002 (703869/02);
2015-02-27 į MB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 14495,06 Eur, mokėjimo paskirtis BCB 15002 (703869/02);
2015-02-27 į M. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 23308,26 Eur, mokėjimo paskirtis BCB 15002 (703869/0). Viso išmokėta 64 122, 31 Euras (3 t., b.l. 54-57, 6 t, b.l. 184-185).
Iš 2015-02-20 tarpusavio reikalavimų įskaitymo akto (Priedo prie Finansinio lizingo sutarties Nr. 703869/01 ir Pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 703869/01), matyti, jog dokumentas sudarytas tarp Lizingo davėjo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo ir Pardavėjo bei Lizingo gavėjo MB (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė atlikti 24091,74 Eur dydžio tarpusiavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (1 punktas) ir laikyti, jog Lizingo gavėjo prievolė sumokėti Lizingo sutartyje nurodyto pradinio įnašo ir adminiztravimo mokesčio sumą, sudarančią 24091,74 tinkamu įvykdymu (1.1 punkta) ir Lizingo davėjo prievolės sumokėti Pardavėjui Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos Turto pirkimo kainos dalį, sudarančią 24091,74 Eur tinkamu įvykdymu (1.2 punktas) (3 t., b.l. 60).
2017-12-13 SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas pateikė informaciją apie miškavežio Scania R560 ID Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo pagal 2015-09-01 finansinio lizingo sutartį; apie finansinio lizingo sutartyse ir kituose dokumentuose su MB (duomenys neskelbtini) pasirašiusius asmenis ir kitus klausimus su priedais (3 t., b.l. 66-121), tame tarpe:
2013-10-25 bendradarbiavimo sutartį Nr. BS 2013/004, sudarytą tarp SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo ir M. J. su priedais (3 t., b.l. 68-96).
2015-09-16 AAS (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pateikė informaciją, jog automobilis Scania R560 buvo apdraustas transporto priemonės privalomuoju draudimu 2015-01-29 įmonės MB (duomenys neskelbtini) vardu. Prie rašto pridėta sutarties ir liudijimo kopija (3 t., b.l. 123-125).
2015-09-24 AAS (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje pateikė informaciją, jog automobilis Scania R560 ir frontalinis krautuvas JCB buvo apdrausti 2015-02-27 specializuotos technikos draudimo sutartimi Nr. ST 0007075 įmonės MB (duomenys neskelbtini) vardu. Prie rašto pridėta sutarties kopija (3 t., b.l. 126-128).
SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas pateikė šiuos dokumentus: 2014-12-14 transporto priemonės EN ST Scania R 560 6x4Timmerbil, 2009, ID Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentus (pirkėjas MB (duomenys neskelbtini), pardavėjas K. S.) (3 t., b.l. 26-28, 37-39); transporto priemonės SCANIA nuotraukas (3 t., b.l. 29-31); 2014-11-12 ir 2014-11-06 tarptautinio mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 209.693,01 SEK ir 38.769,41 SEK į gavėjo (duomenys neskelbtini) Švedijoje sąskaitą (3 t., b.l. 34-36); 2015-01-05 Medienos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2015/01/15, pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini), pardavėjas MB (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 40); 2015-01-15 Medienos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2015/01/15, pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini), pardavėjas MB (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 41).
Kretingos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius pateikė ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus, tame tarpe: 2015-02-23 įmokos mokėjimo kvitą, kurį pasirašė mokantis asmuo S. Ž.; ranka rašytą 2015-02-23 MB (duomenys neskelbtini) įgaliojimą S. Ž.; 2014-12-16 priemonės (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentą (pirkėjas MB (duomenys neskelbtini)); registravimo prašymus; 2015-02-20 SIA (duomenys neskelbtini) įgaliojimą S. Ž.; 2015-02-23 Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimą Nr. 0216320, savininkas MB (duomenys neskelbtini) (3 t., 140-151).
2017-05-30 Kretingos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius informavo, kad ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos duomenys nesikeitė nuo registracijos SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo vardu (3 t., b.l. 154).
Iš MB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, išrašo matyti, kad SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas 2015-02-27 pervedė 14 495,06 Eur. 2015-03-02 iš šios sąskaitos buvo išmokėta 12 000 eurų grynaisiais pinigais R. N., daryti kiti pavedimai (3 t., b.l. 172-174).
