- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1417-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11067-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Lina Žemaitienė, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bulius“
- Ieškovas
- Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Šliumpienės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bulius“ ir su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Hulana“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1124-608/2024 pagal ieškovės Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bulius“ dėl įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypo dalį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Hulana“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Bulius“ ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš jo pašalinant visą atsakovės turtą, įskaitant visą lauko kavinės įrangą (gėrimų / maisto išdavimo kioską, terasą, staliukus, kėdes, krėslus, skėčius, atitvarus, vazonus, šiukšliadėžes, dekoracijas ir kt.) ir nuo minėtame žemės sklype esančio pastato iki lauko kavinės kiosko einantį elektros oro kabelį.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, neturėdama jokio teisinio pagrindo, yra neteisėtai užėmusi ginčo žemės sklypo dalį, joje įsirengusi lauko kavinę, užimančią apie 212 kv. m plotą, kur vykdo viešojo maitinimo veiklą, ir nesutinka žemės sklypo atlaisvinti. Atsakovės lauko kavinė, jos užimamas plotas bei faktas, kad lauko kavinėje yra aptarnaujami lankytojai, yra užfiksuota antstolio G. B. 2023 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 40/23/1241. Ieškovė minėtą žemės sklypą valdo pagal 2022 m. gegužės 18 d. panaudos sutartį ir 2022 m. lapkričio 16 d. susitarimą pakeisti sutartį, ieškovės valdomo žemės sklypo ribos matomos www.regia.lt žemėlapio ištraukoje. Ieškovė bent keturis kartus raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama atlaisvinti neteisėtai užimamą žemės sklypo dalį, tačiau atsakovė savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, žemės sklypo neatlaisvino ir toliau neteisėtai vykdo lauko kavinės veiklą. Žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas su dabartinėmis ribomis nekilnojamojo turto registre dar nuo 2022 m. birželio 21 d., o apie žemės sklypo formavimo procesą buvo viešai skelbiama Žemėtvarkos dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. liepos 12 d. lauko kavinė aprūpinama elektra per oro kabelį, nutiestą nuo žemės sklype esančios kabelių spintos Nr. (duomenys neskelbtini) iki lauko kavinės kiosko. ESO nutraukė elektros energijos tiekimą minėtu kabeliu nuo 2023 m. birželio 26 d., tačiau paties kabelio demontuoti neturi teisės, kadangi kabelis priklauso atsakovei. Nutraukus elektros tiekimą, atsakovė ir toliau vykdo neteisėtą lauko kavinės veiklą, prisijungusi generatorių. Žemės sklypas yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių teritorijoje, dėl ko projektuojant ir atliekant statybos darbus žemės sklype reikalinga atlikti specialistų nustatytos apimties archeologinius tyrimus. Ieškovė su UAB „Processoffice“ yra sudariusi 2022 m. liepos 5 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) pastato komplekso ir jo prieigų (duomenys neskelbtini) projektavimo darbo ir projekto vykdymo priežiūros darbų, tačiau ieškovė negali sudaryti sąlygų projektuotojo darbų atlikimui dėl to, kad atsakovės lauko kavinė neteisėtai užima dalį žemės sklypo.
3. Atsakovė UAB „Bulius“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, jog ji neturinti pagrindo naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje įrengta lauko kavinė, todėl nėra pagrindo atsakovę iškeldinti. Atsakovė žemės sklype pagal Vilniaus miesto savivaldybės leidimą savo lėšomis pastatė lauko kavinę, joje veiklą vasaros sezono metu vykdo nuo 2020 m. ir toliau ketinio ją tęsti, nepriklausomai nuo to, kad pasikeitė žemės sklypo valdytojas. Prieš statant lauko kavinę ir investuojant lėšas atsakovei nebuvo nurodyta, kad tai tik laikinas sprendimas ir veikla galės būti vykdomą vos trejetą metų. Tokiu atveju atsakovė nebūtų investavusi į lauko kavinės veiklą. Atsižvelgiant į tai, jog su atsakove kelerius metus vyko bendradarbiavimas, lauko kavinė nebuvo išmontuojama, atsakovė turi teisėtą lūkestį toliau tęsti veiklą ir jai turi būti suteikta teisė nuomotis žemės sklypo dalį, kurioje atsakovės lėšomis įrengta lauko kavinė.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Hulana“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad jis ir atsakovė 2024 m. kovo 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria trečiasis asmuo įsigijo iš atsakovės ginčo lauko kavinę su visais lauko kavinėje esančiais baldais, įrenginiais ir kitais daiktais bei bet kokiais kitais priklausiniais. Ieškovė reikalauja su ginčo turtu nesusijusią atsakovę jį pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-1043-1098/2024, kurioje atsakovė reikalauja įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT) prašymą dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo nagrinėti iš naujo. Trečiasis asmuo palaikė kitus atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš jo pašalinant visą atsakovės turtą, įskaitant visą lauko kavinės įrangą (gėrimų / maisto išdavimo kioską, terasą, staliukus, kėdes, krėslus, skėčius, atitvarus, vazonus, šiukšliadėžes, dekoracijas ir kt.) ir nuo minėtame žemės sklype esančio pastato iki lauko kavinės kiosko einantį elektros oro kabelį; priteisė iš atsakovės ieškovei 110 Eur žyminio mokesčio ir 7 000,97 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms, iš viso 8 581,17 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 21,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad atsakovės teisė įrengti bei eksploatuoti lauko kavinę ieškovės panaudos teise valdomame žemės sklype galioja ne ilgiau, kaip iki 2021 m. lapkričio 2 d., nes 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutartyje, iš kurios kylančias UAB „Gurmeda“ teises ir pareigas perėmė atsakovė, buvo šalių susitarta, kad sutartis galioja iki 2018 m. lapkričio 1 d. su galimybe pratęsti sutartį vieną kartą ir ne ilgesniam nei trijų metų terminui. Teismas taip pat nustatė, kad, pagal nurodytas sutarčių sąlygas, įtvirtintas 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties 6 punkte bei trišalės sutarties dėl 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties teisių ir pareigų perleidimo 6 punkte, sutarties ir vasaros lauko kavinės eksploatavimo terminas, taikomas ir atsakovei, kaip teisių perėmėjui, negali būti ilgesnis, nei iki 2021 m. lapkričio 2 d., o pasibaigus sutarties terminui, per 7 kalendorines dienas nuo vasaros lauko kavinės eksploatavimo termino pabaigos kavinės konstrukcijos ir baldai turi būti išardyti ir išvežti. Teisė tiesti ir naudoti, funkcionuoti elektros kabelį, numatyta NŽT 2017 m. balandžio 10 d. sutikime dėl 0,4 kV elektros tinklų pagal pateiktą inžinerinių tinklų planą tiesimo / statybos valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vasaros lauko kavinei ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini) aptarnauti, pasibaigė suformavus žemės sklypą 2022 m. birželio 7 d. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė ieškovės pagal panaudą valdomame žemės sklype neturi teisės vykdyti lauko kavinės veiklos, taip pat eksploatuoti lauko kavinės statinių ir įrenginių, tačiau jų nepašalina ir tuo pažeidžia ieškovės valdymo teisę, todėl ieškovė turi teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti jos valdymo teisės pažeidimą.
7. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties, iš kurios kylančias teises ir pareigas perėmė atsakovė, trišale sutartimi dėl 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties teisių ir pareigų perleidimo, 7 punkte nustatyta, kad šioje sutartyje numatytos įmonės teisės ir pareigos gali būti perduotos tretiesiems asmenims tik gavus rašytinį savivaldybės administracijos sutikimą. Nagrinėjamu atveju tokio sutikimo nebuvo. Be to, pagal savivaldybės patvirtintus reikalavimus lauko kavinėms, Vilniuje leidimai lauko kavinėms Vilniuje išduodami tik Vilniaus miesto savivaldybės valdomose teritorijose. Suformavus žemės sklypą ir jį perdavus valdyti patikėjimo teise NŽT, šis žemės sklypas apskritai negali būti naudojamas lauko kavinių veiklai. Taigi, 2023 m. kovo 12 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi, nepriklausomai nuo to, ar ši sutartis buvo sudaryta 2023 m., ar 2024 metais (atsakovė tvirtina, kad joje dėl rašymo apsirikimo nurodyti neteisingi sutarties sudarymo metai), atsakovė negalėjo perleisti lauko kavinės, t y. daugiau teisių, nei ji pati turėjo sutarties sudarymo dieną, nes jos teisė eksploatuoti lauko kavinę buvo pasibaigusi dar 2021 m. lapkričio 2 d. iki sutarties su UAB „Hulana“ sudarymo. Taigi, minėta sutartimi atsakovė galėjo perleisti tik kilnojamas lauko kavinės statybines konstrukcijas, bet ne lauko vasaros kavinę, su teise į tam tikrą valstybinės žemės sklypo dalį, kaip turtinį vienetą. Ieškovės panaudos teise valdomame žemės sklype lauko kavinės veikla negalėjo būti vykdoma nuo šio sklypo suformavimo ir perdavimo valdyti patikėjimo teise NŽT. Atsakovė, užimdama minėto žemės sklypo dalį jai priklausančiais laikinais statiniais nuo 2022 m. birželio 7 d. vykdo tęstinį ieškovės valdymo teisės pažeidimą, todėl būtent atsakovei tenka pareiga šį pažeidimą pašalinti.
8. Teismas taip pat nurodė, kad iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) 2023 m. spalio 10 d. rašto matyti, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2023 m. gegužės 16 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ginčo adresu ir užregistravo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo pietvakarinėje dalyje yra įrengtas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento rekonstruotas II grupės nesudėtingas plokščias horizontalus inžinerinis statinys – pietvakarinės dalies trinkelių aikštelė į 69 kv. m. ploto medinių konstrukcijų terasą (aukštis nuo trinkelių viršaus iki medinių grindų viršaus 0,32 m, kiti matmenys nurodyti schemoje) su metalinių konstrukcijų 2,65 m aukščio stogine, kurios stogas dengtas tentu ir metalo lakštų 2,96 m aukščio kiosku (paviljonu), kurio šešių kraštinių ilgis po 2,26 m. Savininkui (atsakovei UAB „Bulius“) buvo surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei privalomais nurodymas per 6 mėnesius iki 2024 m. balandžio 6 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ginčo adresu.
9. Teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo teisės perleisti neteisėtos statybos statinių, todėl tokia pirkimo–pardavimo sutartis įgijėjui UAB „Hulana“ negali sukurti nuosavybės teisės į neteisėtos statybos objektą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neturi teisės naudotis ieškovei pagal panaudos sutartį suteikto valstybinio žemės sklypo dalimi. Aplinkybė, jog atsakovė yra kreipusis į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo lauko kavinės statiniams eksploatuoti ir kitoje civilinėje byloje ginčija NŽT sprendimą dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės sutartį, nesuteikia atsakovei jokių teisių į ieškovės pagal panaudos sutartį valdomą žemės sklypą. Pagrindas atsakovei eksploatuoti lauko kavinę yra išnykęs, pasibaigus aukščiau nurodytam sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe terminui. Naudodama valstybinį žemės sklypą be jokio įstatymu ar sutartimi nustatyto pagrindo lauko kavinės statiniams ir įrenginiams atsakovė pažeidžia ieškovės kaip panaudos gavėjo teisę valdyti ir naudoti pagal panaudą jai suteiktą žemės sklypą pagal panaudos sutartyje nustatytą paskirtį, todėl ieškinys tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Balius“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo lauko kavinė pastatyta teisėtai, atsakovė teisėtai naudojo ginčo žemės sklypą ir turi teisę toliau juo naudotis. Atsakovei dėl ginčo lauko kavinės teisėtumo jokių pretenzijų niekada nebuvo reiškiama. Atsakovė, būdama įsitikinusi, jog teisėtai naudojasi ginčo žemės sklypu ir turi teisę jį toliau nuomotis, pateikė prašymą NŽT dėl ginčo žemės sklypo nuomos. Nors NŽT atsakovės prašymo netenkino, atsakovė NŽT sprendimą yra apskundusi teismui ir byloje įrodinėjama ginčo lauko kavinės savininko teisė nuomotis žemės sklypo dalį, reikalingą ginčo lauko kavinei eksploatuoti.
1.2. Atsakovė ginčo žemės sklype, vadovaudamasi sudarytomis sutartimis, valdė ginčo lauko kavinę, joje veiklą vasaros sezono metu jau vykdo nuo 2020 m. ir toliau ketino ją tęsti. Nepaisant to, kad pasikeitė žemės sklypo valdytojas, atsakovei valstybės suteiktas lūkestis vykdyti veiklą negali būti ignoruojamas, prieš investuojant lėšas į ginčo lauko kavinę atsakovei nebuvo nurodyta, kad tai tik laikinas sprendimas ir veikla galės būti vykdoma vos trejetą metų. Tokiu atveju atsakovė nebūtų investavusi į ginčo lauko kavinės įrengimą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės byla prieš NŽT neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje. Kitoje byloje pareikštu ieškiniu prieš NŽT atsakovė prašo įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl kitos paskirties naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu. Tai reiškia, kad tenkinus atsakovės reikalavimą, ginčo žemės sklypo dalis atsakovei bus išnuomota ir neliks jokio pagrindo atsakovę iškeldinti. Taigi byloje yra susiklosčiusi tokia situacija, kai teismo sprendimas byloje prieš NŽT turės privalomąją reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Dėl to nagrinėjama byla turėjo būti sustabdyta iki tol, kol teismas išspręs ginčą tarp atsakovės ir NŽT dėl atsakovės teisės į ginčo žemės sklypo nuomą. Tarp nagrinėjamos bylos ir bylos prieš NŽT yra ryšys ir byloje prieš NŽT nustatyti faktai, t. y., atsakovė turi teisę nuomotis ginčo žemės sklypą, turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamai bylai, nes tik nustačius, kad atsakovė naudotis ginčo žemės sklypu teisės neturi, bus galima ją iškeldinti. Atsakovė prašymą dėl bylos sustabdymo taip pat buvo pateikusi, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo lauko kavinės nuosavybės teisė neperėjo UAB „Hulana“. Ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu, 2024 m. kovo 12 d. atsakovė ir UAB „Hulana“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Hulana“ iš atsakovės įsigijo ginčo lauko kavinę. Susiklosčius tokiai situacijai, ginčo lauko kavinė nuosavybės teise nebepriklauso atsakovei, o atsakovė jokių teisių ir pareigų ginčo lauko kavinės atžvilgiu įgyvendinti nebegali. Atitinkamai, atsakovė negali būti įpareigota ginčo lauko kavinę nugriauti, tai atlikti gali išimtinai tik UAB „Hulana“. Pardavimo sutartyje niekur nėra nurodyta, kad atsakovė perleidžia savo teises pagal sutartį, ar kad perleidžia teisę naudotis ginčo žemės sklypu. Pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleista ginčo lauko kavinė kaip turtas, kurį teismas pripažino kaip galimą perleisti objektą. Esant tokiai išvadai, pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti ir vykdytina, o ginčo žemės sklypo nuomos klausimas yra sprendžiamas kitoje byloje (byla prieš NŽT), kurioje UAB „Hulana“ neskundžiama teismo nutartimi buvo pripažinta tinkamu ieškove. Palikus galioti sprendimą, susidaro situacija, kai teismuose priimami skirtingi sprendimai tuo pačiu klausimu.
