Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas J. Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00409-2012-3

2014 m. sausio 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Be to, iš A. J. priteista Valstybinei ligonių kasai 76667,87 Lt žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų: jis 2009 m. gruodžio 7 d., apie 19.20 val., Klaipėdoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia ranka smogė vieną kartą D. P. į kaklą, dėl to pastarajai buvo padarytas kairės vidinės miego arterijos sužalojimas, sukėlęs patologinį kanalą (fistulę) tarp miego arterijos ir akytojo ančio, dėl to ji buvo sunkiai suluošinta (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.12).

Teismas ne iki galo ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją ir jos aplinkybes, neišsamiai ištyrė jo kaltės turinį ir neteisingai nustatė tyčios formą – esminius požymius, lemiančius jo veikos kvalifikavimą. Pažymi, jog išvada dėl kaltininko kaltės turinio, tyčios formos daroma atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu ir jiems pasibaigus.

BK 136 str. numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 p., staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin žeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad nuteistajam nebuvo ko susijaudinti, nes konfliktuojama ne pirmą kartą. Atkreipia dėmesį, kad neneigia buvus ankstesnių konfliktų, tačiau D. P. niekada nėra atskleidusi tokio turinio informacijos. Tokių jo parodymų byloje niekas objektyviai nepaneigė, liudytojai E. K. ir A. P. tik patvirtino, kad jie tarpusavyje konfliktuodavo, tačiau nė vienas objektyviai nepaneigė jo išgirstos informacijos turinio. Juolab liudytojai yra artimais santykiais su D. P. susiję asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad jį žeminanti ir moraliai nepriimtina informacija iš nukentėjusios pusės buvo pavartota pirmą kartą, darytina pagrįsta išvada, kad šis patvirtinimas apie jos itin artimus santykius su sūnumi, kurie akivaizdžiai prieštarauja moralės bei dorovės principams, visuomenėje susiformavusioms bendrojo elgesio taisyklėms, sukėlė jam fiziologinį afektą. Dėl to jis vieną kartą sudavė smūgį pastarajai į veidą. Pažymi, kad jo veiksmai (smūgis ranka) buvo greitas atsakas į nukentėjusios neteisėtą poelgį.

Nurodo, kad jo kaltė pasireiškė afektine tyčia, kurios ypatumas yra tas, kad ši tyčia susiformuoja staiga prieš pat padarant nusikalstamą veiką dėl išorinių veiksnių, kurie paveikia kaltininko psichiką ir suformuoja sprendimą padaryti nusikaltimą. Esant afektinei tyčiai kaltininko galėjimas valdyti savo veiksmus yra ribotas. Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuoja, jog nukentėjusiosios D. P. neteisėtas ir provokuojantis poelgis (tiesiogiai ir žodžiu išsakyta informacija jo žvilgiu) jam sukėlė staigaus fiziologinio afekto būseną, kurios veikiamas jis padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai.

BK 136 str. sankcijoje yra numatyta arešto bausmė arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo jau įvertintas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., ir įžvelgiant tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant afektine tyčia, esant ribotoms galimybėms valdyti savo veiksmus, prašo skirti laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytai minimaliai bausmei. Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, yra realus pagrindas teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y. taikant BK 75 str.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, A. J. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad D. P. sužalojo labai susijaudinęs, remiantis ištirtais įrodymais, atmestini.

Nors nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 136 str., tai yra nustačius, jog A. J. sunkiai sutrikdė D. P. sveikatą, labai susijaudinęs dėl įžeidžiančio nukentėjusiosios poelgio, kai išgirdo amoralų bei smerktiną atsakymą, kad ji miega su savo sūnumi, tačiau šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas faktines įvykio, jo eigos aplinkybes, A. J. veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, kvalifikuoti kitaip nėra pagrindo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 136 str. kyla tam, kas sunkiai sužaloja žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal šio BK straipsnio prasmę staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną.

