- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-1641-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05294-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- N. K.-B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. K.-B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. K.-B. skundą dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys A. B., Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarė R. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja N. K.-B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti notarės R. J. 2021 m. vasario 5 d. atsisakymą išduoti N. K.-B. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą; 2) įpareigoti notarę R. J. išduoti N. K.-B. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ¼ A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turto daliai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. sausio 22 d. kreipėsi į notarę R. J. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarė R. J. 2021 m. vasario 5 d. pranešimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai atsisakė, motyvuodama tuo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1289-603/2021 dėl A. B. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. R8-383 pripažinimo negaliojančiu, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
3. Pareiškėja teigia, kad ji laiku ir tinkamai įgyvendino pareigą priimti palikimą 2020 m. rugsėjo 2 d. kreipdamasi į notarę dėl palikimo priėmimo. Tačiau tiek pareiškėja, tiek velionio A. B. dukra A. B. paveldėjimo teisės liudijimo išsiimti neskubėjo, nes tarp šalių vyko taikos derybos dėl turto pasidalinimo kitokiomis dalimis ir būdu.
4. Pareiškėja pažymi, kad šalims nepavykus susitarti, pareiškėja 2020 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą dėl 2020 m. sausio 22 d. A. B. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. R8-383 pripažinimo negaliojančiu bei turto pripažinimo bendrąja velionio A. B. ir pareiškėjos nuosavybe. Ieškiniu siekiama pripažinti, kad pareiškėjos ir A. B. bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas turtas, padidintas turto plotas, atlikti statybos, remonto ir rekonstrukcijos darbai. Anot pareiškėjos, tenkinus ieškinio reikalavimus ir pripažinus ginčo turtą bendrąja pareiškėjos ir mirusiojo A. B. nuosavybe, preziumuojant, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, pareiškėja įgytų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į 5/8 dalis ginčo turto (1/2 (4/8) dalis ginčo turto priklausytų jai kaip sutuoktinei, taip pat ji paveldėtų ¼ dalį mirusiojo sutuoktinio turto dalies, kas sudaro 1/8 dalį nuo viso ginčo turto). Pareiškėjos teigimu, tokiu atveju iš esmės padidėtų tik paveldimo turto apimtis; pareiškėjos teisė į ¼ dalį velionio turto taip pat būtų įgyvendinta.
5. Teigia, kad notarė nevertino to, kad A. B., t. y. kita paveldėtoja, neginčija pareiškėjos teisės į ¼ dalį velionio turto. Minėtoje byloje tik pareiškėja siekia įrodyti, kad jai priklauso didesnė turto dalis. Taigi, pareiškėjos vertinimu, neišduodama paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pareiškėjai, notarė apriboja pareiškėjos, kaip asmens, turinčio teisę į dalį turto, teises.
6. Pareiškėja pažymi, kad neturėdama paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo neturi galimybės įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės į ¼ dalį statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini); nusistatyti laikinos naudojimosi nekilnojamuoju turtu – ¼ dalies statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), tvarkos; neturi galimybės užbaigti paveldėto statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybų įteisinimo procedūrų. Be to, A. B. piktnaudžiaudama turimomis teisėmis nuolat kviečia policijos pareigūnus, kuriems pareiškėja turi aiškinti, jog turi teisę gyventi velionio vyro namuose, tačiau šių žodžių negali patvirtinti jokiais dokumentais.
7. Anot pareiškėjos, notarė, pateikdama atsisakymą išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, nenurodė aiškių ir konkrečių tokio atsisakymo pagrindų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 40 straipsnis. Teigia, kad įprastai atsisakymo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą pagrindai gali būti susiję tik su paveldėjimo objektu, pagrindu ar įpėdinio statuso abejotinumu.
8. Pareiškėja pažymi, kad vien tai, jog Vilniaus apygardos teisme šiuo metu sprendžiamas ginčas dėl teisės į didesnę turto dalį įgijimo, negali eliminuoti teisės pareiškėjai ginčo laikotarpiu valdyti įstatyme nustatytą ir priklausančią ¼ paveldėto turto dalį.