Motyvuojamoji dalis
BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Apgaulė suprantama kaip veikos padarymo būdas, kurią kaltininkas naudoja norėdamas išgauti teigiamą kredito, paskolos, subsidijos ar kitų įsipareigojimų davėjo sprendimą. Apgaulės požymis apima suklastotų dokumentų pateikimą ir kitokius melagingų duomenų pateikimo būdus, taip pat ir juridiškai svarbių aplinkybių, galinčių nulemti neigiamą kredito ar finansų įstaigos, paramą teikiančios institucijos sprendimą, nutylėjimą. Apgaulė pagal šį straipsnį dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų dėl kredito ar paskolos gavėjo turtinės padėties, dėl kredito gavėjo egzistavimo fakto, ekonominių rodiklių ir pan. teikimo. Už kreditinį sukčiavimą gali atsakyti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. Nagrinėjama nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad naudoja apgaulę siekdamas atitinkamos įstaigos ar institucijos sprendimo suteikti paskolą, kreditą, subsidiją ir kt., ir nori taip veikti. Taigi, BK 207 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., pinigines lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Pakanka, kad kaltininkas apgaulės būdu suklaidindamas kreditorių, gauna kreditą, subsidiją ar pan. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar skolininkas nustatytu laiku grąžino ar negrąžino kreditą, taip pat ar kreditorius patyrė ar nepatyrė realios žalos, taip pat neturi reikšmės apgaule gauto kredito dydis.
Kaltinamųjų E. B. ir S. Ž. kaltė padarius kreditinį sukčiavimą įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, liudytojų parodymais, parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, SIA (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, finansinio lizingo sutartimis, kita rašytine bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju piniginės lėšos iš SIA (duomenys neskelbtini) buvo gautos sudarant grįžtamojo lizingo sutartis, o šiuos sandorius, sudarytus su kredito įstaiga, apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, jų pagrindu gautos piniginės lėšos įvardytos kaip paskola, yra BK 207 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas.
Kaltinamieji kaltės nepripažino, parodė, kad ketino pradėti prekybos mediena verslą ir tam tikslui norėjo įsigyti miškavežį. Kaltinamasis E. B. parodė, kad pirkti miškavežį jam pasiūlė kaltinamasis S. Ž.. Miškavežį Švedijoje surado S. Ž. pažįstamas M. S., kuris ir rūpinosi transporto priemonės pargabenimu į Lietuvą bei už miškavežį sumokėjo didžiąją pinigų dalį. Siekiant M. S. grąžinti jo sumokėtus pinigus, buvo nuspręsta įsigyti įmonę ir kreiptis į banką dėl paskolos gavimo įmonės vardu. Paskolos įmokas turėjo mokėti S. Ž.. Iš pradžių dokumentus kredituii gauti tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau mirus minėtos bendrovės akcininkui, buvo įsigyta mažoji bendrija (duomenys neskelbtini). Minėtą įmonę pirkti pasūlė jų pažįstamas A. E., tvirtinęs, kad ši bendrovė yra tvarkinga, skolų neturi. Jis, E. B., nėgalėjo būti bendrijos direktoriumi, nes ketino kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškelimo, o S. Ž. turėjo skolų, be to, skyrėsi su žmona. Bendrijos direktoriumi buvo paskirtas R. N.. Buvo kelis kartus susitikęs su R. N., vežė jį į Klaipėdą, kur šis pasirašė dokumentus, susitiko su M. J.. Jis, kaltinamasis, įmonės veikla nesidomėjo, dokumentų neskaitė, nežino, kas iš kredito bendrovės gavo pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad S. Ž. turėjo kažkokį traktorių. Apie traktoriaus įkeitimą jam, kaltinamajam, nieko nežinoma. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir kaltinamasis S. Ž., parodęs, kad nei jis, nei E. B. savo vardu paskolos miškavežio pirkimui gauti negalėjo, todėl planavo įsigyti įmonę ir kreiptis į banką dėl paskolos gavimo įmonės vardu. Kadangi kreditas suteikiamas transporto priemonei esant Lietuvoje, M. S. atgabeno iš Švedijos miškavežį ir už jį sumokėjo, taip jam, kaltinamajam, pinigines lėšas paskolino. Iš pradžių E. B. surado UAB (duomenys neskelbtini), kurią jis nupirko, o direktoriumi paskyrė giminaitį M. G.. Užpildžius paraišką lizingo gavimui, lizingo bendrovė pranešė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas mirė, todėl gauti kreditą nepavyks, gali kilti problemų. Tada E. B. su E. B. surado kitą įmonę – MB (duomenys neskelbtini), E. B. tvirtino, kad įmonė skolų neturi, yra tvarkinga. Kadangi jie, kaltinamieji, negalėjo eiti šios įmonės direktoriaus pareigų, jis, S. Ž., įmonės direktoriumi įdarbino R. N.. R. už darbą buvo pažadėta mokėti 500 Lt į mėnesį. Didžiausia paskolos suma buvo pervesta M. S., nes jis paskolino pinigines lėšas miškavežio pirkimui. Atlikus miškavežio vertinimą, M. J., kuris jam tarpininkavo gaunant paskolą, pasakė, kad miškavežis įvertintas per maža pinigų suma, paklausė, ar jis, kaltinamasis, turi nekilnojamąjį turtą, kurį būtų galima užstatyti. Jis atsakė, kad gali užstatyti ekskavatorinį krautuvą, kurį turi draugas A. P.. A. P. sutiko užstatyti krautuvą. Minėtas krautuvas buvo užregistruotas MB (duomenys neskelbtini) vardu. Tam, kad priregistruoti, jam buvo reikalingas įgaliojimas. Šį įgaliojimą, surašytą R. N., jam perdavė E. B.. Suteikus paskolą, išgrynino 13000 Eur ir juos perdavė R. N., kad šis sumokėtų lizingo įmokas, tačiau, kaip vėliau sužinojo, jis įmokų nemokėjo. Miškavežiu naudotis negalėjo, nes M. S. pasiėmė miškavežio valdymo bloką. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė tarpininkavęs S. Ž. iš Švedijos perkant miškavežį. S. Ž. ketino pirkti miškavežį, tačiau piniginių lėšų neturėjo, todėl nusprendė imti paskolą. Sutarė, kad jis, liudytojas, pargabens automobilį į Lietuvą, o jie, kaltinamieji, tvarkys lizingą. Jis sumokėjo už miškavežį visus pinigus, o jie, (S. Ž. ir E. B.) tik įnešė dalį pinigų. Jis, M. S., turėjo uždirbti iš to apie 3-4 tūkstančius eurų. Iš pradžių kredito dokumentai buvo tvarkomi MB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau mirus bendrovės akcininkui, dokumentus pradėjo tvarkyti MB (duomenys neskelbtini) vardu. Paskola buvo suteikta, tačiau jis, liudytojas, jokio pelno iš to negavo, jam buvo pervesta mažesnė pinigų suma nei buvo tartasi anksčiau. Vieną kartą buvo su R. N. susitikęs pas advokatą, S. Ž. jį atvežė. Nors kaltinamasis E. B. teigia, kad apie traktoriaus įkeitimą jis nežinojo, šiuos jo teiginius paneigia bylos duomenys. Iš byloje esnčio įgaliojimo (3 t., b.l. 144) matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) direktorius R. N. 2015-02-23 įgaliojo S. Ž. įregistruoti ekskavatorinį krautuvą JCB 4CX, ident. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis E. B. teigia, kad minėto įgaliojimo tekstą surašė jis, surašė tai, ką jam tuo metu diktavo S. Ž.. Kaltinamasis S. Ž. parodė, kad minėtą įgaliojimą jam perdavė E. B., kuris dažnai susitikdavo su R. N.,
Taigi, neabjotinai nustatyta, kad abu kaltinamieji, E. B. ir S. Ž., ketino įsigyti miškavežį, pradėti verslą, tačiau piniginių lėšų jam įsigyti neturėjo. Žinodami, kad savo vardu kredito ar paskolos negaus, nusprendė įsigyti įmonę ir šios įmonės vardu gauti paskolą. Kaltinamasis E. B. per A. E., kuris vėliau, 2017-07-15 mirė, surado parduodamą MB (duomenys neskelbtini). S. Ž. paprašė E. B., kad šis surastų žmogų, neturintį skolų, kurį įkalbėtų tapti šios bendrijos vadovu, ir E. B. surado nuo alkoholio priklausomą R. N., kuris, nesuvokdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti, pasirašė S. Ž. ir E. B. jam pateiktuose dokumentuose, tai yra MB (duomenys neskelbtini) 2014-12-23 vadovavimo paslaugų sutartyje, 2014-03-31, 2014-06-30, 214-09-30, 2014-12-31 MB (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaitose, 2014-12-31 MB (duomenys neskelbtini) Balanse bei 2014-12-31 Lizingo paraiškoje. Šiuos žinomai netikrus dokumentus bei žinomai netikrus duomenis apie tai, kad ekskavatorinis krautuvas priklauso MB (duomenys neskelbtini), nors faktiškai jis priklausė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, S. Ž. perdavė SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovui M. J.. Pažymėtina, kad sudarant lizingo sutartis su SIA (duomenys neskelbtini) kaltinamieji klaidino kredito įstaigą ir tai lėmė, kad ši perleido savo turtą. Šie anksčiau nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys pripažintini esmine apgaule, nes turėjo lemiamą reikšmę kreditoriaus - SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo sprendimui suteikti MB (duomenys neskelbtini) kreditą. SIA (duomenys neskelbtini) rizikos vertinimo specialistas P. M., apklausiamas liudytoju, parodė, kad 2013 metais buvo gautas užklausimas dėl įmonės (duomenys neskelbtini) finansavimo. Susipažinus su įmonės pateikta informacija, buvo nustatyta, kad bendrovė turi materialaus turto, vykdo veiklą, bendradarbiauja su stambiomis įmonėmis. Be to, buvo pateikti duomenys, kad bendrovė savo lėšomis yra įgijusi ekskavatorių, ketina pirkti miškavežį ir plėsti veiklą. Kliūčių lizingo išdavimui nustatyta nebuvo, įmonė atrodė patikima ir stabiliai veikianti. Lizingo bendrovė nebūtų pasirašiusi sutarčių ir suteikusi kredito, jei būtų žinojusi, kad mažajai bendrovei vadovauja nuo alkoholio priklausomas, savo veiksmų nesuprantantis asmuo, MB pelno nuostolių ataskaitos ir balansas yra suklastoti, o krautuvas priklauso ne mažajai bendrijai, o nenustatytam asmeniui.
Pažymėtina, kad ir patys kaltinamieji neneigia, kad lizingo bendrovei buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kaip matyti, buvo pateikti duomenys, kad bendrovė sėkmingai vykdo veiklą, parduoda per metus 1800 kubinių metrų medienos UAB (duomenys neskelbtini) ( t.3, b.l. 40). Kaltinamieji E. B. ir S. Ž. SIA (duomenys neskelbtini) pateikė melagingus duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) turtinę ir finasinę padėtį (suklastotos pelno (nuostolių) ataskaitos), nuslėpė tai, kad ekskavatorinis krautuvas MB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nepriklauso, po sutarčių pasirašymo vengė laiku vykdyti MB (duomenys neskelbtini) vardu prisiimtus įsipareigojimus, o vėliau iš viso nemokėjo jokių įmokų, transporto priemonės - ekskavatoriaus taip pat negrąžino, dėl to teisėtam turto savininkui teko nutraukti sutartį.
Nustatyta, kad S. Ž. nuo 2014m. spalio 29 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (6 t., b.l. 147-149) . Be to, nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė ir jokio turto neturėjo. Liudytojas R. G. parodė, kad MB (duomenys neskelbtini) įkūrė 2013 metais, teikė projektavimo paslaugas. 2014 metų pabaigoje nusprendė įmonę parduoti. Pirkėją surado buhalterė J. Š.. R. N. buvo priimtas į bendrijos narius, o jis, liudytojas, nutraukė sutartį su bendrija ir iš jos išstojo. Tuo metu bendrija jokio turto neturėjo. Liudytoja J. Š. parodė, kad bendrijos dokumentus perdavė naujam vadovui V. N. ir E. B.. Visą laiką kalbėjo tik E. B., o R. N. tik pasirašinėjo dokumentus ir linkčiojo galva. Teismo vertinimu, nors formaliai kad MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo paskirtas R. N., tačiau faktinis minėtos įmonės vadovas buvo kaltinamasis S. Ž.. Liudytojas E. B. parodė, kad S. Ž. jo prašė surasti asmenį, kuris turėtų asmens tapatybės dokumentą ir laikinai sutiktų eiti įmonės direktoriaus pareigas ir neturėtų skolų. Matė, kad R. N. vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau elgėsi adekvačiai, todėl eiti direktoriaus pareigas pasiūlė jam, R. N.. Jis kelis kartus R. N. vežė į Klaipėdą pasirašyti dokumentus.
