- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- 1-417-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48544-16-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Kategorijos
sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, Ausmai Mackevičienei, Salomėjai Muralienei, Skaistei Budinavičiūtei, Aidai Gaučienei, Monikai Petrošiutei, Sandrai Poškienei, Indrei Žilinskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini)d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, šiuo metu nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. viršijo jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ir fizinis asmenys, o būtent:
jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vadu, pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado patvirtintą 2015 metų gegužės mėnesio darbo grafiką Nr. 20-IL-46628 laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 22 d. 18 val. iki 2015 m. gegužės 23 d. 6 val. būdamas atsakingu už Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės darbą, 2015 m. gegužės 23 d. apie 00 val. 20 min. atvyko į viešosios tvarkos pažeidimo vietą prie pastato, esančio adresu Jonavos g. 1, Kaunas ir atlikdamas kitų pareigūnų jau sulaikyto įtariamo pažeidėjo K. P. dalinę apžiūrą, pastarajam fiziškai nesipriešinant, be jokio teisėto pagrindo viešoje vietoje panaudojo fizinę prievartą sulaikytojo atžvilgiu – ranka suėmęs jo galvą, trenkė ją į policijos tarnybinio automobilio „Nissan Navara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių lango stiklą, o tęsdamas sulaikytojo apžiūrą, sudavė ranka du stiprius smūgius K. P. į pilvo sritį, sukeldamas sulaikytajam fizinį skausmą ir jį viešai pažemindamas.
- pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymų viršenybės ir teisėtumo pagrindinius valstybės tarnybos principus bei nevykdė šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje valstybės tarnautojams nustatytų pareigų – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 punktas);
- taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000-10-17 įstatymo Nr. VIII-2048 redakcija) 4 straipsnyje įtvirtintus pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, bei prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principus bei nevykdė šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves (1 punktas), užtikrinti sulaikyto asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas);
- taip pat nevykdė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 52 punkto (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) reikalavimų, nustatančių, kad policijos patruliai sulaikydami bei pristatydami į policijos įstaigą asmenį, įtariamą padarius teisės pažeidimą, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti fizinę prievartą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją;
- taip pat netinkamai atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-02-22 įsakymu Nr. 20-5-199 patvirtintos Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vado pareigybės aprašymo 7.1. punkte nustatytą pareigą vykdyti Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatytas funkcijas.
Dėl to, kas aukščiau išvardinta, didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, taip pat jos svarbiausia asmens ir visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti institucija – Lietuvos policija, kadangi pareigūnui viešai grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, visuomenės akyse buvo diskredituotas policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – policijos, o tuo pačiu ir visos valstybės autoritetas, kartu griaunat visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – K. P., kadangi dėl sukelto fizinio skausmo ir viešo pažeminimo jo atžvilgiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis.
Kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 metais vyko Hansa dienos Kaune. Tuo metu jis buvo atsakingas už patrulių rinktinės pareigūnus, koordinavo, išleidinėjo į tarnybą, reagavo kartu į įvykius. Kažkuriuo metu per radiją buvo gautas pranešimas, kad užpulti du vaikinai, berods, Pilies gatvėje. Kadangi pats tuo metu buvo su kitu patruliu išvažiavęs, tai iškart ėmėsi iniciatyvos ir per radijo stotį pritraukė daugiau ekipažų, kas arčiau, kad kuo skubiau sureaguotų, nuvažiuotų į įvykio vietą. Pats irgi važiavo tenai. Bevažiuodamas į įvykio vietą girdėjo, kad patruliai prašo pagalbos, kadangi asmenys, sakė, bėga, bando pasislėpti, vengia sulaikymo. Ten dar tuo metu buvo pasijungę viešajai tvarkai užtikrinti viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie irgi turėjo prisijungę policijos radijo ryšį. Atvažiavęs į įvykio vietą, pamatė kelis vaikinus, kurie buvo sumušti, ant veido matėsi nubrozdinimai, pas vieną lyg tai buvo kraujo. Aiškinosi, kas tuo momentu pagavo vieną asmenį. Jiems bendraujant su nukentėjusiais asmenimis, atvedė vieną pilietį. Atvedus iki jų, nukentėję jaunuoliai ėmė sakyti: „Šitas, šitas!“. Atsimena, kad paklausė patrulio, ar padaryta dalinė apžiūra, kadangi, vadovaujantis Policijos įstatymu ir Patrulių veiklos instrukcija, prieš sulaikant pažeidėją ar padariusį kažkokį įvykį, prieš sodinant į tarnybinį automobilį ir vežant, jie privalo padaryti apžiūrą, kad užtikrintų savo ir jų saugumą, kad neturėtų draudžiamų daiktų. Patruliai informavo, kad apžiūros dar neatliko, nespėjo. Tada jis pats, o gal ir kažkas kitas pastatė asmenį prie automobilio, jis darė jam dalinę apžiūrą, laikydamasis Patrulių veiklos instrukcijos bei apžiūros taktikos. Jie turi tam tikrų būdų, kaip pastatyti apieškomą asmenį į nepatogią padėti, kad sumažinti rizikos faktorių, kad jis negalėtų priešintis ar kažko panaudoti, darant apžiūrą. Rankų į kišenes nekiša, užčiuopus, paprašai tai visada ištraukti asmenį. Lygiai taip pat ir šiuo atveju buvo, kažką užčiuopė kišenėse, paprašė ištraukti. Asmuo pradėjo įžeidinėti, kokiais konkrečiais žodžiais dabar nepasakys, nes jau nemažas laiko tarpas praėjo. Jis pradėjo grasinti, keiktis. Kaltinamasis K. P. perspėjo vieną kartą, antrą kartą, bet jis neklausė, bandė su galva atsistumti nuo automobilio. Darydamas apžiūrą, jis lyg ir kaire ranka jį prilaikė. Kai asmuo pradėjo muistytis, vienas iš patrulių paminėjo, kad su šiuo asmeniu pareigūnai jau yra susidūrę, jis dalyvavo muštynėse, buvo ir pasipriešinimas pareigūnų atžvilgiu. Tokiu būdu jis papuola į vadinamą rizikos grupę: iš jo gali tikėtis bet ko, gali sulaukti grėsmės. Rizikos grupės, pagal Policijos įstatymo 2 str. 11 p. yra asmenys, kurie daro sistemingas administracines ar nusikalstamas veikas. Kiek pamena, tuo metu asmuo nelaikė rankų ant automobilio stogo, o su galva bandė atsispirti nuo automobilio, V. P. neleisdamas atlikti dalinės apžiūros. Jis matė iš K. P. grėsmę, nes kitas pilietis, kuris neturi ko slėpti, nedaro tokių veiksmų, ypač kai jam buvo kartojama: „Prašome nesipriešinti, prašome vykdyti teisėtus reikalavimus.“ Asmuo bandė išvengti nepatogios padėties. Liaudiškai tariant, kuris iš sulaikomųjų savo noru sutiks ir atsistos taip, kaip jam sakoma. Tuo labiau, kai K. P. jau susidūrė su policijos pareigūnais. Kai jis pajuto, kad kažką V. P. užčiuopė jo rūbuose, ėmė muistytis, nors reikalavimo ištraukti daiktą dar nebuvo, jis buvo po to. Tada iš K. P. pasipylė grasinimai V. P. , kad eik tu ten ir ten, čia mano daiktai, mano reikalai. Gal tuo metu V. P. kažkiek smūginės technikos K. P. atžvilgiu panaudojo, tiksliai neatsimena. K. P. buvo ganėtinai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis buvo aršus, keikėsi, grasino. Asmens buvo prašyta nutraukti tokius veiksmus, vykdyti, kad jam liepta, bet jis atsisakė. Todėl; jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta – koviniai imtynių veiksmai. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį ir Patrulių instrukciją, kai asmuo nevykdo reikalavimų arba priešinasi, pareigūnai gali naudoti jėgą ir jėgos panaudojimo sprendimą priima pareigūnas, atsižvelgęs į visas aplinkybes. Panaudojo V. P. kovinius imtynių veiksmus tiek, kad galėtų užbaigti savo darbą, be pasityčiojimų ir panašių dalykų, jis padarė tik tiek, kiek reikėjo, kad užbaigtų K. P. apžiūrą, po to jis apsiramino. Pabaigus dalinę apžiūrą V. P. liepė pavaldiniams asmenį įsodinti į automobilį ir išvežti į komisariatą. Kalbant apie sulaikymą ir prievartos panaudojimą jos metu, jis vadovavosi Policijos įstatymu, Patrulių instrukcija, generalinio komisaro įsakymu. Kalbant apie fizinės prievartos rūšis, tai yra kovinių imtynių veiksmai, tai yra specialios priemonės, veiksmai susidarantys iš metimų, smaugimų, rankų užlaužimų, smūginės technikos. Fizinės prievartos panaudojimo atveju, pareigūnai įvykio vietoje patys pasirenka, kur, kurį dalyką naudoti. Vadovaujantis Policijos įstatymo 26 str. jėga turi būti naudojama proporcingai ir tiek, kiek reikia tarnybinių pareigų atlikimui. K. P. atveju taip ir buvo, todėl V. P. pasirinko tokius veiksmus automatiškai, nes pareigūnai kitaip nedirba. Kiek ir kokių smūgių sudavė V. P. nukentėjusiajam, kaltinamasis negali pasakyti. Šiais veiksmais jis nusikaltimo nepadarė. Jis yra 1,91 m ūgio, sveria 100 kg. Prieš 3 metus svėrė panašiai. Nukentėjusysis yra smulkesnis. Tačiau V. P. iš savo darbo praktikos labai skeptiškai žiūri į tai, kai pareigūnai, ar kiti žmonės, pradeda vertinti, ar prieš juos esantis kitas asmuo smulkesnis, ar ne, ar jis dėl to gali priešintis, ar ne. Niekada negali žinoti, ką žmogus moka, ką jis sugeba, ką jis turi prie savęs – peilį, pistoletą ar kitą daiktą, ar moka kovinių sporto šakų. V. P., anksčiau neįvertinęs šių aplinkybių, pats buvo sužalotas ne vieną kartą. Mano, kad anonimo pateiktas vaizdo įrašas yra neteisėtas, apie jo tapatybę, atsiradimą, tapatybę, iki šiol niekas nežino. Abejoja, ar vaizdo įraše buvo užfiksuotas smūgių sudavimas, kad jis trenkė asmeniui. Pas sulaikytą asmenį nebuvo užfiksuota jokių sužalojimų. Jis netrenkė, nes po įvykio K. P. jokių nusiskundimų neturėjo. Guzų, kraujo tikrai nebuvo. V. P. mano, kad jis įstatymų nepažeidė. Jo veiksmai visiškai atitiko policijos veiklos įstatymą. Dėl jam inkriminuota nukentėjusiojo tariamo pažeminimo, kaltinamasis paaiškina, kad bet kuris kažkokio piliečio sulaikymas nėra estetiškai gražus, nes tai yra fizinė prievarta. Jėga, jei buvo V. P. panaudota, buvo panaudota proporcingai, tiek, kiek jos reikėjo. Ji nebuvo perteklinė, perdėta, žeminanti kažkieno orumą. Savo veiksmais, sulaikant įvykio metu K. P., V. P. pilnai vykdė būrio vado pareigybes, nes būrio vadas turi dalyvauti įvykiuose, rodyti pavyzdį. K. P. neatsiprašė, nes kaltės nejaučia. Jis patys jį įžeidinėjo, koliojo, grasino. V. P. nesutinka, kad padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybei, Lietuvos policijai. Byloje esančio daiktiniu įrodymu vaizdo įrašo policijoje negali išimti bet koks civilis asmuo, negali ir bet kuris pareigūnai, net jis pats V. P., jis dirbdamas toje įstaigoje, to padaryti negalėjo. Tai galėjo padaryti tik jo tiesioginis vadovas G. G. arba, jo paliepimu, ten dirbantys kiti pareigūnai. Tuo metu, kai įvyko byloje nagrinėjamas įvykis, dėl kaltinamojo veiksmų apžiūrint K. P. niekas jam pretenzijų neturėjo. Kažkokia medžiaga išlindo vėliau, neaišku iš kur, pažeidžiant teisės normas. Jei tai padarę asmenys nebijotų prisiimti atsakomybės už įrašo padarymą, būti įvertinti, prisiimti galimas pasekmes, jie tai būtų darę iškart po įvykio, tačiau po įvykio to neįvyko. Kažkas po pusantrų metų anonimiškai sugebėjo išimti ir anonimiškai perduoti įrašą. Imuniteto valdyba net neapsiima tirti, iš kur įrašas galėjo atsirasti ir kas tai galėjo padaryti. Todėl V. P. abejoja teismui pateikta medžiaga. Tą pačią dieną jie nuvyko iš šio įvykio į kitą, dėl atviros vagystės. Pareigūnai, kai rado kaltininką, jis priešinosi pareigūnams, V. P. su kolega atvykus į pagalbą, V. P. įvykio vietoje gavo traumą, dėl to buvo nedarbingas 4 mėnesius ir turėjo operaciją. Byloje esančio vaizdo įrašo nenori komentuoti. 2017-04-06 paaiškinime nurodė, kad turi informaciją, kad vaizdo įrašą padarė policijos pareigūnas D. K.. Tokią informaciją gavo iš kartu su juo dirbusios N. U.. Tai, kad visa vaizdo medžiaga buvo perduota G. G. sužinojo, tada, kai V. P. viršininkas G. G. jį pasikvietęs pas save, V. P. pats parodė turimą informaciją apie 2015-05-23 įvykį. Tada kaltinamasis sužinojo apie neoficialiai G. G. gautą vaizdo medžiagą. Koks G. G. motyvas buvo jį pasikviesti ir tai parodyti, jis nežino. Šių aplinkybių kaltinamasis pirminėje apklausoje teisme nenurodė, tai nurodė tik atnaujinus byloje įrodymų tyrimą, nes negali to įrodyti, tai tik žodinis G. G. pasakymas, tai nebuvo užfiksuota V. P. vaizdo įrašuose. Šis įrašas oficialiai atsirado tik po pusantrų metų, visą tą laiką kaltinamasis žinojo, kad yra toks įrašas. Dėl šios medžiagos jam tiesioginio viršininko G. G. buvo pasakyta, kad jei bus negeras, jie realizuos medžiagą. Todėl galima suprasti, kad pusantrų metų V. P. buvo jiems geras, dėl ko atsirado jo negerumas, nežino. Kauno AVPK vyriausiojo policijos komisariato vadovas D. Ž. taip pat žinojo apie šią medžiagą, nes G. G. kartu su V. P. buvo nuėjęs pas D. Ž. į jo kabinetą ir pokalbis vyko jų trijų rate. Galimai viskas prasidėjo tada, kai po to sužalojimo 2015 m, jis. buvo patyręs traumą, gulėjo ligoninėje, jam buvo daryta operacija, buvo paskirti Centrinės medicinos komisijos prie vidaus reikalų ministerijos (CMEK) tyrimai dėl sužalojimo, CMEK V. P. nustatė apysunkį kūno sužalojimą. Policijos departamentui buvo perduota reikalinga medžiaga dėl kompensacijos už patirtą traumą išmokėjimo, kompensacijos V. P. ilgai nesulaukė. Kai 2016 metų gegužę pradėjo ieškoti kompensacijos ir klausti, kame reikalas, gal dokumentų trūksta, iš departamento jam paskambino ir klausė, kodėl pinigų jis dar negavo. Tada kaltinamasis per tam tikrus žmones gavo palinkėjimą, įspėjimą, kad jam bus negerai, jei ieškos, kur nereikia. Pinigai atsirado po 2 dienų, nes pasirodo, pinigai 21 tūkst. eurų jau 2016 metų balandį buvo pervesti į Kauno AVPK sąskaitą, ir pinigai privalėjo būti jam išmokėti laiku. Todėl pavėluotai V. P. buvo išmokėta 21 tūkst. eurų. Esmė tame, kad vėlavo pinigai, jie iš departamento buvo pervesti balandžio mėnesį, pinigų nebuvo virš mėnesio, buvo kažkur pastrigę internete, nors buvo ir tuometinio generalinio komisaro pavaduotojo pasirašytas įsakymas dėl kompensacijos V. P. išmokėjimo, kuris taip pat atsirado tik po mėnesio, kai jau atsirado pinigai. To tuometinio generalinio komisaro pavaduotojo įsakymo jis irgi neturėjo, kol nepradėjo pats ieškoti, nuo tada ir prasidėjo nesutarimai darbe. Pasidalinti pinigų V. P. niekas neprašė. Sunku pasakyti, ar nesutarimai prasidėjo su tiesioginiu viršininku, ar su komisariato vadovu. Tiesioginis viršininkas laikėsi lojalios pozicijos: nieko V. P. nesakydavo, tiesiog padarydavo, kaip ir šiuo bylos atveju. Darbe buvo jaučiama įtampa. Pavyzdžiui, kai vykdavo valdininkų Kauno AVPK pasitarimas, jis būdavo išprašomas kaip nereikalingas, ir taip toliau. Dėl šių aplinkybių buvo informavęs Policijos departamento Imuniteto tarnybą, netgi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, jie atlikinėjo pagal jo pranešimus tyrimus, bet, kol V. P. dirbo policijoje, iki jo tyrimo išvada neatėjo. Išvada buvo priimta, po to, kai kreipėsi į ministrą dėl persekiojimo ir bandymo susidoroti. Jam, susisiekus sui tikrintojais, jam pasakė, kad jam išvadą nusiuntė, tik jos V. P. kažkas neperdavė. Kai kaltinamąjį atleido iš policijos, jam paprašius tyrimo medžiagos, jam buvo nurodyta, kad civiliniam asmeniui nebegali tokių duomenų pateikti. VRM jam paminėjo, kad, jei teismas norės, išsireikalaus. Tyrime buvo nagrinėjama dėl šioje byloje tiriamo vaizdo įrašo, kažkieno kaltinamojo seife padėtų šovinių, ir dėl jo melagingo apšmeižimo. Išvada buvo priimta 2017 metų liepą, tik Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija jam pateikė trumpą aprašą-atsakymą, kur matyti tam tikri dalykai: dėl vaizdo medžiagos nepavyko surinkti pakankamai neginčijamų įrodymų, dėl šovinių – ministro paliepimu buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos G. G. ir D. Ž., o dėl apšmeižimo buvo griežtai įspėtas komisariatas, kad daugiau tokių klaidų nepasikartotų. Kadangi vyko tai, ko dabar V. P. negali įrodyti, jis buvo generalinio komisaro perkeltas į Policijos mokyklą, į Taktikos katedrą, dėstė kursantams praktiką. Dabar nebedėsto, nes generaliniam komisarui atostogaujant, buvo pasirašytas V. P. atleidimas iš darbo, dėl to, kas dar nėra įrodyta, dėl to, dėl ko jis yra teisiamas šioje byloje. Kauno AVPK inicijavo tarybinį patikrinimą ryšium su šia byla ir jį atleido iš darbo, nelaukdami teismo sprendimo Skubos tvarka per vieną dieną buvo padarytas tyrimas, Kauno AVPK pareigūnai, vykdantys tyrimą, pripažino, kad jis kaltas. Šį sprendimą jis apskundė apygardos teismui. Kauno AVPK inicijavo tarybinį patikrinimą ryšium su šia byla ir jį atleido iš darbo, nelaukdami teismo sprendimo. Anksčiau jam nebuvo skirta nuobaudų dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Yra dirbęs Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje, iš visų miestų gavo tik pagyrimus ir padėkas, taip pat ir iš savo vadovo. Bylos nagrinėjimo metu jis dirbo MB „S. K.“, dirbo su signalizacijomis, vaizdo įrašų sistemomis, apsaugomis, viskuo, kas surišta su apsauga. Kaltinamasis turi žmoną, du vaikus, 7 ir 9 metų.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis ir neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo padaryta veika įrodyta byloje apklaustų asmenų - nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje surinktais ir teisme patikrintais rašytiniais įrodymais, byloje esančia vaizdo medžiaga.