9. Nurodo, kad notarės 2021 m. vasario 5 d. pateiktas atsisakymas neatitinka ir kitų Notariato įstatyme nustatytų reikalavimų – nėra nurodytų aiškių atsisakymo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo motyvų, nėra nurodyta notarinio veiksmo apskundimo tvarka, kas laikytina formaliu notarės atlikto notarinio veiksmo pažeidimu.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo notarė R. J. atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Priešingai, negu teigia pareiškėja, notarė nėra atsisakiusi atlikti pareiškėjos skunde nurodomą notarinį veiksmą, o tik yra nurodžiusi, dėl kokių priežasčių tokio veiksmo atlikimas šiuo metu negalimas, veiksmo atlikimą atidedant. Be to, pareiškėja su analogiškais prašymais į notarę yra pasikreipusi ir anksčiau, prašymus pateikdama elektroniniu paštu (tiek savarankiškai, tiek per savo atstovus), taip pat 2021 m. sausio 22 d. persiųsdama prašymą registruotu laišku. Anot notarės, visais atvejais pareiškėjai buvo paaiškinta, kad notarinį veiksmą nėra atsisakoma atlikti, tačiau šiai dienai to neįmanoma padaryti dėl objektyvių priežasčių bei nurodoma, kad veiksmas bus atliktas ateityje. Pažymi, kad notaro atsakymas apie tai, jog kol teisme vyksta ginčas, paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduodamas, vertinamas kaip informacinio pobūdžio pranešimas, bet ne atsisakymas veiksmą atlikti.
Šalies argumentai
12. Pati pareiškėja savo skunde teismui nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1289-603/2021, kurioje vienas iš nagrinėjamų klausimų yra susijęs su ginču tarp paveldėtojų, t. y. pareiškėja ginčija kitai paveldėtojai A. B. išduotą 2020 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. R8-383, prašydama šį liudijimą panaikinti, o taip pat pareiškėja kelia klausimą dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Taigi, notarės vertinimu, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad teisme yra nagrinėjamas tarp paveldėtojų kilęs ginčas dėl paveldimo turto dalių, paveldimo turto apimties, kuris nėra išnagrinėtas. Tuo tarpu išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, visais atvejais reikia nustatyti paveldimos nuosavybės dalis ir pan., todėl šio teisminio ginčo išnagrinėjimo rezultatas gali turėti įtakos tolesniam paveldėtojų teisių įgyvendinimui, paveldimo turto apimčiai, paveldimo turto dalių nustatymui ir pan.
13. Prieš atlikdamas bet kurį notarinį veiksmą (tvirtindamas, kad atitinkamas faktas yra nustatytas), notaras turi atidžiai patikrinti tvirtinamą faktą, t. y. užtikrinti jo teisėtumą. Taigi, notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla abejonių.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad notarės veiksmai su įpėdinių derybomis ar teisminiais ginčais nėra ir negali būti susiję, nes vadovaujantis Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, notaras turi pareigą išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, tačiau už paveldėjimo objekto nustatymą, visų pirma, yra atsakingi patys įpėdiniai.
16. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad, visų pirma, turi būti išspręstas pačios pareiškėjos iškeltas ginčas dėl paveldimo turto masės nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, o tik vėliau gali būti spręstini kiti su palikimu ir turtu susiję teisiniai klausimai.
Šalies argumentai
17. Aiškina, kad pareiškėja skunde nurodo prieštaringus argumentus, t. y. pirmiausia nurodo, jog notarė, pateikdama atsisakymą išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, nenurodė aiškių ir konkrečių tokio atsisakymo pagrindų, tačiau vėliau pati nurodo, kad notarė R. J. aiškiai nurodė dokumento neišdavimo priežastį bei terminą, t. y. paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo priežastis – pačios pareiškėjos iniciatyva pradėta ir šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1289-603/2021, kurią išnagrinėjus ir byloje priėmus sprendimą bus išduotas pareiškėjai paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas.
18. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimas negali šiuo metu būti išduotas, nes jis yra tiesiogiai susijęs tiek su paveldėjimo objektu, tiek su teisiniu šio dokumento išdavimo pagrindu. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ¼ palikėjo turto dalis net ir tenkinus jos pareikštą ieškinį nekis, nes į jį ji turinti neginčijamą teisę, tačiau, anot suinteresuoto asmens, tenkinus pareiškėjos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1289-603/2021 pareikštą ieškinį, jai būtų išduotas nuosavybės teisės dokumentas į ½ dalį palikimo, o jos ¼ paveldimo turto masė sudarytų iš palikėjui likusios ½ turto dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarė pareiškėjos N. K.-B. skundo dėl notarės R. J. veiksmų netenkinti; priteisti iš pareiškėjos N. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui notarei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš pareiškėjos N. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
20. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. B.. A. B., kuri yra mirusiojo dukra, ir N. K.-B., kuri yra mirusiojo sutuoktinė, atitinkamai 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Vilniaus m. 8-ąjį notarų biurą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo, kuriuose nurodė, jog joms yra žinoma, kad palikimas po A. B. mirties yra priimamas vadovaujantis CK 5.53 straipsniu, t. y. pagal apyrašą. Notarė R. J. 2020 m. sausio 22 d. A. B. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl ¾ dalių turto paveldėjimo. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja kreipėsi su prašymais į notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau jis nebuvo išduotas dėl įvairių priežasčių. Notarė 2021 m. vasario 5 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašomas paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas pasibaigus teisminiams ginčams (civilinės bylos Nr. e2-4259-603/2020). Teismas taip pat nustatė, kad pastarojoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjos ieškinį atsakovei A. B. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
21. Teismas nutartyje nurodė, kad notaras, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti teises ar faktus. Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja teigia, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-1289-603/2021 padidėtų tik paveldimo turto apimtis, o ne jo dalis. Teismas, įvertinęs civilinės bylos pagrindą, nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju pareiškėja (minėtos bylos ieškovė) galėtų pretenduoti į didesnę turto dalį (nei ¼ dalis)/vertę, taip pat padidėtų į pareiškėjai priklausančią turto dalį patenkančio turto apimtis. Šią aplinkybę nurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-171-330/2021..
22. Teismas taip pat nurodė, kad notarė skundžiamame rašte aiškiai motyvavo tokio sprendimo pagrindą, o būtent šiuo metu nagrinėjamą civilinę bylą. Teismo vertinimu, civilinės bylos ginčo dalykas yra susijęs su Vilniaus miesto 8-ojo notaro biuro 2020 m. sausio 22 d. suinteresuotam asmeniui A. B. išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu ir A. B. turtu (pastatas-kūrybinės dirbtuvės, 444/800 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, tapybos albumų leidiniai „A. B.: tapyba“, meno kūriniai-paveikslai, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), dujinis pistoletas). Civilinė byla neabejotinai susijusi ir su paveldėjimo objektu, nes ieškinio tenkinimo atveju, padidėtų į pareiškėjai priklausančią turto dalį patenkančio turto apimtis.
23. Nutartyje teismas atkreipė dėmesį, kad notaras paveldėjimo teisės liudijime, be kita ko, nurodo palikimą sudarantį turtą, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas, todėl kol nenustatytas konkretus turtas, tikslios jo dalys, kuris atiteks pareiškėjai, notarė pagrįstai pareiškėjai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo.
24. Teismas notarės 2021 m. vasario 5 d. raštą įvertino kaip informacinio pobūdžio pranešimą, kuriuo notarė iš esmės neatsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl toks pranešimas negali būti vertinamas Notariato įstatymo 40 straipsnio prasme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
25. Pareiškėja N. K.-B. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. priimtą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą - panaikinti notarės R. J. 2021 m. vasario 5 d. atsisakymą išduoti N. K.-B. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir įpareigoti notarę R. J. išduoti N. K.-B. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, ¼ A. B., gim. (duomenys neskelbtini) mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), turto daliai (CK 5.13 str.). Taip pat prašo priteisti iš notarės R. J. pareiškėjos N. K.-B. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Apeliantės teigimu, tenkinus ieškinio reikalavimus ir pripažinus ginčo turtą bendrąja ieškovės ir A. B. nuosavybe, preziumuojant, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.), pareiškėja įgytų teisę gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į 5/8 dalis ginčo turto, kitaip tariant, padidėtų tik paveldimo turto dydis, turto apimtis nepadidėtų, nes visas velioniui priklausęs turtas yra aprašytas antstolio 2019 m. gruodžio 9 d. A. N. sudarytame paveldimo turto apyraše, todėl nėra pagrindo teigti, kad turto apimtis gali padidėti. Jei Vilniaus apygardos teisme pareiškėjai būtų priimtas palankus teismo sprendimas, o šiuo metu pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ¼ velionio turto daliai, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pareiškėjai CPK XXXIX skyriuje bei CK 5.53 str. 7 dalyje nustatyta tvarka būtų išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas nevertino galimybės, kad civilinėje byloje pareiškėjai gali būti priimtas ir nepalankus teismo sprendimas. Tokiu atveju, 1/4 paveldimo turto dalis, kuriai prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nepasikeis, nes tai yra pergyvenusio sutuoktinio įstatymo nustatyta dalis, kuri yra neginčijama, dėl šios priežasties pareiškėjai būtų suvaržytos teisės įgyvendinti teisę į nuosavybę bei disponuoti paveldėto turto dalimi.
