- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- I-2554-643/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–22), kurį patikslino (b. l. 29–35), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 19 500 Eur neturtinės žalos, iš atsakovo atstovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) – 2 500 Eur, iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2 500 Eur neturtinės žalos bei įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 4 kv. m (eliminavus sanitarinio mazgo bei baldų užimamą plotą).
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K nuo 2015-05-28 iki 2017-02-14 buvo laikomas kamerose, kuriose pažeidžiamas vienam asmeniui tenkantis minimalaus ploto reikalavimas (kamerų plotai nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m, o jose laikoma po 3–4 asmenis). Dėl šio pažeidimo patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, depresija, stresu, sutrikusiu miegu. Kamerose tarp suimtųjų dėl buitinių sąlygų nuolat kyla įvairūs konfliktai. Kamerose yra nepakankamai kėdžių.
Kamerose sanitariniai mazgai yra toje pačioje patalpoje, atskirti nuo likusio kameros ploto ne aukštesne nei 1,35 m sienele, dėl to yra pažeidžiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Be to, kamerose po pasinaudojimo sanitariniu mazgu lieka nemalonus kvapas, o smilkalus ir kitas kvapnias priemones, pašalinančias nemalonų kvapą, draudžiama naudoti.
Kamerų langai yra nevalomi, o patiems išsivalyti langus nėra galimybės dėl juose įstatytų grotų. Dėl šios priežasties nėra galimybės prieiti prie langų ir ant palangės pasidėti maisto produktų, kad šie nesugestų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, pateikus skundą dėl netinkamų sąlygų, suimtąjį ar nuteistąjį perkelia į kitą kamerą. Pareiškėjas yra daug kartų perkeltas į kitas kameras ir tai jam sukėlė didelius nepatogumus. Be to, dėl laikymo sąlygų daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, tačiau jo prašymai neregistruojami.
Nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip 8 valandas per dieną, vienos valandos pasivaikščiojimo jam nepakanka, be to, tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui bei Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniui.
Lukiškių TI-K dažnai nėra šilto (karšto) vandens, todėl neužtikrinama galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjo teigimu, jis ne kartą neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu. Dėl atliekamų remonto darbų jam yra tekę laukti dušo dvi savaites. Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta galimybė praustis duše tik kartą per savaitę po 15 min. yra šiurkštus Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Europos kalėjimų taisyklių 19.4 punktas nustato, kad turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę, tačiau šios nuostatos nėra laikomasi.
Ventiliacija neveikia, kamerose yra drėgna ir tamsu, pūva čiužiniai, veisiasi parazitai, rūdija metalinės lovos. Pusrusyje esančiose kamerose vidutinė drėgmė viršija 70 proc. Švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų.
Natūrali šviesa silpai patenka į patalpas. Kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas yra per stiprus (2 lempos po 36 W), nuo jo skauda akis ir galvą. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Taigi kamerose neužtikrintas tinkamas patalpos apšvietimas. Be to, langai yra įskilę, kampai sudužę, languose yra skylės.
Žiemą yra per šalta, temperatūra svyruoja nuo 10⁰C iki 14⁰C, o vasarą – per karšta (temperatūra pakyla net iki 35⁰C). Žiemą miegant tenka vilktis drabužius. Pareiškėjo teigimu, administracijos ne kartą prašė išmatuoti temperatūrą, tačiau ši atsisakė tai padaryti.
Kamerose yra tarakonų, veisiasi utėlės, administracija neorganizuoja profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo. Pareiškėjo teigimu, jis buvo sukandžiotas utėlių du kartus.
Maistas yra nekaloringas (nuo 1300 kcal iki 1500 kcal) ir nekokybiškas. Pareiškėjas sportuoja, todėl maisto kiekis yra nepakankamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas Utenos AVPK nežmoniškomis sąlygomis. Laikotarpiu nuo 2015-05-14 iki 2017-02-03 jis buvo dažnai etapuojamas ir laikomas Utenos AVPK areštinėje, kurioje kameros neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto buvo atskirti tik sienele, be to, sanitariniame mazge nebuvo unitazo, o dėl dažno naudojimosi tupykla atsiranda ligos.
Kamerose langai neatsidaro, ventiliacija įjungiama tik ryte ir vakare pusvalandžiui prieš patikrinimus.
Kamerose (Nr. 5 ir Nr. 6) pareiškėjas buvo apkandžiotas utėlių. Dėl to jis kreipėsi į areštinės viršininką, tačiau problema nebuvo išspręsta.
Pareiškėjas nuo 2015-05-28 iki 2017-02-03 buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Utenos r. PK areštinę nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, kadangi automobilyje nebuvo saugos diržų. Be to, konvojavimo metu pareiškėjui teko šlapintis į plastikinius butelius, nes kelionės metu pareigūnai nesuteikė galimybės pasinaudoti tualetu. Visi šie veiksniai turėjo įtakos jo psichikai ir sveikatai, juos vertina kaip kankinimą, nes nuolat patirdavo psichologinius išgyvenimus, tapo nervingas, nuolat jaučia orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 48–66) į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė ji atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 10,32 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Nurodė, kad 2015-05-27–2015-05-28, 2015-06-22–2015-06-23, 2015-06-26–2015-08-09, 2015-08-12–2015-10-06, 2015-10-14–2015-11-10, 2015-11-13–2015-11-14, 2015-11-16–2015-12-08, 2015-12-21–2015-12-29, 2016-01-13–2016-01-14, 2016-01-21–2016-01-31, 2016-02-03–2016-02-11, 2016-02-15–2016-03-13, 2016-03-30–2016-05-01, 2016-05-06–2016-06-16, 2016-06-23–2016-07-07, 2016-07-15–2016-09-25, 2016-09-30–2016-10-09, 2016-10-14–2016-10-30, 2016-11-04–2016-11-20, 2016-11-25–2016-12-18, 2016-12-23–2017-01-29, 2017-02-03–2017-02-14 vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat nurodytais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo įstaigoje, kadangi jis buvo išvykęs.
Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Esant perpildytoms kameroms, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
Administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais.
Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba”, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio.
Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Taip jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Šiuo metu užuolaidos įrengtos 1 korpuso 2, 3, 4 postų kamerose nuo Nr. 1 iki Nr. 75; 6 posto kamerose nuo Nr. 226 A iki Nr. 244; 8, 9, 10, 11 postų kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200; 12 posto kamerose nuo Nr. 202 iki Nr. 227; 2 korpuso 21 posto kamerose nuo Nr. 356 iki Nr. 370; 22 posto kamerose nuo Nr. 371 iki Nr. 385; 18 posto kamerose nuo Nr. 309 iki Nr. 323; 19 posto kamerose nuo Nr. 324 iki Nr. 338; 20 posto kamerose nuo Nr. 340 iki Nr. 352. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418–426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė bet ne pareiga.
Lukiškių TI-K maitinimas vyksta pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą dienotvarkę, ji atitinka teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai yra suderinti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Juos parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybę tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas. Visi maisto dalintojai yra sveiki, jų sveikatos būklė patikrinta.
Lukiškių TI-K teigimu, teismui pateiktame skunde pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, skundą grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio argumentais, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo patirta žala, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime (II t., b. l. 40–46) su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pareiškėją skundžiamu laikotarpiu nuo 2015-05-14 iki 2017-02-03 konvojavo 33 kartus planinio konvojaus maršrutais: Vilnius–Zarasai–Vilnius, Vilnius–Rokiškis–Vilnius, Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Utena–Vilnius bei 2015-09-08 Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Planinio konvojavimo metu buvo panaudoti specialiosios paskirties automobiliai: ,,Iveco Eurocargo ML90E18/9“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,VW Mercedes Benz Atego 918 (967PKX2)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. ((duomenys neskelbtini), ,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Mercedes Benz Atego 918“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,VW Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Iveco 120 EL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios paskirties transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti.
Viešojo saugumo tarnyba konvojavo konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Viešojo saugumo tarnybos visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: 1) Transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; 2) Kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais.
Pareiškėjas buvo konvojuotas ir specialiosiomis transporto priemonėmis – ,,VW Crafter 50”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ,,VW Crafter 50”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose saugos diržai yra įrengti. Kadangi Viešojo saugumo tarnybos visos specialiosios transporto priemonės, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka joms keliamus techninius reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei pareiškėjo teisės.
Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose.
Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu konvojavimo metu, ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl jo teisių pažeidimo.
Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Todėl nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių. Nenustačius būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Utenos AVPK atsiliepime (III t., b. l. 63–68) su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad vienam asmeniui gyvenamojo ploto dydis areštinėje negali būti mažesnis kaip 5 m. kv. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Kamerose stovi 2–3 lovos, stalas, kėdutės, spintelės, įrengtas sanitarinis mazgas ir praustuvas. Utenos AVPK areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 125 cm aukščio pertvara. Sanitarinių mazgų užimamas plotas apie 1,02–1,04 kv. m. Areštinės kameroje praustuvas įrengtas atskirai, o vietoje unitazo – tupykla (įrengto klozeto nėra). Sanitariniame mazge yra šaltas vanduo, sanitarinio mazgo zonoje įrengta šalinimo sistema. Pagal nustatytą tvarką pareiškėjas pats įpareigotas laikytis tvarkos ir palaikyti kameroje tvarką. Areštuotiems asmenims paprašius kasdien pareigūnai atneša valymo priemones bei inventorių (šluotą, skudurą ir t. t.). Asmenims skiriamos šios priemonės: šveičiamieji milteliai ir sanitarinis valiklis.
2016-12-22 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento patikrinimo akte nurodyta, kad Utenos AVPK areštinės veikla atitinka higienos normas.
Kamerų plotai: Nr. 1 – 16,88 kv. m, Nr. 2 – 16,81 kv. m, Nr. 3 – 17,08 kv. m, Nr. 5 – 17,16 kv. m, Nr. 6 – 17,29 kv. m., Nr. 8 – 17,29 kv. m., Nr. 9 – 17,56 kv. m, Nr. 10 – 18,49 kv. m, Nr. 13 – 16,29 kv. m. Kameros Nr. 1 ir Nr. 2 yra laikinos sulaikymo kameros, kuriose suimtieji laikomi etapavus juos iš kitų įstaigų. Prabuvę 1–3 val., jie paskirstomi į gyvenamąsias kameras.
Šalies argumentai
Utenos AVPK praktikoje, stebėjimas per kameros ,,akutę“ vyksta periodiškai kas 10–15 minučių. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu nebuvo pateikęs nei žodžiu, nei raštu skundų dėl stebėjimo.
Utenos AVPK kameros vėdinamos dvejopai: natūraliai (per languose įrengtas orlaides) ir mechaniškai (ištraukiamo tipo). Ventiliacijos įrenginys įrengtas areštinės pastatymo metu (1997-09-04). Ventiliacija įjungiama kasdien 3 kartus pagal ventiliacinės sistemos įjungimo grafiką, kurio laikosi budintys pareigūnai. Be to, 2011 m. gegužės mėnesį areštinės kamerose buvo įrengti plastikiniai langai, kuriuose yra vertikali orlaidė. Todėl tokia langų konstrukcija leido pareiškėjui pagal poreikį bei savo nuožiūra atidaryti orlaidę ir vėdinti patalpas.