Iš to darytina išvada, kad R. N. buvo „statytinis“ MB (duomenys neskelbtini) direktorius. Be to, kaip paaiškino kredito bendrovės atstovas, kreditas nebūtų suteiktas teistam asmeniui, todėl vadovauti MB (duomenys neskelbtini) ir buvo paskirtas ankščiau neteistas R. N.. Apklausiamas liudytoju, R. N. parodė, kad įvykio metu nuolat vartojo alkoholį, niekur nedirbo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo. Sutiko E. B., kuris jam pasiūlė uždirbti. Pasakė, kad reikės tik popierius pasirašyti. Jį, liudytoją, atveždavo į Klaipėdą, jis pasirašydavo ir vėl jį parveždavo į Plungę. E. B. duodavo 50 litų, po to - 15 eurų. Iš viso gavo apie 200 litų. Viską darydavo E. B., jis pristatydavo jį S. Ž. ir E. B.. Dokumentus pasirašė jų neskaitęs, niekuo nesidomėjo, nes gėrė, po to buvo gydomas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. Jokių piniginių lėšų negavo. Su E. B. buvo banke, tada jis, R. N., visas virpėjo, negalėjo net pasirašyti. Iš 2016 m. balandžio 21 d.- liepos 28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-109/2016 matyti, kad R. N., 2014-12-23 pasirašydamas Vadovavimo paslaugų sutartį, dėl ribinio intelekto, susiformavusios priklausomybės alkoholiui negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai valdyti savo veiksmus. Nuo 2015-01-26 iki 2015-02-18 R. N. sunkios psichinės būsenos pateko ir gydėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente. Jam diagnozuotas pisichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas F10.2. 2015-01-26 diagnozuota abstinencijos būklė su delyru. Tokios būsenos išsivysto po ilgalaikio alkoholio vartojimo nutraukimo. R. N. dėl ribinio intelekto, pažintinių funkcijų smukimo, dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, negalėjo suprasti ir įvertinti visų sandorio sudarymo faktinių aplinkybių bei tikėtinų sandorio sudarymo pasekmių (2 t., b. l. 153-159). Teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. T. patvirtino pateiktą išvadą. Nurodė, kad nuo 2015-01-26 iki 2015-02-18 R. N. gydėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente. Iki patekimo į šią ligoninę jis tris mėnesius vartojo alkoholį, nes tokia būsena išsivysto po ilgalaikio alkoholio vartojimo. Grįžęs iš ligoninės jis vėl vartojo alkoholį, nes 2015 metų gale, lapkričio mėnesį, jis vėl pateko į psichiatrijos skyrių. Dėl ribinio intelekto, dėl nesugebėjimo numatyti savo veiksmų pasekmių, R. N. negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės, o dėl susiformavusios priklausomybės alkoholiui pakenktos valios, jo veiksmų valdymas buvo apsunkintas. Jį buvo labai paprasta įkalbėti atlikti tam tikrus veiksmus, jis galėjo daug ką pasirašyti, kad gautų alkoholio. Remiantis R. N. mediciniais duomenimis, eksperto parodymais, daroma išvada, kad R. N. tokioje būsenoje buvo visą sutarčių ir kitų dokumentų pasirašymo laikotarpį. Kaip matyti, visus sprendimus priiminėjo S. Ž., R. N. tik pasirašinėjo jam pateiktus dokumentus. Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-11 sprendimo matyti, kad teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį, pripažino 2014-12-23 Vadovavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir MB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos R. G., negaliojančia nuo jos sudarymo momento (1 t., b.l. 64-69; 2 t., b. l. 160-165). Liudytojas M. J. parodė tarpininkavęs R. N. ir S. Ž. gaunant paskolą miškavežio ir ekskavatoriaus pirkimui. Visus dokumentus teikė R. N., kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovas, ir S. Ž.. Suteikus kreditą, po kurio laiko kredito bendrovė jam pranešė, kad klientai nemoka lizingo įmokų. Skambino dėl to S. Ž. ir R. N., kelios įmokos buvo sumokėtos, tačiau vėliau jų mokėjimas vėl nutūko. Lizingo sutartys buvo nutrauktos, miškavežį rado ir paėmė, tačiau ekskavatoriaus buvimo vieta nenustatyta. Su S. Ž. susisiekti nepavyko, jo telefonas bvo išjungtas, o R. N. tvirtino nieko apie kreditą nežinojęs. Nurodė, kad finansavimo iniciatoriumi buvo būtent S. Ž..