Byloje tokių duomenų, kurie leistų nukentėjusiosios elgesį pripažinti galėjusiu sukelti A. J. staigų didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną, nėra. Byloje nustatyta, kad A. J., kilus tarpusavio konfliktui, tyčia ranka smogė vieną kartą nukentėjusiajai D. P. į kaklą, padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Konflikto metu tiek nuteistasis A. J., tiek nukentėjusioji D. P. buvo blaivūs. Byloje neginčijamai nustatyta, to apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nuteistasis nukentėjusiajai pareiškė, kad įtaria, jog ši miega su savo sūnumi. Pasak apelianto, kai D. P. pasakė, jog taip, miega, jis labai susijaudino ir sumišo, todėl sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą, nuo smūgio ji parkrito ant žemės, o krisdama trenkėsi į šalia buvusią spintelę ir susižalojo. Skunde nurodo, kad tokio sumanymo ir tikslo tuo metu neturėjo, neteisėtus veiksmus atliko spontaniškai bei gretai, neturėdamas tyčios sukelti nurodytų pasekmių. Smūgis buvo suduotas iš karto, kai išgirdo amoralų bei smerktiną atsakymą, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 136 str.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytos tarp nuteistojo A. J. ir nukentėjusiosios D. P. konflikto priežastys, pastarosios veiksmai, nebuvo tokie ypatingi, kad būtų galėję sutrikdyti kaltininko gebėjimą teisingai suvokti reikšmingas aplinkybes ir taip paveikti jo sąmonę, kad A. J. būseną būtų pagrindas vertinti kaip staigaus didelio susijaudinimo būseną. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. J. konflikto su nukentėjusiąja metu negalėjo labai susijaudinti. Nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusiosios žodžiai jį taip paveikė, kad jam sukėlė afekto būseną. Priešingai, kaip ir nustatė apylinkės teismas, būtent apeliantas pirmas pradėjo konfliktą su nukentėjusiąją. Be to, A. J. dar prieš konfliktą įtarinėjo D. P. miegant su sūnumi, todėl ją stebėjo. Nuteistasis teismo posėdžio metu apylinkės teisme parodė: „Man vienas draugas pasakė, kad gal jie miega kartu. Yra tokių atsitikimų Lietuvoje, kad moterys miega su sūnumi. Ir kad aš galiu patikrinti, pažiūrėti, pasekti. Tai aš nusipirkau žiūronus ir stebėjau. Ir mačiau, kad jie bučiuojasi virtuvėje. Šeštame aukšte yra D. butas. Stebėdavau iš kilometro atstumo. Stebėdavau iš savo mašinos. Tris savaites stebėjau ir mačiau šiuos įvykius. Tai tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, ji pareiškė man, kai aš pasakiau, kad D. miega su sūnumi, kad taip, miegu“. Šios aplinkybės rodo, kad jis veikė valingai, netrumpą laiko tarpą ir kontroliuodamas savo veiksmus. Tokioje susidariusioje situacijoje kaltininkas konflikto metu negalėjo būti ir nebuvo ypatingos (fiziologinio afekto) būsenos, todėl yra visiškai atsakingas už tyčinius suvoktus veiksmus. Nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiosios elgesį byloje esančiais duomenimis neįrodyta. Nuteistojo veiksmams, smūgiui ranka į kaklą, o tai sukėlė sunkų D. P. sveikatos sutrikdymą, įtakos nepadarė nukentėjusiosios elgesys. Taigi aplinkybių, kurios galėtų sukelti labai didelį susijaudinimą, byloje nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusiosios veiksmai turėjo įtakos kilti dideliam A. J. susijaudinimui, atmestini kaip nepagrįsti, todėl apelianto skundo prašymas jo padarytą veiką iš BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 136 str., yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas ne iki galo ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją ir jos aplinkybes, neišsamiai ištyrė jo kaltės turinį ir neteisingai nustatė tyčios formą – esminius požymius, lemiančius jo veikos kvalifikavimą. A. J. skunde neigia tyčia sužalojęs nukentėjusiąją. Jis neneigia sudavęs smūgį nukentėjusiajai D. P. į veidą, tačiau tvirtina, kad realiai pasekmės atsirado dėl to, kad D. P. galbūt nuo suduoto smūgio suklupo ir griūdama atsitrenkė į spintelės kraštą, t. y. susižalojo miego arteriją. Teismų praktikoje laikytina, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-854/2007).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. J. tyčia sužalojo žmogų, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. Iš byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų matyti, kad A. J. sudavė smūgį nukentėjusiajai į kaklą, dėl to ji buvo sunkiai suluošinta. Nuteistasis neneigia sudavęs smūgį nukentėjusiajai D. P., tačiau nepagrįstai apeliuoja į tai, kad pastaroji galbūt nuo smūgio parkrito ir sunkiai susižalojo ne nuo suduoto smūgio, o atsitrenkusi į spintelę. Šie apelianto teiginiai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent nuo A. J. suduoto smūgio D. P. pastaroji nuvirto ir sunkiai susižalojo sveikatą. Tai patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet tai nustatyta ir Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G.1955/09 (03), kurioje nurodyta, kad D. P. nustatytas kairės vidinės miego arterijos sužalojimas, kuris remiantis 2013-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12. punktu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Ekspertas, apklaustas apygardos teisme, parodė, kad „Tokia trauma yra retenybė. <...> . <...> žalojimasis arterijos galima tik tiesioginės traumos metu, arba sužalojimas gali gautis galvos patempimui, pasukimui, perlenkiant tą sritį. Arterija turi kietame audinyje traumuotis. Galima susižaloti taip sudavus, kaip nurodoma kaltinamajame akte. Gali susižaloti ir susitrenkus į spintelės kraštą, traumuojant kairę pusę. Jei žmogus trenkėsi ir trenkėsi galvą, ar patempė galvą, tai gali susižaloti miego arteriją. Šiuo atveju yra nustatyta daktarų, nes jie operavo nukentėjusiąją. <...> Operuojant jie nurodo, kad tai potrauminis mechanizmas. Galvos pasukimas turi būti staigus. Aš dariau ekspertizę pagal medicininius dokumentus ir apžiūrėjau pačią nukentėjusiąją. Greičiau turėjo atsitrenkti į pagrindą. Ant alkūnės buvo nubrozdinimai atsitrenkus galimai į žvakidę“. Be to, pažymėtina ir tai, kad sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai bei elgesys iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu bei jam pasibaigus – tik išanalizavus visus šiuos momentus, galima spręsti apie nuteistojo veiksmų kryptingumą, tyčios buvimą ar nebuvimą jo veiksmuose, priežastinį ryšį tarp atliktų veiksmų (ar neveikimo) bei kilusių padarinių. Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. dar iki įvykio sekė D. P.. Šas aplinkybes jis patvirtino pats, jog tris savaites sekė, stebėjo per žiūronus. Be to, byloje nustatyta, kad konfliktai tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko dažnai. Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. J. dar kartą atėjo aiškintis santykių. Liudytoja E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. J. nukentėjusiąją persekiodavo, sekdavo, su kuo ir kur būna, per žiūronus stebėdavo, ką ji veikia, visaip ją žemino, išgalvojo istoriją, kad ji miega su sūnumi. Nukentėjusioji D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną jam pasakiusi, kad jis turi eiti namo, nes ji yra pavargusi ir nori tvarkytis. Nurodė, jog A. J. pradėjo reikšti priekaištus, kad ji jį varanti lauk, gal turi meilužį, teigti, kad miega su sūnumi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo versiją, kad kaltinamojo suduotas smūgis buvo išprovokuotas pačios nukentėjusiosios, nes ji pasakiusi, jog miega su sūnumi. Ši versija akivaizdžiai iškelta siekiant palengvinti teisinę padėtį, bandant sušvelninti atsakomybę ar net jos išvengti, nes šią versiją patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad ji nesakiusi, jog miega su sūnumi, priešingai, nurodė, kad ji išgirdusi šiuos kaltinimus paprašė A. J., kad jis išeitų iš jos buto lauk ir daugiau čia nesilankytų. Ji teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. J. paneigė aplinkybę, jog miega su sūnumi, tiesiog jam pasakė, kad tai jis pats sugalvojo ir jai nieko į tai nereikia aiškinti, jis pats savaip interpretavo jos žodžius.

