Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB „Citadele bankas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (LR CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju antstolė V. Š., vykdydama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. išduotą nutartį Nr. 2-3757-394/2011 dėl 95 801,83 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės S. M. išieškotojo AB „Citadele bankas“ naudai, nustatė, kad skolininkė neturi asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl 2014-11-26 Patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (50 b. l.). Pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, jog tarp skolininkės ir jos vyro yra sudaryta Povedybinė sutartis, tačiau pareiškėjas AB „Citadele bankas“ su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). LR CK 3.102 straipsnio 1 dalis numato, kad iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta Vedybų arba Povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). LR CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.

Nagrinėjamos bylos atveju S. M. ir J. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 16 d. sutuoktiniai sudarė Povedybinę sutartį (60–65 b. l.). Iš povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad kilnojamais ir nekilnojamasis turtas (turtinės teisės, vertybiniai popieriai, pensijų fondai, investicinio draudimo lėšos, prievolės, pajamos, pervestos į sutuoktiniui priklausančią banko sąskaitą ar gautos grynais pinigais ir kt.) kuris bus įgytas po šios sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu ir/arba registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas ir/arba registruotas, asmeninė nuosavybė, o prisiimtos prievolės bus asmeninėmis prievolėmis (2.3 p.). Šalys Povedybinės sutarties 2.1. punkte taip pat susitarė, kad kilnojamais ir nekilnojamasis turtas (turtinės teisės, vertybiniai popieriai, prievolės, pajamos ir kt.) įgytas, o prievolės prisiimtos iki santuokos įregistravimo vieno iš sutuoktinių vardu ir /arba registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe ir asmeninėmis prievolėmis, t. y. šiame punkte nurodyto turto ir prievolių teisinis režimas nėra keičiamas (61 b. l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkės S. M. prievolė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. išduotą nutartį Nr. 2-3757-394/2011 dėl 95 801,83 Lt skolos išieškojimo išieškotojo AB „Citadele bankas“ naudai yra kilusi 2011 metais, t. y. iki jos santuokos su J. M. sudarymo (2014-06-29), todėl yra asmeninė S. M. prievolė, kuri turi būti vykdoma iš jos asmeninio turto, vadovaujantis Povedybinės sutarties 2.1 punktu.

Esant sudarytai ir nenuginčytai 2014-12-16 S. M. ir J. M. Povedybinei sutarčiai, nustatančiai, kad S. M. kilnojamas ir nekilnojamas turtas, pajamos bei prievolės gautos po 2014-12-16 Povedybinės sutarties sudarymo yra jos asmeninė nuosavybė, nėra pagrindo S. M. prievolių išieškojimą vykdyti iš asmeninio jos sutuoktinio J. M. turto. Prievolės ir pajamos, kurias J. M. gavo po 2014-12-16 Povedybinės sutarties sudarymo yra asmeninė jo nuosavybė (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nutartis c. b. Nr. 2S-1225-450/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartis c. b. Nr. 2S-1667-160/2013).

Byloje nėra duomenų, kad Povedybinė sutartis yra ginčijama ar nuginčyta, todėl yra galiojanti. Povedybinė sutartis taip pat buvo įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre, t.y. buvo išviešinta tretiesiems asmenims (71 b. l.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. M. prisiimtos prievolės iki jos santuokos su J. M. sudarymo yra jų asmeninės, todėl teismas negali nustatyti skolininkės dalies jos sutuoktinio gaunamų pajamų dalyje, yra pagrįstos ir teisingos.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.