Kaip minėta anksčiau, apgaulė pagal BK 207 straipsnį dažniausiai pasireiškia būtent tikrovės neatitinkančių duomenų dėl kredito ar paskolos gavėjo turtinės padėties, dėl kredito gavėjo egzistavimo fakto, ekonominių rodiklių ir pan. pateikimu bankui ar kredito įstaigai, jei jie turėjo lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti paskolą, kreditą ir pan. BK 207 straipsnio 1 dalies inkriminavimui esminis dalykas yra tai, kad kreditą gauna tas asmuo, kuriam šis kreditas, nepateikus neteisingų duomenų, nebūtų suteiktas.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. B. ir S. Ž. apgaule gavo kreditą, t. y. kredito įstaigai SIA (duomenys neskelbtini) pateikė žinomai netikrus duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) turtinę ir finasinę padėtį, jos vadovą R. N., ėjusį šias pareigas, pateikė įmonės Pelno (nuostolių) ataskaitas, balansą, įkalbėjo R. N. pasirašyti 2014-12-31 Lizingo paraiškoje, ir juos kartu su žinomai netikrais duomenimis apie tai, jog ekskavatorinis krautuvas JCB 4CX priklauso MB (duomenys neskelbtini), nors faktiškai jis priklausė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, perdavė SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui per jos atstovą M. J.. Po ko, R. N., kaip pardavėjo ir lizingo gavėjo MB (duomenys neskelbtini) direktorius, pasirašė SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovo M. J. pateiktuose ir jau SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo vadovų pasirašytuose dokumentuose: 2015-02-20 pirkimo pardavimo sutartyse Nr. 703869/02 dėl miškavežio SCANIA R 560 6x4 su manipuliatoriumi Timmerbil, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 83000 eurų vertės, ir Nr. 703869/01 dėl ekskavatorinio krautuvo JCB 4CX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 47400 eurų vertės, pardavimo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui bei Finansinio lizingo sutartyse Nr. 703869/02 dėl minėto miškavežio perdavimo naudotis ir valdyti MB (duomenys neskelbtini) už numatytą išperkamosios nuomos užmokestį – 83000 eurų ir Nr. 703869/01 dėl minėto ekskavatorinio krautuvo perdavimo naudotis ir valdyti MB (duomenys neskelbtini) už numatytą išperkamosios nuomos užmokestį – 47400 eurų.
Teismo nuomone, kaltinamųjų kredito bendrovei pateikti paminėti dokumentai patvirtina labai svarbius faktus, šie dokumentai yra vieni iš esminių, kredito davėjui priimant sprendimą dėl paskolos, kredito suteikimo. Gauti kreditą, paskolą siekiančio asmens pareiga yra pagrįsti savo turtinę padėtį dokumentais bei pateikti/nurodyti tikrovę atitinkančius dokumentus/duomenis. Kredito bendrovės suklaidinimo faktas, sprendžiant iš byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų, akivaizdus, nes tikrovę neatitinkantys duomenys turėjo lemiamą reikšmę kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą. Nustatyta, kad kaltinamieji E. B. ir S. Ž., siekdami gauti kreditą S. Ž. naudai, kredito bendrovei pateikė melagingą informaciją apie tikrąją MB (duomenys neskelbtini) turtinę ir finansinę padėtį, jos faktinį vadovą, apie tai, kad ekskavatorinis krautuvas JCB 4CX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendrovės (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Tokiu būdu kaltinamieji suklaidinę kredito bendrovę, kreditą S. Ž. naudai gavo apgaule. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad apgaule gaudami kreditą abu kaltinamieji neturėjo tyčios negrąžinti gauto kredito, jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, S. Ž. 2015-10-27 buvo suimtas bausmės atlikimui vykdant 2012-10-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį, tik 2016-03-25 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos (t. 5, b.l. 33-35). Iš to darytina išvada, kad S. Ž. neturėjo ne tik finansinių galimybių, bet ir fiziškai negalėjo mokėti kredito, taigi kredito kaltinamieji negrąžino dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių.
Kaip matyti, kaltinamieji E. B. ir S. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog pateikė lizingo bendrovei žinomai neteisingus, tikrovės neatitinkačius duomenis ir taip apgaule gavo kreditą ir to siekė.
Kaltinamieji E. B. ir S. Ž. padarė nusikalstamą veiką bendrininkaudami tarpusavyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrinkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrinkavimą, kaip nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusiklastamą veiką; jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstą veiką atsakytų ne vien tas asmuo, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojai), bet ir tie, kurie organizavo, kurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju E. B. ir S. Ž. veikė bendrininkų grupe, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai.
Byloje nustatytos aplinkybės rodo buvus susitarimą tarp kaltinamųjų E. B. ir S. Ž., kiekvienas kaltinamųjų atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, taip pat sutiko su kito bendrai veikusio asmenų atliekamais nusikalstamais veiksmais, jie suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Taigi, kaltinamųjų suvokimas, kad jie dalyvauja nusikalstamoje veikoje, kreditiniame sukčiavime, įrodytas. Jų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, sudarė sąlygas kito bendrininko veiksmams ir juos papildė. Kaltinamieji bendrai teikė R. N. pasirašyti įvairius MB (duomenys neskelbtini) dokumentus, lizingo paraiškas, teikė dokumentus lizingo bendrovę atstovaujančiam asmeniui.