Pareiškėjas kameroje Nr. 5 buvo laikomas nuo 2016-03-14 13.12 val. iki 2016-03-30 11.38 val. (17 dienų) ir nuo 2016-12-19 13.10 val. iki 2016-12-23 10.44 val. (5 dienos), iš viso 22 dienos (pastaba: atsakovo atstovas pareiškėjo buvimo laiką areštinėje skaičiavo dienomis, tačiau teismo skaičiavimu, pareiškėjas kameroje Nr. 5 buvo laikomas 20 parų). Kameroje Nr. 6 pareiškėjas buvo nuo 2015-12-09 13.38 val. iki 2015-12-09 15.09 val. (1 diena), nuo 2016-07-08 12.02 val. iki 2016-07-11 17.21 val. (4 dienos), nuo 2016-10-10 13.24 val. iki 2016-10-14 11.12 val. (5 dienos), nuo 2016-10-31 11.23 val. iki 2016-11-02 11.56 val. (3 dienos), iš viso 13 dienų (teismo skaičiavimu – nepilnų 10 parų). Pareiškėjas skundėsi dėl gyvių sukandimo 2016-07-12/13 ir 2016-07-14/15. Buvo pranešta areštinės viršininkui ir kamera dezinfekuota ,,Diklofosu“ (2016-07-12): dezinfekuoti paviršiai, klozetai, pagalvės, antklodės, čiužiniai. 2016-11-02 pareiškėjas taip pat skundėsi dėl gyvių sukandimų (buvo kameroje Nr. 6). Į skundą buvo atsižvelgta, pareiškėjas iš karto po gauto skundo buvo perkeltas į kitą kamerą Nr. 8, o kamera Nr. 6 buvo dezinfekuota ,,Diklofosu“ (2016-11-02).
Papildomai dezinfekcijos paslauga areštinėje buvo perkama 2015-02-11, 2015-02-27, 2015-07-19, 2015-09-14.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis dėl netinkamų sąlygų areštinėje susirgo, patyrė traumą ir pan. Taip pat nepateikė duomenų dėl sveikatos sužalojimo ar kitų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-05-28 iki 2017-02-14, netinkamų laikymo sąlygų Utenos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015-05-14 iki 2017-02-03 bei netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015-05-28 iki 2017-02-03.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pvz., administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Pažymėtina, kad LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (LVAT 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Pareiškėjas skundo padavimo metu buvo laikomas Lukiškių TI-K, todėl nagrinėjant šią bylą turi būti vadovaujamasi aukščiau išdėstytomis taisyklėmis.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkrečių kamerų, kuriose jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-05-28 iki 2017-02-14, todėl teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovo atstovo į bylą pateiktais įrodymais. Atsakovo atstovas pateikė teismui ginčo laikotarpiu atliktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimus kamerose, kuriose tikrinimui panašiu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, tačiau teismas neturi duomenų apie gyvenimo sąlygas visose pareiškėjo kamerose jo apgyvendinimo laikotarpiu. Kita vertus, kai kurie pareiškėjo skunde išdėstyti nusiskundimai yra pernelyg bendro pobūdžio ir reikalavimas atsakovo atstovui paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K vertintinos pagal byloje esančius duomenis.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K buvimo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamosios vietos plotas.
Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
LVAT teisėjų kolegija 2017-05-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-525/2017 pažymėjo, kad Įsakymo 1.3.1 punkte nenumatyta, kad į turintį tekti minimalų 3,6 kv. m plotą turi būti neįskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas. Teismo nuomone, šis nacionalinėje Lietuvos teisėje nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto standartas neprieštarauja naujausiai EŽTT praktikai (2016-10-20 sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme. EŽTT yra išaiškinęs, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.
Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (I t., b. l. 48–51, 68–72) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 110, 132, 142, 181, 112, 130, 119, 292, 105, 108, 149, 145, 223, 329, 336, 112A, 330, 294, 196, 124, 115, 299A, 123, 283, 124, 189, 159, 167, 116, 126, 114, 326, 335, 175, 121, 158, 108, 294, 194, 287, 269, 255.
Pareiškėjas 2015-05-27 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²; 1 asmuo kameroje), 2015-05-28 perkeltas į kamerą Nr. 132 (plotas – 7,94 m²; 2 asmenys kameroje), 2015-05-29–2015-06-04 kamera Nr. 132 (3 asmenys kameroje), 2015-06-05 perkeltas į kamerą Nr. 142 (plotas – 7,94 m²; 3 asmenys kameroje), 2015-06-06–2015-06-09 kamera Nr. 142 (3 asmenys kameroje), 2015-06-10 išvyko į Visagino areštinę, 2015-06-22 atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²; 1 asmuo kameroje), 2015-06-23 perkeltas į kamerą Nr. 181 (plotas – 7,94 m²; 2 asmenys kameroje), 2015-06-24–2015-06-25 kamera Nr. 181 (3 asmenys kameroje), 2015-06-26–2015-07-09 kamera Nr. 181 (2 asmenys kameroje), 2015-07-10 kamera Nr. 181 (1 asmuo kameroje), 2015-07-11–2015-07-21 kamera Nr. 181 (2 asmenys kameroje), 2015-07-22 kamera Nr. 181 (1 asmuo kameroje), 2015-07-23–2015-08-09 kamera Nr. 181 (2 asmenys kameroje), 2015-08-10 išvyko į Visagino areštinę, 2015-08-12 atvyko iš Visagino areštinės ir buvo ūždamas į kamerą Nr. 112 (plotas 7,28 m²; 2 asmenys kameroje), 2015-08-13 perkeltas į kamerą Nr. 130 (plotas – 7,94 m²; 2 asmenys kameroje), 2015-08-14–2015-10-05 kamera Nr. 130 (2 asmenys kameroje), 2015-10-06 kamera Nr. 130 (1 asmuo kameroje), 2015-10-07 išvyko į Visagino areštinę, 2015-10-14 atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m²; 2 asmenys kameroje), 2015-10-15 perkeltas į kamerą Nr. 292 (plotas – 7,80 m²; 1 asmuo kameroje), 2015-10-16–2015-11-10 kamera Nr. 292 (2 asmenys kameroje), 2015-11-11 išvyko į Panevėžio apskrities areštinę, 2015-11-13 atvyko iš Panevėžio apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m²; 1 asmuo kameroje), 2015-11-14 perkeltas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²; 2 asmenys kameroje), 2015-11-15 kamera Nr. 108 (3 asmenys kameroje), 2015-11-16 perkeltas į kamerą Nr. 149 (plotas – 7,94 m²; 2 asmenys kameroje), 2015-11-17–2015-12-08 kamera Nr. 149 (2 asmenys kameroje), 2015-12-09 išvyko į Utenos apskrities areštinę, 2015-12-21 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m²; 1 asmuo kameroje), 2015-12-22 perkeltas į kamerą Nr. 145 (plotas – 7,94 m²; 2 asmenys kameroje), 2015-12-23–2015-12-29 