Nukentėjusysis K. P. parodė, kad kaltinamojo anksčiau nėra sutikęs. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė gera valia, parodymus tvirtina. 2015-05-22 vakare jis su kitais vaikinais – K. D. ir jo draugu buvo Kauno m. šventėje Hansa dienos. Būdami išgėrę alkoholio, jie prie kebabinės netoli Kauno pilies susistumdė su nepažįstamais vaikinais. Po to jie išsiskirstė. Nukentėjusiųjų dėl to įvykio nebuvo, bet buvo iškelta byla dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir K. P. su draugais buvo nuteisti Kauno m. apylinkės teismo 2015-12-28 nuosprendžiu, jie pilnai prisipažino, buvo jiems paskirtos bausmės. Jis pats pačių muštynių nelabai pamena, buvo nemažai išgėręs. Kažkuris iš nukentėjusiųjų iškvietė policiją. Po to atvyko policija. Jis buvo sulaikytas einant link Kauno pilies. Jį sulaikė pareigūnas R. M., kuris jam jau anksčiau buvo surašęs protokolą už vairavimą išgėrus. Tuo metu buvo tamsu. Sulaikius jį pareigūnai nusivedė prie kebabinės, klausė nukentėjusiųjų, ar jie atpažįsta jį, jie atpažino K. P., po to jam prie automobilio padarė asmens kratą. Kratą atlikęs pareigūnas K. P. galvą trenkė į mašinos stiklą, po to trenkė į dešinį šoną. Jis nematė, kuris pareigūnas jam sudavė, jis buvo priekiu pastatytas į mašiną. Jam buvo suduoti nesmarkūs, normalūs smūgiai, dėl to šiek tiek skaudėjo. Didelės žalos nebuvo padaryta. Kodėl jam sudavė, nežino. Žino tik tai, kad sudavė tas pareigūnas, kuris jį apžiūrinėjo, darė jo kratą. Toje vietoje buvo daug policijos pareigūnų. Jis nesipriešino, klausė pareigūnų. Suduodamas pareigūnas jam nieko nesakė. Galvoje guzo nebuvo, šone mėlynių irgi nebuvo. Pareigūnas prieš kratą jam spyrė per kojas, kad išsiskėstų. Suduodamas pareigūnas smūgius K. P. į kojas nieko nesakė, bet jis suprato, kad jam reikia išsiskėsti kojas. Po kratos jį pasodino į autobusiuką ir išvežė į komisariatą. Kur tuo metu buvo jo draugas K. D., nežino, turbūt kažkur nubėgo. Su K. D. šiuo metu nelabai bendrauja. Išgėręs K. P. kartais keikiasi, bet nepamena, ar tada keikėsi. Jis yra anksčiau 5 kartus teistas, laisvės atėmimo vietose bausmės nėra atlikęs. Anksčiau pareigūnai nėra jo mušę. Pats prieš pareigūnus nesmurtavo. Niekam neminėjo, kad įvykio metu buvo sumuštas pareigūno. Mano, kad jį kratęs pareigūnas neteisėtai elgėsi. Dėl to į policiją nesikreipė. Gydymo įstaigoje nesigydė. Gal ir jaučiasi nukentėjęs, nes jį mušė. Ieškinio byloje nereiškia. Pareigūno suduoti smūgiai buvo ranka. Buvo suduota smūgiai daugiau į pilvą, nei į šoną, dėl ko jam skaudėjo. Pareigūnas jo neįspėjo, kad naudos prievartą. Seniau kiek kratas darė, pareigūnai nemušdavo. Jam buvo padaryta žala, nes jam buvo suduoti smūgiai. Taip pat pareigūnas buvo suėmęs jam už galvos ir trenkė į stiklą. Smūgis per kojas buvo panašesnis į tokį, kad skausmą sukeltų. Tada nuo smūgio vos neparkrito. Gali būti, kad jis apklausiamas tyrėjos sakė apie smurto prieš jį naudojimą. Tačiau jei ir sakysi, nelabai įrodysi, kad mušė. Sunku įrodyti būtų, nėra laiko bylinėtis, dėl to ir nesikreipė į policiją. Be to nebuvo sužalojimai tokie dideli, kad reiktų kreiptis pas medikus. Prie mašinos stovėjo jis rankomis iškeltomis į viršų, kojos buvo praskėstos. Tik nuvedus prie automobilio pareigūnas iškart davė per kojas. Jis į pareigūną, kuris darė apžiūrą, nebuvo atsisukęs. Pareigūnas spyrė per kojas ir jam kojas praskėtė. Jis su savimi turėjo telefoną, piniginę, draudžiamų daiktų neturėjo. Mušamas pagalbos nešaukė. Aplink buvo pareigūnai ir nukentėjusieji, jie niekaip nereagavo į tai, kas vyko. Tyrimas dėl smurto prieš jį buvo pradėtas ne jo iniciatyva. Kažkam pasidarė įdomu, kas įvyko tą dieną, jį išsikvietė į policiją. Jam parodė įrašą, kad prisimintų. Vaizdo įrašas jam buvo rodytas prieš apklausą Imuniteto skyriaus tyrėjos. Apklausos metu jam rodė nuotraukas. Jis pats nebūtų atpažinęs smūgius sudavusio pareigūno, nes jo nematė, stovėjo veidu į mašiną.
Liudytojas M. M. parodė, kad prisimena, kai buvo pakviestas į Imuniteto skyrių, ten davė parodymus, ten sakė tiesą. Jam tik rodė vaizdo įrašą, atsimena, kad policininkas trenkė vaikinui, pats to nematė. Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą liudytojas M. M. parodė, kad (įrašo laikas 00:33) stovi jis, K. C., P. J.. Jie laukė kebabų. Kebabinėje buvo daug žmonių, jie išėjo į lauką. Prie jų prisikabino vaikinukai, kilo konfliktas. Jis buvo sumuštas dėl nieko. Jie išsikvietė pareigūnus, (įrašo laikas 00:50) užfiksuota, kai jis su draugais stovėjo po konflikto. Jie laukė policijos pareigūnų. 01:00 min. P. J. nuėjo pasitikti pareigūnų. Vieną vaikinuką pagavo apsauginis. (įrašo laikas 01:39) atvyksta policijos pareigūnų automobilis, atveda vieną iš užpuolikų. Jis, K. C., P. J. eina iš paskos. Jis eina iš kairės pusės, toliausiai nuo užpuoliko. Draugai labiau šnekėjo, nes jam po sumušimo skaudėjo žandikaulį. Įraše matyti, kad pareigūnų yra 6, yra asmuo, vienas iš tų, kurie juos užpuolė, jie tryse, iš viso 10 žmonių. Pareigūnai jų klausinėjo, kaip viskas įvyko. Sulaikytas asmuo, kaip vėliau sužinojo - K. P., buvo priešiškas, labai negražiai policininkus vadino, jį atvežus į areštinę, joje iš viso buvo labai baisu. Jis nesileido sulaikomas, labai keikėsi, neklausė pareigūnų įsakymo. Liudytojas nematė, kad K. P. sulaikomas būtų atlikęs fizinius veiksmus prieš pareigūnus. Sulaikomo asmens šaukimų, pagalbos prašymų, kad jam kažką skauda, negirdėjo, girdėjosi vien tik jo keiksmažodžiai. Pareigūnų veiksmus to asmens sulaikymo metui vertina gerai, pareigūnai greitai ir operatyviai sureagavo, bet galėjo gražiau ir švelniau elgtis su sulaikytuoju, ne taip grubiai. Jam tokia nuomonė susidarė iš vaizdo įrašo. Jis paties įvykio, kaip vyko to asmens sulaikimas, nematė, nes tuo metu jį apklausinėjo kitas pareigūnas.
Liudytojas K. C. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jam imuniteto skyriuje rodė vaizdo įrašą, jį apklausinėjo tyrėja E. A.. Policijos pareigūnai klausinėjo apie patį įvykį. Žino, kad tą dieną buvo Kauno miesto šventė. Jis su draugais užsuko pavalgyti ir buvo užpulti vaikinukų. Vieną iš jų pagavo karuselių apsauginis. Policijoje peržiūrėdamas vaizdo įrašą matė, kaip policijos pareigūnas „kepštelėjo“ per šoną užpuolusiam asmeniui. Apklausoje tyrėja sakė, kad policininkas viršijo įgaliojimus. Įvykio vietoje jis pats to nematė. Matė, kad po to sulaikytus jaunuolius įsodino į automobilį, nematė, kaip jie elgėsi, triukšmo negirdėjo. Viskas buvo gerai su pareigūnais, jie viską išsiaiškino, jis patenkintas pareigūnų veiksmais. Negirdėjo, kad sulaikytasis labai rėktų, jis nematė, kaip jį sulaikinėjo. Jo pasipriešinimo nebuvo, nežino ar asmuo vykdė policijos pareigūnų reikalavimus, turbūt vykdė, nematė, kaip buvo vykdoma jo asmens krata. Kas konkrečiai sulaikinėjo juos užpuolusius vaikinus, jis nematė, todėl apie tai nieko pasakyti negali. Atsimena, kad policijos pareigūnai prašė atpažinti sulaikytuosius vaikinus. Atsimena, kad vienas iš sulaikytųjų aiškino, kad jis nieko nedarė, kažkur ėjo ir net nežino už ką yra sulaikytas. Jį pareigūnai pastatė prie automobilio ir jį nukentėjusiems parodė, jie patvirtino, kad tai yra vienas iš užpuolikų. Liudytojas pasakyti negali, pareigūnai juos paragino rašyti pareiškimą policijai dėl sumušimo, nes priešingu atveju jie bus nenubausti ir gali toliau prie ko nors prisikabinti. Tuomet jie policijos automobiliu nuvyko į Santakos policijos komisariatą, kur Mantvydas parašė pareiškimą. Jis negalėtų pasakyti, kad sulaikytieji vaikinai būtų priešinęsi pareigūnams, bent to jis nematė. Kiek matė, policijos pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų sulaikytųjų asmenų atžvilgiu nedarė. Įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų jis atpažinti negalėtų, jie buvo uniformuoti. Policijos pareigūnai greitai sureagavo į situaciją, sulaikė užpuolikus, ir įvykio vietoje, jo nuomone, elgėsi teisėtai. Jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų jis nepastebėjo. Dėl jų veiksmų jokio nepasitenkinimo nekilo.
Liudytojas P. J. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio tvarka ir nurodė, kad 2015-05-22-23 su bendradarbiais K. C. ir M. M. buvo Kauno mieste Hanza dienose. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, nes tada geriau atsiminė įvykį. Būnant mieste, naktį jie nuėjo į kababinę pavalgyti ir buvo užpulti, juos pradėjo mušti, užpuolę asmenys buvo gal keturi. Asmenys tikrai buvo neblaivūs. Jis, apstumdęs užpuolikus, nubėgo skambinti policijai. Atvykus policijai, pareigūnai klausė, ar juos užpuolę vaikinai yra tie, kuriuos pagavo. Jis matė, kaip policijos pareigūnai atvedė juos užpuolusį šviesiaplaukį smulkaus sudėjimo ir nedidelio ūgio vaikiną, kaip vėliau sužinojo K. P., kuris buvo vienas iš aršiausių įvykio metu. Jų užpuolimo įvykio nelabai pamena, nes buvo labai išsigandęs. Nuvykus į nuovadą asmenys labai rėkavo, triukšmavo, buvo nepasitenkinę viskuo, aiškinosi dėl savo teisių, keikėsi. Liudytojas prisimena, kad K. P. buvo pastatytas prie tarnybinio policijos automobilio. Pamena, kad vienas iš pareigūnų jį pražergė, kraustė jo kišenes, rastus daiktus dėjo ant automobilio stogo. Jis nepamena, kad tas sulaikytas vaikinas būtų priešinęsis pareigūnui, nematė, kad apžiūrėdamas sulaikytą vaikiną pareigūnas jį būtų mušęs. Jis pareigūno, kuris tikrino sulaikytą K. P., taip pat to sulaikyto asmens sulaikymo aplinkybių, neįsidėmėjo, nes buvo streso būsenoje po užpuolimo. Jam įstrigo tik tai, kad policijos pareigūnai labai greitai atvyko į įvykio vietą ir greitai sugavo juos užpuolusius vaikinus. Imuniteto tarnyboje po apklausos jam buvo rodomas vaizdo įrašas. Įrašą jam rodė tyrėja. Jis pats neprašė įrašo rodyti, nežinojo, kad įvykis buvo filmuojamas. Ji sakė, kad įvykis vyksta apie policininko darbą, kad buvo kažkokie pažeidimai. Ji apklausė, ką jis matė tą dieną ir tą vaizdo įrašą parodė. Peržiūrėjęs įrašą pamatė, kad sulaikytas asmuo prie mašinos gavo smūgius, tačiau prieš tai įvykio 2015-05-23 metu, smūgių jis nematė. Tyrėja nevertė kažko sakyti, tik parodė, kaip buvo, ir viskas. Jam policijos pareigūnų veiksmai ir prieš įvykį, ir po jo buvo geri. Jam patiko, kad jie greit sureagavo, greit atvyko, pagavo kaltininkus. Jis buvo labai patenkintas policininkų darbu.
Liudytoja E. A. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato imuniteto valdyboje, anksčiau buvo Imuniteto skyrius. Ji atliko ikiteisminį tyrimą dėl V. P. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Įrašas, kuriame buvo užfiksuoti galimai nusikalstami veiksmai, yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuris buvo rastas Islandijos pl. 207, ir buvo paimtas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo nustatyti galimai nusikalstamos veikos veiksmai. Šitą vaizdo įrašą viršininko A. R. nurodymu peržiūrinėjo ji, paskui peržiūrėjo kartu su juo. Kompaktinis diskas, kuris buvo rastas pašto dėžutėje, buvo be jokių užrašų. Jį radus, parodė A. R.. Jame buvo miesto vaizdo kameromis užfiksuotas įvykis, kur kaltinamasis V. P. yra atvykęs į įvykio vietą. Įrašas yra originalas, pridėtas prie bylos. Matėsi, kad tai policijos pareigūnų veiksmai, jie buvo uniformuoti. Buvo nustatinėjamos pareigūnų asmenybės.