Be to, šiuo konkrečiu atveju priežastinis ryšys tarp veikos (smūgio sudavimo) ir padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) nustatytas ir Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G.1955/09 (03), taip pat remiantis eksperto paaiškinimais teisme apygardos teisme. Abejoti eksperto gyd. G. P. išvadomis bei jo kompetencija teismas neturi pagrindo.

Įvertinus visas šias aplinkybes akivaizdu, kad nuteistasis tikrai suprato savo veiksmų pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo visiškai abejingas pasekmėms, todėl teigti, kad A. J. veiksmus sąlygojo staiga kilusi afektinė tyčia, kaip greitas atsakas į neteisėtus ar itin įžeidžiančius nukentėjusiosios veiksmus, kurių nustatyta ir nebuvo, pagrindo nėra. Aptartų aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. J. tyčia sužalojo žmogų, todėl jo veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Apeliaciniame skunde nebuvo pasisakyta dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 135 str. 1 d. į BK 137 str., tačiau nuteistojo gynėjas advokatas M. Martinaitis apygardos teisme teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose prašė įvertinti teorines ir praktines galimybes kvalifikuoti veiką pagal BK 137 str. ir bausmės vykdymą atidėti. BK 137 str. numato atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 str. 1 d. ir BK 137 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Iš byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų nustatyta, kad A. J. tyčia sunkiai sužalojo D. P.. Veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, todėl pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 137 str. nėra.

Apeliantas taip pat prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. arba į BK 137 str. ir bausmės vykdymą atidėti remiantis BK 75 str. Pažymėtina, kad BK 75 str., kuriame įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, 1 dalyje nurodytos imperatyvios sąlygos, kuriomis apribotas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas. BK 75 str. 1 d. numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 4 metams arba ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju A. J. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 135 str. 1 d., yra priskiriamas prie sunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), perkvalifikuoti pagal kitus BK str. kaip pasisakyta anksčiau nėra pagrindo, todėl ir BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.