1.5. VTPSI surašytas savavališkos statybos aktas pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, juo nebuvo galima vadovautis. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2200-1169/2024 atsakovės ieškinys dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo buvo patenkintas. Tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pagrindo vadovautis VTPSI surašytas savavališkos statybos aktu ir taikyti CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą vertinant pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumą.
1.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog UAB „Hulana“ aktyviai dalyvavo procese ir save laikė tinkama atsakove. Tai reiškia, jog UAB „Hulana“ šiuo metu save laiko Lauko kavinės savininke, įsigijusia Lauko kavinę bei ją valdančia, o taipogi, ir vieninteliu subjektu, turinčiu teisę Lauko kavinę pašalinti.
Šalies argumentai
11. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Hulana“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ginčo lauko kavinė žemės sklype stovi nuo 2020 m., joje buvo vykdoma veikla. Vilniaus miesto savivaldybė nuolat išduodavo ginčo lauko kavinės savininkams (tiek atsakovei, tiek prieš ją buvusiems savininkams) leidimus joje vykdyti veiklą. Tad lauko kavinė žemės sklype atsirado teisėtai. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-1043-1098/2024, kurioje atsakovė reikalauja įpareigoti NŽT prašymą dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo nagrinėti iš naujo. Šios bylos pagrindas –žemės sklype stovi lauko kavinė, kuri priklausė atsakovei (o dabar trečiajam asmeniui), todėl turi būti sudaryta sutartis dėl žemės sklypo nuomos. Šiuo metu lauko kavinę, kuri šiuo metu stovi ginčo žemės sklype, iš atsakovės nusipirko trečiasis asmuo.
2.2. Sprendimas yra priimtas suabsoliutinant įrodymus, jų visapusiškai neįvertinus ginčo kontekste, todėl sprendimas yra neteisėtas, dalies įrodymų pirmosios instancijos teismas neįvertino, kas lėmė neteisingą ginčo išsprendimą. Įrodymų vertinimo taisyklės buvo iš esmės pažeistos ir priimtas neteisingas sprendimas.
2.3. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nėra ginčijama, ji yra galiojanti ir vykdoma, t. y. turtas, kuris šia sutartimi parduotas, priklauso trečiajam asmeniui. Paliekant sprendimą galioti, būtų sukurta neįprasta teisinė situacija, kai šalių sudaryta sutartis nėra nuginčyta (ar net ginčijama), tačiau su jos nuginčijimu nesusijusioje byloje priimtas sprendimas sukuria tos sutarties negaliojimo teisinius padarinius (sprendimu iš esmės pasisakoma apie sutarties negaliojimą, nors tam nėra jokio pagrindo). Dar daugiau, tokiu sprendimu atsakovė yra įpareigojamas atlikti veiksmus su turtu, kuris priklauso išimtinai trečiajam asmeniui. Teismas neturi jokio pagrindo įpareigoti atsakovę daryti poveikį svetimam turtui, toks sprendimas ir įpareigojimas yra ydingas. Netinkamai šaliai pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovė turėjo galimybę pakeisti šalį civiliniame procese, tačiau pati nusprendė nesinaudoti šia teise, tuo pačiu prisiimdamas riziką patirti su tuo susijusias teisines pasekmės – ieškinio atmetimą.
2.4. Pirmosios instancijos teismas lauko kavinę, kuri buvo perleista, apibūdino kaip teisių ir pareigų visumą, kylančią iš buvusių turto savininkų susitarimų su savivaldybe. Toks aiškinimas yra ydingas. Juolab, kad sprendime taip pat pabrėžiama, jog atsakovė turėjo teisę trečiajam asmeniui perleisti turtą. Būtent turtas trečiajam asmeniui ir buvo perleistas. Trečiasis asmuo neįgijo jokių teisių dėl turto dislokavimo kokioje nors vietoje – šiuo tikslu trečiasis asmuo perėmė teises ir pareigas iš atsakovės civilinėje byloje Nr. e2‑1043‑1098/2024. Šią bylą trečiajam asmeniui laimėjus, NŽT turės su trečiuoju asmeniu sudaryti nuomos sutartį. Tuo pačiu pastebėtina, jog kitoje civilinėje byloje dėl tų pačių aplinkybių (lauko kavinės savininko pasikeitimo) atsakovė procese buvo pakeista į trečiąjį asmenį (kas nagrinėjamoje byloje buvo nepagrįstai nepadaryta).