Teisėjui perskaičius (1 t., b. l. 1) esantį pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, liudytoja parodė, kad 2016 m. spalio 14 d., kai buvo rašomas šis pranešimas, asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, pavardės nežinojo. Peržiūrėjus įrašą nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą, pranešė prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Tiksliai datos negaliu pasakyti, nes buvo seni įvykiai. Negali pasakyti, kada buvo nustatytas šis asmuo. Įrašo autentiškumas nebuvo tikrintas. Jie tyrė tai, kas yra vaizdo įraše, nes jis nesukėlė abejonių. Jis padarytas miesto vaizdo kameromis, jame nurodyta konkretus laikas. Kamerų išdėstymo vietas taip pat galima buvo nustatyti. Tyrimo metu taip pat buvo tiriama, iš kur gautas vaizdo įrašas, ar iš tų pačių vaizdo kamerų. Įraše buvo policijos tarnybinis automobilis su skiriamaisiais ženklais, numerių negali pasakyti. Policijos informacinėje sistemoje visi įvykiai yra užregistruoti ir jie gali pasitikrinti. Policijos informacinėje sistemoje yra duomenys apie dirbusius pareigūnus, yra darbo grafikai, kas dirbo ir ekipažo sudėtis. Ji tą informaciją surinko. Nežino, kiek laiko šitie duomenys yra saugomi. Negali pasakyti, kada apklausė V. P. kaip įtariamąjį, neatsimena. Ji atlikinėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą, kur kaltinamasis buvo rašęs tarnybinį pranešimą dėl patrulių rinktinėje jo darbo kabinete rastų dvi pakuotės automato šovinių. V. P. pažinojo kaip pareigūną. Ji policijoj dirba virš 25 metų. Šio ikiteisminio tyrimo apimtimi nesiaiškino, kodėl registravimo žurnaluose nėra įrašo apie vaizdo įrašą. Įrašus gali daryti tik keli patrulių rinktinės pareigūnai, kuriems suteiktos tokios teisės. Visi jie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir jie nenustatė, kas iš pareigūnų tai padarė. Atliekant apklausas, visada liudytojams pasako apie aplinkybes, dėl ko žmogus yra kviečiamas, jis įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Jis apklausiamas apie aplinkybes ir apie tai surašomas protokolas. Visos liudytojų apklausos buvo daromos ta pačia tvarka. Gal ji įrašą ir rodė po apklausos, dabar tiksliai negali pasakyti. Negali pasakyti, kiek dažnai esant anoniminei informacijai, jie tikslina aplinkybes ir tikrina jas. Vaizdo įrašą patikrino vizualiai kompiuteryje. Miesto stebėjimo kameromis padaryti vaizdo įrašai stebimi patrulių rinktinės patalpose. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas buvo jos tarnybinis pranešimas apie gautą kompaktinį diską. Negali pasakyti, kodėl kiti liudytojai per apklausą sakė, kad ji parodė įrašą, jų parodymų negirdėjo. Pašto dėžutė, kurioje rastas įrašas, buvo prie pagrindinių durų po laiptinės stogeliu, ne patalpose. Jų pastato teritorija yra ir buvo tuo metu filmuojama, kokia apimtimi filmuoja vaizdo kameros, galėtų pasakyti viršininkas. Per vaizdo kameras nesimato pašto dėžutės. Kiek laikomas toks vaizdo įrašas, jai nežinoma. Nežino, kodėl nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl miesto kameromis nutekėjusios informacijos. Ji nematė reikalo pradėti tyrimą. Kompaktinis diskas buvo įdėtas dėkle. Nuo to dėklo nebuvo bandoma nuimti pirštų antspaudus, kadangi buvo šaltas metų laikas ir tas kompaktinis diskas buvo aprasojęs. Ji neatmeta galimybės, kad kai kuriems iš liudytojų parodė įrašą apklausus juos, ką jie pakomentavo vaizdo įraše, tą jie įrašė į protokolą. Dabar negali pasakyti tiksliai, kaip darė apklausą, bet daugiau tikėtina, kad parodė įrašą po apklausos. Apie tai, kad yra koks nors įrašas apie policijos pareigūnus, kad netinkamai elgiasi, tai tokios kalbos dėl V. P. nebuvo. Būdavo gaunama įvairaus pobūdžio informacija , ir jie skyriuje tikrindavo ją tokia apimtimi, kokia nusprendžia vadovai. Visa informacija, kiek jai yra žinoma, yra tikrinama. Iki kompakto gavimo apie tai, kad 2015-05-21 policijos pareigūnai padarė nusikalstamą veiką, galimai naudojo neteisėtus veiksmus, nebuvo gauta. Įraše buvo matyti ne vienas ekipažas, kiek atsimena, buvo keli ekipažai. Visi įraše matyti pareigūnai buvo apklausti. V. P. veiksmuose buvo įžiūrėti nusikalstamos veikos požymiai, o kiti pareigūnai nevykdė šitos galimai nusikalstamos veikos. Centro policijos komisariate buvo tiriama K. P. ir dar vieno vaikino padaryta nusikalstama veika. Šita apimtimi buvo nustatyta, kad buvo padarytas vaizdo įrašas iš miesto kamerų ir perduota VPK. Įrašas, kurį jie gavo, buvo tęsinys šito įvykio. Įraše rodomos visos aplinkybės, kaip V. P. sulaikinėja K. P., todėl jai nekilo abejonių, kad jis padarytas miesto kameromis. V. P. ikiteisminio tyrimo metu ji rodė vaizdo įrašą, susipažįstant su bylos medžiaga, jis neneigė, kad įraše ne jis. Ji neatmeta galimybės, kad įrašas buvo parodytas bendraujant su pareigūnais, galbūt apklausos metu ar po apklausos, bet ne prieš apklausą, kaip teiugia I.
Liudytojas A. R. parodė, kad jis yra Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos viršininkas. 2016 m. spalio mėnesį, galimai 13 d., jų skyriaus pašto dėžutėje, buvo rastas kompaktinis diskas. Apžiūrėjus jį buvo rasta vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas įvykis Kauno miesto Senamiestyje. Patrulių rinktinės pareigūnai sulaiko asmenis, įtariamus viešosios tvarkos pažeidimu. Tame įraše užfiksuota, kaip yra sulaikomas vienas iš asmenų. Patrulių rinktinės būrio vadas V. P. tam sulaikytam asmeniui suduoda vieną ar du smūgius. Kadangi dėl V. P. skyriuje jau turėjo vieną ikiteisminį tyrimą, atlikinėjo tarnybinį patikrinimą, iš matymo atpažino pareigūną. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jį pavesta atlikti vyriausiajai tyrėjai E. A.. Jis nežinojo, kad yra kitas įrašas apie tą patį įvykį. Jam buvo smalsu, kaip įrašas pas juos atsirado, identifikuoti buvo galima, kad jis darytas miesto kameromis pagal vaizdo įrašą. Teko išiminėti panašaus pobūdžio įrašus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjamos aplinkybės, kas tą įrašą užfiksavo, kas pateikė. Buvo nustatyta, kad padaryta miesto vaizdo kameromis, kurias kontroliavo asmenys, dirbantys patrulių rinktinės patalpose, tačiau nustatyti, kas tą įrašą tą dieną tiesiogiai stebėjo ir kodėl jiems nepranešė, kodėl jis atsirado tokiomis aplinkybėms, nustatyti nepavyko. Kiek atsimena, visi tą dieną dirbę asmenys neprisipažino, kad tą įrašą stebėjo tą pačią dieną. Gavus informaciją apie policijos pareigūnų galimą nusikalstamą veiką Generalinio komisaro įsakymu visi policijos pareigūnai, padaliniai privalo informuoti juos. Kodėl įrašas nustatyta tvarka nebuvo pateiktas, taip ir nepavyko išsiaiškinti. Prie jų VPK skyriaus prieigos yra filmuojamos, pati pašto dėžutė į kamerų akiratį nepatenka, kadangi ji yra uždengta įėjimo stogeliu. Šių kamerų įrašas išsisaugo dvi paras, po to ant to įrašo eina naujas. Turi būti tarnybinis pranešimas, kuris pareigūnas peržiūrėjo įrašą, atrodo R. B.. Jis ir pats peržiūrėjo tą filmuotą medžiagą. Nekilo niekam abejonių, ar įrašas originalus, ekspertizės nebuvo atliekamos. Žino, kas yra įrodymų leistinumas. Kadangi jie informaciją gavo 2016 m. spalio mėn., pats įvykis buvo 2015-05-21, tarnybinės atsakomybės terminai buvo praėję. Asmuo, matė įvykį ir jų neinformavo, todėl neįsivaizduoja šito asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pagal savo teisinį supratimą jis kokių kitų tyrimų neinicijavo, jo nuomone, ar iš principo tas įrašas gali būti pateiktas kaip įrodymas. Bet tai nebuvo koks slaptas sekimas, o užfiksuota miesto kamerų. Jam nebuvo žinoma, kad V. P. būtų ką nors sumušęs, o jeigu nebuvo žinoma jam, vadinasi jų skyriuje tokios informacijos nebuvo. Su V. P. jis yra susidūręs 2015 m. vasario mėn., kai gavo anoniminį skundą dėl jo pasisakymo. Tada buvo siūlymas apsvarstyti šį pareigūną etikos komisijoje. Tarnybinis patikrinimas buvo, kad pareigūnas užtraukia tokią moralinę atsakomybę. Iki tol, kad yra toks pareigūnas jis nežinojo. Jo požiūriu, šitas ikiteisminis tyrimas nebuvo sudėtingas, jo kišimasis į ikiteisminio tyrimo tyrėjos darbą buvo minimalus, buvo sudarytas planas, kad apklausti žmones, kurie dalyvavo įvykyje, žmones, kurie galėjo tą užfiksuoti, bet nepranešti. Jis visų parodymų neskaitė. Jį, kaip vadovą, domino terminai ir tie esminiai momentai, kaltas pareigūnas ar ne. Visos bylos neskaitė, apklausose nedalyvavo. Prieš šitą posėdį kalbėjo su tyrėja E. A., bet apie parodymų turinį tikrai nekalbėjo. Imuniteto valdyba šiuo metu pavaldi Vyriausiojo policijos komisariato viršininkui D. Ž., tuo metu buvo dvigubas pavaldumas Vyriausiojo policijos komisariato viršininkui ir atskaitingas policijos departamento valdybai. Nebuvo nustatyti pareigūnai, nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad tas pareigūnas prie monitoriaus pamatė ir neinformavo. Jis nematė duomenų, kad galėtų pradėti dar vieną ikiteisminį tyrimą. Vaizdo kameros įrašą, kuris yra prie pašto dėžutės prieigos, peržiūrėjo. Į bylą jis nėra pateiktas, todėl, kad surašytas tarnybinis pranešimas apie tai, kad reikšmingų duomenų bylai nėra. Jis, kaip vadovas, pagal anoniminius pranešimus, skundus, paveda patikslinti aplinkybes ir priimti procesinį sprendimą. Tikslinamos aplinkybės, t. y. jie važiuoja, išiminėja vaizdo įrašus, priklausomai nuo vietos, tikslinamos aplinkybės, įvykio vietas apžiūri, apklausinėja liudytojus. Jie bando nustatyti anonimą, jeigu skambina, tada nustatinėja telefono priklausomybę. Jei ateina laiškas be vardo, be parašo, tai galimybių nustatyti asmenį nėra. Šiuo atveju nuo voko ar disko pirštų antspaudus nuimti nebandė, buvo diskelis atšalęs, dar sakė tyrėjai nekišti iš karto į kompiuterį. Kiek atsimena, E. A. pirma peržiūrėjo tą įrašą ir paskui jį pakvietė. Vėliau kartu peržiūrėjo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, įtarimas kilo iš karto. Buvo normalios kokybės įrašas, buvo galima identifikuoti V. P., kadangi turėjo prieš tai tyrimų jo atžvilgiu. Jis mato, kad sulaikytas asmuo nesipriešino ir policijos pareigūnas V. P. akivaizdžiai viršijo savo įgaliojimus, suduoda vieną ar kelis smūgius tam asmeniui, kuris nesipriešina, neatlieka kokių nors aktyvių veiksmų. Sulaikytasis smulkaus sudėjimo, atrodė nepilnametis asmuo. Jo manymu, kiti pareigūnai negalėjo matyti įrašo. Nė vienas paskui neprisipažino matęs. Tik prieš V. P. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas todėl, kad būtent jis sudavė smūgius. Matėsi, tas sulaikytas žmogus stovi prie automobilio ir V. P. jam suduoda vieną ar du smūgius. Neatsimena, ar šis vaizdo įrašas buvo rodomas proceso metu.
