Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2025 m. rugsėjo 12 d. apie 02.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad susitiko su draugais ir maždaug nuo 16.00 val. iki 00.00 val. gėrė. Buvo išgėręs šiek tiek alkoholio. Tą dieną gėrė alų. Nusprendė perstatyti automobilį arčiau namų ir jį sustabdė. Nuvažiavo gal 3 km. Iš Trakų gatvės važiavo. Buvo nustebęs, nes nesijautė išgėręs. Prieš tai buvo nubaustas administracine tvarka, buvo atimta teisė vairuoti. Tuo metu turėjo daug darbų, dirbo per tris vietas, tad vienu metu nusprendė, kad bus geriau perstatyti automobilį, todėl vairavo. Sutinka beveik su viskuo, bet prašo nekonfiskuoti automobilio, nes tai vienintelis jo turtas. Išardytų jį ir parduotų, nes kitų pajamų šaltinių neturi. Nesiruošia jo vairuoti. Atimta teisė vairuoti buvo vasario mėnesį metams. Automobilis stovėjo iki rugsėjo pradžios, rugsėjo 12 d. jis tik perstatė tą automobilį. Neneigia, kad tai nebuvo protingas sprendimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas A. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Automobilis „Alfa Romeo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2025 metų vasario mėnesį taip pat vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo surašytas administracinis nusižengimo protokolas, vairuotojo teisės buvo atimtos 1 metų laikotarpiui. 2025 m. rugsėjo 11 d., apie 17 val., būdamas Vilniaus centre, pradėjo vartoti alkoholį su draugais. Per visą vakarą išgėrė maždaug 5 bokalus alaus. Apie 2 val. nakties nusprendė automobiliu grįžti namo. Automobilis buvo paliktas darbovietės kieme, (duomenys neskelbtini), nuo trečiadienio. Minėtą alkoholio kiekį išgėrė per maždaug 9 valandas, tad jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi penktadienį reikėjo automobilio, tad nusprendė juo grįžti iki namų. Automobiliu važiavo vienas. Važiuojant link namų, jį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. Sustojus šalikelėje, prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Su jų nurodymais sutiko. Su alkotesterio parodymais sutiko, nors tiesą pasakius, buvo šiek tiek nustebęs, kadangi tikrai nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Pareigūnai paaiškino, kad dėl vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, o automobilį išveš į saugojimo aikštelę. Supildę dokumentus, pareigūnai jam įteikė šaukimą atvykti į komisariatą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi.

2025 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. V. 2025 m. rugsėjo 12 d., apie 02.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties degaline „Circle K“, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. V. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 1).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. 16.00 val. pradėjo tarnybą šaukiniu R9812 su kolega, vyresniuoju specialistu L. D., kuri tęsėsi iki 2025 m. rugsėjo 12 d. 04.00 val. Vykdydami policines priemones, blaivumo kontrolę (duomenys neskelbtini) g. (prie degalinės „Circle K“, adresu, (duomenys neskelbtini)) sustabdė lengvąjį automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad minėto automobilio vairuotojas yra A. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Paprašius A. V. pateikti jiems vairuotojo pažymėjimą, jis jiems pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad asmeniui atimta teisė vairuoti (ANR ROIK: 25265360575), taip pat nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, tad nusprendė asmeniui patikrinti blaivumą ir 2025 m. rugsėjo 12 d. 2.29 val. asmeniui buvo nustatytas 2,13 promilės girtumas, o antru pūtimu 2.47 val. – 2,04 promilės girtumas (Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0260, patikros Nr. 2266630). Vairuotojas dėl savo neblaivumo nesutiko ir netikėjo, kad įpūtė virš 2 promilių. Taip pat paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš maždaug dvi valandas. Toliau apie vairuotoją ir jo neblaivumą buvo pranešta Vilniaus AVPK OVS budėtojui, kuris sukūrė ROIK: 0125000539422 ir prie įvykio priskyrė tyrėjo ekipažą, kuris atvažiavęs perėmė įvykį (1 t., b. l. 49-52).

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos 2025 m. rugsėjo 12 d. D. B. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 15).

