Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant prokurorui J. P., kaltinamojo gynėjui advokatui R. J., nukentėjusiajai D. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Gruzijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), teistas: 1998-11-02 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 112 str. 1 d., 214 str. 2 d., 116 str. 1 d., 214 str. 1 d., laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmes atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. sunkiai sužalojo žmogų: jis 2009 m. gruodžio 7 d. apie 19.20 val., Klaipėdoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia ranka smogė vieną kartą D. P. į kaklą, ko pasėkoje pastarajai buvo padarytas kairės vidinės miego arterijos sužalojimas, sukėlęs patologinį kanalą (fistulę) tarp miego arterijos ir akytojo ančio, dėl ko ji buvo sunkiai suluošinta (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.12).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. iš dalies prisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2009 m. gruodžio 7 d., buvo bute pas savo buvusią sugyventinę D. P.. Tarp jų kilusio žodinio konflikto metu jis jai pareiškė, kad įtaria jog ši miega su savo sūnumi, o kai D. P. pasakė, kad taip, miega, jis labai susijaudinęs ir sumišęs dėl to ką išgirdo, dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai D. P. vieną smūgį į veidą nuo kurio ji nukrito ant žemės, o krisdama dar trenkėsi į šalia buvusią spintelę ir susižalojo. Sutinka su nukentėjusiosios D. P. ir Valstybinės ligonių kasos pareikštais civiliniais ieškiniais.

Motyvuojamoji dalis

Be paties teisiamojo prisipažinimo jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. P. parodė, kad kaltinamasis A. J., kuris yra jos buvęs sugyventinis, 2009 m. gruodžio 7 d. apie 19.00 val., užėjo į svečius pas ją į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kaltinamajam A. J. ruošiantis išeiti tarp jų kilo žodinis konfliktas, kaltinamasis pasakė nukentėjusiajai, kad jis įtaria, jog ši miega su savo sūnumi. Išgirdusi šiuos kaltinamojo prasimanymus, D. P. paprašiusi, kad kaltinamasis tuoj pat išeitų iš buto lauk ir čia daugiau nesilankytų ir jai stovint virtuvėje, A. J. ranka jai sudavė smūgį į sprandą, pataikydamas į kaklo šoną. Nuo suduoto smūgio ji krito, o griūdama dar galva atsitrenkė į spintelę. Nukentėjusioji paneigė, kad kaltinamajam pasakė, kad ji miega su sūnumi. Tiesiog jam pasakė, kad tai jis taip sugalvojo ir jai nieko į tai nereikia aiškinti, nes pats kaltinamasis savaip interpretavo jos žodžius ir tariamai išgirdo tai ką norėjo išgirsti, prasimanydamas savo išgalvotus dalykus, apie jos santykius su sūnumi. Kadangi šias aplinkybes jis prasimanė, todėl jam nebuvo jokio pagrindo dėl to jaudintis ar būti didžiai susijaudinus. Pareiškė, kad atsisako kaltinamajam pareikšto civilinio ieškinio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. K. parodė, kad D. P. yra jos kaimynė. 2009 m. gruodžio 7 d. eidama link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pamatė, kaip iš laiptinės išbėgo A. J. ir įsėdęs į mašiną dideliu greičiu nuvažiavo. Įėjusi į laiptinę joje sutiko D. P., kuri pasakė, kad ją sumušė A. J. sudavę smūgį jai į kaklą. Dėl ko ji griuvo ir dar galva atsitrenkė į spintelę, o po to nukrito ant grindų. Užėjusi pas D. P. į butą pamatė, kad bute viskas išvartyta. D. P. jai pasakė, kad nuo gauto smūgio jai svaigsta ir skauda galva, todėl ją nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jai diagnozavo galvos smegenų sukrėtimą. J. ją persekiojo, sekdavo su kuo ir kur būna, per žiūronus iš kitos namo pusės stebėdavo ką P. veikia namuose. Jis ją visaip žemino. Viena iš tokio žeminimo aplinkybių buvo jo sugalvota versija, kad P. miega su savo sūnumi ir šiuos prasimanymus skleidė kitiems, taip ją norėdamas pažeminti. Be to, J. jai priekaištavo, kad ji jam neištikima, todėl D. P. gyventi su tokiu žmogumi buvo pasidarę nebeįmanoma. Dėl patirto sužalojimo, D. P. ilgai buvo gydoma, nes jai padarytas sužalojimas buvo sunkus ir pavojingas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad D. P. yra jo mama ir jis gyvena pas ją bute (duomenys neskelbtini). 2009 m. gruodžio 7 d. apie 18.00-19.00 val., į svečius užėjo buvęs mamos sugyventinis A. J.. Apie 19.00 val. jis, A. P., išvedė į lauką pavedžioti šunį, o už 10-15 min. grįžęs rado mamą susiėmusią už galvos ir ji pasakė, kad A. J. jai sudavė smūgį į galvą. Buvo iškviesta policija, bet J. jau buvo iš buto pabėgęs. Kaimynė E. K. tą patį vakarą išvežė mamą į ligoninę, nes po patirto smurto jai pablogėjo labai sveikata. J. įtarinėdavo mamą dėl jos neištikimybės su kitais vyrais, nors pats toks buvo neištikimas su kitomis moterimis, be to buvo prasimanęs, kad jis miega su savo mama. Šiuos dalykus jis išgalvojo todėl, kad parodytų kitiems, kad dėl išsiskyrimo su mano mama, nebūtų jo kaltės, todėl jis ir ieškojo nebūtų ir išgalvotų priežasčių.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G.1955/09 (03) nurodyta, kad D. P. nustatytas kairės vidinės miego arterijos sužalojimas, kuris remiantis 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12. punktu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l 5-9).