28. Teismas taip pat nevertino to, kad civilinėje byloje pareiškėjos (ieškovės) atžvilgiu nėra priešpriešinių reikalavimų. Atsakovė A. B. neginčija N. K.-B. priklausančios ¼ turto dalies. Nagrinėjamoje civilinėje byloje tik pareiškėja siekia įrodyti, kad jai priklauso didesnė turto dalis, taigi nėra ginčijama pareiškėjai priklausanti velionio turto dalis.
Žemesnės instancijos teismas
29. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai notarės raštą vertino kaip informacinio pobūdžio pranešimą. Teismas, vertindamas pareiškėjos skunde nurodytus teisinius argumentus, vadovavosi Notariato įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, kurios taikytinos vertinant Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą (išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, ar atsisakant šį veiksmą atlikti). Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notarės pateiktame atsisakyme nenurodyta, kokiems įstatymams ar jų normoms notaro sutikimas išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą prieštarauja ar kokių reikalavimų pareiškėjos pateiktas prašymas neatitinka. Pareiškėja laiku ir tinkamai kreipėsi į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Notarė kreipimosi metu ir iki šiol pareiškėjos neinformavo apie tai, kad ji neturi teisės palikimą priimti, o nurodomam paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atidėjimui pagrindų nėra. Be to, atsisakymas neatitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio reikalavimų. Notarės pateiktas raštas pareiškėjai sukėlė tokias pačias pasekmės, kurias sukeltų atsisakymas atlikti notarinį veiksmą – t. y. pareiškėja neturi galimybės įgyvendinti teisių į nuosavybę.
Šalies argumentai
30. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vertino, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ginčas susijęs su paveldėjimo objektu. Pareiškėjai priklausanti paveldimo turto dalis yra aiški ir neginčijama – t. y. ¼ velioniui priklausiusio turto. Tai, kad ginčijama kitam paveldėtojui priklausanti turto dalis, ir tuo gali pakisti pareiškėjai įstatymu nustatyta turto dalis, nereiškia, kad prašomo notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
31. Apeliantė taip pat nesutinka su iš jos priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi teismas nevertino bylos sudėtingumo, formos, teisinių paslaugų kompleksiškumo ir teisinių klausimų naujumo, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažinamos. Apeliantės teigimu, šalims turėtų būti priteista ne daugiau nei po 200 Eur.
Atsiliepimas
32. Suinteresuotas asmuo notarė R. J. pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
33. Nurodo, kad egzistuoja ginčo situacija tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. B. ir tokios situacijos sprendimas turės pasekmių šių šalių teisėms ir pareigoms, o taip pat įtakos turto dalių nustatymui, taigi ir atitinkamo notarinio veiksmo atlikimui ateityje. Šiuo metu išdavus paveldėjimo teisės liudijimą susidarytų teisiškai ydinga situacija, kuomet, paveldėtojui ginčijant kitų paveldėtojų teisę į atitinkamą paveldimo turto dalį, ginčą pradėjusiam paveldėtojui būtų išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, kol toks ginčas neišnagrinėtas, taip notarui patvirtinant klaidingus faktus. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog esant ginčams dėl nuosavybės teisės, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduodamas.
34. Nurodo, kad kilusio ginčo pagrindas yra ginčai dėl nuosavybės teisės, iš ko seka tai, kad įregistruoti atitinkami juridiniai faktai (apie turto priklausomumą palikėjui) yra neteisingi. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos ieškinys būtų tenkinamas, jos paveldimo turto apimtis ar dalis kaip teigiama atskirajam skunde, ne padidėtų, bet sumažėtų. Pareiškėja paveldėtų tik ¼ dalį iš palikėjui likusios ½ turto dalies, o į kitą turto dalį, t. y. į likusią ½ dalį, pareiškėja įgytų nuosavybės teisę kitu pagrindu. Taigi, tos dalies nepaveldėtų. Pareiškėja klaidingai nurodo, jog ginčui pasibaigus jai naudinga linkme, ji paveldėtų 5/8 turto.