Kaltinime nurodyta, kad S. Ž. ir E. B., veikdami bedrininkų grupėje, MB (duomenys neskelbtini) vardu S. Ž. naudai gavo 130 400 eurų kreditą. Iš byloje esančių sutarčių ir mokėjimo pavedimų, civilinio ieškovo atstovo V. L. parodymų matyti, kad kredito bendrovė pervedė ne 130 400 eurų kreditą, o 64 122, 31 eurų kreditą- už miškavežį SCANIA R 560 6x4 su manipuliatoriumi 40 814,05 eurus, už ekskavatorinį krautuvą JCB 4CX 23 308, 26 eurus. Civilinio ieškovo atstovas V. L. nurodė, kad turtas, kol nėra išmokėtos visos sumos, priklauso ir nuosavybė yra lizingo bendrovės. Pirkimo pardavimo sutartyje yra įprasta praktika, kad yra rodoma visa suma, nes tas turtas pereina lizingo naudai, bet finansuojama suma buvo pusė tos sumos pagal rizikos patvirtintas sąlygas. Šiuo atveju buvo finansuojama pusė turto vertės. Iš 2018-06-21 teisme gauto SIA (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad bendra pagal Finansinio lizingo sutartis Lizingo gavėjui išmokėta suma yra 64 122, 31 Euras ( t. 6, b.l. 184-185). Byloje nustatyta, kad apgaule buvo suteiktas 64 122, 31 euro kreditas. Esant šioms aplinkybėms, kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad S. Ž. ir E. B., veikdami bedrininkų grupėje, MB (duomenys neskelbtini) vardu S. Ž. naudai iš SIA (duomenys neskelbtini) gavo 64 122, 31 euro kreditą (už miškavežį SCANIA R 560 6x4 su manipuliatoriumi 40 814,05 eurus, už ekskavatorinį krautuvą JCB 4CX 23 308, 26 eurus).
Kaltinamųjų E. B. ir S. Ž. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei – motyvus ir tikslus, kaltininų asmenybes
Kaltinamasis E. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra teistas, teistumas neišnykęs, ankščiau dirbo Vokietjoje, šiuo metu nurodė, kad nebedirba. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus 207 str. 1d. sankcijoje numatytą baudą, nustatant jos dydį žymiai mažesnį nei šios bausmės rūšies sankcijos vidurkis. Baudos sumokėjimo termimas nustatytinas 12 mėnesių.
Kaltinamasis S. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra teistas, nusikalto būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą. Po šios veikos padarymo nuteistas 2 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis buvo aktyvus bendrininkų grupės dalyvis. Iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, žalos neatlygino ir nesistengė tai padaryti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. Ž. paskyrus LR BK 207 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį artimą šios bausmės sankcijos vidurkiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir 2017 m. balandžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos 2017 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi – prie 2017 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės pridedant dalį (7 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tokia bausmės dalis – mažesnė nei pusė paskirtos bausmės, pridedama atsižvelgiant į bausmių skyrimo motyvus, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę.
Bausmės pradžią kaltinamajam S. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki įsiteisės nuosprendis S. Ž. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas. Į bausmės laiką įskaitytinos bausmės, atliktos pagal 2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2017 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, 2017 m. balandžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2017 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę- daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus ir šiuo metu atlieka bausmę patsios namuose.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo juridinio asmens SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo įgaliotas asmuo pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas iš kaltinamųjų atlyginti 22739,91 Eur turtinę žalą (1 t., b.l. 152), kurią sudaro neišpirkta turto vertė – 19336,19 Eur, negautos palūkanos – 3353,43 Eur, delspinigiai – 50,29 Eur. Teismo posėdžio metu SIA (duomenys neskelbtini) atstovas V. L. parodė, jog 2015 m. vasario 20 d. su MB (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos dvi grįžtamojo lizingo sutartys. Kadangi jos vykdomos nebuvo, 2015 m. birželio 18 d., po trijų mėnesių, lizingo sutartys buvo nutrauktos. Pavyko susigrąžinti tik miškavežį, kuris buvo realizuotas mažinant lizingo gavėjui įsipareigojimus. Krautuvas nebuvo sugrąžintas, dėl to pareikštas ieškinys 22739,91 Eur sumai. Šią sumą sudaro išvesta turto vertė, negautos palūkanos ir delspinigiai. Pirkimo-pardavimo sutartyje yra įprasta praktika, kad yra rodoma visa suma, nes tas turtas pereina lizingo bendrovės naudai, bet finansuojama suma buvo pusė tos sumos pagal rizikos patvirtintas sąlygas. Buvo