Liudytojas R. B. parodė, kad jis dirba vyriausiuoju tyrėju Kauno apskrities VPK Imuniteto valdyboje nuo 2012 metų. V. P. pažįsta tiek, kiek tai susiję su šiuo tyrimu. Ši byla prasidėjo nuo to, kad buvo rastas kompaktinis diskas. Viršininkas A. R. pakvietė jį, informavo apie pašto dėžutėje rastą diską, nurodė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir žodžiu liepė peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Atlikdami pareigas, vadovaujasi principu - būtina žinoti. Viską žino tik viršininkas ir tyrėjas, kuris tiria konkrečią bylą. Jis bylos nematė, tik gavo žodinį pavedimą peržiūrėti įrašus. 2016-11-07 buvo surašytas tarybinis pranešimas dėl vaizdo kamerų peržiūrėjimo. Smulkiai aplinkybių nepamena, praėjo daug metų. Jis sėdėjo prie kompiuterio ir žiūrėjo vaizdo įrašus. Fakto, kad kažkas atneštų kompaktinį diską ir įmestų į pašto dėžutę, neužfiksuota. Filmuojanti teritoriją kamera nerodo pačios pašto dėžutės, nes dėžutė yra po stogeliu. Kamerose matosi pašto dėžutės stogelis. Įrašą žiūrėjo keletą kartų, stebėjau vaizdą nakties, dienos metu. Jam tyrėjas tiesiog nurodė, kad „Pašto dėžutėje rastas kompaktinis diskas, kad pareigūnas muša žmogų. Tavo užduotis – peržiūrėti apsaugos kamerų vaizdo įrašus, kur galimai buvo užfiksuoti asmenys, įdėję kompaktinį diską į pašto dėžutę“. Jis stebėjo aplinką, kas galėjo atnešti diską į pašto dėžutę, bet nematė, kas diską atnešė. Nežino, ar yra aplinkoje vietų, kad kamerų nepastebėtam būtų galima atnešti kompaktinį diską į pašto dėžutę. Teismui perskaičius tarnybinį pranešimą dėl vaizdo kamerų peržiūros (t. 1, b. l. 20), liudytojas R. B. patvirtino, kad tai yra jo rašytas tarnybinis pranešimas. Jam tyrėjo buvo pavesta peržiūrėti įrašus, daugiau jokių veiksmų neatliko. Jis vaizdo įrašo, kuris buvo kompaktiniame diske, nematė. Vaizdo įrašų, kuriuose filmuota aplinka 10 dienų, kokybė buvo gera, tik naktį truputį ribotas matomumas. Pašto dėžutė yra po stogeliu, galima manyti, kad bet kas dienos metu, eidamas pro šalį, kompaktinį diską į dėžutę įmetė. Galima sakyti tai padaryti galėjo bet kuris pareigūnas. Pašto dėžutė yra skirta korespondencijai, tai paprasta pašto dėžutė. Tai ne dėžutė, kur galima pranešti apie nusikalstamą veiką. Pašto dėžutės pačios nesimato, bet faktų, kurie keltų įtarimą, neužfiksavome. Įtartinų piliečių nepastebėjo. Į pastatą negali įeiti bet kas, durys būna užrakintos. Be imuniteto skyriaus pareigūnų ten dar dirba vidaus tyrimų skyriaus darbuotojai (ten atliekami tarnybiniai patikrinimai), pirmame aukšte – specialiųjų užduočių skyriaus darbuotojai. Tai kitų skyrių darbuotojai. Teritorijoje pagrinde lankosi pareigūnai, bet teritorija neuždara, gali ateiti liudytojas ar kitas asmuo. Po stogeliu asmenys gali ateiti, ten jie gali paspausti specialų mygtuką, kad darbuotojai juos įleistų į vidų.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. M. parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, su kaltinamuoju anksčiau kartu dirbo. Jis dirba Kauno apskr. VPK apskaitos ir analizės specialistu. Policijoje dirba virš 20 metų. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Žino, kad byla apie 2015-05-23 įvykio įrašą, kai prie pilies jie sulaikė asmenis. Jis, N. U. ir D. K. buvo paskirti ištraukti ir pateikinėti ikiteisminėms institucijoms įrašus iš miesto vaizdo stebėjimo kamerų. Pagal darbų paskirstymą, vadovo nuožiūra pirmiausia darbą su įrašais pavesta atlikti D. K.. Jei jo nebuvo, tai šią veiklą perimdavo N. U.. Jis buvo atsarginis, bet tik jie trys turėjo prieigas prie vaizdo įrašų. Atsimena, kad dėl įvykio Hanza dienose 2015 m. gegužės mėn. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tikriausiai Centro PK, ir N. U. buvo pavesta ištraukti ir pateikti filmuotą medžiagą. O toliau kokiais keliais atsirado vaizdo įrašo dublikatas, kopija ar originalas, jis nežino. Vėliau sužinojo, kad prieš V. P. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. N. U. šiuo metu yra pensijoje. Jis įrašo kopijos nedarė. 2015-05-23 įrašą jų vado G. G. pavedimu darė N. U.. Jis matė vaizdo įrašą, bet nieko ypatingo V. P. veiksmuose nepamatė. Matėsi, kad sulaikytasis yra neadekvatus, muistosi, kiek pamena, lyg pabėgti norėjo. Buvo atlikti eiliniai policijos pareigūno veiksmai. Jo darbas pasireiškia tuo, kad gauna paklausimą ar prašymą iš tyrėjų, kuriame jie nurodo kokio įvykio, kokį laiko tarpą reikia įrašyti. Jie iš serverio ištraukia tuos duomenis, įrašo į kompaktą ir pateikia su lydraščiu per raštinę. Tokie įrašai, serveriai, saugomi pagal technines galimybes, daugiau ir neišeina, tai yra saugoma 30 parų plius minus porą parų. Priklauso nuo to, kurioje vietoje yra kamera, koks vaizdo srautas. O paskui jau automatiškai rašoma yra ant viršaus ir tuomet ankstesnis vaizdas dingsta. Jei yra koks svarbus įrašas, tuomet jį iškelia iš serverio ir įrašo į kompaktus. Įrašius į kompaktą iš archyvo įrašą ištrina, nelaiko jo kompiuteryje, nes vietos yra mažai. Jei poreikio nėra, vaizdo įrašo nesaugo. Šį įrašą žiūrėjo kaip vientisą, matė jį iškeltą iš serverio kompiuteryje, prieš įrašant jį į kompaktą. Kokios apimties įrašas buvo, negali pasakyti, techninių dalykų nežiūrėjo. Įraše buvo užfiksuotas V. P., įrašas buvo vientisas, jame buvo užfiksuotas pažeidimas ir sulaikymas iš vienos kameros. Kadangi Hanza dienose tame įvykyje dalyvavo labai daug pareigūnų, buvo suvažiavęs ne vienas ekipažas, atrodo, ir viešojo saugumo pareigūnai, tai paprasčiausiai esantys budinčioje dalyje pasižiūrėjo, kaip sulaikė asmenis ir nieko daugiau. Tai buvo tos dienos toks ypatingesnis įvykis. Kodėl įrašas buvo platesnis ir didesnės apimties, jis nežino. Įrašas buvo padarytas dėl ikiteisminio tyrimo byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jiems užduotis vizuoja, suformuoja ir paveda atlikti ir G. G.. Viešosios tvarkos pažeidimo įrašas būna pateikiamas labai įvairiai - ir labai plačiai, pavyzdžiui vakar dvi kameros po 12 val. Šiuo atveju nemato nieko ypatingo, kad buvo pateiktas ne tik 2015-05-22 - 23 pažeidimas dėl muštynių, bet ir tolesnis įrašas. Kai daromas vaizdo įrašas, pildoma knyga, kiekvienas įrašas yra fiksuojamas. Knygoje pirmiausia vedama įvykio data, laikas nuo kurios valandos iki kurios yra paimamas įrašas, pagal paklausimą arba paprašymą ikiteisminės institucijos, atlikimo, t. y. įrašo ištraukimo iš serverio ir įrašymo į kompaktą data ir laikas, įrašoma, kas to įrašo prašė ir to asmens vardas ir pavardė, tuomet kas atliko įrašo įrašymą į kompaktą ir kokioje laikmenoje pateikta ir kiek kompaktų, o toliau rašosi rašto pagrindas, pagal kurį registracijos numeris suteikiamas ir data. Liudytojui R. M. parodžius žurnalo kopiją (1 t., b. l. 92–93), jis parodė, kad tai yra 38 kameros įrašas. Įvykio laikas įrašomas tikslus, kiek prašoma rašte, jei laiką parašo apytiksliai, tada skambina ir klausia, koks yra tikslus laikas, kurio reikia. Žurnalo pasirašyti nereikia, parašo grafos nėra. Rašo į žurnalą tas asmuo, kuris daro įrašą. Šis raštas yra atliktas N. U.. Tai buvo tiesioginis G. G. nurodymas. Jei žurnale nurodyta, kad vaizdo įrašo laikas yra nuo 00.00 min. iki 00.20 min., o byloje nurodyta, kad vaizdo įrašas žiūrėtas nuo 2015 m. gegužės 23 d., nuo 00.18 min. iki 00.25 min., tai skiriasi laikotarpis. Ar N. U. tą patį įrašą įkėlė, negali pasakyti. Tokio įrašo padarymas privalėjo atsispindėti žurnale. Įrašas daromas teismo pareigūno užklausa arba G. G. paliepimu, kitais atvejais įrašas nėra daromas. Padarius įrašą tarnybinis pranešimas nerašomas, tik prie kompakto rašomas lydraštis. G. G. yra patrulių rinktinės vadas, jis jam pavaldus. Kiekvienas įrašytas įrašas pereina per G. G.. Kai surašomas lydraštis, jis jį pasirašo kaip vadovas, o jie - kaip rengėjai. Nuo 2015 m. gegužės iki šios dienos kompiuteriai, kuriais daromi įrašai, nebuvo keisti, atrodo, kad nekeisti ir serveriai. Yra tik vienas kompiuteris, su kuriuo daromas įrašas. Ikiteisminio tyrimo metu jis matė 2015-05-23 vaizdo įrašą, tačiau jis įrašo nedarė. Kada tiksliai matė vaizdo įrašą, atsakyti negali, galėjo matyti tik po savaitės, kai N. U. iškėlė jį iš serverio. Darant įrašą programoje pasirenki kamerą, nustatai dieną ir laiką, nuo kada iki kada jo reikia. Bėgančioje juostelėje apačioje tas laikas pasižymės mėlynai. Tada iš to viso įrašo paimtas gabaliukas, bet jį gali sukinėti pirmyn ir atgal. Jie matys viską, ir tai, kas yra už mėlynai pažymėtos dalies. Šiuo atveju jis matė įrašą, kai jis buvo užžymėtas. Jis matė įrašą iš kompiuterio budinčioje dalyje, atrodo 2015-05-28, kai N. U. žymėjo ir įrašinėjo. Stebėjimą per vaizdo kameras atlieka savivaldybės įmonės, ir darbuotojai, civiliai žmonės, dirbantys pagal sutartis ištisą parą, besikeisdami. Jei jie užfiksuoja kokį įvykį, pasako jų budėtojui ir jis vertina aplinkybes, įvykis ypatingas ar ne. Civiliam žmogui yra sunku įvertinti, kas jam atrodo baisu, būna smulkmena, todėl yra registruojamas įvykis ir įtraukiama į duomenų bazę. Viską pastebi žmonės, stebintys kamerą, o pareigūnai budinčioje dalyje įvertina įvykio svarbą. Kai išgirsta per radijo ryšį, kad kas nors vyksta, nukreipiamos visos kameros ir žiūrima. Laiko, kurį rodo vaizdo kamerų programa, įtakoti negali. Pagal realų laiką jis gali neatitikti, patys koreguoti negali. Laikai, nurodyti žurnale, yra užfiksuoti iš įrašymo programos. Negali pakomentuoti, kodėl atsirado 5 minučių neatitikimas pabaigoje.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą, failo pavadinimas 2015-05-23-00-18-00-38kamera38-2015-05-23-00-25-00-1-1432542720198.mpg liudytojas R. M. parodė, kad spėja, jog asmuo, kuris mina cigaretę su koja, atsukęs nugarą yra V. P.. Už jo nugaros stovi galbūt G. K.. Būtent šį vaizdo įrašą jis yra matęs anksčiau, viską, kas vyko prieš tai ir po to. Šį įvykį jis tikrai matė, nes jis buvo įdomesnis per Hanza dienas: buvo sulaikyti įtariamieji, buvo nukentėjusiųjų. Pareigūno veiksmuose nieko ypatingo nepasirodė, buvo eilinis sulaikymas. Vaizdo įrašą valdo stebėtojas, jis sukinėja kamerą. Jie negali įtakoti to, kaip stebėtojas nukreipia, kaip pritraukia ar tolina, kur kamerą pasuka. Apklausiamas pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašo nežiūrėjo. Jam kilo klausimas dėl to, kur dingo vaizdo įrašo kita versija, kur užfiksuotos muštynės. Negali 100 procentų teikti, kad tai tas pats įrašas, kuris buvo pateiktas Centro PK. Jei remtis laiku, tai ne tas įrašas. Tai visai kitas įrašas. Logiškai mąstant, šis vaizdo įrašas negalėjo būti susietas su byla, nes ten reikėjo muštynių, viešosios tvarkos pažeidimo fakto. N. U. taip daug suklysti negalėjo, gali kartais įrašo laikas su realiu laiku nesutapti, bet jie nieko neįtakoja. Užfiksuoto įrašo metu pareigūnai gal jau ir buvo atvykę, tik per kamerą nematyti dešinės pusės.
Liudytojas G. K. parodė, kad policijoje dirba 25 metus, jis yra Kauno apskr. VPK patruliu rinktinės pirmos kuopos pirmo būrio vyriausias patrulis. Kaltinamąjį V. P. pažįsta, juos siejo darbiniai santykiai, jis buvo vadovas, jo būrio vadas. Santykiai darbiniai, piktumų nėra. Žino, dėl ko yra ši byla, jis buvo apklaustas Kauno AVPK Imuniteto skyriuje. Prašo remtis jo parodymais, jei reikia papildys. Jam tyrėja vaizdo įrašo nerodė. 2015 m. gegužės 23 d. jis dirbo Hanza dienose. Kasdien būna daug įvykių - apie 15, kiekvieną iš jų atsiminti yra sudėtinga. Pamena įvykį prie Kauno pilies, buvo muštynės ar konfliktas. Į įvykį reagavo keli ekipažai. Jis vairavo automobilį Nissan Navaro arba Škoda, Volkswagen Passat būti negalėjo, jie tokio automobilio neturi. Jis atvyko kartu V. P.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, failo pavadinimas 2015-05-23-00-18-00-38kamera38-2015-05-23-00-25-00-1-1432542720198.mpg liudytojas G. K. parodė, kad vaizdo įraše užfiksuota įvykio vieta - Kauno pilis, prie „Žemyn upe“ iš kitos pusės. Čia kiekvieną savaitgalį vyksta muštynės. Atvažiavus automobiliui Nissan Navaro iš jo išlipa jis ir V. P.. Jie atvyko, nes buvo netoli įvykio vietos. Automobilio valstybinių numerių nepamena, jis jau nurašytas, gali būti valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). (1.35 min.) išlipo iš automobilio V. P.. Jis, G. K. iš automobilio išlipo pagal vaizdo įrašą (1.37 min.). Asmuo, kuris rūko priekyje, vaizdo įraše (2.10 ), yra kaltinamasis V. P.. jei gerai mato, V. P. atlieka asmens kratą, V. P. išima daiktus, tęsia kratą. Sulaikytas asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, grasino, kam ir kaip tiksliai grasino, negali pasakyti. Sulaikytasis asmuo panašus į nukentėjusįjį. Kai atliekamos neblaivių asmenų apžiūros, jei jie agresyviai nusiteikę, imdamiesi saugumo priemonių juos stato į tam tikrą padėti, kad negalėtų pajudėti, atsistumti nuo automobilio ir negalėtų atlikti tam tikrų veiksmų, kurie galėtų pakenkti pareigūno sveikatai ir gyvybei. Tai daroma kiekvieno įvykio metu. Šiuo atveju asmuo buvo pastatytas į tokią poziciją. Smūgiai jam buvo suduoti, nes pilietis buvo agresyvus, jei gerai pamena, jis bandė atsistumti nuo automobilio, todėl pareigūnas atliko kitus veiksmus. V. P. sudavė suimtajam dėl grasinimų ir dėl to, kad bandė atsistumti nuo automobilio. Konkretizuoti negali, nepamena. Tokiu būdu raminti dėl grasinimų tenka dažnai, naudojamos lazdos ir elektros impulsai. Piliečiai garsiai ir aiškiai yra įspėjami, kad bus naudojamos spec. priemonės, jei ir toliau nepaklūsta, tos priemonės panaudojamos. Tai leidžia patrulių rinktinės vadas ir įstatymas. Jo nuomone, čia tokia situacija ir buvo. Negali pasakyti, kodėl būtent jo ekipažo narys būrio vadas V. P. atliko apžiūras. Asmenį sulaikė ne jie. Po įvykio Patrulių rinktinėje jokių kalbų apie vaizdo įrašą nebuvo. Patrulių rinktinės darbuotojai nėra prileidžiami prie vaizdo įrašų, jie negali jų nei pasižiūrėti, nei išsitraukti. Apie įvykį, kad tiriamas V. P., pirmą kartą sužinojo, kai buvo pakviestas apklausai į Imuniteto tarnybą, o vaizdo įrašą dabar matė pirmą kartą. Kiek pamena, sulaikytas asmuo nebuvo blaivus, jis priešinosi ir bandė atsistumti, vykdė veiką, kuri trukdė deramai atlikti apžiūrą. Nepamena, ar sulaikytasis įvykio vietoje skundėsi, kad jį mušė. Jam abejonių dėl pareigūno veiksmų, kuris atliko apžiūrą, nekilo. 90 procentų asmenų nesileidžia būti apžiūrimi ir patikrinami. Kai neleidžia apžiūrėti ir patikrinti, duoda jiems teisėtus nurodymus, aiškius ir suprantamus. Jei asmenys neklauso, įspėja juos apie tai, kad bus panaudota fizinė ir psichinė prievarta. Jei ir toliau neklauso, nurodymų nevykdo, imasi veiksmų. Bet kokiu atveju sulaikytą asmenį apžiūri savo saugumui, nes jį sodina į tarnybinį automobilį, o jų automobilis nebuvo pritaikytas gabenti sulaikytuosius. Kartais tekdavo su V. P. dirbti viename ekipaže, bet tai būdavo ne dažnai, gal kartą į savaitę ar dvi savaites. Anksčiau nėra matęs, kad atlikdamas asmens kratą V. P. taip elgtųsi. Būna įvairių veiksmų, bet toks kartas buvo pirmas. V. P. buvo blaivus tą dieną.
Liudytojas A. I. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 2 metus, jis viešojo saugumo tarnyboje buvo kuopos vado pavaduotojas ir jo būrio vadas. 2015 m. per Hanza dienas vakare radijo ryšiu pranešė, kad prie „Žemyn upe“ vyksta muštynės. Visi patruliai suvažiavo į tą vietą. Kai atvyko, buvo daroma jaunuolio asmens krata. Jaunuolis buvo stipriai išgėręs, aktyviais veiksmai vengė kratos, neleido apžiūrėti. Jis ir grasino, įžeidinėjo policijos pareigūnus. Jam asmeniškai gal ir nekėlė grėsmės. Jis matė vaizdo įrašą imuniteto skyriuje. Galimai buvo viršyti įgaliojimai. Matė judesį ranka. Pareigūnas stengėsi žmogų pastatyti į nepatogią padėti, o jis muistosi. Matė, kaip pareigūnas laikė sulaikytojo galvą. Matė, kaip pareigūnas smūgiavo ranka į pilvo sritį, vieną kartą tai tikrai. Jis pats buvo pasiruošęs, jei jaunuolis išsprūstų, bėgti iš paskos. Nežino, gal fizinės jėgos panaudojimas per didelis. Įvykio metu to nepastebėjo, tik žiūrėdamas įrašą pamatė. Iki apklausos įrašo nebuvo matęs, nežino, kaip jis atsirado imuniteto skyriuje. Per apklausą paklausė, ar jis ką nors atsimena, konkrečiai nesuformulavo klausimo. Apklausa dar net pradėta nebuvo, jai jam pasakė, kad parodys vaizdo įrašą. Jam pasakius, kad įvykio neprisimena, parodė įrašą.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisėjas perskaitė liudytojo A. I. parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodymus (1 t., b. l. 129).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. I. parodė, kad Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinyje jis tarnavo nuo 2012 metų iki 2016 metų kovo 1d. Po to persivedė į Kauno AVPK Patrulių rinktinę. 2015 metų gegužės mėnesio 22-23 dienomis vykusių Kauno miesto šventės renginių metu jis dirbo, kartu su Patrulių rinktinės pareigūnais pėsčiomis patruliavo renginio metu. Radijo ryšiu apie vidurnaktį, tikslaus laiko nepasakys, buvo gautas pranešimas apie muštynes prie kebabinės, šalia Kauno pilies. Kartu su policijos pareigūnu, kurio pavardės neprisimena, atėjo prie kebabinės. Įvykio vietoje jau buvo daugiau pareigūnų. Jau buvo privažiavęs ir tuometinio pirmojo būrio vadas V. P. ir jau jam dabar žinomi keli patrulių rinktinės pareigūnai bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas M. G.. Ten buvo jau sulaikytas pažeidėjas. Žino, kad pažeidėjas buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir išvežtas. Liudytojas dabar jau nepamena nei kokiu automobiliu jis buvo išvežtas, nei į kokį policijos komisariatą. Peržiūrėjęs jam pateiktą vaizdo įrašą, patvirtina, kad vaizdo įraše matomos įvykio aplinkybės. Vaizdo įraše jis mato atvažiuojantį 1-ojo būrio vadą V. P.. Taip pat atpažįsta VST pareigūną M. G.. Mato, kad sulaikyto asmens apžiūrą daro V. P.. Kas tuo laiku sulaikė pažeidėją, jis nežino, asmeniškai jis jo nesulaikinėjo. Kodėl sulaikytojo apžiūrą darė V. P., pasakyti negali. Kiek prisimena, sulaikytasis plūdosi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo pareigūnus. Jis buvo neblaivus. Matė, kaip V. P. su sulaikytuoju elgėsi griežtai, stengėsi jį pastatyti į nepatogią padėtį. Kad V. P.būtų naudojęs fizinį smurtą sulaikytojo atžvilgiu, jis tuomet nematė. Tuo metu jam nekilo jokių abejonių, kad V. P. daro kažką neteisėto. Jo atliekami veiksmai nieko, jo manymu, nešokiravo, nes įvykio vietoje buvę pareigūnai girdėjo sulaikytojo plūdimąsi ir užgauliojimus (1 t., b. l. 129–130). Liudytojas A. I. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino. Sulaikomas asmuo buvo neblaivus. Jis iš pradžių visus įžeidinėjo, grasino V. P.. Dar keista buvo, kad toks mažas ir toks agresyvus. Pareigūnu jis dirba 12 metų. Tenka apžiūras atlikinėti. Jei asmuo nesileidžia apžiūrėti, muistosi, guldo jį ant žemės, jeigu priešinasi, panaudojami kovinių imtynių veiksmai. Aktyvus priešinimasis, kai standina raumenis, aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Pasyvus priešinimasis, jeigu asmuo padarė pažeidimą ir nepateikia dokumento. Šiuo atveju asmuo stūmėsi nuo automobilio. Asmens apžiūra atliekama tikslu patikrinti, kad asmuo neturėtų ginklo, peilių. Be apžiūros nėra kito būdo patikrinti. Be to, ir į automobilį negalima sodinti neatlikus apžiūros, kad asmuo pats nesusižalotų. Sulaikytas asmuo nesiskundė, keiksmažodžiais kalbėjo, buvo nepatenkintas. Jis matė tik stumdymąsi, kojas pražergti yra veiksmas. Pareigūnas su koja padeda prasiskėsti. Įvykį pamena tik iš vaizdo įrašo. Šiuo atveju asmuo stūmėsi nuo automobilio, kažkaip spurdėjo.