35. Esant ginčijamoms fizinių asmenų atitinkamoms subjektinėms teisėms ir juridiniams faktams, notaras negali atlikti pareiškėjos prašomo notarinio veiksmo, kadangi nėra aiški ginčo baigtis. Notaras neturi jokios teisės vertinti šalių ginčo pozicijų, byloje keliamų reikalavimų ar nustatinėti ginčytinų faktų ar aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja N. K.-B. dar 2020 m. pradžioje laikėsi pozicijos, kad ginčai tarp paveldėtojų sudaro kliūtis jai išsiimti paveldėjimo teisės liudijimą ir pati prašė notarės tokio liudijimo jai neišduoti.
36. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad jos neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl teismas pagrįstai jas priteisė.
Atsiliepimas
37. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
38. Nurodo, kad papildomas paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas tokiu atveju, jei atsirastų daugiau turto, t. y. padidėtų jo apimtis. O tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinys, nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, t. y. būtų pripažinta bendra jungtinė sutuoktinių (ieškovės ir palikėjo A. B.) nuosavybė, notarės reikalaujamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimas būtų naikintinas, nes pareiškėjai turėtų būti išduotas nuosavybės teisės dokumentas į ½ dalį jai kaip sutuoktinei priklausančio turto, o jos ¼ paveldimo turto masė sudarytų iš palikėjui likusios ½ turto dalies. Nurodo, kad pareiškėjos paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėta turto dalis būtų ženkliai mažesnė, nes mirusiajam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto dalis sumažėtų.
39. Šiuo metu išdavus paveldėjimo teisės liudijimą susidarytų situacija, jog A. B. paveldėjimo byloje paveldėjimo procedūros turėtų būti baigtos galutinai, nes pareiškėja kaip įpėdinė galėtų disponuoti paveldėtu turtu, kurio teisinį rėžimą šiuo metu pati siekia pakeisti pradėtoje civilinėje byloje.
40. Pasisakydama dėl pareiškėjos neva varžomų nuosavybės teisių nurodo, kad pareiškėjos nuosavybės teisės neįregistravimas jai, kaip įpėdinei, nedraudžia atlikti jokių su turto valdymu susijusių veiksmų, t. y. mirusiojo vardu įteisinti savavališką statybą, todėl tokie argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Dėl negalėjimo nusistatyti laikinos naudojimosi nekilnojamuoju turtu, pažymėtina, kad ieškovė realizavo šią savo teisę Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ir tai niekaip nėra susiję su nei su notarės paveldėjimo byloje atliekamais veiksmais, nei su ginčijama teismo nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
41. Nurodo, kad notarė neatsisakė atlikti veiksmo, nes net ir pati pareiškėja tvirtina, kad informacinio pobūdžio rašto turinys neatitinka Notariato įstatymo 40 str. reikalavimų. Šiuo atveju raštas laikytina informacinio pobūdžio pranešimu, nes raštu įpėdinei notarė neatsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, o tik pranešė apie tai, kad kol teisme vyksta ginčas dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduodamas.
42. Dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodyto naujo argumento, kad teismo nutartimi nepasisakyta dėl jos notarei pateikto prašymo neatitikimo įstatymams, pažymėtina, kad apeliacinėje instancijoje negali būti keliami nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti su pradinius skundu ir nagrinėjami pirmoje instancijoje.
43. Teigia, kad teismas pagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
45. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
46. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl notaro veiksmų.
47. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. B.. A. B., kuri yra mirusiojo dukra, ir N. K.-B., kuri yra mirusiojo sutuoktinė, 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Vilniaus m. 8-ąjį notarų biurą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo. Notarė R. J. 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. liudijimais patvirtino, kad Vilniaus m. 8-ąjį notarų biure užvesta turto paveldėjimo byla po A. B. mirties. Notarė R. J. 2020 m. sausio 22 d. A. B. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl ¾ dalių turto paveldėjimo. Iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad paveldimą turtą sudaro: 448/800 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); pastatas – kūrybinės dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – šaligatvis, esantis (duomenys neskelbtini).