2.5. VTPSI surašytas savavališkos statybos aktas sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, tad juo nebuvo galima vadovautis. Dar daugiau, šio apeliacinio skundo rašymo metu minėtas aktas jau yra panaikintas – jis buvo apskųstas byloje Nr. e2-2200-1169/2024 ir priimtu sprendimu panaikintas kaip nepagrįstas. Taigi tiek sprendimo metu, tiek šiuo metu nėra objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti draudimo atsakovei perleisti turtą trečiajam asmeniui.
2.6. Kadangi ginčo lauko kavinė, kai buvo statoma žemės sklype, buvo pastatyta teisėtai, šiuo metu vyksta byla dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ir trečiajam asmeniui bylą laimėjus būtų sudaryta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis, turtas, esantis žemės sklype, nepriklauso atsakovei, todėl ji to turto pašalinti ir atlaisvinti žemės sklypo negali (ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui), sprendimas yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas.
Atsiliepimas
12. Ieškovė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Bulius“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ginčo lauko kavinės savininkas (atsakovė) negali įgyti nuomos ar kitokios naudojimosi ginčo žemės sklypu teisės. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomota tik nuolatinio (ne laikinojo) statinio, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Lauko kavinė nėra teisėtas nuolatinis statinys, taip pat nėra registruota Nekilnojamojo turto kadastre, todėl jos turėjimas nuosavybės teise nesuteikia teisės išsinuomoti valstybinio ginčo žemės sklypo dalį. Be to, ieškovė naudojasi ir valdo visą žemės sklypą panaudos teise pagal 2022 m. gegužės 18 d. panaudos sutartį ir 2022 m. lapkričio 16 d. susitarimą pakeisti sutartį, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
3.2. Kol galioja ieškovės teisė valdyti ir naudoti visą ginčo žemės sklypą, joks kitas asmuo negali įgyti teisės tą patį žemės sklypą (ar kurią nors jo dalį) valdyti ir / ar juo naudotis. Taigi, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo negali įgyti nuomos ar kitokios naudojimosi žemės sklypu teisės, atitinkamai negali žemės sklype laikyti jokio turto. Atsakovė neturi teisės būti statytoja, nes negali atitikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, o tai reiškia, kad atsakovė negali turėti teisėtų statinių ginčo žemės sklype. Neturint teisėtai pastatyto ir įgyto statinio, nėra jokio pagrindo įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu.
3.3. Lauko kavinės perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, o ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Tai, kad ginčo lauko kavinė yra nekilnojamasis daiktas pripažįsta tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo. Be to, tai, kad lauko kavinė yra nekilnojamasis daiktas yra užfiksavusi ir VTPSI. Byloje yra pateikta informacija apie VTPSI priimtus sprendimus, kuriais užfiksuota ginčo lauko kavinės savavališka statyba, žyma apie savavališką statybą taip pat registruota Nekilnojamojo turto registre ir taip pat prieinama Infostatybos sistemoje (planuojustatau.lt). Tuo tarpu perleidimo sutartyje teisės į ginčo žemės sklypą neaptartos ir net negalėtų būti aptartos, nes jokia atsakovė teisė naudotis ginčo žemės sklypu ar jo dalimi neegzistuoja ir perleidimo sutarties sudarymo metu neegzistavo. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų išdėstytus perleidimo sutarties negaliojimo pagrindus.
3.4. Pripažinus, kad perleidimo sutarties negaliojimas gali būti konstatuotas tik ją nuginčijus pagal pareikštą ieškinį civilinio proceso tvarka, būtų užkrauta neproporcinga ir neadekvati našta ieškovei. Atsakovė ir trečiasis asmuo tarpusavyje ar dar su kitais trečiaisiais asmenimis gali sudaryti neribotą skaičių analogiškų sutarčių, o visų jų ginčijimas ir atitinkamai žemės sklypo valdymo teisių gynimas taptų neįmanomu. Be to, įstatymo nėra reikalaujama tokią sutartį atskirai nuginčyti. Perleidimo sutartis nėra registruota viešame registre, taigi papildomai dar ir šios teisės normos pagrindu ji nesukelia teisinių pasekmių ieškovei. Byloje nėra ginčo, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ginčo lauko kavinė priklausė atsakovei. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus dėl pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo, ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui – neteisėtai ginčo žemės sklype stovinčios lauko kavinės savininkui UAB „Bulius“. Dėl to būtent atsakovė ir turi pareigą ginčo žemės sklypą atlaisvinti.