Liudytoja N. U. parodė, kad su kaltinamuoju jie buvo bendradarbiai 3-4 metus. Šiuo metu ji jau nebedirba Kauno miesto VPK patrulių rinktinėje. Gyvena Lietuvoje, bet dažnai lankosi Vokietijoje. Nuo 1999 iki 2016 metų dirbo apskaitos ir analizės grupės specialiste. Įvykio, apie kurį kalbama, metu taip pat dirbo šiose pareigose. Jie dirbo trise: ji, R. M., D. K.. Jų darbo patalpos buvo adresu Savanorių pr. 144, ten atskiros patalpos, bet viskas yra viename aukšte. Į jos darbo kabinetą pasibeldęs gali užeiti pašalinis žmogus. Jos kabinete stebėjimo kamerų nėra įrengta. Ji darbe nieko nestebėdavo, turėdavo tik padaryti įrašus. Ji pereidavo į kitą patalpą, kur galėdavo įrašus daryti ir peržiūrėti, kur kiti pašaliniai asmenys patekti negali. Ta patalpa yra izoliuota. Ten, kur įrengtos stebėjimo kameros, ateidavo paklausimai, kur buvo prašoma padaryti stebėjimo įrašą, tam tikram laiko tarpui. Procedūra būdavo tokia, jie eidavo į budėtojų dalį su paklausimu, į zoną, kur patenka ne visi darbuotojai. Ten pasiimdavo žurnalą, įrašydavo paklausimo numerį, datą. Į knygą įrašydavo dieną, kada daro įrašą, ir paklausimą, ką paklausė kokia tarnyba, rašydavo valandą ir pasirašydavo savo vardą, pavardę ir pareigas. Vėliau lydraštį išsiųsdavo į tarnybą, iš kurios paklausimas būdavo. Įvykių, kuriuos įrašinėjo, nebūdavo kada peržiūrėti, didelis krūvis. Būdavo, kad reikėdavo peržiūrėti kelių vietų vaizdo kameras. Tada reikėdavo pažiūrėti iš vienos vaizdo kameros, iš kitos vaizdo kameros. Matydavo minimaliai įrašų. Reikėdavo padaryti, kad kompiuteris iškeltų iš atminties vaizdo įrašą, tai padariusi bėgdavo daryti savo darbų į savo kabinetą. Tada grįždavo ir įdėdavo diską, kad iš paties kompiuterio vaizdo įrašas būtų įkeltas. Negali atsakyti, ar 2015 m. gegužės 22–23 dienos vaizdo įrašo jos kas prašė, pagal dieną ir valandą. Imuniteto skyrius jai įrašo nerodė. Ji nelabai pamena, ar kur matė šį vaizdo įrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė D. K. tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 177–178) ir liudytojo D. K. apklausos protokolą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K., apklausiamas 2016-11-22, parodė, kad 2015 metų gegužės mėnesio 22 d. nuo 18.00 val. iki 23 d. 06 val. jis dirbo radijo šaukiniu 400 kartu su vyr. patruliu A. D.. Patruliavo tarnybiniu automobiliu NISSAN Navara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(atitikties Nr. 1776). Kiek pamena, miesto centre vyko kažkoks renginys. Patruliuojant prie Jonavos g. 3a buvo pastebėti (kiek pamena) besimušantys asmenys. Jie, pamatę tarnybinį automobilį, pradėjo bėgti link baro "Žemyn upe", adresu Valančiaus g. 24, Kaune. Jis kartu su kolega juos pradėjo vytis. Besivejant pažeidėjus, juos vytis padėjo ir kažkas iš pilietiškų piliečių. Liudytojas iš pažeidėjų nieko nepasivijo, tačiau radijo ryšiu pranešė, kad jie persekioja pažeidėjus. Nepavijęs nieko iš pažeidėjų, grįžo prie tarnybinio automobilio. Ten pamatė, kad vienas iš pažeidėjų yra sulaikytas. Kas jį sulaikė - nepasakys. Po kažkiek laiko sužinojo, kad A. D. sulaikė dar vieną įtariamąjį. Abu sulaikytieji buvo pristatyti į Santakos policijos komisariatą. Jis dabar jau negali pasakyti, kas atlikinėjo dalinę apžiūrą ir kas juos nuvežė į komisariatą, nes to neprisimena, kadangi praėjo jau nemažas laiko tarpas, o tarnybos metu tenka sulaikinėti daug pažeidėjų. Kas dar tuo metu dirbo miesto centre jis pasakyti negaliu, nes to tikrai neprisimena. Apie jo minėtų asmenų elgesį sulaikymo metu jis nieko pasakyti negali, nes tiksliai nepamena to įvykio aplinkybių ir pats tų asmenų jis nesulaikinėjo. Kas jo nurodytu laiku buvo atsakingas už Patrulių rinktinės pareigūnų darbą jis nepamena. Tai turėtų būti nurodyta 2015 metų gegužės 22-23 dienų Patrulių rinktinės pajėgų išdėstymo planuose ir darbo grafikuose. Kauno miesto savivaldybė Kauno mieste yra įrengusi vaizdo stebėjimo kameras. Miesto kameromis užfiksuotas vaizdas stebimas Kauno AVPK Patrulių rinktinės patalpose. Vaizdo įrašai saugomi apie 30 dienų. Mieste yra įrengtos tiek stacionarios tiek valdomos vaizdo kameros. Jas valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavus užklausas dėl vaizdo įrašų pateikimo teisės pažeidimų bylose ar medžiagose, vaizdo įrašus daro Patrulių rinktinės pareigūnai. Šiuo metu tokius įrašus pagrinde daro jis vienas. 2015 metais įrašus darydavo N. U. (ji šiuo metu pensijoje), jis ir R. M.. Liudytojas negali pasakyti, ar miesto vaizdo kameromis buvo užfiksuotas minimas įvykis, ar buvo padaryti ir kam nors pateikti šio įvykio vaizdo įrašai (1 t., b. l. 173–174).
Liudytojas D. K. teisme parodė, kad susitikus su V. P. jam jo išvaizda pasirodė pasikeitusi, jis atrodė nemiegojęs ir piktas. Apie ikiteisminio tyrimo medžiagą jam pasakė imuniteto tarnyba, bet gal ir iš ko kito sužinojo. Negali pasakyti, ar yra supažindintas su norminiais aktais, kurie reglamentuotų įrašų įrašymo tvarką, mano, apie norminius aktus galėjo žinoti poskyrio viršininkas. Žodiniai paliepimai padaryti įrašą būdavo, jei to reikėjo skubiai, bet tai buvo fiksuojama. Tokiu atveju paklausimas būdavo atsiunčiamas sekančią dieną. Nepamena tokių atvejų, kad į žurnalą būtų neįrašęs darytų įrašų. Susipažinęs su byloje esančia žurnalo kopija (1 t., b. l. 93–94) liudytojas D. K. parodė, kad (1t., b. l. 93) žurnale pateikia tarnybinio pranešimo numerį 20-PR2-44952, kieno tai tarnybinis pranešimas, negali pasakyti. Pagal žurnalą vaizdo įrašą gavo G. G.. Įrašą jis, D. K., įrašinėjo 2015-06-08, o paklausimas gautas 2015-06-05. Parašyta, kiek minučių įrašas. Apytiksliai negali būti nurodyta, fiksuojamas įrašo laiko tarpas ištrauktas tik toks, kiek nurodyta užklausime. Prie kompiuterio darbalaukio gali prieiti ir kiti asmenys. Kompiuteris neturi jokios apsaugos. Dabar jau užrakintos duris, bet kas neįeis, budėtojas atsimins, kas buvo atėjęs. Įvykio metu galėjo užeiti bet kas. Patalpos šiuo metu yra filmuojamos, kad viskas matytųsi, bet tik mėnesį laiko. Prie serverio prisijungti galėjome tik trise: jis, N. U. ir R. M.. Mano, kad vadas prisijungimo neturėjo. Kitas asmuo, jei kodą žino, gali daryti įrašą. Negali pasakyti, kokia programine įranga daromas vaizdo įrašas. Jei iškildavo nesklandumai, skambindavo informatikui į Šiaulius. Žurnale duomenys nėra pildomi atgaline data. Įvykio vietoje prie jo su kolega pribėgo kažkas iš nukentėjusiųjų ir jis nubėgo vytis bėgančių asmenų. Asmens dalinę apžiūrą kaip policijos pareigūnas jis atlieka. Vaizdo įraše matyti, kad buvo daryta asmens dalinė apžiūra. Neatsimena, kada gali naudoti fizinę prievartą ir kuriais atvejais. Pilnai vaizdo įraše nemato veiksmų, kuriuos galėjo atlikti ir pats asmuo, kuriam atliekama dalinė apžiūra. Jei jam aktyviais veiksmais priešintųsi, jis panaudotų fizinę jėgą.
Liudytojas G. G. parodė, kad jis yra Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės vadas, šiose pareigose jis 4–5 metai. Darbo stažas 25 metai. Kai jo nebūdavo, jo pareigas atlikdavo Kauno apskrities VPK apskaitos ir analizės poskyrio viršininkas M. K.. Nepamena, kas buvo atsakingas už patrulių darbą 2015 m. gegužės 22–23 d. Įvykiai su asmenine sudėtimi, tai įvykiai, kuriose dalyvauja pareigūnai. Informacinė sistema sudaryta taip, kad jei dalyvauja įvykyje pavaldiniai, būtų informuoti tiesioginiai vadovai. Bet būna, kad siunčia žinutę budėtojui į tarnybinį telefoną, kad yra įvykyje su asmenine sudėtimi. V. P. buvo I-o būrio vadas, jo pavaldinys. Vėliau jis buvo perkeltas į Lietuvos policijos mokyklą. 2017-03-01 jis buvo apklaustas ir sužinojo, kad V. P. padarė nusikaltimą. Su juo apie tą įvykį nekalbėjo. Jis pasirašė, kad negali atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų ir nekalbėjo. Patruliai jo neinformavo apie tai, kad padarė nusikalstamą veiką. Jokio atskiro aptarimo dėl šito įvykio patrulių rinktinėje nebuvo. Ar Kauno apskrities VPK pasitarimuose buvo aptariama dėl šito įvykio, nežino. Į mėnesį kartą būna operatyvinis pasitarimas, jame būna protokoluojama. Ne visuose pasitarimuose jis dalyvauja, ar buvo aptariamas šis įvykis, nežino. Vaizdo įrašo jis nematė. Miesto vaizdo stebėjimo kameras stebi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie yra sudarę sutartį su Kauno miesto savivaldybe. Toje pačioje patalpoje tarnybą vykdo ir policijos pareigūnai. Pamatę kameromis pažeidimą stebėtojai informuoja policijos pareigūnus. Tuo metu esant stebėjimo kameroms budėtojų dalyje, pareigūnas sprendžia, ar reikia siųsti į tą vietą policijos pajėgas ir yra registruojamas pranešimas įvykio registre. Yra įvykių, kurių nepastebi stebėtojai, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsiunčia pranešimus, kad reikalingas vaizdo įrašas ir pagal prašymus pateikiami vaizdo įrašai. 2015 m. įrašus padaryti turėjo teisę N. U., R. M., D. K.. Nežino, ar jie turėjo skirtingus prisijungimo kodus. Pagal gautus pranešimus jis uždėdavo vizą, kokius įrašus teikti. Jam nesant jį pavaduodavo M. K.. Nurodymai filmuoti neduodami. Neturi informacijos, kas galėjo padaryti įrašą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis supažindintas, kad buvo pateiktas įrašas imuniteto skyriui, jis jo nematė. Atliekant ikiteisminį tyrimą pareigūnas turėjo nustatyti, kaip atsirado įrašas. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas imuniteto skyriuje. Trys žmonės turėjo prisijungimo kodus ir jiems buvo pavedamos vaizdo įrašų įrašymo ir pateikimo užduotys. Mano, kad specialios tarnybos neturi oficialių prisijungimo kodų, bet operatyvinėmis priemonėmis, mano, kad tokia teorinė galimybė būtų. V. P. funkcijos tą dieną buvo organizuoti, kontroliuoti dirbančių pareigūnų darbą. Į patrulio funkcijas įeina reagavimas į pranešimus , pagalbos suteikimas žmonėms, tai įeitų ir asmens sulaikymas, apžiūra, pristatymas į policiją. Patrulio veiklos instrukcijoje numatyta, kad įvykio vietoje dirba pirmas atvykęs patrulių ekipažas. Jei reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą, kviečiama operatyvinė grupė. Jei paprastas sulaikymas, tai tą atlieka sulaikęs pareigūnas, surašęs tarnybinį pranešimą. Su V. P. jokių konfliktų nėra buvę. Jis buvo pareigingas, į darbą nevėlavo, neatsimena, ar yra gavęs kokių nusiskundimų. Įvykiai su asmenine sudėtimi yra dažni. Dažniausiai jie būna, kai nukenčia pareigūnas. Šią savaitę registruoti du įvykiai su asmenine sudėtimi, kai nukentėjo pareigūnai. Dėl pareigūnų elgesio tyrimą atlieka vidaus tyrimo skyrius ir imuniteto skyrius. Įvykis su asmenine sudėtim yra viešas įvykis, kuris yra policijos suvestinėje, tokia informacija perduodama struktūrinių padalinių vadovams susipažinimui. Jei tyrimas pradedamas nedelsiant, tai paros įvykis įeina į įvykį su asmenine sudėtim. Jie gauna informaciją, kas vyko tą parą. Apie šį įvykį sužinojo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Vaizdo įrašas mieste vyksta nuolat, kameras tiesiogiai stebi stebėtojų „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai, atliekantys tyrimą, jų skyriaus raštu paprašo pateikti vaizdo įrašą, nurodant laiko intervalą nuo kada iki kada jo reikia. Nebūna, kad jis liepia išimti vaizdo įrašą. Būna tokių atvejų, kai išsiuntus paklausimą, jis dar negautas, o pareigūnai sako, kad atvažiuos pasiimti įrašo. Tada rašoma kam pateikiamas įrašas ir yra rašomas rašto numeris į žurnalą. Žodinio pavedimo dėl įrašo išėmimo nėra. Jam padiktuoja registruoto rašto numerį, raštvedė patikrina, ar raštas išsiųstas, bet pas juos negautas dar. Pagrindas yra rašto numeris, o turinys matosi informacinėje sistemoje. Negali pasakyti, kaip buvo 2015 metais, bet vienokia ar kitokia raštinės sistema veikė. Rinktinėje yra įsakymai, kaip tie vaizdo įrašai perduodami, įrašomi. Visus vidaus dokumentus pasirašo Kauno apskrities VPK viršininkas D. Ž.. Jam žinoma vidaus tvarka dėl vaizdo įrašų darymo. Jei yra skubus atvejis ir reikia peržiūrėti įrašą, kai atvykęs į įvykio vietą pareigūnas radijo ryšiu prašo pažiūrėti galimus nusikaltėlio atsitraukimo kelius, tada radijo ryšys yra fiksuojamas. Jei reikės daryti įrašą, bus reikalingas raštas. Kai prašo pateikti vaizdo įrašą, jis pavizuoja, pavyzdžiui V. U. vykdyti. Kontrolė vykdoma vienu būdu, yra pildomas lydraštis, deda parašą ir viskas. Kokia apimtimi pateikiamas įrašas jis nekontroliuoja. Tokių įrašų yra daug. Už informacijos nutekėjimą atsakingas tas asmuo, kuris pateikė duomenis, negali savivaliauti.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą failas Nr. 2015-05-23_00-00-00-38-kamera38-2015-05-23_00-20-00-1-1432797662589.mpg liudytojas G. G. parodė, kad jie netyrė, kas padarė šį įrašą. Tiesiogiai įsilaužti niekas negalėjo, o ar galėjo įsilaužti nuotoliniu būdu, negali pasakyti. Tai pirmas toks atvejis. Pirmą įrašą galėjo padaryti pareigūnai. Pašalinis žmogus negalėjo to padaryti. Vaizdo įrašo darymo žurnale, asmens susipažinusio su surinktais duomenimis grafoje (t. 1, b. l. 93) yra jo pavardė, jo parašas galėjo būti ne vienoje vietoje. Jis dalį dokumentų pats nuveždavo į raštinę, todėl žurnale atsirado jo pavardė. Prisijungimo prie kompiuterio, kuriuo daromi įrašai, slaptažodžio jis nežino. Nežino, ar įrašas buvo siųstas M.. Apie tyrimą V. P. atžvilgiu jis sužinojo 2017-03-01 apklausos metu. Su medžiaga nesusipažinęs, jis buvo apklaustas liudytoju. Kokiu pagrindu V. P. perkeltas į kitas pareigas, neatsimena.