2025 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad pilkos spalvos lengvasis automobilis „Alfa Romeo“ stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagrindiniame kelyje šalia degalinės „Circle K“. Automobilis stovi priekine dalimi nukreiptas į centro pusę. Už 2 metrų nuo automobilio dešinėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) g. Kairėje automobilio pusėje yra upė Neris. Apžiūros metu gatvės apšvietimo lemputė degė. Transporto priemonės registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Ratai (padangos) nepažeisti ir kėbulas nesugadintas. Priekinis, galinis, šoniniai (durų) stiklai nepažeisti. Apžiūros metu transporto priemonės durys buvo uždarytos, durų užraktų spynos nepažeistos. Salono viduje bendra tvarka nepažeista/tvarkinga, apžiūrint automobilio saloną galinėje dalyje matomas tamsiai mėlynos spalvos skėtis, daugiau salone jokių daiktų nepastebėta. Apžiūrint automobilio bagažinę joje matyti daug įvairių daiktų: kartoninės dėžės, riedlentė. Apžiūros metu automobilis Alfa Romeo yra paimtas ir nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Daugiau įvykiui reikšmingų daiktų ar pėdsakų rasta ar paimta nebuvo. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 16-25).

2025 m. rugsėjo 12 d. neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad A. V. nustatytas šis neblaivumo požymis - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 val., alkotesteriu Alcotest 7510 ARKB - 0260, 02.29 val. nustatytas 2,13 promilės girtumas, 02.47 val., nustatytas 2,04 promilės girtumas (1 t., b. l. 26). Alkotesterio rodmenys užfiksuoti ir prietaiso duomenų išklotinėje (1 t., b. l. 28).

2025 m. rugsėjo 12 d. automobilis „Alfa Romeo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l 30-32).

AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Alfa Romeo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklauso A. V. (1 t., b. l. 35).

VšĮ Emprekis duomenimis (2025 m. rugsėjo leidinys), automobilio „Alfa Romeo“, kategorija M1-AC, 2007 m., universalo, vertė 2 220 eurų (su PVM) (1 t., b. l. 36).

2025 m. rugsėjo 15 d. A. V. išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (1 t., b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 2025 m. rugsėjo 11 d. vakare susitikęs su draugais vartojo alkoholį. Gėrė alų. Nepaisant kelių valandų laikotarpiu išgerto alkoholio, jautėsi gerai, todėl nusprendė automobilį, stovėjusį darbovietės kieme, perstatyti prie namų. Važiuojantį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė girtumą. Alkotesterio parodymų neginčijo, nors ir buvo jų nustebintas. Gailisi dėl savo veiksmų. A. V. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei liudytojo D. B. parodymai apie A. V. sustabdymo ir blaivumo tikrinimo aplinkybes, iš kurių matyti, kad kaltinamasis buvo sustabdytas vykdant prevencinę blaivumo kontrolę Vilniaus mieste, nuo vairuotojo pareigūnai išsyk pajuto sklindantį alkoholio kvapą, po ko šis buvo patikrintas alkotesteriu ir pripūtė 2,13 promilės pirmuoju pūtimu bei 2,04 promilės antruoju pūtimu, vairuotojas nurodė alkoholį vartojęs prieš dvi valandas, paaiškėjo, kad asmuo net neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ši atimta; neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Drager Alcotest 7510 ARKB-0260“ rodmenys, kurie objektyviai patvirtina, kad A. V. buvo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas – 2,04 promilės. Prietaisas metrologiškai patikrintas, pagrindo abejoti jo duomenimis nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi ir leidžia daryti išvadą, kad A. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. nurodė, kad buvo išgėręs apie 5 bokalus alaus, tad kaip suaugęs ir sveikai mąstantis žmogus tikrai negalėjo tikėtis, kad jo girtumas neviršys leistinos normos. Žinodamas, kad vartojo alkoholį ir negali būti blaivus, A. V. vairavo transporto priemonę, ignoruodamas faktą, kad dėl girtumo transporto priemonės valdyti negali, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės skyrimo

A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Teismas, skirdamas A. V. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas eismo saugumui, veika baigta), į tai, kad yra nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (1 t., b. l. 57-58). Per penkerius metus administracine tvarka baustas trylika kartų už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto bei nusižengimus, susijusius su transporto priemonės valdymu, baudos sumokėtos. Vieną kartą – 2025 m. vasario 28 d. nutarimu (ROIK 25265360575) baustas ir už vairavimą neblaiviam (1,26 promilės girtumas), jam nuo 2025 m. vasario 8 d. iki 2026 m. vasario 7 d. atimta teisė vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 59-69).

Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, todėl parenkant bausmės rūšį taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Sodros duomenimis, A. V. dirba dviejose bendrovėse – (duomenys neskelbtini), turi stabilias pajamas. Teismo vertinimu, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nesiekianti šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, A. V. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. A. V. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau ši teisė jam buvo atimta ne baudžiamojo įstatymo numatyta, o administracine tvarka, todėl jo atžvilgiu taikytinas draudimas naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino teismas vertina, kad A. V. nebe pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Už šios rūšies teisės pažeidimą yra baustas administracine tvarka tik prieš pusmetį iki nagrinėjamos veikos padarymo. Jam taikytos administracinė nuobauda (bauda) ir administracinio poveikio priemonė (specialiosios teisės atėmimas) reikiamo poveikio nepadarė. Jis vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, be to šį sykį – būdamas vidutinio girtumo būsenos. Be to ignoravo faktą, kad teisės vairuoti transporto priemones jis apskritai neturi, nes ši atimta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad prokurorės siūlomas 2 metų draudimo naudotis specialia teise terminas yra proporcingas padarytos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumui. Kadangi asmuo neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat A. V. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Kaltinamasis A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdamas neblaivus, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį ,,Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina. Kaltinamasis prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti, konfiskuojant transporto priemonės vertę pinigais, motyvuodamas šį prašymą lėšų pragyvenimui trūkumu bei poreikiu parduoti automobilį. Pateikė individualų šios transporto priemonės rinkos vertės įvertinimą, kuriame nurodoma, kad šio automobilio reali rinkos vertė tik 940 Eur (2 t., b. l. 27-49) ir prašė iš jo konfiskuoti šią sumą. Tačiau toks kaltinamojo prašymas teismui neatrodo nei logiškas, nei pagrįstas įstatymu. Visų pirma, įstatymas numato pareigą visais atvejais konfiskuoti teisės pažeidėjui priklausančią nusikalstamos veikos priemonę, nepaisant jos vertės, transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas svarstytinas tik baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais, t. y. kai ši priklauso tretiesiems asmenims, yra sunaikinta, paslėpta ar jos konfiskavimas negalimas dėl kitų objektyvių priežasčių (BK 72 straipsnio 5 dalis). Antra, kaltinamasis pripažįsta, kad jo finansinė padėtis prasta, taigi automobilio vertės konfiskavimas tik dar labiau ją apsunkintų. Kita vertus, nustatyta, kad jis dirba, gauna stabilias pajamas, todėl nesuprantama, kaip 940 Eur vertės automobilio realizacija ženkliai pakeistų jo finansinę padėtį. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Kaip matyti nagrinėjamu atveju, kaltinamasis pakankamai neatsakingai žiūri į jam taikomą draudimą vairuoti transporto priemones, todėl transporto priemonės konfiskavimas itin aktualus ir tikslingas. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, automobilio konfiskavimas yra pagrįsta ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Argumentų jo netaikyti nėra.

Atsižvelgiant, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vos prieš pusmetį iki nagrinėjamos veikos padarymo taip pat vairavo neblaivus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant 6 mėnesių terminą šiai priemonei įvykdyti, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šis įpareigojimas skatins kaltinamąjį atsisakyti žalingo įpročio nesaikingai vartoti alkoholį.

Teismo įsitikinimu, aptartos baudžiamojo poveikio priemonės motyvuos kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių ir eismo saugumo reikalavimų.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 86-93) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

2025 m. rugsėjo 15 d. prokurorės nutarimu nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. iki 2026 m. kovo 15 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V. turtui – automobiliui ,,Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą. Turto saugotoju paskirtas A. V. (1 t., b. l. 37-39).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti A. V. priklausantį automobilį ,,Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant šešių mėnesių terminą šiai priemonei įvykdyti, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Siekiant užtikrinti turto (automobilio) konfiskavimą, laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. V. į automobilį ,,Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. V., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763 – AB Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB bankas Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“; LT32 74 0 0000 0014 1038 – AB „Artea bankas“; LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.