3.5. Atsakovė melagingai nurodo, kad VTPSI priimti sprendimai dėl ginčo lauko kavinės statybos neteisėtumo (savavališkos statybos aktas ir du privalomieji nurodymai) yra neįsiteisėję, bei, kad buvo panaikinti. Priešingai, jie galioja nuo pat jų priėmimo ir išlieka galiojantys šio atsiliepimo pateikimo metu. Kaip nurodo atsakovė, dėl VTPSI lauko kavinės atžvilgiu priimtų aktų pagal atsakovės pateiktą ieškinį yra iškelta ir pirmąja instancija jau išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2200-1169/2024. Sprendimas minėtoje byloje yra apskųstas apeliacine tvarka. Šioje byloje panaikindamas VTPSI priimtus aktus pirmosios instancijos teismas niekaip nepaneigė ginčo lauko kavinės statybos neteisėtumo (netgi priešingai – sprendimo tekste patvirtino, kad ginčo lauko kavinės rekonstrukcijai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas). Teismui pritrūko pagrįstumo tik dėl statybos rūšies, kuri konstatuota VTPSI aktais (teismas nesutiko, kad tai rekonstrukcija, o ne nauja statyba). Bet kuriuo atveju, šis klausimas bus sprendžiamas apeliacinėje instancijoje, o šiai bylai esminės įtakos neturi, nes savavališkos statybos faktas yra tik vienas iš trijų savarankiškų perleidimo sutarties negaliojimo pagrindų.
3.6. Perleidimo sutartis yra ne tik niekinė dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normos, bet ir apsimestinė. Ginčo lauko kavinėje tęsiama viešojo maitinimo veikla, tačiau ją vykdo ne trečiasis asmuo, bet tęsia atsakovė. Be to, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo net nepasivargino ištaisyti perleidimo sutartyje esančios klaidos (jei tai tikrai klaida). Perleidimo sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta 2023 m. kovo 12 d., t. y., kai dar UAB „Hulana“ net nebuvo įsteigta, o procesiniuose dokumentuose atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad perleidimo sutartis neva sudaryta 2024 m. kovo 12 d. (t. y., metais vėliau). Atsakovės atstovė tik žodžiu jau posėdžio metu paaiškino, kad ji apie šį datos neatitikimą sužinojo tik uždavus klausimą ir, kad čia turbūt yra rašymo klaida.
13. Ieškovė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Hulana“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi argumentai iš esmės yra analogiški atsiliepime į ieškovės UAB „Balius“ apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.
14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Hulana“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Bulius“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovės apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus palaiko. Papildomai pažymi, kad ieškovė turėjo procesinę teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau tai padaryti atsisakė, todėl jai tenka ir iš to kylančios pasekmės – ieškinio atmetimas. Sprendimas turi būti panaikintas, kadangi juo atsakovė yra įpareigota atlaisvinti žemės sklypą ir pašalinti ant jo esantį turtą, kuris šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, o toks teismo sprendimas yra neįgyvendinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, reikalaudama apginti jos, kaip žemės sklypo panaudos gavėjos valdymo teisę, kurią, jos teigimu, pažeidė atsakovė, kuri naudoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės ieškinio reikalavimas pašalinti iš žemės sklypo visą atsakovės turtą, įskaitant visą lauko kavinės įrangą (gėrimų / maisto išdavimo kioską, terasą, staliukus, kėdes, krėslus, skėčius, atitvarus, vazonus, šiukšliadėžes, dekoracijas ir kt.) ir nuo minėtame žemės sklype esančio pastato iki lauko kavinės kiosko einantį elektros oro kabelį, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti valdymo teisę.
17. CK 4.22 straipsnyje valdymas apibūdinamas kaip savarankiška daiktinė teisė. Tokiam valdymui būdingi du požymiai: pirmasis – faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą; antrasis – daikto valdytojas turi būti įsitikinęs, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis).
18. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Nuomininkas, panaudos gavėjas, saugotojas ar kitas titulinis valdytojas žino ir pripažįsta, kad jo valdomo daikto savininkas yra kitas asmuo. Tačiau tai nereiškia, kad nuomininkas ar kitas valdytojas apskritai neturi subjektinės teisės valdyti turimą daiktą (faktiškai turėti, kontroliuoti, daryti jam fizinį poveikį ir pan.). Nors tokių asmenų valdymas pagrįstas prievoline subjektine teise, santykiuose su trečiaisiais asmenimis jie traktuotini kaip valdytojai. Šio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą.
19. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1.0589 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Ieškovė biudžetinė įstaiga „Lietuvos nacionalinis dailės muziejus“ minėtą žemės sklypą valdo panaudos teise pagal 2022 m. gegužės 18 d. panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. lapkričio 16 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2017 m. balandžio 10 d. išdavė UAB „Gurmeda“ sutikimą dėl 0,4 kV elektros tinklų pagal pateiktą inžinerinių tinklų planą tiesimo / statybos valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vasaros lauko kavinei ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini) aptarnauti. Sutikimas galioja 10 metų, skaičiuojant nuo išdavimo datos, tačiau sutikimo galiojimas baigiasi nesuėjus sutikime nurodytam 10 metų terminui, kai valstybinėje žemėje, kurioje pagal sutikimą suteikta teisė tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, suformuojamas žemės sklypas. Vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2016 m. liepos 28 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gurmega“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė teisę UAB „Gurmega“ nustatyta tvarka įrengti ir eksploatuoti iki 156 kv. m ploto vasaros lauko kavinę skvere ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą vasaros lauko kavinės įrengimo projektą. Minėtos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad lauko kavinę leidžiama įrengti ir eksploatuoti nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. Šalys taip pat susitarė, kad per 7 kalendorines dienas nuo vasaros lauko kavinės eksploatavimo termino pabaigos kavinės konstrukcijos ir baldai turi būti išardyti ir išvežti; įmonei pateikus prašymą vasaros lauko kavinės konstrukcijos savivaldybės administracijos sutikimu gali būti nuo kavinės eksploatavimo pabaigos neišmontuojamos, tačiau ši išimtis netaikoma pasibaigus paskutiniam vasaros sezonui. Sutarties 6 punkte numatyta, kad sutartis galioja iki 2018 m. lapkričio 1 d., taip pat galimybė pratęsti sutartį vieną kartą ne ilgesniam kaip trijų metų laikotarpiui. Trišale sutartimi dėl 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perleidimo, sudaryta 2020 m. gegužės mėn., UAB „Gurmega“ perleido visas 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas UAB „Bulius“. Minėtos sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad sutartis galioja iki 2021 m. lapkričio 2 d. Minėtoje trišalėje sutartyje nenumatyta teisė pratęsti sutartį.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal šios nutarties 19 punkte įvardintas sutarčių sąlygas, atsakovės teisė įrengti bei eksploatuoti lauko kavinę ieškovės panaudos teise valdomame žemės sklype galioja ne ilgiau, kaip iki 2021 m. lapkričio 2 d., nes 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios kylančias UAB „Gurmeda“ teises ir pareigas perėmė atsakovė, buvo šalių susitarta, kad sutartis galioja iki 2018 m. lapkričio 1 d. su galimybe pratęsti sutartį vieną kartą ir ne ilgesniam nei trijų metų terminui. Akivaizdu, kad ieškovė dėl atsakovės įrengtos kavinės negali naudotis jai panaudos teise suteiktu sklypu ir dėl to yra pažeidžiamos jos kaip, žemės sklypo panaudos gavėjos, teisės nustatytos CK 4.35 straipsnyje. Trišalėje sutartyje dėl 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perleidimo, sudaryta 2020 m. gegužės mėn., kuria UAB „Gurmega“ perleido visas 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas UAB „Bulius“ yra aiškiai įvardinta, kad sutartis galioja iki 2021 m. lapkričio 2 d. ir, kad teisė pratęsti sutartį nenumatyta.
21. Ieškovė neprivalo įrodyti, kad atsakovė, pažeidžianti jos teises, elgiasi neteisėtai. Įrodyti, jog ginčo žemės sklypas naudojamas teisėtu pagrindu, pareiga tenka atsakovei. Byloje nėra pateikta duomenų, jog patikėjimo teise žemės sklypą valdantis asmuo yra davęs sutikimą atsakovei naudoti ginčo žemės sklypą, atsakovei buvo žinomos ir suprantamos sutarties sąlygos, kuriose yra aiškiai apibrėžtas žemės sklypo naudojimo terminas. Atsakovės argumentai, jog sutartis buvo pratęsta ir jos ketinimas ginčo žemės sklype tęsti veiklą, nesudaro pagrindo išvadai, jog valstybė suteikė lūkestį neapibrėžtą laiką naudotis ginčo žemės sklypu ir kad atsakovė nepažeidžia ieškovės teisių.
22. Nepagrįsti ir apeliacinių skundų argumentai, jog nagrinėjamu yra reikšminga tai, kad ieškiniu, pareikštu kitoje civilinėje byloje, atsakovė pareiškė reikalavimą įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl kitos paskirties naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu. Apeliančių vertinimu, šioje byloje tenkinus atsakovės reikalavimą, ginčo žemės sklypo dalis atsakovei bus išnuomota ir neliks jokio pagrindo atsakovę iškeldinti. Sutiktina su ieškovės atsiliepimuose į apeliacinius skundus išdėstytais argumentais, jog pagal ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomota tik užstatyta nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, o ne laikinaisiais statiniais. Ginčo lauko kavinė nėra teisėtas nuolatinis statinys, taip pat nėra registruota Nekilnojamojo turto kadastre, todėl jos turėjimas nuosavybės teise nesuteikia teisės išsinuomoti valstybinio ginčo žemės sklypo dalį be aukciono. Be to, iš teismų LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-1043-1098/2024 pagal ieškovės UAB „Bulius“ patikslintą ieškinį atsakovei NŽT dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymą dėl kitos paskirties naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartimi yra nutraukta. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 14 d.