finansuojama pusė turto vertės. Pateiktose finansinio lizingo sutartyse pirkimo kaina nurodyta 47 400 Eur, pradinė įmoka – tai, ką sumokejo pats lizingo gavėjas, tai 23 700 Eur ir finansuojama suma, yra skirtumas tarp to ką sumokėjo lizingo gavėjas, tai 23 700 Eur. Buvo gautas vienintelis mokėjimas 2015 m birželio 3 d., mokėtojas yra S. Ž., mokėjimo suma - 2434,64 Eur. Tačiau mokėjimas buvo gautas, kai jau buvo nutrauktos lizingo sutartys, buvo apskaičiuojami delspinigiai, netesybos, baudos. Šis mokėjimas iš esmės turto vertės nepadengė. Šis mokėjimas buvo nukreiptas į nuostolių dengimą, kaip ir nurodyta lizingo sutarties bendrosios dalies sąlygų 7.5 punkte. Neišpirkta turto vertė ieškinyje nurodyta be PVM. Pats miškavežis parduotas už 44 770 Eur, jis buvo parduotas už šiek tiek didesnę kainą, nei buvo lizinguojamas. Šiuo perviršiu buvo pamažintas įsipareigojimas. 2015-02-27 į M. S. banko sąskaitą buvo pervesta 23308,26 Eur (už krautuvą), tą pačią dieną į šio asmens sąskaitą atliktas dar vienas mokėjimas – pervesta 26318,99 Eur (už miškavežį), ir 14495,06 Eur buvo pervesta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Išmokėta suma už krautuvą yra 23308,26 Eur, finansuota suma yra 23700 eurų. Skirtumas susidaro, nes dar yra administravimo mokestis - 391,74 Eur. Bendra pervesta suma yra 64 122,31 Eur pagal abi sutartis. Už miškavežį yra pervesta 41 500 Eur (minus administravimo mokestis, kuris yra 685,95 Eur, ir iš karto nuskaitytas, todėl pervesta 40 814, 05 Eur). Už krautuvą - 23 700 Eur (minus administravimo mokestis, tai yra 391,74 Eur, todėl pervesta 23 308,26 Eur).
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Turtine žala laikoma tokia žala, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (kasacinės nutartys 2K-254/2009, 2K-7-35/2011, 2K–173/2013).
Iš šioje byloje esančių finansinio lizingo sutarčių Nr. 703869/01 ir Nr. 703869/02 (1 t., b.l. 153-159, 3 t., b.l. 3-10) turinio matyti, kad jose buvo iš anksto susitarta ne tik dėl finansuojamo kredito sumos, bet ir dėl palūkanų normos, taikomos sutarties galiojimo metu, taip pat numatytas delspinigių dydis netesybų atveju. Taigi civilinio ieškovo prašomos priteisti palūkanos ir delspinigiai buvo iš anksto numatytos ir realiai tikėtinos gauti pinigų sumos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, todėl jos pripažintinos civilinio ieškovo negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais) ir priteistinos iš kaltinamųjų civiliniam ieškovui. Dėl to, kas išdėstyta, iš kaltinamųjų E. B. ir S. Ž. solidariai priteistina SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui turtinė žala ir civilinio ieškovo negautos pajamos (pradelstos palūkanos ir delspinigiai).
Iš kaltinamųjų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos liudytojų J. G., A. V., D. K. kelionės išlaidos – 119, 85 Eur, jos pripažintinos proceso išlaidomis.
Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo pateikti MB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai (3 t., b.l. 51), pridėti prie baudžiamosios bylos 5 tomo atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį ir paskirti 100 MGL dydžio (3766 eurų) baudą.
Nustatyti, kad E. B. paskirta 100 MGL dydžio (3766 eurų) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, I a., kab. Nr. 102). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
S. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, 2017 m. balandžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos 2017 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos meisto apylinkės teismo nutartimi – prie 2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ir 2017 m. balandžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių, kurios subendrintos 2017 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos meisto apylinkės teismo nutartimi, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę S. Ž. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki įsiteisės nuosprendis S. Ž. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal 2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2017 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ir 2017 m. balandžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2017 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį.
Priteisti solidariai iš E. B. ir S. Ž. 22 739, 91 eurą SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui.
Priteisti lygiomis dalimis- po 59,92 eurus, iš kiekvieno kaltinamojo E. B. ir S. Ž. proceso išlaidų valstybei 119, 85 Eur.
Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo pateiktus MB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus, pridėtus prie baudžiamosios bylos atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.