Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. rugpjūčio 10 d. teisme priimtas ieškovės T. K. ieškinys atsakovui V. K., kuriuo prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę – K., o atsakovui – K.. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2014-2015 metais atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į Angliją ir nutraukė su ja visus ryšius, nustojo bendrauti. Galimai abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, nesiekė išsaugoti šeiminių santykiu, todėl abu kalti dėl santuokos nutraukimo. Išlaikymo ieškovė sau iš atsakovo nereikalauja. Susitaikymo termino prašo nenustatyti. Bendro turto šalys neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

2. Atsakovas V. K. deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę nuo 2010 m. lapkričio 25 d., todėl jam ieškinys su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo išsiųstas per Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją pagal 1965 m. Hagos konvencijos nuostatas bei ieškinyje nurodytu, teismo posėdžio metu patikslintu atsakovo elektroniniu paštu - (duomenys neskelbtini). Duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą negauta. Teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnį, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, termino susitaikymui nustatyti neprašė, į teismo posėdį neatvyko.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad su atsakovu jau daug metų nebendrauja, todėl jai nėra žinomi kiti atsakovo duomenys, su juo susisiekti jai nepavyko. Paaiškino, kad maždaug prieš 13 metų atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę dirbti, pirmus metus jis buvo grįžęs porą kartų, bet po to jis visiškai nutolo. Paskutinį kartą su atsakovu matėsi maždaug 2010 metais. Bandant susisiekti nepavykdavo, jokių pinigų ar sveikinimų švenčių proga nesiuntė. Jokių ryšių jie nepalaiko. Jai nėra žinoma ar atsakovas galėjo įgyti turto Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas nebendrauja nei su savo mama, nei su dukra. Su dukra, kuri taip pat išvyko gyventi ir mokytis į Jungtinę Karalystę, atsakovas dar pradžiai bendravo, dukra kurį laiką kartu gyveno, išvykus jai studijuoti į kitą miestą, ryšiai nutrūko.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytomis aplinkybėmis, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

6. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Ieškovė neprašo santuokos nutraukti tik dėl atsakovo kaltės, prašo ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje. Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų apie šalių šeimos sudėtį matyti, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D. K., kuri šiuo metu pilnametė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto neįgijo. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių nėra įregistruota. Teismas neturi duomenų apie atsakovo užsienyje įgytą kilnojamą ar nekilnojamą turtą.

9. Išklausęs ieškovės paaiškinimus ir ištyręs byloje esančią medžiagą, teismas nustatė, jog duomenų, kurie paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes, nustatyta nebuvo. Teismas daro išvadą, jog pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o tai, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau daug metų, bendro ūkio neveda, santuokinių pareigų neatlieka. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, t. y. iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, todėl santuoka nutrauktina esant abiejų sutuoktinių kaltei (CK 3.61 straipsnis).

Dėl kitų su santuokos nutraukimo susijusių klausimų

10. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti šalims santuokines pavardes. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – K., atsakovui – K.

11. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, nenustatyta, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

12. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad šalys, būdamos santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neįgijo. VĮ „Regitra“ pateikiamais duomenimis šalių vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Taigi sutuoktiniai dalintino turto neturi, todėl šis klausimas nėra spręstinas.

13. Byloje taip pat nėra duomenų apie šalių bendrus įsipareigojimus kreditoriams.

14. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pateikta pažyma patvirtina, kad išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 249,09 Eur.

16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, o ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, iš atsakovo priteistina 249,09 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

17. Pažymėtina, kad už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas žyminis mokestis – 109,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 109,00 Eur dydžio žyminis mokestis iš atsakovo priteistinas valstybės naudai.

18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 9,95 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, tenkinus ieškinį, valstybės naudai priteistina iš atsakovo 9,95 Eur

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti T. K. (ikisantuokinė pavardė P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei T. K. palikti santuokinę pavardę – K., atsakovui V. K. palikti jo pavardę – K..

Priteisti iš atsakovo V. K. 9,95 Eur valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo V. K. 249,09 Eur išlaidų valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630.

Priteisti iš atsakovo V. K. 109,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Šios priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-379-901/2024.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Įpareigoti Klaipėdos apylinkės teismo raštinę išversti teismo sprendimą atsakovui į rusų ir anglų kalbas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.