48. Pareiškėja 2019 m. spalio 15 d. (el. laišku) ir 2019 m. spalio 30 d. prašymu kreipėsi į notarę su paklausimais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarė 2019 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 84-S/2019 informavo pareiškėją, kad notarei nebuvo pateiktas antstolio sudarytas apyrašas, todėl paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Pareiškėja 2020 m. sausio 7 d. notarei pateikė prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad tarp įpėdinių kilo diskusijos dėl prašyme nurodyto turto vertės, todėl suformulavo prašymą atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą iki bus pateikti patikslinti apie paveldimą turtą duomenys. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 30 d. notarei R. J. pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Šis prašymas nebuvo vertintas, nes jį pateikė neįgaliotas asmuo. Pareiškėja 2021 m. sausio 15 d. notarei R. J. pateikė pakartotinį prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Notarė 2021 m. vasario 5 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašomas paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas pasibaigus teisminiams ginčams (nurodė civilinės bylos Nr. e2-4259-603/2020).
49. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1289-603/2021 (buvęs Nr. e2-4259-603/2020) pagal N. K.-B. ieškinį atsakovei A. B. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 8-ojo notaro biuro notarė R. J.. Ieškiniu pareiškėja prašo pripažinti A. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu, pripažinti nekilnojamąjį turtą pastatą-dirbtuves, žemės sklypą, pinigines lėšas, tapybos albumų leidinius, transporto priemonę ir dujinį pistoletą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
50. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama šiuos argumentus: tenkinus pareiškėjos ieškinį, pareiškėja įgytų teisę gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į 5/8 dalis ginčo turto, taigi padidėtų tik paveldimo turto dydis, turto apimtis nepadidėtų, galėtų būti išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas; nepalankus teismo sprendimo priėmimo atveju, 1/4 paveldimo turto dalis, kuriai prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nepasikeis, ši dalis yra neginčijama; neišduodant paveldėjimo teisės liudijimo pažeidžiama pareiškėjos teisė į nuosavybę; notarės 2021 m. vasario 5 d. notarės raštas nepagrįstai įvertintas kaip informacinis, kadangi pareiškėjai sukelia ženklius neigiamus padarinius, be to, jis neatitinka Notariato įstatyme įtvirtintų reikalavimų.
51. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Pareiškėja nesutinka su 2021 m. vasario 15 d. notarės raštu, kuriuo nebuvo tenkintas pareiškėjos prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
52. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą paveldėjimo procese notaro vaidmuo yra pagrindinis. Notaro funkcijos paveldėjimo procese prasideda nuo pareiškimo dėl palikimo priėmimo tvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, o kartais – paveldimo turto pasidalijimo sutarties tvirtinimu. Kaip nurodyta CK 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams.
53. Kaip matyti iš cituotų Notariato įstatymo nuostatų, įtvirtinti formalūs, konkretūs, aiškūs ir baigtiniai pagrindai, kuriems egzistuojant galima atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tuo tarpu šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nebūtų įgyvendinusi palikimo priėmimo tvarkos ar terminų. Tačiau pažymėtina, kad Notariato įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta galimybė atidėti notarinių veiksmų atlikimą, jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai. Tokiu būdu notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo. Iš skundžiamo 2021 m. vasario 5 d. rašto turinio akivaizdu, kad notarė, išnagrinėjusi tokį pareiškimą, neatsisakė atlikti notarinį veiksmą, o notarinio veiksmo atlikimą atidėjo Notariato įstatymo 29 straipsnio pagrindu, informatyviai nurodydama, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas pasibaigus teisminiams ginčams civilinėje byloje Nr. e2-4259-603/2020. Taigi rašte nurodė, dėl kokių pareiškimo nagrinėjimo metu egzistuojančių aplinkybių ji negali atlikti notarinio veiksmo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad notarinių veiksmų atidėjimas, siekiant klausimo išnagrinėjimui surinkti visą reikiamą informaciją, negali būti traktuojamas kaip notarės atsisakymas atlikti prašomą notarinį veiksmą ar atsisakymas, išreikštas notarės neveikimu (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-747-212/2019). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog pastarasis raštas neatitiko atsisakymui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą keliamų formos ir turinio reikalavimų, kadangi tai neabejotinai yra informacinio pobūdžio pranešimas Notariato įstatymo 29 straipsnio prasme.
54. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
55. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kilus įpėdinių ginčui paveldėjimo byloje, toks ginčas sprendžiamas teisme pagal Teismų įstatymo 12 straipsnyje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020), be to, kilus ginčų paveldėjimo teisės srityje (kaip ir nagrinėjamu atveju – dėl paveldimo turto apimties), teismai laikosi pozicijos, kad tokiu atveju paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduodamas (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S–326–280/2019). Atsižvelgiant į tai, tiek notarė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra kilęs ginčas (ko pasėkoje inicijuota civilinė byla) tarp paveldėtojų dėl paveldimo turto apimties, to pagrindu išduoto paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo, todėl esant ginčui notarė paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai išduoti negalėjo. Šiuo atveju apeliantė nepagrįstai teigia, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-1289-603/2021 paveldimo turto apimtis nepasikeistų (pažymėtina, kad toliau atskirajame skunde vis tik nurodo, kad ginčijama turto dalis gali pakisti), nes, visų pirma, pareiškėja civilinėje byloje siekia, kad visas turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taigi paveldėjimo būdu įgytų teisę į mažesnę paveldimo turto dalį, o į likusią turto dalį nuosavybės teisę įgytų kitu teisės pagrindu (kaip į jungtinę sutuoktinių nuosavybę). Dėl šios priežastis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio civilinėje byloje tenkinimo atveju, pasikeistų į pareiškėjai priklausančią turto dalį patenkančio turto apimtis. Pastarąją aplinkybę (jog turto apimtis išnagrinėjus bylą pasikeistų), patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartyje, nurodydamas, kad patenkinus ieškovės ieškinį, jai atitektų didesnė ginčo turto dalis, o atsakovė (šioje byloje – suinteresuotas asmuo A. B.) netektų teisės į ją pretenduoti. Taigi, atskirojo skundo argumentai, kad turto apimtis nepasikeistų, o notarė nepagrįstai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo dėl nagrinėjamos civilinės bylos, atmestini kaip nepagrįsti.
56. Be to, paveldėjimo teisės liudijimas šiuo atveju negalėjo būti išduotas ir dėl tos priežasties, kad paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, turtas ar teisės. Palikimą sudaro mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019). Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į tai, kad notaras tvirtina tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių, o šiuo atveju tokių abejonių pagrįstai kilo, kadangi tik išnagrinėjus civilinę bylą galutinai paaiškės paveldimo turto apimtis, nustatytos paveldimo turto dalys, konkretus turtas, notarė pagrįstai paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė. Taip pat nėra pagrįsti argumentai, kad notarė, laikydamasi įstatymo reikalavimų, griežtai reglamentuojančių notaro veiklą, neišduodama paveldėjimo teisės liudijimo, kol galutinai nėra aiškios aplinkybės, susijusios su paveldimu turtu, pažeidė pareiškėjos nuosavybės teisę.
57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo.
58. Apeliantė taip pat nurodo, kad iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, teismas nevertino, kad byla išnagrinėta per vieną posėdį rašytinio proceso tvarka, procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, šalims faktinės aplinkybės yra žinomos iš nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1289-603/2021. Pažymėtina, kad notarės patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2021 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1879, 2021 m. balandžio 7 d. ataskaita ir 2021 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MBPF2021-060, iš kurių matyti, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos rengiant atsiliepimą į skundą dėl notaro veiksmų. Suinteresuoto asmens A. B. bylinėjimosi išlaidas pagrindžia byloje esantys 2021 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 275 ir 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AP-2021/03/21. Iš šalims teiktų paslaugų matyti, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Šiuo atveju apeliantės nurodomos aplinkybės dėl vieno rašytinio teismo posėdžio ar dėl, jos teigimu, nedidelės procesinių dokumentų apimties, nereiškia, kad teiktos teisinės paslaugos nebuvo reikalingos ar nebuvo sudėtingos. Be to, kaip matyti iš pačios apeliantės teikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliantė prašė labai panašios sumos (423,50 Eur), kaip ir priteista suinteresuotiems asmenims (435,60 Eur ir 400 Eur), taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos ar nebūtinos.
59. Atmetus atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, tuo tarpu tokią teisę įgijo suinteresuoti asmenys. A. B. pateikė prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2021 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymas ir 2021 m. gegužės 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AP-2021/05/35. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomenduojamų maksimalių dydžių, laikytinos realiai patirtomis, pagrįstomis, todėl priteistinos iš N. K.-B. A. B.. Suinteresuotas asmuo notarė R. J. taip pat pateikė prašymą priteisti patirtas 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašymas pagrįstas įrodymais (2021 m. birželio 10 d. ataskaita, 2021 m. birželio 10 d. PVM sąskaita faktūra, 2021 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymas). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos įrodymais, proporcingos, neviršija Rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl priteistinos suinteresuotam asmeniui notarei R. J. iš pareiškėjos N. K.-B..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
N. K.-B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos N. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui notarei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš pareiškėjos N. K.-B., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.