Liudytojas D. Ž. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK vyriausiojo policijos komisariato viršininku, policijoje dirba nuo 1995 m. Jis dirbo kartu su V. P., jis atėjo iš Viešojo saugumo tarnybos. Žino, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl piktnaudžiavimo. Dėl tyrimų labai nesigilino. Apie Imuniteto tarnybos pareiškimą žino bendrais faktais. Vaizdo įrašo jis nėra matęs. Apie tai, kad yra gautas toks vaizdo įrašas, jam niekas nepasakojo. Su V. P. ta tema nekalbėjo. Kokiomis aplinkybėmis vaizdo įrašas atsirado policijos sistemoje, neatsimena, jų nežino. Jei būtų žinoję, kad neteisėtu būdu yra paimtas vaizdo įrašas, būtų iniciavę tarnybinį patikrinimą. V. P. vadovas buvo patrulių rinktinės vadas G. G.. Atėjęs dirbti V. P. pasirodė kaip aktyvus pareigūnas, iškart pateikė savo mintis, kad būrio vadas jo netenkina, kiti minėjo apie jį, kad jis nori dirbti, stengiasi, darbuojasi, buvo paskirtas pareigose. Kauno apskrityje dirba apie 1400 žmonių, kiekvieno konkrečiai nepamena, tik bendrais bruožais. Šis įvykis nebuvo išskirtinis, įvykiai vyksta pastoviai. Bendrais faktais žinojo apie pranešimą Imunitetui dėl tyrimo dėl šaudmenų, bet pas netyrė. Buvo žinių, kad V. P. nelojalus valstybei. Tyrimas dėl šių aplinkybių buvo atliekamas, buvo priimtas administracinis sprendimas, lyg tai teisme po to nutrauktas ar nenutrauktas. Negali pasakyti, ar policijos komisariatas skundė sprendimą, neatsimena. Jis neturi supratimo apie kaltinamojo parodymus, kad kabinete bendravo kartu su juo ir G. G. dėl vaizdo įrašo, tokio atvejo neatsimena. V. P. buvo pareigose pakeltas, buvo aktyvus, stengėsi, apie jį jis nieko blogo pasakyti negali. Jis nežino, kad vyksta bylos civilinio proceso tvarka dėl V. P. sugrįžimo į darbą. V. P. buvo perkeltas iš jų, ne jie V. P. atleido iš darbo. Įvykių su asmenine sudėtimi būna daug visokių. Įvykis su asmenine sudėtimi yra, pavyzdžiui, kai policininkas padaro eismo įvykį. Tam registruoti yra Vidaus tyrimų tarnyba, ji kartu yra Imuniteto tarnyba, tik skyriai atskiri: dalis, kas atlieka procese ikiteisminį tyrimą, dalis, kas yra vidaus tyrimams skyrius. Per metus ne viena dešimtis būna patikrinimų, kiekvieno pareigūno neatsiminsi. Jei gauni pranešimą, kad pareigūnas piktnaudžiavo ar panaudojo fizinę prievartą, pavedi atlikti tyrimą ir viskas, tai ne vienetinis atvejis. Gal kažką ir atsimena, kad kaltinamasis V. P. buvo sužalotas darbo metu, gydėsi. Niekada nėra taip, kad jis asmeniškai su būrio vadu kalbėtų darbiniais ar kitais reikalais. Kauno AVPK yra 19 valdybų, 9 policijos komisariatai, jei, geriausiu atveju, tenka kalbėtis, tai tik su vadovais. Jei darbuotojas darbo metu būna sužalotas, atliekamas nelaimingo atsitikimo tarnybinis patikrinimas, pagal sužalojimo pobūdį jam išmokama. Neatsimena, kad būtų iškilę problemų dėl išmokėjimo. Buhalterija yra buhalterija, gali įsivelti žmoniškoji klaida dėl skaičiavimų. Būtų kaltinamasis skundęsis, kad negavo pinigų. Per V. P. dėl jo veiksmų jam nuobaudų lyg ir nebuvo skirta, tik buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal jo pranešimus. Bendrine prasme tokie faktai jam yra žinomi, bet smulkių aplinkybių neatsimena. Dėl vaizdo įrašo atsiradimo aplinkybių neatsimena. Apie V. P. skundus sužinojo po to, kai tyrimas vyko, jis pats buvo atėjęs pas jį į kabinetą kalbėtis. Jis vienas su juo nepasiliko, sakė, kad nėra tikslo kalbėtis, yra tyrimas atliekamas, jis ne prie ko. Konfliktų su V. P. neturėjo, jis atrodė aktyvus pareigūnas. Jis atėjo dirbti specialistu, nurodė tam tikras problemas dėl vadovo, tapo būrio vadu, nebuvo, kad būtų blogas. Jis nekonfliktuoja, neįsivaizduoja, kur jam su V. P. galėtų keliai persikirsti. Jis buvo aktyvus, stengėsi, buvo subūręs Romainiuose bendruomenę, kad vagis gaudytų.
Liudytojas D. G. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jokio ryšio su policija nėra. 2013 metais jie Kauno mieste įrengė stebėjimo sistemą ir pagal sutartį teikia techninės priežiūros paslaugas. Negali pasakyti, ar jie gauna pinigus už stebėjimo sistemą. Yra įrengtos stebėjimo kameros mieste ir policijoje. Kartą jis lankėsi policijoje, rengiant stebėjimo sistemą, kur tiksliai, neatsimena. Č. A. yra „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas inžinierius- programuotojas. Įrengimo metu jis atliko sistemos derinimus.
Liudytojas A. Č. parodė, kad jis 13-14 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi- programuotoju. Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje diegė stebėjimo sistemą. D. K., N. U. jam nežinomos pavardės. Būna, kad kartais skambina iš Kauno apskrities VPK, jei kažkas neaišku ir jie suteikia informaciją. Jų sistema negali naudotis pašalinis žmogus. Kauno apskrities VPK yra serverinė ir nuotoliniu būdu prisijungiama prie tos vietos. Viena darbo vieta įrašams kopijuoti yra savivaldybėje ir dvi vietos patrulių rinktinėje. Stebėjimui yra apmokinta invalidų grupė, taip pat ir policijos darbuotojai. Yra pasamdyti „(duomenys neskelbtini)“ žmonės, kurie sėdi prie monitorių ir pastoviai stebi. Jis kartą į savaitę ar dvi pasitikrina, ar viskas tvarkoje. Kai jam paskambina, kad dingo kamera, tada prisijungia prie serverinės ir žiūri kas atsitiko, ar elektra dingo, ar akumuliatorius nusėdo. Jis dirba jų įmonės Šiaulių skyriuje, dar yra skyriai Vilniuje, Klaipėdoje. Šioje byloje žino tiek, kad kažkas nukopijavo vaizdo įrašą ir nelegaliai išplatino. Norint nukopijuoti vaizdo įrašą nelegaliai, turi žinoti prisijungimo slaptažodį, yra trys darbo vietos, iš kurių tai galima padaryti. Trečia vieta savivaldybėje atsirado 2015 metų pabaigoje. Kada sukurtas failas, jis negali pasakyti, turi siųsti gamintojui, kad pasakytų, ar failas koreguotas. Šifras rodo laiką nuo kada kopijuota iki kada. Archyvas įrenginiuose laikosi tik 40 dienų. Peržiūrėjus įrašą matosi, kad yra įrašo tęsinys. Gamintojas pasakys, ar failas nekoreguotas. Serverinėje yra daug diskų, vaizdas keliauja į tą talpą, operatoriai žiūri gyvą vaizdą. Srautas eina tiek į monitorių, tiek į įrašymą. Kai nutinka įvykis, operatorius kreipiasi į diskus ir nusikrauna laiko limitą. Operatorius, prisijungęs vartotojo grupės vardu, jungiasi prie tam tikros kameros, užduoda užduotį. Yra skirta vieta, kur galima padėti laikinas kopijas. Tai laikinas specialus kompiuteris. Jis stovi serverinėje. Šiuo atveju, tai yra šalia kabinetas per sieną policijoje, kur pareigūnai sėdi. Kompiuteryje atsiranda įrašas, iškeltas iš kietų diskų, jis išsaugomas. Įrašas išsisaugo ir išsitrina neautomatiškai. Jei reikia įrašyti į kompaktus, ištrinama pabaigus darbą arba gali būti paliktas. Turint disko originalą, nebūtų galima pasakyti, kad jis padarytas iš to kompiuterio, kuriame laikinai buvo perkelta ta atkarpa. Jis nežino, ar informacija, esanti kompaktiniame diske, yra atkeliavusi iš kompiuterinės. Laiko padarymą galima susižiūrėti, yra serveriai, logai, kurie nesitrina. Tai įmanoma atrasti, jei failas nekopijuotas. Užduotis turėtų būti suformuluota taip: ar šitas failas paimtas, ar yra logas. Reiktų surasti serveryje tokį patį įrašą. Kažko darymas palieka pėdsaką. Tokią paiešką atliktų per dieną. Negalima nuotoliniu būdu padaryti įrašo. Yra ryšio saugumo linijos. Jei įrašas padarytas, tai galėjo būti padaryta iš tų trijų darbo vietų. Slaptažodis buvo kuriamas grupei. Jis apmokė du ar tris žmones iš policijos ir buvo duotas vienas prisijungimo vardas grupei. Bet kuris prisijungęs palieka pėdsaką, kas jungėsi, jis neidentifikuos. Sukurtas kompaktas 2015-05-28 8:57:25. Visas laikas atitinka, kad tuo metu sukurtas kompaktas, ne failas. Gegužės 12 diena reiškia, kad jis buvo atidarytas. Toliau yra dabartinio kompiuterio vardas. Atidarius įrašą rodo: 2016 metais gegužės 28 d. 08:57:25 yra žodis modifed ir accesed 2016-10-12 16:22:24. Accesed reiškia prieita. Ar sukurtas failas, negali patvirtinti. Failo sukūrimo laikas ir kompakto sukūrimo laikas turi skirtis. Pačios kameros fiksuotą laiką gali pasakyti tik gamintojas. Vaizdo įrašo originalas, tai yra paslėpta tam tikra informacija, kurią gamintojas iššifruoja. Jei vaizdo įrašas yra kompaktiniame diske, tai galima laikyti originalu. Jis pasidaro ne originalas, jei jis bus modifikuojamas. Gamintojas gali pasakyti ar jis modifikuotas. Kur ir su kokiu kompiuteriu buvo sukurtas kompaktinis diskas, jis nežino. Prie kompiuterio prisijungimo slaptažodžio nėra, jis yra tik jungiantis prie programos. Prie kompiuterio galima prisijungti nuotoliniu būdu. Vaizdo įrašą gali pasižiūrėti, bet labai prastai. Hakeris įsilauždamas turi pažeisti ryšio saugumą, duomenų apie įsilaužimą nebuvo.
Liudytojas G. R. parodė, kad jis yra Kauno AVPK patrulių rinktinės miesto kamerų stebėtojas. Kaltinamąjį V. P. matydavo darbe. Jo darbo vieta yra patrulių rinktinėje Savanorių 144, ten dirbo ir kaltinamasis, jis buvo patrulių vadas. Stebėtojai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų pareigos yra per kameras žiūrėti, stebėti vaizdą mieste. Dirba slenkančiu grafiku, keičia vienas kitą. Savaitgaliais stebi, nusistato karštas vietas, prie barų, prie restoranų. Jei koks judesys, tada pritraukia arčiau ir žiūri, kas ten vyksta. Karštos vietos yra „Žemyn upe“, prie požeminės perėjos, kur klubas „Basement“ Vilniaus g., taip pat Rotušė, kur yra visi klubai. Pilies rajone yra tik viena kamera, Nr. 38. Ji apima stovėjimo aikštelę, „kebabinę“. Kameros sukasi, ją galima valdyti, galima nusukti į Valančiaus g., kur muštynių labai daug. Nežino, ką reiškia įvykis su asmenine sudėtimi. Per „Hanza“ dienas buvo daug įvykių, buvo kažkokios muštynės prie „Žemyn upe“, ten mušasi daug ir pastoviai. Jam tyrėja imuniteto skyriuje rodė, kas nufilmuota, kai pakvietė apklausai. Tyrėjai sakė tiesą, savo parodymus tvirtina. Įvykis buvo prie „kebabinės“, jį pavėluotai pamatė, atsuko kamerą, o jau ten buvo kažkas įvykę. Pamačius įvykį, pritraukia vaizdą arčiau ir žiūri, kas vyksta. Jie sėdi viename kambaryje su pareigūnais. Visi žiūri, kambaryje paprastai būna 2 stebėtojai, 2 pareigūnai, 2 budintieji. Jų visa siena pilna ekranų. Stebi pasirinktinai, dalyvauja ir pareigūnai. Jie, pamatę įvykį, sako: „pažiūrėkite ten ir ten“. Įvykį fiksuoja žurnale, nurodo laiką, vietą, kamerą ir ką mato, ar išvyko patruliai. Stebėtojai žurnale pasirašo. Įrašus daro paskirtas pareigūnas, kai gauna iš kažkur užsakymus. Tuo metu niekas neprašė pritraukti vaizdo, jie patys savo nuožiūra pritraukė. Kai jie pasako apie įvykį, pareigūnai sprendžia, ar išvykti patruliams, ar ne. Vaizdo įrašas visą laiką yra daromas, jis įsirašo į atmintį. Mėnesio laikotarpyje įrašą galima įsirašyti. Kamera Nr. 38 sukasi aplinkui, ji nesisuka automatiškai, kur palieka ją, ten ir būna. Jei vaizdas juda, ten pritraukiamas nutolinimas. Tai, kas matosi ekrane, tas ir įsirašo. Jei priartinamas vaizdas, jis prastėja, kameros prastos, ypatingai naktį. Muštynės būna dažniausiai naktį. Pas juos dirba 12 operatorių, vienu metu būna 2. Pareigūnai, kurie ištraukia įrašą iš serverio, sėdi kitoje patalpoje. Jam nėra leidžiama įrašyti įrašus iš kompiuterio į kompaktinį diską, ten yra kodai.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą liudytojas G. R. parodė, kad šį įrašą matė pas tyrėją. Valdymo pultelį valdė kartu su kolega A. Š.. Šiame įvykyje matė vadą V. P., jis tramdė banditus. Nežino, koks kivirčas ten buvo ir kas su kuo mušėsi. Filmavo ir tiek. V. P. stovėjo priekyje, jis tas, kur rūko, kur numetė cigaretę. V. P. (įrašo laikas 03:15 min.) įraše atlieka auklėjimą, negali įvardinti, ką atlieka. (įrašo laikas 03:17 min.) V. P. veiksmų įvardinti negali. Šį įvykį užfiksavo žurnale.
2016-11-02 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, rastas 2016-10-13 pašto dėžutėje, adresu Islandijos pl. 207, Kaune (1 t., b. l. 21-25).
2015-06-02 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė popieriniame dėkle su vaizdu įrašu. Kompaktiniame diske yra užfiksuota filmuota prie Kauno pilies esanti stovėjimo aikštelė bei prie greitojo maisto užkandinės „Star Pica“, esančios Jonavos g. 1, Kaune, dalies aikštės ir važiuojamosios dalies vaizdas (1 t., b. l. 47–48).
Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2016-11-10 rašte Nr. 20-IL-76265 nurodyta, kad iš turimų 2015 m. gegužės 22 d. Kauno AVPK patrulių rinktinės patrulių pajėgų išdėstymų planų nustatyti, ar minimas automobilis „Nissan Navara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (atitikties Nr. K1776) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. K 1774), dirbo patrulių rinktinės pareigūnais iš 2015 m. gegužės 22 d. į 2015 m. gegužės 23 d. neturi galimybės. Pateikė Kauno AVPK patrulių rinktinės būrių patrulių pajėgų išdėstymo planų kopijas tolimesnei analizei (1 t., b. l. 65–71).
Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2016-11-29 rašte Nr. 20-IL-80805 nurodyta, kad Kauno AVPK patrulių rinktinės apskaitos ir analizės poskyrio (budėtojų) patalpose 2015-05-22 nuo 8 val. iki 2015-05-23, 8 val. budėjo apskaitos ir analizės poskyrio specialistas A. B., 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. M. ir 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. B.. Pareigūnai D. M. ir V. B. teigia neprisimenantys (dėl ilgo laikotarpio), kad kas nors iš policijos pareigūnų būtų valdęs miesto vaizdo stebėjimo kameras. Miesto vaizdo kamerų administratorius ir valdytojas yra Kauno miesto savivaldybė (1 t., b. l. 73).
Iš UAB „Lyderio grupė“ socialinės integracijos direktoriaus patvirtinto Kauno miesto vaizdo kamerų sąrašo matyti, kad kamera Nr. 38 yra Šv. Gertrūdos g. ir M. V. g. sankryžoje, ji yra valdoma (1 t., b. l. 79–80).
Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2017-01- rašte be numerio nurodyta, kad nuo 2015 m. gegužės 23 d. iki birželio 2 d. Kauno miesto vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotą vaizdo medžiagą Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams pateikė tuo metu dirbusi Kauno AVPK patrulių rinktinės apskaitos ir analizės grupės specialistė N. U.. Tai p[atvirtina pateikti 2 lapai iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės duomenų saugojimo, apskaitos, duomenų pateikimo gavėjams ir duomenų sunaikinimo žurnalo (1 t., b. l. 89–93).
Iš 2017-05-15 Nr. 56TPI-5 tarnybinio patikrinimo akto (t.4., b.l. 155-183) dėl Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1- ojo būrio vado V. P. skunde nurodytų faktų, VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas patikrinimas tikslu ištirti 2017-03-13 gautą vidaus reikalų ministro pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2017-02-16 el. paštu VRM pateikto V. P. kreipimesi (2017-02-28 reg. Nr IP- 154) ir iš esmės analogiško turinio pareiškėjo 2017-03-01 tarnybinio pranešimo „Dėl neteisėtų veiksmų ir bandymo susidoroti“, adresuoto Policijos departamento prie VRM Imuniteto valdybos viršininkui E. J. (2017-03-03 reg. Nr. 56G-63), nurodytų aplinkybių. Tyrimo metu nustatyta, kad pareigūnas V. P. kreipimesi ir tarnybiniame pranešime nurodo, kad yra persekiojamas bei su juo įvairiais neteisėtais būdais, tikslu jį sukompromituoti ir pažeminti kaip pareigūną ir kaip žmogų, bando susidoroti Kauno AVPK viršininkas D. Ž., kadangi dirbdamas įvairiose pareigose nesitaikstydavo su neteisybe bei tam priešindavosi, principingai atlikdavo savo pareigas bei nurodė eilę konkrečių aplinkybių, kurios, jo manymu, tai patvirtina, būtent:
1. 1,5 metų laiko Kauno AVPK viršininkas D. Ž. seife laikė 2015-05-23 Kauno miesto savivaldybės vaizdo kamerų, kurias valdo ir aptarnauja Kauno AVPK PR, darytą vaizdo įrašą apie jo veiksmus, sulaikant pilietį K. P., prieš kurį jis, atlikdamas dalinę apžiūrą, panaudojo jėgą (smūgiavo į pilvo sritį), nes pilietis priešinosi apžiūros atlikimui. Praėjus mėnesiui po šio įvykio D. Ž. jį kartu su PR vadu G. G. išsikvietė pas save, kur atliko jo kratą ir, parodęs minėtą vaizdo įrašą, prigrasino, kad gali iškelti bylą ir atleisti iš darbo. Pokalbio gale pasakė, kad vaizdo įrašas liks pas jį seife, kaip garantas, kad jis bus „klusnus“ bei pastoviai 1,5 metų buvo jam primenama, kad įrašas saugiai padėtas stalčiuje ir prieš jį gali bet kada būti pradėta teisena. Šis grasinimas buvo realizuotas, nes 2016-10-14 Kauno AVPK Imuniteto skyriuje (toliau - IS) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48544-16, skyriui priklausančioje pašto dėžutėje radus kompaktinį diską su minėtu vaizdo įrašu, kuriame jis yra apklaustas specialiuoju liudytoju bei ruošiamasi pareikšti jam įtarimus. Jo žiniomis (informaciją jam pateikė N. U., buvusi Kauno AVPK PR Apskaitos ir analizės poskyrio (toliau - AAP) darbuotoja), minėto vaizdo įrašo kopiją neteisėtai yra padaręs Kauno AVPK PR AAP specialistas D. K., kuris įrašo kopiją perdavė PR vadui G. G.;
2. 2016-09-02 savo tarnybiniame seife jis rado 60 vnt. „Kalašnikovo“ šovinių. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris yra sustabdytas, nenustačius kaltų asmenų. Dėl šio įvykio nebuvo kviesta nei operatyvinė grupė, nei įvykis buvo užregistruotas Policijos registruojamų įvykių registre, o surašyti tarnybinį pranešimą apie rastus šovinius ir juos kartu su pranešimu perduoti į PR budinčią dalį nurodė PR vadas G. G.;
3. 2016-11-18 Kauno AVPK Santakos PK jam neteisėtai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 1881B str. Kauno AVPK IS priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-81802-16 pagrindu. Santakos PK pareigūnai vyr. tyrėjai G. V. ir R. J. jam (V. P.) pasakė, kad nors jie ir nemato pagrindo ATP rašymui, tačiau nuo jų niekas nepriklauso, jiems liepta taip pasielgti ir perduoti bylą į teismą. Teismas administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukė, nesant ATP įvykio ir sudėties (administracinė byla Nr. A2-11-9889-660/2016);
Žemesnės instancijos teismas
V. P. skunde nurodo, kad Kauno AVPK viršininkas galimai jam keršija dėl to, kad jo (V. P.) pastangomis dėl nesutarimo su kolegomis ir konfliktiškumo iš jo būrio buvo iškelta į kitą padalinį M. T., kuriai D. Ž. 2016 m. vasario mėn. specialiai sukūrė etatą, nes laisvų nebuvo; kad jis (V. P.) kreipėsi į PD pasiteirauti dėl jam priklausančios kompensacijos, patyrus traumą tarnyboje, išmokėjimo galimybių ir termino, kuomet sužinojo, kad PD pinigus išmokėjimui jau yra pervedusi į Kauno AVPK prieš mėnesį, nes dėl to jam buvo reiškiami priekaištai, t. y. per 2-os kuopos vadą D. K. jam perduoti D. Ž. linkėjimai su žodžiais –„ jei dar kartą jis lys kur nereikia, bus sudegintas“, kad jis prieštaravo neviešo patikrinimo atlikimui pavaldinių E. S. ir R. G. atžvilgiu dėl to, kad jie apsižodžiavo su D. Ž. žaisdami futbolą Kauno AVPK futbolo komandos sudėtyje (neviešas patikrinimas nebuvo atliktas).
V. P. 2017-03-15 papildomai dėl vaizdo įrašo apie K. P. sulaikymą peržiūros D. Ž. kabinete paaiškino, kad atvykus su G. G. pas Kauno AVPK viršininką D. Ž., kuris pasitiko sekretores kabinete ir liepė V. P. viską iškraustyti iš kišenių ir pats asmeniškai atliko kratą, ranka plekšnodamas per kišenes. Iš patrulio R. K. jis sužinojo, kad dalis minėto įvykio vaizdo įrašo buvo daroma Santakos PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašymu, atliekant tyrimą dėl muštynių, įrašą darė Kauno AVPK PR AAP specialistė N. U. (pensijoje), bet tik toje dalyje, kur vyko muštynės ir lietė tik teisės pažeidėjus. Jis, asmeniškai klausinėjęs Kauno AVPK PR AAP pareigūnų N. U., D. K. ir R. M., kurie turi prisijungimo prie įrašų ir jų administravimo teisę, sužinojo, kad vaizdo įrašą galimai padarė D. K., kuriam liepė G. G.. Apie tai, kad yra toks vaizdo įrašas apie jo veiksmus, sulaikant K. P., G. G. informavo N. U., kuri jam pasakė, kad įraše matyti „nelabai gražūs“ sulaikymo veiksmai. Tai, kad įrašą darė D. K., jam asmeniškai patvirtino N. U.. Dėl to, kad įrašą apie 1,5 metų galimai laikė D. Ž., jis tik darė tokią prielaidą, labiau tiki, kad po to įrašą saugojimui D. Ž. perdavė G. G.. Apie minėtą pokalbį su D. Ž. dėl to įrašo yra kalbėjęs su R. M., A. B., S. K.. D. Ž. yra kelis kartus jam priminęs apie tą vaizdo įrašą: 2016 m. vasarą, girdint S. K. PR, sakydamas „Nepamiršk, kas pas mane yra“ ir 2016 m. pavasarį reido Kulautuvoje metu, sakydamas, „Ar pamiršai, kas mane yra? Visąlaik turėk omenyje, ką aš turiu“, bet šio pokalbio niekas negirdėjo. Apie tai, kad D. Ž. jį šantažuoja šiuo įrašu, perduodamas jam „linkėjimus“ per D. K., liudija ir pridedamas V. P. garso įrašas.
Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, E. S., tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Taigi tokio pobūdžio bylose pirmiausia turi būti nuspręsta, ar asmuo, kuris kaltinamas BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, E. S., tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.
Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-895/2016 ir kt.) piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Kita alternatyvi piktnaudžiavimą apibūdinanti veika – tarnybos įgaliojimų viršijimas gali pasireikšti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kurių atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų. Šiuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste.
Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, E. S., tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu.
Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.
Teismas byloje esantį daiktinį įrodymą vaizdo įrašą „2015-05-23_00-18-00_38_kamera38_2015-05-23_00-25-00_1_143254272019“, esantį DVD-R laikmenoje, vertina kaip patikimą įrodymą, atitinkantį leistinumo ir teisėtumo kriterijus, nustatytus BPK 20 straipsnyje, nes šis įrašas padarytas oficialia Kauno miesto stebėjimo vaizdo įranga – stacionare valdoma stebėjimo kamera Nr. 38, kuria visą parą stebima kriminogeniniu požiūriu svarbi Šv. Gertrūdos ir M. V. gatvių sankryža. Kas vėliau pateikė šį įrašą Kauno AVPK Imuniteto skyriui ir kokių motyvų vedamas, byloje nėra svarbu, nes tai nėra šios bylos tyrimo objektas, nes byloje svarbu būtent kokios aplinkybės užfiksuotos įraše 2015-05-23 apie 00.30 val., ar jos susijusios su kaltinamajam pareikštu kaltinimu, ar įraše yra užfiksuoti kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos požymiai, jei taip, ar šis įrašas objektyviai pagrindžia kaltinamajam pareikštą kaltinimą. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kuris, galimai vienas, iš trijų pareigūnų, kurie turėjo teisę padaryti tarnybos reikalais šį įrašą, jį padarė, ar tai pareigūnas padarė gavęs užduotį, arba jų vadovų tiesioginį nurodymą, ar tai padarė savo iniciatyva, nėra esminė ir svarbi aplinkybė. Šiame įraše užfiksuotas 8 minučių vaizdo įrašas apie įvykius 2015-05-23 apie 00.20 val. prie pastato Jonavos g. 1, Kaune, kai kaltinamasis darė nukentėjusiojo K. P. dalinę apžiūrą, yra tikras, apie jį davė parodymus teisme apklausti nukentėjusysis ir liudytojai, visi proceso dalyviai, išskyrus kaltinamąjį, kuris atsisakė komentuoti įrašą ir jame užfiksuotus vaizdus. Tiek jis, tiek jo gynėjas, taip pat prokuroras, atsisakė teismo siūlymu skirti ekspertizę, kurios metu būtų ištirtas šis įrodymas.
Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad minėtame įraše užfiksuotas vaizdo įrašas yra įrašo 2015-05-23_00-00-00_38_kamera38_2015-05-23_00-20-00_1_1432797662589 (į kompaktinį diską įrašytas 2015-05-28 10:26) esančio byloje (3 t., b.l. 164), nukopijuoto iš baudžiamosios bylos Nr. 1-2703-954/2015 (proc. Nr. 01-1-29004-15-6) tęsinys ir jis padarytas 2015-05-23 ir nuo 18:00 min. iki 20:00 minutės, dvi minutes yra tas pats vaizdas, kas atitinka tarpą nuo 00:00 iki 02:00 V. P. byloje.
Liudytojas G. R. teismui patvirtino, kad būtent jis kartu su UAB „Lyderio grupė“ dirbančiu kolega rankiniu būdu valdė įrašą nuolat darančią kamerą Nr. 38 tuo metu, kai pareigūnas P., jo žodžiais, „tramdė ir auklėjo banditą“. Teismui siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl įrašo autentiškumo, buvo išreikalautas kitoje baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas, kurio patekimas į bylą nėra anonimiškas ir kuris darytas ta pačia miesto vaizdo kamera Nr. 38 toje pačioje vietoje, tik truputį anksčiau, beje tam tikra dalimi netgi persidengiantis su kaltinamojo ir gynybos nepripažįstamu įrašu. Pažymėtina ir tai, kad abu vaizdo įrašus peržiūrint ir gretinant dalyvavęs specialistas A. Č. taip pat patvirtino aptariamo įrašo autentiškumą.
Kaip matyti iš vaizdo kamera Nr.38 padaryto 2018-05-23 naktį įrašo jis buvo pakankamas įrodymas pripažinti kaltu kaltinamąjį K. P. padarius nusikalstamą veiką ir jį nuteisti, tačiau, anot kaltinamojo gynėjo, jis yra niekinis, kaip neatitinkantis įrodymams keliamo reikalavimo, numatyto BPK 20 str., vertinant kaltinamojo V. P. veiksmus nukentėjusiojo K. P. atžvilgiu. Teismo manymu iš pateikto nuotoliniu būdu valdomos miesto stebėjimo kameros įrašo akivaizdžiai matyti, kad K. P. sulaikymo ir jo atvedimo prie atvykusio patrulių vado V. P. automobilio aplinkybės. Vaizdo įrašas, nors ir darytas naktį, yra geros kokybės, kuris leidžia pilnai atpažinti įvykyje dalyvavusius policijos pareigūnus ir matyti jų atliktus veiksmus. Iš įrašo matyti, kad tiriamas byloje įvykis buvo naktį, aplink be pareigūnų buvo ir pašalinių žmonių, beveik visi šie asmenys buvo apklausti teisme. Iš įrašo akivaizdžiai matyti, kad sulaikytas K. P. buvo atvestas tarp dviejų atvykusių automobilių „Nissan Navara“, kaip iš vieno išlipa kito pareigūno atvežtas cigaretę rūkantis pareigūnas V. P.. Už rūbų atvestas sulaikytas K. P., policijos pareigūnų (6 asmenys) ir nuo K. P. ir jo bendrininkų nukentėjusiųjų (3 asmenys), apsuptyje kažką aiškinasi V. P. ir kitiems asmenims, kaip tai klausydamas V. P., numeta cigaretę ant žemės, ją užmina ir patrina ant žemės, po to, anot prokuroro, paglosto „mažylio“ (K. P.) galvą, o gal „tik nusivalo“ savo ranką į jo plaukus, galimai išklausęs K. P. aiškinimąsi, numoja į jį ranka, pastato prie tarnybinio automobilio „Nissan Navara“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šono ir pradeda sulaikyto asmens dalinę apžiūrą. V. P., stipriai kojomis suduodamas per K. P. kojas, kad jis jas maksimaliai išskėstų, ir jį pastato į „nepatogią padėtį“, kojoms esant daugiau nei metras nuo automobilio. Po to, K. P. rankomis virš galvos atsirėmus į automobilio šoną, pusiau gulsčioje padėtyje, 5-6 policijos pareigūnų apsuptyje, nesant jokios grėsmės V. P. saugumui, jis atlieka K. P. dalinę apžiūrą, pats rankomis patikrina jo rūbus, išimdamas iš jų nukentėjusiojo turėtus daiktus. Iš įrašo matyti, kad V. P., priešingai nei jis teigė apklaustas kaltinamuoju teisme, pats, o ne nukentėjusysis, išima iš K. P. rūbų daiktus, juos deda ant automobilio stogo ir galimai šiam kažką pasakius stukteli K. P. galvą į automobilio šoninį stiklą, po to jam galimai kažką pasakius, anot V. P. grasinant pareigūnams, juo koliojant necenzūriniais žodžiais, suduoda du, anot nukentėjusiojo K. P. „nesmarkius, normalius“ smūgius“, kas sukėlė nukentėjusiajam K. P. skausmą, nes jis nuo smūgių susilenkė. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, po to kamera buvo iš karto pasukta į šoną, bet vėl atstatyta į buvusią padėtį ir toliau buvo tęsiamas vaizdo filmavimas, iš kurio matyti, kad V. P. apžiūri iš K. P. išimtus daiktus, galimai varto jo piniginę ir ją padėjęs ant mašinos stogo nueina su pareigūnais į šoną, o K. P. lieka stovėti prie automobilio “nepatogioje padėtyje“, jo rankos nėra surakintos antrankiais. Tai rodo, kad K. P. įvykio vietoje nebuvo pavojingas aplinkiniams ir visuomenei, nes vienas ilgą laiką „nepatogioje padėtyje“ stovėjo atsirėmęs į policijos automobilį. Po to kaltinamasis V. P. kažką kalba per raciją, po su pareigūnais, tuo metu atvyksta kitas tarnybinis automobilis VW Transporter, kurio salone galimai yra ir kitas sulaikytas asmuo, nes V. P. jėga išsitraukia iš mašinos (05:50) ir kojų smūgiais išskėtęs jo kojas į šonus, atrėmęs jį prie šio automobilio, pradeda jo dalinę apžiūrą.
