Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-839-603/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
2A-839-603/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-03081-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
Ieškovas
Vilniaus
Atsakovas
M. M.
Trečiasis asmuo
R. G.
Kategorijos
  • 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-839-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03081-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 36.2.; 63.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus kredito unijos ieškinį atsakovei M. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretysis asmuo – R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Vilniaus kredito unija (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės M. M. (toliau – atsakovė) 17 570 Lt negrąžintą skolą, 8 120,77 Lt nesumokėtų palūkanų, 13 proc. metinių palūkanų už priteistą negrąžintą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo likusios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-09-10 tarp ieškovo iš trečiojo asmens buvo sudaryta savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis Nr. 227 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas trečiajam asmeniui R. G. paskolino 22 000,00 Lt. Paskola buvo išduota konkrečiam tikslui - trečiojo asmens verslui. Paskolą trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti iki 2011-09-09. R. G. visų įsipareigojimų nėra įvykdęs. Tinkamą R. G. finansinės prievolės ieškovui įvykdymą užtikrino laiduotoja - atsakovė. Sutartimi šalys sulygo, kad paskolos gavėjui neįvykdžius visų ar dalies savo įsipareigojimų, laiduotojas įsipareigoja atsakyti kredito unijai ta pačia apimtimi, kaip ir paskolos gavėjas. Ieškovas keletą kartų dėl įsiskolinimo kreipėsi į atsakovę raštu, taip pat perspėjo apie paskolos nevykdymo padarinius: 2011-10-13 atsakovei registruotu paštu išsiųstas pranešimas, nesulaukus mokėjimų 2011-12-13 išsiųstas pakartotinis pranešimas, kuriame pareikalauta per papildomą terminą (iki 2011-12-30) padengti skolininko įsiskolinimą. Atsakovė įsiskolinimo nepadengė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pateiktas praleidus 3 mėnesių naikinamąjį senaties terminą, nepagrįstas finansiniais dokumentais, palūkanų skaičiavimas grindžiamas tvarka, patvirtinta po paskolos suteikimo. Ieškovas nebendravo su atsakove laidavimo galiojimo metu, todėl nepagrįstai teigia, kad ji nereagavo į prašymus. Jai, kaip laiduotojai, Sutarties pasirašymo metu nebuvo pateiktas Sutarties priedas, kitaip vadinamas įmokų tvarkaraštis. Sutarties 1 punkte nurodoma, kad paskolos gavėjui paskola suteikiama 4 metų laikotarpiui. Kai laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jei per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią baigėsi prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Sutartyje sutartas naikinamasis terminas suėjo 2011-12-09. Prie ieškinio pridėtų pranešimų negavo. Paskolos gavėjas prievolės nevykdė nuo 2008 m. vasaros, tačiau ieškovas nereikalavo vykdyti prievolę, jos galiojimo metu. Pagal tvarkaraštį sutarties termino galiojimo laikotarpiu palūkanos sudarytų 4761,57 Lt, o ieškiniu prašoma priteisti žymiai didesnė suma.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo R. G. parengiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nesutikimo motyvų pasakyti negalėjo, nes nori susipažinti ko prašoma ieškiniu. Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovės 17 570,00 Lt negrąžintos paskolos, 8 120,77 Lt nesumokėtų palūkanų, 13 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų už priteistą negrąžintą 17 570,00 Lt paskolos dalį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-22) iki visiško paskolos grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už 8 120,77 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2527,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 52,08 Lt pašto siuntimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007-09-10 tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens R. G. buvo sudaryta Sutartis Nr. 227. Pagal šią Sutartį trečiajam asmeniui R. G. (paskolos gavėjui) buvo suteikta 22 000,00 Lt paskola