Tokiu būdu, A. J. kaltė padarius kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d., pilnai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Kaltinamasis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau teigia nenorėjęs to padaryti, o viskas įvyko dėl nukentėjusiosios pasakytų žodžių, kad ji miega su sūnumi, dėl ko jis labai susijaudino. Kaltinamojo advokatas tuo pagrindu prašo kaltinamojo veiką perkvalifikuoti iš LR BK 135 str.1 d. į LR BK 136 str., nes kaltinamasis nukentėjusiąją sužalojo staiga labai susijaudinęs dėl jos pasakytų žodžių.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 136 straipsnį turi būti nustatyta šių sąlygų visuma. Pirma sąlyga kaltininko nusikalstamus veiksmus, kuriais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį yra nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Antra sąlyga yra didelis susijaudinimas, kuris kyla dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų. Trečia sąlyga – kaltininko veiksmai turi būti greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį, ir nors įstatymas nenustato laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, tęsiasi trumpą laiko tarpą. Tik esant šių sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas staiga labai susijaudinus.

Pagal teismų praktiką neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdami, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką – atsižvelgiama taip pat į jo individualias savybes.

Nukentėjusioji D. P. teisiamojo posėdžio metu paneigė, kad ji konflikto metu pasakė A. J. mieganti su sūnumi. Ši aplinkybė paties A. J. buvo kartojama nuolat ir anksčiau, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji D. P., liudytojai E. K., A. P. bei taip tvirtino ir pats kaltinamasis, todėl ši aplinkybės nebuvo ta priežastis, dėl kurios kaltinamasis galėjo staiga labai susijaudinti. Kaltinamojo nurodyta nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybė negali būti laikoma tokia, kad blaiviai mąstantis ir realiai situaciją įvertinatis asmuo dėl žodinio konflikto taip nesivaldytų. Kitų aplinkybių, kurios kaltinamajam iššauktų ar sukeltų didžiulį susijaudinimą ar afektinę būklę, šios bylos tyrimo metu nenustatyta. Tokiu būdu, ištirtomis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusioji D. P. jokių neteisėtų ar itin įžeidžiančių kaltinamąjį ar jo artimą asmenį poelgių ar veiksmų neatliko. Priešingai, būtent kaltinamasis pirmas pavartojo intensyvų žodinį konfliktą nukentėjusiosios atžvilgiu. Taigi nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją sąlygojo staiga kilusi afektinė tyčia kaip greitas atsakas į neteisėtus ar itin įžeidžiančius nukentėjusiosios veiksmus, kurių nustatyta ir nebuvo. Kaltinamasis, nors ir teigia, kad nenorėjo būtent tokių pasekmių, kurios kilo, tačiau suduodamas smūgį nukentėjusiajai į kaklą turėjo suvokti tokio smūgio pavojų ir galimas pasekmes. A. J. tyčia sužalojo žmogų, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d.

Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, todėl keisti kaltinamojo veiksmų kvalifikavimą iš LR BK 135 str. 1 d. į LR BK 136 str. nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytus nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis A. J. nusikalto būdamas anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, teistumas išnykęs, įvykdytas vienas tyčinis, pavojingas visuomenei smurtinis nusikaltimas, priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam A. J. skirtina LR BK 135 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Teismas nenustatė pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį arba BK 62 straipsnį ir kaltinamajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kuri nustato tik laisvės atėmimą iki dešimties metų. Nustatydamas A. J. skirtinos laisvės atrėmimo bausmės terminą, teismas vadovaujasi LR BK 50 straipsnio 2 dalyje nustatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (trims mėnesiams), teismas padarė išvadą, kad šis terminas turi būti nustatytas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei bausmės numatytos sankcijoje vidurkis.

Nukentėjusioji D. P. dėl padarytų sužalojimų patyrė turtinę žalą, kurią sudaro gydymo išlaidos, todėl pareiškė 1350 Lt civilinį ieškinį dėl šios žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareiškė, kad atsisako pareikšto civilinio ieškinio, todėl priimtinas nukentėjusiosios D. P. atsisakymas nuo ieškinio.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 76667.87 Lt civilinį ieškinį dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios D. P. gydymu (b.l. 15-16). Šis ieškinys pagrįstas, įrodytas kaltinamojo D. J. kaltės įrodymais bei pateikta pažyma dėl žalos dydžio paskaičiavimo ir sąmatos, todėl yra tenkintinas pilnai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2013-01-10 nutarimu laikinai apribotos (6 mėn. laikotarpiui) A. J. nuosavybės teisės į keleivinį automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1996-12-19, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Į banko sąskaitą NR. (duomenys neskelbtini) esančią „Swedbank“, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB DNB bankas, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančia AB „Ūkio bankas“ (b. l. 110-114). Šis prokuroro nutarimas turi būti panaikintas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi tiek nurodytas automobilis, tiek nurodytos banko sąskaitos, žalos atlyginimo procesui pagal pareikštus byloje civilinius ieškinius, įtakos neturės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d., jį nuteisti ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. J. suimti ir vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Valstybės ligonių kasos pareikštą 76667.87 (septyniasdešimt šešių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt septynių litų 87 centų) civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir šios žalos atlyginimą priteisti iš A. J..

Priimti nukentėjusiosios D. P. atsisakymą nuo A. J. pareikšto 1300 litų civilinio ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio procesą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2013-01-10 nutarimą, kuriuo laikinai apribotos (6 mėn. laikotarpiui) A. J. nuosavybės teisės į keleivinį automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1996-12-19, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Į banko sąskaitą NR. (duomenys neskelbtini) esančią „Swedbank“, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB DNB bankas, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančia AB „Ūkio bankas“ (b. l. 110-114), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.