kamera Nr. 145; 2 asmenys kameroje), 2015-12-30 išvyko į Utenos apskrities areštinę, 2016-01-13 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-01-14 perkeltas į kamerą Nr. 223 (plotas – 6,83 m²; 1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 329 (plotas – 7,61 m²; 2 asmenys kameroje), 2016-01-15–2016-01-20 kamera Nr. 329 (3 asmenys kameroje), 2016-01-21 kamera Nr. 329 (2 asmenys kameroje), 2016-01-22 kamera Nr. 329 (1 asmuo kameroje), 2016-01-23–2016-01-25 kamera Nr. 329 (2 asmenys kameroje); 2016-01-26 perkeltas į kamerą Nr. 336 (plotas – 7,63 m²; 2 asmenys kameroje), 2016-01-27–2016-01-31 kamera Nr. 336 (2 asmenys kameroje), 2016-02-01 išvyko į Utenos apskrities areštinę, 2016-02-03 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²; 2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 112A (plotas – 6,34 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-02-04 perkeltas į kamerą Nr. 330 (plotas – 7,52 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-02-05–2016-02-10 kamera Nr. 330 (2 asmenys kameroje), 2016-02-11 perkeltas į kamerą Nr. 294 (plotas – 8,11 m²; 2 asmenys kameroje), 2016-02-12–2016-02-14 kamera Nr. 294 (3 asmenys kameroje), 2016-02-15 perkeltas į kamerą Nr. 336 (plotas – 7,63 m²; 1 asmuo kameroje); 2016-02-16–2016-02-22 kamera Nr. 336 (2 asmenys kameroje), 2016-02-23 perkeltas į kamerą Nr. 196 (plotas – 7,94 m²; 2 asmenys kameroje); 2016-02-24–2016-03-13 kamera Nr. 196 (2 asmenys kameroje), 2016-03-14 išvyko į Utenos apskrities areštinę, 2016-03-30 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas – 7,31 m²; 1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 336 (plotas – 7,63 m²; 2 asmenys kameroje), 2016-03-31–2016-05-01 kamera Nr. 336 (2 asmenys kameroje), 2016-05-02 išvyko į Utenos apskrities areštinę, 2016-05-06 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-05-07 perkeltas į kamerą Nr. 299A (plotas – 7,45 m² ; 1 asmuo kameroje), 2016-05-08–2016-05-11 kamera Nr. 299A (2 asmenys kameroje), 2016-05-12 perkeltas į kamerą Nr. 336 (plotas – 7,63 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-05-13–2016-06-16 kamera Nr. 336 (2 asmenys kameroje), 2016-06-17 išvyko j Utenos apskrities areštinę; 2016-06-23 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123 (plotas – 7,42 m²; 1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 283 (plotas – 7,69 m²; 1 asmuo kameroje); 2016-06-24–2016-06-27 kamera Nr. 283 (1 asmuo kameroje), 2016-06-28–2016-07-04 kamera Nr. 283 (2 asmenys kameroje), 2016-07-05–2016-07-07 kamera Nr. 283 (1 asmuo kameroje), 2016-07-08 išvyko į Utenos apskrities areštinę, 2016-07-15 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas – 7,31 m²; 1 asmuo kameroje); 2016-07-16 perkeltas į kamerą Nr. 189 (plotas – 7,86 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-07-17–2016-07-18 kamera Nr. 189 (2 asmenys kameroje), 2016-07-19 kamera Nr. 189 (1 asmuo kameroje), 2016-07-20–2016-07-27 kamera Nr. 189 (2 asmenys kameroje), 2016-07-28 kamera Nr. 189 (1 asmuo kameroje), 2016-07-29 perkeltas į kamerą Nr. 159 (plotas – 7,94 m², 1 asmuo kameroje), 2016-07-30–2016-08-01 kamera Nr. 159 (2 asmenys kameroje), 2016-08-02 kamera Nr. 159 (1 asmuo kameroje), 2016-08-03–2016-08-28 kamera Nr. 159 (2 asmenys kameroje); 2016-08-29 kamera Nr. 159 (1 asmuo kameroje); 2016-08-30–2016-09-07 kamera Nr. 159 (2 asmenys kameroje), 2016-09-08 perkeltas į kamerą Nr. 167, plotas – 7,94 m² (2 asmenys kameroje), 2016-09-09 kamera Nr. 167 (1 asmuo kameroje), 2016-09-10–2016-09-25 kamera Nr. 167 (2 asmenys kameroje), 2016-09-26 išvyko į Utenos apskrities areštinę, 2016-09-30 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-10-01 perkeltas į kamerą Nr. 126 (plotas – 7,48 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-10-02–2016-10-03 kamera Nr. 126 (2 asmenys kameroje), 2016-10-04 kamera Nr. 126 (1 asmuo kameroje), 2016-10-05–2016-10-09 kamera Nr. 126 (2 asmenys kameroje), 2016-10-10 išvyko į Utenos apskrities areštinę, 2016-10-14 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-10-15–2016-10-16 kamera Nr. 114 (1 asmuo kameroje), 2016-10-17 perkeltas į kamerą Nr. 326 (plotas – 7,66 m²; 1 asmuo kameroje); 2016-10-18 kamera Nr. 326 (2 asmenys kameroje); 2016-10-19–2016-10-21 kamera Nr. 326 (1 asmuo kameroje), 2016-10-22 perkeltas į kamerą Nr. 335 (plotas – 7,71 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-10-23–2016-10-30 kamera Nr. 335 (2 asmenys kameroje), 2016-10-31 išvyko Į Utenos apskrities areštinę, 2016-11-04 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas j kamerą Nr. 124 (plotas – 7,31 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-11-05 perkeltas į kamerą Nr. 175 (plotas – 7,56 m²; 1 asmuo kameroje); 2016-11-06–2016-11-20 kamera Nr. 175 (2 asmenys kameroje), 2016-11-21 išvyko į Utenos apskrities areštinę, 2016-11-25 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m²; 1 asmuo kameroje); 2016-11-26 perkeltas į kamerą Nr. 158 (plotas – 7,94 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-11-27–2016-12-15 kamera Nr. 158 (2 asmenys kameroje), 2016-12-16 kamera Nr. 158 (1 asmuo kameroje), 2016-12-17–2016-12-18 kamera Nr. 158 (2 asmenys kameroje), 2016-12-19 išvyko į Utenos apskrities areštinę, 2016-12-23 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-12-24 perkeltas į kamerą Nr. 294 (plotas – 8,11 m²; 1 asmuo kameroje), 2016-12-25–2017-01-08 kamera Nr. 294 (2 asmenys kameroje), 2017-01-09 perkeltas į kamerą Nr. 194 (plotas – 7,94 m²; 2 asmenys kameroje), 2017-01-10–2017-01-26 kamera Nr. 194 (2 asmenys kameroje), 2017-01-27 perkeltas į kamerą Nr. 287 (plotas – 7,70 m²; 1 asmuo kameroje), 2017-01-28–2017-01-29 kamera Nr. 287 (2 asmenys kameroje), 2017-01-30 išvyko į Utenos apskrities areštinę, 2017-02-03 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 223 (plotas – 6,83 m²; 1 asmuo kameroje), 2017-02-04 perkeltas į kamerą Nr. 269 (plotas – 7,68 m²; 1 asmuo kameroje), 2017-02-05 kamera Nr. 269 (2 asmenys kameroje), 2017-02-06 kamera Nr. 269 (1 asmuo kameroje), 2017-02-07–2017-02-08 kamera Nr. 269 (2 asmenys kameroje), 2017-02-09 perkeltas į kamerą Nr. 255 (plotas – 24,38 m²; 5 asmenys kameroje), 2017-02-10–2017-02-14 kamera Nr. 255 (5 asmenys kameroje).
Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose vienas, arba kartu su kitais asmenimis. Nustatyta, kad pareiškėjas kartu su kitais asmenimis ginčo laikotarpiu buvo laikomas 427 paras. Nurodytais laikotarpiais minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas buvo pažeistas laikotarpiais 2015-05-29–2015-06-10, 2015-06-24–2015-06-25 (12 parų, šiais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,6 kv. m), 2015-11-15 (1 para, vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,4 kv. m), 2016-01-15–2016-01-20 (5 paros, vienam asmeniui tenkantis plotas 2,5 kv. m), 2016-02-12–2016-02-14 (2 paros, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas – 2,7 kv. m), iš viso 21 parą. Likusį kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjui tenkantis plotas kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.
Teismas atmeta Lukiškių TI-K argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal EŽTT jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (EŽTT 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).
Pareiškėjo teigimu, kamerose trūko kėdžių, nes jose būdavo po 3 asmenis, o kėdžių – tik dvi.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 ,,Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Nors pareiškėjas nenurodė nei konkrečių kamerų ir laikotarpių, kada jam trūko kėdės, tačiau Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, priešingai, savo atsiliepime nurodė, kad tiek dvivietėse, tiek trivietėse ir keturvietėse kamerose yra įrengti stalai su dvejomis pasukamomis. Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus šiuo aspektu.
Skunde teigiama, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsiliepime į skundą nurodoma, kad kamerose sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovo atstovas nurodo, kad šiuo metu užuolaidos yra įrengtos beveik visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Tačiau duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas visiškas privatumas (pertvaros su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Pareiškėjo teiginiai dėl nemalonaus kvapo, kuris lieka po pasinaudojimo sanitariniu mazgu, susiję su kameros vėdinimu, todėl teismas dėl to plačiau nepasisakys.
Pareiškėjo teigimu, kamerų langai yra nevalomi, o patiems išsivalyti nėra galimybės dėl juose esančių grotų. Be to, nėra galimybės prieit prie langų bei ant palangės pasidėti maisto produktų.
Dėl pareiškėjo teiginio, jog jis neturi galimybės ant palangės pasidėti maisto produktų pažymėtina, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nurodyta, jog kiekvienoje kameroje yra spintelė arba lentyna maisto produktams sudėti (14.8 p.). Taigi maisto produktai turi būti laikomi tam skirtose vietose, o ne ant palangių, todėl šis pareiškėjo nusiskundimas yra nepagrįstas.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi teisės aktai nustato, kad lango angoje būtų įstatytos metalinės grotos. Šiuo atveju Lukiškių TI-K laikėsi šios teisės normos reikalavimų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Pareiškėjo teigimu, jis yra perkeliamas iš vienos kameros į kitą dėl jo teikiamų skundų, be to, dauguma jo teiktų prašymų dėl laikymo sąlygų yra apskritai neregistruojami.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas buvo daug kartų perkeltas iš vienos kameros į kitą, tačiau vadovaujantis Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr.1-57, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai turi teisę kiekvieną dieną vykdyti suimtųjų (nuteistųjų) perkėlimus iš vienos kameros į kitą. Šiuos perkėlimus Kriminalinės žvalgybos pareigūnas tyri vykdyti griežtai vadovaudamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jeigu reikia, pridedami pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintinų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PĮVTT) 194 punktu, nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale (30 priedas) ir duoda nuteistajam pasirašyti. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale (30 priedas). (duomenys neskelbtini) punktas numato, kad gauti pašto vokuose nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, nedelsiant perduodami pataisos įstaigos raštinei. Raštinės darbuotojai nuteistųjų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, pataisos įstaigos raštinei neperduodami ir joje neregistruojami. Jie registruojami ir perduodami šių taisyklių 194 punkte nustatyta tvarka.
Pareiškėjo teigimu, jo skundai dėl laikymo sąlygų yra neregistruojami. Tačiau konkrečių atvejų su konkrečiomis datomis, kuomet nebuvo išsiųstas konkretus pareiškėjo laiškas ir kam jis buvo adresuotas, kada nebuvo užregistruotas konkretus skundas, pareiškėjas nenurodo. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir neindividualizuoti, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo užtikrina teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip 8 valandas per dieną. Teigia, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui bei Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniui.
Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nustatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Pareiškėjas skunde remiasi Konvencijos 3 straipsniu, pagal kurį niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas. Minėtas straipsnis nereglamentuoja pasivaikščiojimų trukmės laisvės atėmimo vietose, todėl Konvencijos 3 straipsnis šiuo aspektu nėra aktualus.
SVĮ 29 straipsnis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas skunde neneigė, kad jam buvo užtikrintas bent 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Galiojantys teisės aktai ilgesnių pasivaikščiojimo laikų nenustato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K neužtikrindamas jam galimybės praustis po dušu kiekvieną dieną, pažeidžia Europos kalėjimų taisyklių 19.4 punktą ir Konvencijos 3 straipsnį.
Europos Tarybos Ministrų Komitetas, atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl žmogaus teisių ir teismų praktiką Europos žmogaus teisių teisme, yra priėmęs Ministrų Komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Kalėjimų taisyklės) (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų 2006 m. sausio 11 d. posėdyje), kurių 108 punkte nustatyta, jog jos nuolat atnaujinamos. Taisyklių 19.4 punkte nustatyta, jog higienai palaikyti turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai. Kaip matyti, Taisyklių 19.4 punkto nuostata nėra imperatyvi. Kalėjimų taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio aktas. Europos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad rekomendacijos ir išvados neturi privalomos teisinės galios, tačiau jos neabejotinai turi autoritetingos rekomendacijos reikšmę (Byla Nr.322/88 Grimaldi [1989] ECR 4407). Rekomendacijomis Europos Sąjungos institucijos išreiškia savo nuomonę ir pasiūlo gaires atitinkamais Bendrijos politikos klausimais į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti kurdamos savo vidaus teisę. Europos kalėjimų taisyklėse, be kita ko, pažymėta, kad asmenims, iš kurių atimta laisvė, turėtų būti taikomi minimaliai būtini ir atitinkantys paskirtą bausmę ribojimai (3 p.) (žr. LVAT 2012-06-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1377/2017).
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte. Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-03-04 įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo 4 punktas nustato, kad dušu suimtieji, nuteistieji bei nuteistieji areštu gali naudotis iki 15 minučių (aprašo punktas keistas 2012-02-27 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-23).
Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010). Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-05-28 iki 2017-02-14, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ir HN 76:2010, ir HN 134:2015. HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laivės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra suteikiama galimybė kartą per savaitę nusiprausti po dušu, tokios galimybės iš esmės neneigė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas neneigia, kad nuteistieji bent kartą per savaitę vedami praustis po dušu. Neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, kad nesant karšto vandens, tenka maudytis po šaltu vandeniu, be to, kartą jis apskritai neturėjo galimybė nusiprausti po dušu, todėl buvo nesiprausęs savaitę. Atsižvelgiant į tai šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu metų laiku jam teko praustis po šaltu dušu ir kad dėl to jo sveikatai būtų kilusios neigiamos, darytina išvada, kad šis nepatogumas negali būti laikomas pasiekiančiu neturtinei žalai konstatuoti būtiną kankinimo ir nepriimtinumo laipsnį. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose neveikė ventiliacija, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų, kameros buvo drėgnos, oro temperatūra žiemą bei vasarą taip pat neatitiko higienos normų reikalavimų, be to, kamerose buvo netinkamas apšvietimas.
Pagal HN 76:2010 24 punktą ir HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ⁰C ir ne aukštesnė kaip 28 ⁰C; santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 proc. (HN 76:2010 26 punktas, HN 134:2015 16 punktas). Vilniaus visuomenės sveikatos priežiūros centro patikrinimo aktais nustatyta, kad: vėdinimas per atidaromus langus buvo užtikrintas pareiškėjo kamerose Nr. 105 (I t., b. l. 113, 125, 161), 108 (I t., b. l. 127, 157), 110, 121 (I t., b. l. 157), 116, 124 (I t., b. l. 133, 161, 163, 170), 159 (I t., b. l. 170, 180), 283, 329, 335 (I t., b. l. 143); oro temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus pareiškėjo kamerose Nr. 105 (I t., b. l. 113, 125; II t., b. l. 14), 108 (I t., b. l. 132, 195, 157, 177, 189), 110, 114 (I t., b. l. 155, 157), 116 (I t., b. l. 185, 186), 123 (I t., b. l. 189), 124 (I t., b. l. 132, 163,170), 112 (I t., b. l. 134), 283, 329, 335 (I t., b. l. 143, 146, 149, 155), 115, 121, 142 (I t., b. l. 146, 157), 159 (I t., b. l. 170), 189 (II t., b. l. 14); santykinė drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus (nebuvo rasta pelėsio požymių) pareiškėjo kamerose Nr. 105 (I t., b. l. 113, 125, 126, 161), 108 (I t., b. l. 131, 157 177, 189), 110 (I t., b. l. 157), 114, 292 (I t., b. l. 97), 123 (II t., b. l. 189), 124 (I t., b. l. 132, 163, 166, 170), 115, 121, 142, 283, 329, 335 (I t., b. l. 143, 146, 149, 157), 116 (I t., b. l. 186), 159 (I t., b. l. 180), 223 (I t., b. l. 135). Duomenų apie pareiškėjo kamerose buvusį oro judėjimo greitį, nėra. Be to, teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo kamerose Nr. 132, 181, 130, 119, 149, 145, 336, 112A, 330, 294, 196, 295A, 167, 126, 326, 175, 158, 108, 254, 194, 287, 268, 255 buvo užtikrintas vėdinimas per langus, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitiko Higienos normų reikalavimus, o kamerose buitinių parazitų nerasta. Nors atsakovo atstovas įrodymų dėl paminėtose pareiškėjo kamerose buvusios santykinės oro drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir oro judėjimo greičio nepateikė, tačiau LVAT laikosi pozicijos, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovas negali pateikti pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.). Tokiu atveju, teismas įvertino visumą pateiktų patikrinimo aktų, dėl kamerų, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).
HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. HN 134:2015 reikalavimo minimaliam natūraliam apšvietimui nenustato. Kita vertus, didesnių skaidraus stiklo langų, praleidžiančių daugiau natūralios dienos šviesos, įrengimas pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų, todėl HN 76:2010 22 punkte nustatytas reikalavimas minimaliam dieniniam apšvietimui Lukiškių TI-K netaikytinas. HN 76:2010 23 punkte įtvirtinta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx, HN 134:2015 toks reikalavimas nenustatytas.
Vilniaus visuomenės sveikatos priežiūros centro patikrinimo aktais nustatyta, kad apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus kamerose Nr. 105 (I t., b. l. 113, 161; II t., b. l. 14), 108, 110, 121 (I t., b. l. 127, 155, 157, 195, 192), 114, 283 (I t., b. l. 155), 115, 121, 142, 283, 329, 335 (I t. b. l. 143, 146), 159 (I t., b. l. 180), kameroje Nr. 124 (I t., b. l. 163) konstatuotas teisės aktų pažeidimas, kuris buvo pašalintas (I t., b. l. 165). Pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2016-03-30, o apie pažeidimų pašalinimą Lukiškių TI-K rašte Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pranešė 2016-04-22, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką buvo pažeista (1 dieną). Kaip matyti iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, stiklų skaidrumas atitiko teisės aktų reikalavimus pareiškėjo kameroje Nr. 114 (I t., b. l. 97). 2015-10-15 patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėjo kameroje Nr. 292 nebuvo dalies lango ir tai neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimo (I t., b. l. 97). 2015-12-10 atliktos grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad minėtas pažeidimas pašalintas (I t., b. l. 99). Pareiškėjas šioje kameroje buvo laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2015-11-10 (60 parų). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką buvo pažeista. Duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusį apšvietimą nėra, tačiau, kaip minėta, reikalavimas atsakovui paneigti pareiškėjo nurodytus argumentus neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, prieštarautų LVAT suformuotai pozicijai.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose veisėsi parazitai, du kartus jis buvo sukandžiotas utėlių, tačiau administracija neorganizavo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K nuo 2015-01-02 buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ dėl kenkėjų ir graužikų naikinimo paslaugų (II t., b. l. 27–30). Sutartis buvo tęsiama, todėl sutartis galiojo visą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios aplinkybės įrodo kad Lukiškių TI-K imamasi priemonių apsaugoti patalpas nuo kenkėjų (LVAT 2014-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-547/2014). Pareiškėjo nusiskundimai dėl utėlių sukandžiojimo neužfiksuoti. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atstovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Be, byloje esantys Vilniaus visuomenės sveikatos priežiūros centro patikrinimo aktuose nurodyta, kad buitinių parazitų buvimo vizualiai patikrinimų metu nenustatyta (I t., b. l.97, 113, 144, 149, 161, 170; II t., b. l. 24).
Pareiškėjo teigimu, maistas yra nekaloringas (nuo 1300 kcal iki 1500 kcal) ir nekokybiškas. Pareiškėjas sportuoja, todėl maisto kiekis yra nepakankamas.
SVĮ 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Teismas atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose nėra išskirtas atskiras maitinimas sportuojantiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad maisto kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą sieja ir su tuo, kad, jo teigimu, Utenos AVPK Utenos areštinėje jis buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas vėdinimas, sanitariniai mazgai įrengti taip, kad neužtikrinamas asmens privatumas. Be to, jis buvo apkandžiotas utėlių.
Pagal atsakovo pateiktus duomenis, ginčo laikotarpiu pareiškėjas Utenos AVPK areštinės kamerose buvo laikomas: kameroje Nr. 2 nuo 2015-08-10 iki 2015-08-10 (1 diena), kameroje Nr. 1 nuo 2015-08-10 iki 2015-08-10 (1 diena), kameroje Nr. 6 nuo 2015-12-09 13.38 val. iki 2015-12-09 15.09 val., kameroje Nr. 9 nuo 2015-12-09 iki 2015-12-21 (13 dienų), kameroje Nr. 2 nuo 2015-12-30 9.25 val. iki 2015-12-30 10.44 val., kameroje Nr. 8 nuo 2015-12-30 iki 2016-01-13 (15 dienų), kameroje Nr. 2 nuo 2016-02-01 9.54 val. iki 2016-02-01 12.18 val., kameroje Nr. 3 nuo 2016-02-01 iki 2016-02-03 (3 dienos), kameroje Nr. 13 nuo 2016-03-14 10.08 val. iki 2016-03-14 10.28 val., kameroje Nr. 1 nuo 2016-03-14 10.28 val. iki 2016-03-14 13.12 val., kameroje Nr. 5 nuo 2016-03-14 iki 2016-03-30 (17 dienų), kameroje Nr. 1 nuo 2016-05-02 11.58 val. iki 2016-05-02 13.29 val., kameroje Nr. 8 nuo 2016-05-02 iki 2016-05-06 (5 dienos), kameroje Nr. 3 nuo 2016-06-17 10.51 val. iki 2016-06-17 11.48 val., kameroje Nr. 8 nuo 2016-06-17 iki 2016-06-23 (7 dienos), kameroje Nr. 1 nuo 2016-07-08 10.44 val. iki 2016-07-08 12.02 val., kameroje Nr. 6 nuo 2016-07-08 iki 2016-07-11 (4 dienos), kameroje Nr. 8 nuo 2016-07-11 iki 2016-07-15 (5 dienos), kameroje Nr. 3 nuo 2016-09-26 10.26 val. iki 2016-09-26 11.12 val., kameroje Nr. 8 nuo 2016-09-26 iki 2016-09-30 (4 dienos), kameroje Nr. 2 nuo 2016-10-10 12.11 val. iki 2016-10-10 13.24 val., kameroje Nr. 6 nuo 2016-10-10 iki 2016-10-14 (5 dienos), kameroje Nr. 6 nuo 2016-10-31 iki 2016-11-02 (3 dienos), kameroje Nr. 8 nuo 2016-11-02 iki 2016-11-04 (3 dienos), kameroje Nr. 8 nuo 2016-11-21 iki 2016-11-25 (5 dienos), kameroje Nr. 1 nuo 2016-12-19 11.23 val. iki 2016-12-19 13.10 val., kameroje Nr. 5 nuo 2016-12-19 iki 2016-12-23 (5 dienos), kameroje Nr. 2 nuo 2017-01-30 10.37 val. iki 2017-01-30 11.19 val., kameroje Nr. 10 nuo 2017-01-30 iki 2017-02-03 (5 dienos), iš viso 86 paras (pastaba: atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas iš viso 104 dienas, tačiau jo buvimo laiką areštinėje skaičiavo dienomis, o ne paromis) (III t., b. l. 64–65, 69–80).
Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčui aktualiu laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 37:2009) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), nustatančios teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose neužtikrintas vėdinimas, pažymėtina, kad Utenos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (III t., b. l. 96–101) bei fotografijos (III t., b. l. 105–107) patvirtina, kad kamerose yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija, o languose yra vertikalios orlaidės, kurias suimtieji turi galimybę patys atsidaryti. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo patalpų vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundžiasi, kad kamerose Nr. 5 ir 6 buvo apkandžiotas utėlių, ir nors kreipėsi į areštinės viršininką, problema nebuvo išspręsta. Iš medicininės pagalbos suteikimo žurnalo matyti (III t., b. l. 115–118), kad pareiškėjas kreipėsi dėl sukandžiojimų, kuriuos apžiūrėjus buvo paskirti vaistai. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo nusiskundimus, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus šiuo aspektu. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad nebuvo reaguojama į jo nusiskundimus dėl gyvių sukandžiojimo paneigia byloje esantys atliktų dezinfekcijos darbų aktai (III t., b. l. 81–84).
HN 37:2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitariniai įrenginiai nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti 125 cm aukščio pertvara. Iš byloje esančių fotografijų nustatyta (III t., b. l. 104–108), kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti prie durų ir nėra papildomai izoliuoti, sanitarinio mazgo įėjimas yra atviras, todėl darytina išvada, jog tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, kas galėjo riboti pareiškėjo privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr. Glotov prieš Rusiją, pareiškimo nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; taip pat žr. A. M. prieš Rusiją, 97 paragrafas, pareiškimo nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; Grishin prieš Rusiją, pareiškimo nr. 30983/02, 94 paragrafas, 2007 m. lapkričio 15 d. ir Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo nr. 47095/99, 99 paragrafas, ECHR 2002-VI). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo privatumas naudojantis Utenos AVPK Utenos areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas apie 86 paras (įvertinus, kad etapavimo dieną pareiškėjas šioje areštinėje išbūdavo ne visą parą) buvo laikomas Utenos AVPK Utenos areštinės kamerose, pažeidžiant pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Taigi Utenos AVPK administracija CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos neigiamos pasekmės.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015-05-28 iki 2017-02-03. Skundžiasi, kad konvojavimo automobilyje nebuvo saugos diržų, be to, jis buvo priverstas šlapintis į plastikinius butelius.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojavimo taisyklėse nustatyta, kad specialiosios priemonės – statutinių ar kitų specialiųjų tarnybų arsenale esantys įvairių modifikacijų antrankiai, lazdos, dujos, tramdomieji marškiniai, surišimo priemonės, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita (3 punktas); konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (142 punktas).
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas 33 kartus (II t. b. l. 47–177). Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais ,,Iveco Eurocargo ML90E18/9“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 191, 196), ,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 189), ,,VW Mercedes Benz Atego 918 (967PKX2)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 192), ,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 188), ,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 190), ,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 187), ,,Mercedes Benz Atego 918“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. b. l. 185), ,,VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 186), ,,VW Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (III, t., b. l. 49), ,,Iveco 120 EL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 198), ,,VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 60).
Atsakovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, duomenys apie automobilius patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Tai patvirtina atsakovo nurodytus teiginius, kad Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras.
Techninės apžiūros rezultatų kortelės (II t., b. l. 185–192, 196, 198; III t., b. l. 8, 20, 31, 34, 37, 40, 43, 46, 49, 55, 57, 60, 61), automobilių registracijos liudijimai (II t. b. l. 195, 199; III t., b. l. 7, 19, 30, 33, 36, 39, 42, 45, 48, 58) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka techninius reikalavimus. Iš šių duomenų matyti, kad konvojavimo automobiliai yra tinkami ir saugūs.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Kelių eismo taisyklių 196 punktą, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Remiantis šiomis nuostatomis, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu nenustatyta.
Pagal Konvojavimo taisyklių 134 punktą, konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Iš byloje atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad konvojavimo metu konvojuojamieji buvo vedami į tualetą (II t., b. l. 48, 52, 64, 72, 76, 80, 84, 88, 96, 100, 104, 116, 120, 124, 140, 144, 148, 152, 156, 160, 168). Dėl šių priežasčių atmestinas pareiškėjo argumentas, jog konvojuojamiesiems nebuvo suteikiama teisė konvojavimo metu naudotis tualetu. Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, jog pareiškėjas žodžiu ar raštu buvo pateikęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, kurios, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktais, turi būti įrašomos į konvojavimo dokumentus. Taigi, minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos organizuoto konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie kilusias neigiamas psichologines ir kitas pasekmes, nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti šiuo atveju.
Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (per mažo ploto Lukiškių TI-K kamerose (21 para); neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais Lukiškių TI-K (427 paros) ir Utenos AVPK (86 paros); neužtikrinus tinkamo patalpos apšvietimo Lukiškių TI-K kamerose (61 para); dėl parazitų sukandžiojimo Utenos AVPK), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Todėl darytina išvada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 24 500 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.
Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, pagal kurią panašiose bylose, už vieną dieną laikymo netinkamomis sąlygomis LAVL priteisiamas 6–10 Eur žalos atlyginimas (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-1112-442/2016, A-756-556/2016), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 3 505 Eur (427 dienos * 7 Eur + 86 dienos * 6 Eur), todėl pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 2 989 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos AVPK – 516 Eur.
Lukiškių TI-K prašė priteisti iš pareiškėjo 3,66 Eur dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, per ,,Liteko“ elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad realių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. A. (A. A.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 989 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti pareiškėjui A. A. (A. A.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos rajono vyriausiojo policijos komisariato, 516 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų) neturinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.