keturių metų laikotarpiui, t.y. nuo 2007-09-10 iki 2011-09-09 (Sutarties 1.1 punktas), nurodant tikslinę jos panaudojimo paskirtį – verslui. Paskolos gavėjas (trečiasis asmuo) įsipareigojo suėjus paskolos terminui grąžinti kredito unijai tokią pat pinigų sumą ir sumokėti trylika procentų metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo grynųjų pinigų išdavimo dienos iki paskolos grąžinimo į paskolos sąskaitą dienos. Ieškovas įsipareigojo suėjus paskolos terminui grąžinti kredito unijai paskolą ir sumokėti palūkanas darant mokėjimus į paskolos sąskaitą Sutarties (Priedas Nr. 1 (A)) nustatyta tvarka. Ieškovas 2007-09-10 išmokėjo atsakovui 22 000,00 Lt pagal kasos išlaidų orderį Nr. 114. Paskolos gavėjo įsipareigojimų užtikrinimui laiduotoja M. M. įsipareigojo atsakyti paskolos davėjui ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, t.y. sumokėti negrąžintą paskolą ar jos dalį ir nesumokėtas palūkanas, taip pat atlyginti termino praleidimu padarytus nuostolius ir sumokėti netesybas per 60 dienų nuo kredito unijos pranešimo apie tai, kad R. G. negrąžino paskolos (Sutarties 3 punktas). Atsakovas kurį laiką vykdė mokėjimus pagal sutartį, tačiau suėjus paskolos grąžinimo terminui (2011-09-09) liko neįvykdęs visų finansinių įsipareigojimų paskolos davėjui. 2011-10-10 pranešimu ieškovas informavo atsakovę (laiduotoją), jog paskolos gavėjas (trečiasis asmuo R. G.) neįvykdė visų savo finansinių įsipareigojimų: likusi negrąžinta paskolos suma sudaro 17 580,00 Lt, nesumokėtos palūkanos 9 523,73 Lt, ir pareikalavo iki 2011-12-19 padengti šį įsiskolinimą. Pranešimas išsiųstas Sutartyje nurodytu laiduotojos adresu. 2011-12-12 atsakovei buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas. Teismas nustatė, kad atsakovės laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa laidavimo sutartimis užtikrinta prievolė ir konstatavo, kad kai pagrindinėje sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas nėra taikomas, prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus įvykdyta pagrindinė prievolė, nes laiduotoja laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Atsakovė teigia, jog trečiasis asmuo pora kartų buvo perdavęs grynuosius pinigus, t.y. 850,00 Lt ir 2 000,00 Lt, kuriuos atsakovė 2008-03-31 ir 2010-02-09 bankiniais pavedimais pervedė į ieškovo banko sąskaitą padengdama R. G. prievoles. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas užskaitė ne visus trečiojo asmens mokėjimus. Teismas nustatė, kad atsakovė pati turėjo asmeninių įsipareigojimų ieškovui (2007-10-12 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis Nr. 231, 2008-10-03 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis Nr. 277), kuriems įvykdyti buvo skirtos atsakovės nurodytos sumos. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8 120,77 Lt nesumokėtų palūkanų už naudojimąsi pinigais ir 13 procentų metinių palūkanų, už tolesnį naudojimąsi paskolos objektu esančiais pinigais, nuo bylos iškėlimo iki visiško paskolos grąžinimo. Kadangi Sutarties 2.1. punktu šalys susitarė dėl 13 proc. dydžio metinės palūkanų normos, iš atsakovų solidariai teismas priteisė 13 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą negrąžintą 17 570,00 skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško paskolos sumos grąžinimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo likusios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Apeliaciniame skunde atsakovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovė grindė atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais, papildomai nurodydama, kad ieškovas nepagrindė, kokiu būdu apskaičiuota kredito gavėjo R. G. skola. Sutarties 2.3 punkte nurodoma, kad palūkanų apskaičiavimas nurodytas prie Nr. 1 grafike, kurį pažeidus mokami delspinigiai. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė kitą grafiką, vadindamas jį Sutarties priedu, o teismas šiuo nežinia kieno ir kada sudarytu dokumentu rėmėsi priimdamas sprendimą. Teismo posėdžių metu ne kartą keltas klausimas dėl šio naujai pateikto dokumento objektyvumo, tačiau ieškovas Sutarties priede nurodytas palūkanas pavadino preliminariais skaičiavimais, o neatitikimus tarp Sutarties priedo ir naujo dokumento pavadino skaičiavimo klaidomis. Tačiau jeigu ieškovas manė, kad Sutarties priedas klaidingas, jis turėjo pareigą jį ginčyti ir klaidą įrodinėti teisme. Teismas šalių pasirašytą grafiką pavadino preliminariu, tačiau neaišku, kokiu pagrindu padarė tokią išvadą. Naujai pateiktame Sutarties priede matosi delspinigių skaičiavimas, nors ieškovas nepateikė įrodymų, kad delspinigius skaičiavo įmokų gavimo, o ne dokumentų ruošimo teismui metu. Ieškovas nepatiekė delspinigių apskaičiavimo pažymos. Ieškovas gautas įmokas skirstė savo nuožiūra, užskaitydamas jas kitokia, nei nurodyta ieškinyje, tvarka. Teismui buvo pateikti mokėjimo kvitai, kuriais atsakovė įrodinėjo mokėjimus už R. G., tačiau teismas be jokių įrodymų juos atmetė, pasiremdamas vien tik ieškovo atstovo paaiškinimais, o ne objektyviais įrodymais. Atsakovė laidavo už terminuotą prievolę jos galiojimo laikotarpiui. Byloje nėra atsakovės aiškios ir nedviprasmiškos valios išraiškos, kad ji laidavo neterminuotam laikotarpiui. Sutarties 5.4. punktas yra ydingas ir negali būti aiškinamas tik ieškovo naudai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kai paskolos sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Atsakove sutapatina 4 metų paskolos grąžinimo terminą ir paskolos prievolės pabaigos terminą, kuris Sutartyje siejamas su visišku atsiskaitymu su ieškovu (Sutarties 5.4. punktas). Teismas Sutarties 5.4. punkto nuostatą taikė tiek paskolos, tiek laidavimo prievolei ir padarė pagrįstą išvadą, kad kol trečiasis asmuo nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, tol galioja atsakovės laidavimas. Sutartis buvo sudaryta verslo, o ne vartojimo tikslias, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovės nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas aiškiai nurodė motyvus dėl rėmimosi Priedas Nr. 1 (A), t.y. priteisdamas palūkanas rėmėsi ta aplinkybe, kad ieškovo prašoma priteisti 6 858,18 Lt ir patikslintame grafike nurodoma palūkanų, susidariusių iki paskolos grąžinimo termino (2011-09-09) suma paskaičiuota nuo trečiojo asmens faktiškai negrąžintos paskolos sumos, o atsakovės minimame preliminariame grafike (Sutarties Priedas Nr. 1 (A)) nurodytas mokėtinų palūkanų dydis, jei trečiasis asmuo mokėjimus būtų vykdęs grafike nurodytais terminais. Trečiajam asmeniui netinkamai vykdant prievoles iki paskolos grąžinimo termino (2011-09-09) susidarė ne 4 761,57 Lt, o 6 858,18 Lt, o po šio termino nuo 2011-09-10 iki 2012-04-16 (pradinio ieškinio surašymo dienos) papildomai buvo pradelsta 1 262,59 Lt palūkanų. Dėl to laiduotoja iš viso turi atlyginti 8 120,77 Lt palūkanų. Ieškovas nei ieškiniu, nei patikslintu ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nurodyti delspinigiai neturėjo įtakos nei negrąžintos paskolos, nei susidariusių palūkanų dydžiui. Teismas aptarė atsakovės pateiktus mokėjimo kvitus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės pateiktuose kvituose nurodyti mokėjimai buvo atlikti atsakovės asmeniniams įsipareigojimams padengti.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą tretysis asmuo R. G. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nustato apeliacinio skundo argumentai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje apeliacijos dalyką sudaro apeliantės skundo argumentai, susiję su įsiskolinimo ieškovui dydžio nustatymu, ir su apeliantės suteikto laidavimo rūšimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąjį principą laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada baigiasi juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyta terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaiga. CK 6.88 straipsnyje nustatyta terminuoto laidavimo pabaiga. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminuotas laidavimas, kai laiduojama tik tam tikram laikui arba laiduojama už terminuotos prievolės įvykdymą; 2 dalyje – terminuotu laidavimu užtikrinama būsima prievolė, t. y. laidavimas su atidedamąja sąlyga. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad CK nedraudžia šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai,6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį.