23. Apeliaciniai skundai grindžiami ir argumentais, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).
25. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškinio reikalavimas pašalinti iš žemės sklypo turtą pareikštas atsakovei UAB „Bulius“, kuri 2020 m. gegužės mėn. trišale sutartimi dėl 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perleidimo, įgijo iš UAB „Gurmega“ teises ir pareigas pagal 2016 m. liepos 28 d. vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2016 m. liepos 28 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gurmega“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė teisę UAB „Gurmega“ nustatyta tvarka įrengti ir eksploatuoti iki 156 kv. m ploto vasaros lauko kavinę skvere ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą vasaros lauko kavinės įrengimo projektą. Bylos nagrinėjimo metu pateikta UAB „Bulius ir UAB „Hulana“ 2024 m. kovo 12 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė UAB „Bulius perleido trečiajam asmeniui UAB „Hulana“ nuosavybės teisę į lauko kavinę, stovinčią (duomenys neskelbtini) sankirtoje, (duomenys neskelbtini), su visais lauko kavinėje esančiais baldais, įrenginiais ir kitais daiktais, elektros kabeliais ir bet kokiais kitais priklausiniais.
26. Nekilnojamojo turto perleidimo sandoris – vienas iš pagrindų turto savininkams pasikeisti, nes kai vienas nuosavybės teisių subjektas jas perleidžia kitam, nuosavybės teisė pradiniam savininkui pasibaigia, o turto įgijėjas tampa naujuoju turto savininku. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įstatymu keliami ne tik formos, bet ir turinio reikalavimai. Remiantis CK 6.394 straipsnio nuostatomis, tokioje sutartyje turi būti aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
27. CK 6.396 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Šis reglamentavimas sietinas su tuo, jog, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties dalykas turi būti aiškiai apibrėžtas (sutartyje turi būti aptartos konkrečios sąlygos dėl teisės naudotis žeme (žemės sklypo vieta, plotas, kt.)). Taip siekiama, kad sutarties pagrindu būtų sukuriami stabilūs teisiniai santykiai, maksimaliai eliminuojant teisinių ginčų dėl sutarties sąlygų vykdymo galimybę ateityje.
28. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti ar kitam, įstatymui neprieštaraujančiam, tikslui, kuris nurodomas valstybinės žemės nuomos sutartyje, visų pirma, kyla iš įstatymo. Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos.
29. CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑280‑611/2016, 15 punktas).
30. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Bulius“ ir UAB „Hulana“ 2024 m. kovo 12 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, kuriame yra perleidžiamo turto vieta, nėra gautas ir žemės savininko sutikimas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Priešingai, byloje pateikti duomenys, jog sutartis, kurios pagrindu UAB „Bulius“ įgijo teisę naudoti ginčo žemės sklypą, 2024 m. kovo 12 d. sutarties sudarymo metu yra pasibaigusi, be to, tarp žemės sklypo naudotojų yra kilęs ir teisminis ginčas.
31. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Bulius“ ir UAB „Hulana“ 2024 m. kovo 12 d. sudarytą sandorį bei nustatęs, kad UAB „Bulius“ teisė eksploatuoti lauko kavinę buvo pasibaigusi dar 2021 m. lapkričio 2 d., sprendė, kad atsakovė negalėjo perleisti lauko kavinės, t. y. daugiau teisių, nei ji pati turėjo sutarties sudarymo dieną. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo daiktas negalėjo būti perleistas be žemės savininko sutikimo ir toks sandoris iš esmės nesukelia teisinių pasekmių (CK 6.394 straipsnio 3 dalis), o UAB „Hulana“ negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl žemės sklypo nuomos teisės perleidimo ar juo labiau dėl šio žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „Bulius“ ir UAB „Hulana“ 2024 m. kovo 12 d. sudaryto sandorio aplinkybės bei nusprendęs įpareigoti UAB „Bulius“ pašalinti ginčo daiktus, tinkamai pagrindė, kodėl ir kokiu būdu apeliantė UAB „Bulius“ pažeidžia ieškovės, kaip ginčo žemės sklypo naudotojos, teises, todėl apeliacinių skundų argumentai, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, atmestini.
32. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinęs negatorinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valdymo teisės gynimą bei sandorių formai ir turiniui keliamus reikalavimus, jų nesilaikymo teisines pasekmes, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos jų taikymo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliantų UAB „Bulius“ ir UAB „Hulana“ apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų netenkinus, jiems jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė biudžetinė įstaiga „Lietuvos nacionalinis dailės muziejus“ pateikė prašymą iš apeliantų priteisti po 3 509,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-25963).
34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
35. Pažymėtina, kad dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstina pagal bendrą advokatui sumokėtą sumą (įskaitant pridėtinės vertės mokestį; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 61 punktas). Atlygintinų išlaidų už advokato pagalbą mažinimo (dalies išlaidų atlyginimo nepriteisimo) priklausomai nuo išlaidų struktūros ir sudedamųjų dalių (paslaugų teikimo sąnaudos, pelnas, mokesčiai ir pan.) įstatymai nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018 33 punktas). Todėl teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018 38 punktas).
36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis nurodytu išaiškinimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius (maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šiuo atveju sudarytų 2 809,30 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketvirtis) x 1,3)), todėl ieškovės naudai iš kiekvieno apelianto pritiesiama suma yra mažinama iki 2 809,30 Eur sumos.
37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bulius“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Hulana“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti po 2 809,30 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.