Teismas kritiškai vertina kartu su V. P. buvusių jo pavaldinių G. K. ir A. I. parodymus, kad jie nematė kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam, nors kaip matyti iš įrašo jie buvo šalia nukentėjusiojo dalinės apžiūros metu, jų atžvilgiu neinicijuotinas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, nes galimai jie visko gerai nematė, o duodami parodymus kaltinamojo naudai klysta dėl faktinių įvykio aplinkybių. Teismas kritiškai vertina liudytojų G. G. ir D. Ž. parodymus, kad jie nesusiję su V. P. minimu įrašu, kuriuo jie jį pusantrų metų galimai šantažavo, reikalaudami jo paklusnumo, nes šias aplinkybės nustatytos 2017-05-15 tarnybinio patikrinimo metu. Kadangi nuosprendyje minimo tarnybinio patikrinimo pagrindu turėjo būti atliekamas prokuratūroje tyrimas dėl jų veiksmų, todėl teismas dėl šių aplinkybių neinicijuoja ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Kad V. P. galimai gerai žinojo vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, ir jo autentiškumas tuo metu nekėlė jam abejones, matyti iš jo parodymų duotų teisme, bei to, kad jis net pusantrų metų žinojo apie šį padarytą vaizdo įrašą, nes jo žiniomis, ką jis nurodė savo raštuose ir paaiškinimuose adresuotuose VRM vadovams ir tyrėjams, šis įrašas buvo padarytas D. K., o po to jo buvo perduotas Patrulių rinktinės vadui G. G., kuris šį įrašą perdavė Kauno AVPK vadovui D. Ž., nes pas jį kaltinamasis ėjo kartu su G. G. ir D. Ž. kabinete jie trise kalbėjo apie šį įrašą, kuris liks seife, jei V. P. bus geras ir jiems klusnus, nes priešingu atveju įrašas bus paviešintas.
Kaltinamasis teisme savo parodė kaip pareigingą, principingą, nesitaikstantį su negerovėmis policijos pareigūną, kovojanti už Patrulių rinktinės autoritetą, save ir savo pavaldinius ir sauganti juos nuo neteisėtų Kauno apskrities VPK vadovų nurodymų, persekiojimų ir neteisėtų veiksmų, kuris šios bylos ikiteisminio nagrinėjimo metu reagavo į savo vadovų neteisėtus veiksmus, apie juos pranešant aukštesnėms institucijoms ir aukštesnėse pareigose esantiems Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams. Tačiau teismui liko neaišku, kodėl kaltinamasis V. P., po byloje tiriamo 2015-05-23 įvykio, po mėnesio laiko sužinojęs apie jo tiesioginio Patrulių rinktinės vadovo G. G. ir Kauno AVPK vadovo D. Ž. galimai turimą įrašą apie šį įvykį, šio klausimo tikrumo ir teisėtumo pilnai neišsiaiškino, o buvo dėl šių aplinkybių šantažuojamas pusantrų metų, kol jis pasak kaltinamojo tapo jiems „negeras“. Juk šių aplinkybių savalaikis išsiaiškinimas būtų nesudaręs galimybės minėtiems kaltinamojo tiesioginiams vadovams juo manipuliuoti, jį šantažuoti ir panašiai. Šie minėtų vadovų veiksmai, pasak VRM atlikto patikrinimo 2017-05-15 Nr. 56TPI-5, yra perduoti tyrimui į prokuratūrą, kad išsiaiškinti ar G. G. ir Ž. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. požymių, todėl teismas dėl šių aplinkybių ištyrimo nutarties nepriima.
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo V. P. parodymus, kad nukentėjusysis K. P. jam priešinosi, neklausė jo nurodymų, kad nelaikė rankų ant automobilio stogo, su galva bandė atsispirti nuo automobilio, neleisdamas atlikti dalinės apžiūros, kad kaltinamasis matė iš jo grėsmę, nes pasak V. P., kitas pilietis, kuris neturi ko slėpti nukentėjusiojo vietoje būtų vykdęs pareigūno nurodymus, pareigūnui liepiant nesipriešinti ir vykdyti jo teisėtus reikalavimus, o ne bandęs išvengti nepatogios padėties, bandęs muistytis pareigūnui atliekant dalinę apžiūrą. Šios aplinkybės paneigiamos vaizdo įraše užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis sustojo nurodytoje vietoje prie automobilio, jas maksimaliai pražergė, po kelių stiprių kaltinamojo smūgių nukentėjusiajam į kojas, ir nejudėjo dalinės apžiūros metu, išskyrus tais momentais, kai kaltinamasis jam sudavė du stiprius smūgius į krūtinės – pilvo sritį, nuo kurių nukentėjusysis susilenkė nuo smūgio jėgos, nes nukentėjusysis yra sąlyginai žemo ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, kai kaltinamasis, nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo tvirto sportinio sudėjimo aukštas vyras, iš visų šiame įvykyje buvusių šešių pareigūnų atrodė vienas iš tvirčiausių pareigūnų, koks ir turi būti Patrulių rinktinės būrio vadas. Iš įrašo akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusysis, atlikus jo dalinę apžiūrą nepajudėjo iš tos nepatogios pozos, į kurią jį jėga pastatė kaltinamasis, todėl kalbėti apie tai, kad V. P. jautė grėsmę iš nukentėjusiojo, jo dalinės apžiūros metu, nėra pagrindo, nes jis fiziškai negalėjo pajudėti iš tos pozos, o be to, dalinės apžiūros metu ratu, nukentėjusįjį ir jo dalinę apžiūrą atliekantį kaltinamąjį, buvo apsupę 4-5 policijos uniformuoti ir ginkluoti policijos pareigūnai.
Analizuojant ir vertinant šioje byloje teismo ištirtus įrodymus nustatyta, kad V. P. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką - apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarė neabejotinai būdamas paminėtos nusikalstamos veikos subjektu, nes jis 2015-05-23 apie 00.20 val. nusikalstamą veiką padarė darbinėje veikloje dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vadu, pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado patvirtintą 2015 metų gegužės mėnesio darbo grafiką Nr. 20-IL-46628 laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 22 d. 18 val. iki 2015 m. gegužės 23 d. 6 val. ir būdamas atsakingu už Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės darbą. Šio nusikaltimo dispozicija, kad būtų galima pagrįstai ir teisėtai inkriminuoti šią nusikalstamą veiką, reikalauja dviejų būtinų sąlygų, tai yra pirma sąlyga, kad subjektas būtų padaręs jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą (-us); antroji sąlyga, kad dėl šių pažeidimų didelės žalos turi būti patyrusi valstybė, E. S., tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Ištyrus byloje surinktus ir teisme ištirtus bei naujai gautus įrodymus, kurie taip pat patikrinti BPK 20 str. tvarka dėl įrodymų leistinumo ir teisėtumo, nustatyta, kad kaltinamasis V. P. 2015 m. gegužės 23 d. apie 00 val. 20 min. atvykęs į viešosios tvarkos pažeidimo vietą prie pastato, esančio adresu Jonavos g. 1, Kaunas ir atlikdamas kitų pareigūnų jau sulaikyto įtariamo pažeidėjo K. P. dalinę apžiūrą, pastarajam fiziškai nesipriešinant, be jokio teisėto pagrindo viešoje vietoje panaudojo fizinę prievartą sulaikytojo atžvilgiu – ranka suėmęs jo galvą, trenkė ją į policijos tarnybinio automobilio „Nissan Navara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių lango stiklą, o tęsdamas sulaikytojo apžiūrą, sudavė ranka du stiprius smūgius K. P. į pilvo sritį, sukeldamas sulaikytajam fizinį skausmą ir jį viešai pažemindamas. Šiais aprašytais neteisėtais veiksmais V. P.:
Žemesnės instancijos teismas
- pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymų viršenybės ir teisėtumo pagrindinius valstybės tarnybos principus bei nevykdė šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje valstybės tarnautojams nustatytų pareigų – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 punktas);
- taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000-10-17 įstatymo Nr. VIII-2048 redakcija) 4 straipsnyje įtvirtintus pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, bei prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principus bei nevykdė šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves (1 punktas), užtikrinti sulaikyto asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas);
- taip pat nevykdė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 52 punkto (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) reikalavimų, nustatančių, kad policijos patruliai sulaikydami bei pristatydami į policijos įstaigą asmenį, įtariamą padarius teisės pažeidimą, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti fizinę prievartą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją;
- taip pat netinkamai atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-02-22 įsakymu Nr. 20-5-199 patvirtintos Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vado pareigybės aprašymo 7.1. punkte nustatytą pareigą vykdyti Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatytas funkcijas.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuojama, kad kaltinamojo V. P. veiksmai nukentėjusiojo K. P. atžvilgiu sukėlė didelę žalą ne tik nukentėjusiajam, jis teismo posėdyje teigė pirmą kart, nors ir nesipriešino, sulaikytas buvo mušamas policijos pareigūno, kaltinamojo V. P.. Neturtinė žala padaryta ir kitiems asmenims, kurie matė jo daromą nusikalstamą veiką, o tai matyti iš liudytojų apklausų ir vaizdo įrašo, kas patvirtina, kad šiuos kaltinamojo veiksmus matė ir pašaliniai asmenys. Teismų praktika tokiose byloje tvirtai suformavo nuostatą, kad bet koks policijos pareigūno neteisėtas veiksmas, sukeliantis asmeniui žalingą fizinį poveikį ir jį viešai pažeminantis daugelio žmonių akyse, jau savaime laikytinas didele tiek fizine, tiek ir moraline žala, nes tuo atveju, kai viešai naudojamas neteisėtas fizinis smurtas, visuomenės akyse daroma didelė žala tiek policijos, kaip institucijos, autoritetui bei griaunamas pasitikėjimas ja, tiek diskredituojama ir pati valstybė, kuri būtent per šią susikompromitavusią įstaigą lyg ir turėtų siekti užtikrinti visuomenei jos įstatymais, tarp jų ir Konstitucija, saugomas visų visuomenės narių teises ir laisves. Todėl žala buvo padaryta ne tik šioje byloje nukentėjusiojo K. P., bet ir nuo jo nukentėjusiųjų asmenų K. C., M. M. ir P. J. teisėtiems interesams, nors jie ir nepripažinti nukentėjusiaisiais, nes kai kurie iš jų V. P. smūgius klaidingai priėmė kaip „teisėtus ir pagirtinus“ policijos pareigūno veiksmus, sutramdant nusikaltėlius. Teismas mano, kad žala padaryta ir vaizdo įrašą patrulių rinktinėje stebėjusiems asmenims, kurie po V. P. suduotų smūgių trumpam net nusuko „38“ vaizdo kamerą į šoną. Kartu padaryta žala ir policijos pareigūnams buvusiems kartu su kaltinamuoju, kai šis dalinės apžiūros metu smurtavo prieš nukentėjusįjį, dėl ko jie, kaip matyti iš vaizdo įraše, nusisuko į šonus bei nuėjo nuo V. P. toliau, o pakviesti į teismo posėdį nebuvo atviri, nedavė parodymus, atitinkančius objektyviai užfiksuotoms aplinkybėms įvykio metu darytame vaizdo įraše, galimai nenorėdami sunkinti jų buvusio kolegos ir būrio vado padėties. Kaip matyti iš bylos medžiagos, informacija apie neteisėtus kaltinamojo Patrulių rinktinės būro vado V. P., kuriam buvo taikytini aukštesni, nei eiliniam žemesnės grandies policininkui, moralės ir pavyzdingumo kitiems kriterijai, neteisėtus veiksmus buvo nenustatyto policijos pareigūno įrašyta į vaizdo laikmeną, o po to galimai perduota kaltinamojo vadovui G. G., ir tai, galimai, vėliau buvo naudojama ir kitų V. P. vadovų, kaip jį kompromituojanti medžiaga. Todėl galima teigti, kad tokie kaltinamojo neteisėti veiksmai paminėtų asmenų atžvilgiu buvo ypatingai neigiamas pavyzdys, kaip neturi elgtis policijos pareigūnas, nors V. P., kaip būrio vadas turėjo būti pavyzdys ne tik savo pavaldiniams, bet ir kitiems šį įvykį mačiusiems pašaliniams asmenims, nes jo padarytais veiksmais padarytos žalos dydis akivaizdžiai viršija ribą, skiriančią tarnybinį nusikaltimą nuo šiaip tarnybinio nusižengimo. Neteisėtais V. P. veiksmais kartu didelės neturtinės žalos patyrė ir Lietuvos Respublikos valstybė, taip pat jos svarbiausia asmens ir visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti institucija – Lietuvos policija, kadangi V. P., kaip pareigūnui, grubiai viešoje vietoje pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, visuomenės akyse buvo diskredituotas policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – policijos, o tuo pačiu ir visos valstybės autoritetas, kartu griaunat visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – K. P., kadangi dėl sukelto fizinio skausmo ir viešo pažeminimo jo atžvilgiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis. Tai matyti ir iš to, kad K. P. teisme nurodė, kad dėl patirto smurto jo atžvilgiu, iki jį pakvietė į Imuniteto skyrių, niekur nesikreipė, nors jautėsi nukentėjęs nuo neteisėtų policijos pareigūno veiksmų, nes „nieko neįrodysi, nieko nelaimėsi“.
Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visetas leidžia teigti, kad kaltinamajam V. P. inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo kaltė ją padarius įrodyta, todėl jis baustinas.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat į tai, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis V. P. nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, jo paties pateiktą teigiamai jį charakterizuojančią medžiagą bei jo charakteristikas iš ankstesnių darboviečių, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą visuomenei, kaltinamojo požiūrį į jo padarytą veiką, iš BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytų alternatyvių bausmių, labiausiai tinkama bausme pripažįsta baudą, jos dydį parenkant mažesnę nei sankcijos vidurkis. Skiriant bausmę ir jos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, jis praeityje neteistas, duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra, iki nuosprendžio priėmimo dirbo, paskutiniu metu nedirba, bylos duomenimis ieškojo darbo, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus. Taip pat į tai, kad jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo veiksmus laiko teisėtais, nors jie prieštarauja kaltinime nurodytiems policijos veiklą reglamentuojantiems įstatymams, kurie draudžia be teisėto pagrindo naudoti smurtą net galimai nusikalstamą veiką padariusių asmenų atžvilgiu. Kaltinamasis paminėtų savo veiksmų nevertina kritiškai, todėl toks jo požiūris į savo veiksmus rodo kaltinamojo, kuris turi ilgametį vidaus tarnybos ir policijos pareigūno stažą, asmenybės pavojingumą visuomenei dirbant valstybės tarnautoju bei duoda pagrindą manyti, kad kaltinamajam negali būti skirtina kita, švelnesnė nei numato BK 228 straipsnio 1 dalies sankcija, bausmės rūšis; jo veika negali būti vertinama, kaip mažareikšmė; kad joje nėra nusikalstamos veikos požymių, o yra tik tarnybinio nusižengimo požymiai. Kaltinamajam skirtina nusikalstamų veikų padarymo metu galiojanti BK 47 straipsnio redakcija (2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1350 (nuo 2011 04 28) (Žin., 2011, Nr. 49-2374), numatanti už apysunkio nusikaltimo padarymą iki 1000 MGL dydžio baudą. Baudos dydis už nusikalstamas veikas parenkamas atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją, ir paskaičiuojamas pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusį MGL dydį (37,66 eurų).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir viešųjų teisių atėmimas, kuris gali būti skiriamas su bausme, jei nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką V. P. padarė veikdamas savo darbinės veiklos valstybės tarnyboje srityje, jam prie bausmės skirtina ir BK 68-2 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė teisės dirbti valstybės tarnautoju atėmimas. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas 3 (trims) metams.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas „Verbatim DVD-R“ su vaizdo įrašu, rastu 2016-10-13 apie 9.00 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriui priklausančioje pašto dėžutėje Islandijos pl. 207, Kaune, saugomas kartu su bylos medžiaga, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 400 MGL, tai yra 15064 Eur (penkiolikos tūkstančių šešiasdešimt keturis eurų) bauda bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, atimant 3 (trims) metams teisę dirbti valstybės tarnautoju, kaip šią sąvoką apibrėžia LR Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas.
Įpareigoti V. P. per 40 (keturiasdešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską „Verbatim DVD-R“ su vaizdo įrašu, saugomą kartu su bylos medžiaga, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.