Tai, kokia apeliantės suteikto laidavimo rūšis yra nagrinėjamu atveju, t.y. terminuotas ar neterminuotas laidavimas, nustatytina aiškinant ginčo Sutarties sąlygas vadovaujantis CK įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir tretysis asmuo 2007-09-10 sudarė Sutartį Nr. 227 (b.l. 6), kuria ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 22 000,00 Lt paskolą nuo 2007-09-10 iki 2011-09-09. Pagal Sutarties 5.4. punktą, Sutartis pasibaigia trečiajam asmeniui visiškai atsiskaičius su ieškovu. Sutarties 3. punktu laiduotoja (atsakovė) įsipareigojo atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi, kaip ir paskolos gavėjas, t.y. sumokėti negrąžintą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas, taip pat atlyginti termino praleidimu padarytus nuostolius ir sumokėti netesybas. Iš nurodytų sąlygų formuluočių akivaizdu, kad Sutartis galioja iki visiško prievolių pagal Sutartį įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutartis atitinka CK 6.76 straipsnio nuostatas, jog tuomet, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Ir pagal Sutarties esmę, ir pagal CK nuostatas apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šalys ir tretysis asmuo susitarė dėl neterminuoto laidavimo. Apeliantė, kvestionuodama minėtą Sutartį, teigia, kad sudarydama ginčo sandorį, neišreiškė valios laiduoti neterminuotam laikotarpiui. Tačiau tokios išvados iš Sutarties, kurią apeliantė patvirtino savo parašu, nuostatų negalima daryti. Apeliantė yra profesionali teisininkė (advokatė) (b.l. 206), yra ne kartą pasinaudojusi ieškovo teikiamomis paslaugomis, ėmusi kreditus, prievolių pagal paskolos sandorius įvykdymą užtikrinant laidavimu (b.l. 168, 169), todėl jai Sutarties nuostatų turinys galėjo ir turėjo būti suprantamas. Apeliantė neįrodė, kad šalys ir tretysis asmuo būtų sulygę dėl terminuoto laidavimo, kad laiduotoja laisva valia nesiekė laidavimo iki tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė teisinių padarinių. Kadangi Sutartis atitinka įstatymų nuostatas, yra teisėta, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą darytina išvada, kad ji turi teisinę galią ir yra vykdytina. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, tretysis asmuo pasinaudojo kreditu, tačiau prievolės laiku jį grąžinti neįvykdė, todėl atsakovei, kaip laiduotojai, buvo siunčiami pranešimai dėl skolos sumokėjimo (b.l. 9-11). Atsakovė prievolės pagal Sutartį nevykdė, ieškovui liko skolinga 17 570,00 Lt negrąžinto kredito, 8 120,77 Lt palūkanų, o taip pat 13 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų už priteistą negrąžintą 17 570,00 Lt paskolos dalį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško paskolos grąžinimo. Duomenų byloje, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu, nėra.

