Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Stenlita“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Ignitis“, UAB „GelvoraSergel“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad nesutapo jų interesai, požiūriai, jiems nepavyko susitaikyti nuo 2023 m. vasario mėnesio, jie neskirti vienas kitam, vaikų neturi. Išlaikymo sau neprašo, prašo palikti jai santuokinę pavardę. Santuokoje nėra įgiję turto, kreditiniai įsipareigojimai buvo įgyti iki santuokos sudarymo, todėl jie ir sudarė ikivedybinę sutartį.

I. S. R. atstovas advokatas T. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jau kurį laiką gyvena atskirai, santuoka yra nutrūkusi. Kito sutuoktinio kaltės klausimo nekelia. Faktiškai santuokinis gyvenimas nevyksta, santuokos išsaugoti nėra galimybės. Visi kreditiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi atsakovo, nes jis šiuos įsipareigojimus prisiėmė. Tam ir buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, kad būtų išspręstas klausimas dėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo. Šalys turto, nepilnamečių vaikų neturi. Prašo palikti ieškovei santuokinę pavardę.

Atsakovas M. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9-10 dalys), jokių prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2020 m. gruodžio 12 d. Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 194. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis, šalys nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, šalių vardu nėra registruotų transporto priemonių. Atsakovas M. R. turi šiuos kreditorius: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Stenlita“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Ignitis“, UAB „GelvoraSergel“.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio).

Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Byloje nenustatyta, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakovu faktiškai gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio, tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – R. Atsakovas prieštaravimų nepateikė.

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei S. R. paliktina santuokinė pavardė R., o atsakovui M. R. jo prigimtinė pavardė – R..

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas turi šiuos kreditorius: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Stenlita“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Ignitis“, UAB „GelvoraSergel“. Byloje pateikta Lietuvos antstolių rūmų pažyma (2023-09-27 CBP-7129, priedas - antstolių rūmų pažyma) patvirtina, kad atsakovas M. R. turi šiuos kreditinius įsipareigojimus: 1. Įsipareigojimai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-874-727/2021, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 2. Įsipareigojimai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-874-727/2021, išieškotojas UAB „Stenlita“; 3. Įsipareigojimai pagal Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą Nr. eI-7348-428/2020, išieškotojas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“; 4. Įsipareigojimai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08) 483-94328, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 5. Įsipareigojimai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08) 483-62941, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 6. Įsipareigojimai pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimą Nr. 1-1229-224/2019, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 7. Įsipareigojimai pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimą Nr. eL2-3022-835/2020, išieškotojas UAB „Ignitis“; 8. Įsipareigojimai pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimą Nr. eL2-7401-835/2019, išieškotojas UAB „GelvoraSergel“; 9. Įsipareigojimai pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08) 483-78301, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10. Įsipareigojimai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08) 483-24412, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 11. Įsipareigojimai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-43228-235/2018, išieškotojas UAB „Stenlita“; 12. Įsipareigojimai pagal Alytaus apylinkės teismo sprendimą Nr. A-11-2125-791/2010, išieškotojas Lietuvos Respublika; 13. Įsipareigojimai pagal Alytaus apskrities VPK sprendimą Nr. 52-14-KP6-2-2006/08, išieškotojas Lietuvos Respublika; 14. Įsipareigojimai pagal Alytaus apylinkės teismo sprendimą Nr. A-2-10-13/2001, išieškotojas Lietuvos Respublika.

Kreditorius VMI prie FM atsiliepime nurodė, kad atsakovo M. R. 3 684,00 Eur įsiskolinimas kreditoriui VMI prie FM laikytinas jo asmenine prievole ir turėtų būti tenkinamas iš jam tenkančios turto dalies ar kitų jo pajamų. Kiti kreditoriai atsiliepimų nepateikė.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020).

Nagrinėjamu atveju skola kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Stenlita“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Ignitis“, UAB „GelvoraSergel“ susidarė iki šalių santuokos sudarymo. Todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra sudarę ikivedybinę sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog kiekviena šalis asmeniškai ir savo asmeniniu turtu atsako už savo prievoles, bei tai, jog ieškovės reikalavimui, nurodytas skolas pripažinti atsakovo asmeninėmis, neprieštaravo nei pats atsakovas, nei kreditoriai, bei vadovaujantis suformuota teismų praktika šiuo klausimu, ieškinio reikalavimas, skolas pirmiau nurodytiems kreditoriams pripažinti M. R. asmeninėmis skolomis, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinas 110,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020 00970).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškovės S. R. ieškinį.

1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 194, tarp S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei S. R. palikti santuokinę pavardę R., o atsakovui M. R. prigimtinę pavardę R.

3. Pripažinti asmeninėmis M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skolas kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Stenlita“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Ignitis“, UAB „GelvoraSergel“.

4. Priteisti ieškovei S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.