Kaip žinoma, šalys susitarė, kad laiduotojas atsako kreditoriui ta pačia apimtimi, kiek ir skolininkas pagal sutartį. Pagal Sutarties 2.1 punktą paskolos gavėjas turi sumokėti 13 proc. metinių palūkanų nuo pinigų išdavimo dienos iki paskolos grąžinimo kreditoriui dienos. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai teigia, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė visiškai kitą įmokų grąžinimo grafiką, negu numatytas Sutarties Priede Nr. 1 (A), pagal kurį priskaičiuota palūkanų suma padidėjo nuo 4761,57 Lt iki 6858,18 Lt. Ieškinyje nurodoma, kad prašomas priteisti palūkanas 8120,77 Lt sudaro 6858,18 Lt palūkanų susidariusių iki Sutarties pasibaigimo ir 1262,59 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-09-30 iki 2012-04-16 (ieškinio pateikimo teismui). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutarties Priede Nr. 1 (A) (b.l. 7) nurodytas paskolos sumos grąžinimo grafikas ir paskaičiuotas mokėtinų palūkanų dydis, jei trečiasis asmuo mokėjimus būtų vykdęs šiame grafike nurodytais terminais. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, t.y. laiku nemokėjo nustatyto dydžio įmokų ir sutartų palūkanų už naudojimąsi pinigais. Todėl ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 2.1. punktu, turėjo teisę paskaičiuoti ir iš atsakovės reikalauti palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais nuo faktiškai negrąžintos paskolos sumos, o savo ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikti rašytinį įrodymą – įsiskolinimo apskaičiavimo lentelę (b.l. 13).

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovas iš trečiojo asmens gautas įmokas užskaitė neaiškia tvarka. Sutarties turinys tvirtina, kad šalys nenusitarė dėl įmokų paskirstymo eiliškumo. Šalims nesusitarus dėl įmokų paskirstymo tvarkos, taikomas CK 6.54 straipsnis, kuris numato, jog įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Iš įsiskolinimo apskaičiavimo lentelės (b.l. 13) matyti, kad ieškovas nesivadovavo CK 6.54 straipsnyje nurodytomis įmokų paskirstymo taisyklėmis, pagal kurias trečiojo asmens sumokėtos įmokos pirmiau skiriamos delspinigiams, palūkanoms sumokėti ir tik po to – pagrindinei prievolei įvykdyti. Tačiau dėl to palūkanų ir bendra skolos suma dar išaugtų. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo reikalaujamą sumą, kadangi negali peržengti ieškinio reikalavimų ribų.

Atmestini kaip nepagrįsti skundo teiginiai, kad teismas be jokių įrodymų atmetė mokėjimo kvitus, kuriais atsakovė įrodinėjo atliktus mokėjimus už trečiąjį asmenį. Teismas atsakovės pateiktus mokėjimo kvitus analizavo ir vertino byloje esančių įrodymų visumoje, ir padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, negu netikėtina, kad atsakovė 2008-03-31 ir 2010-02-09 bankiniais pavedimais (b.l. 153) mokėjo įmokas savo finansiniams įsipareigojimams ieškovui pagal kitas sutartis padengti (b.l. 168,169).

Sutarties 2.4. punktu paskolos gavėjas įsipareigojo, pagal Sutartyje nustatytą tvarką negrąžinus paskolos ar jos dalies ir (ar) nesumokėjus palūkanų, mokėti ieškovui delspinigius po 0,2 procento nuo laiku negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas delspinigius skaičiavo 2007-2008 metais, jų padengimui skyrė dalį trečiojo asmens ieškovui sumokėtų sumų (b.l. 156-158). Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo atsiliepime į apeliantės skundą ieškovo išdėstytiems teiginiams, jog ankstesnis delspinigių trečiajam asmeniui skaičiavimas neturėjo įtakos negrąžintos paskolos ir palūkanų apskaičiavimui. Ieškovas šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, su delspinigių skaičiavimu susijusių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl pripažintina, jog su delspinigių skaičiavimu susiję skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja.

Teisėjų kolegija, aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, todėl skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo skundžiamam teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei neatlygintinos bylinėjimosi išlaidos. (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovas pateikė prašymą dėl 900,00 Lt advokato pagalbos išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis, įvertinus apeliaciniame skunde keliamų klausimų sudėtingumą ir apimtį, ieškovui priteistina jo prašoma 900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Vilniaus kredito unijai (į.k. 112043996) iš atsakovės M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 900,00Lt (devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski