- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- e2-874-727/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01474-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Atsakovas
- M. R.
- Advokatai
- Eligijus Seniutis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Statevus“ ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos ir be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Statevus“, jos administratoriumi paskyrė UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“, kurį 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeitė į ,,Klaipėdos administratoriai“, UAB. 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-162-656/2021, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01474-2017-1 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 str. 3 d.)).
Bankrutavusi UAB „Statevus“, atstovaujama nemokumo administratoriaus (toliau – ir ieškovas), 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui M. R. (toliau – ir atsakovui), kuriuo prašo išieškoti iš jo 10 000,02 Eur skolą, 19 053,40 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad vykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytas pareigas, analizuojant ieškovo sudarytus sandorius, nemokumo administratorius nustatė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovas suteikė atsakovui 8 370,02 Eur (28 900 Lt) paskolą, o atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2016 m. lapkričio 5 d. Sutarta lėšų suma buvo pervesta atsakovui iš ieškovo banko sąskaitų laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. 2014 m. gruodžio 30 d. ieškovas ir atsakovas sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 20 130 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo gautą sumą grąžinti iki 2016 m. gruodžio 29 d. Šią lėšų sumą ieškovas mokėjimo pavedimais pervedė į atsakovo banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. birželio 3 d. Taigi bendra ieškovo faktiškai suteiktų paskolų atsakovui suma sudarė 28 500,02 Eur. Atsakovas iki šios dienos yra grąžinęs ieškovui tik 18 500 Eur sumą, likdamas skolingas ieškovui minėtų paskolų sutarčių pagrindu 10 000,02 Eur.
Taip pat, anot ieškovo, buvo nustatyta, kad atsakovas buvo ieškovo darbuotoju nuo 2014 m. birželio 18 d. iki jo atleidimo iš darbo iškėlus ieškovui bankroto bylą. Pagal suvestinius ieškovo buhalterinės apskaitos duomenis laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 10 d. ieškovas išdavė atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, atsiskaitymui su ieškovo tiekėjais iš viso 63 571,20 Eur sumą, o atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. panaudojo 41 393,76 Eur. Analizuojant pirminius lėšų išmokėjimo dokumentus nebuvo rasti 2016 m. vasario 29 d. 622,04 Eur bei 2016 m. kovo 31 d. 302 Eur išmokėjimus patvirtinantys dokumentai, o 2016 m. gruodžio 14 d. 1200 Eur bei 2017 m. vasario 10 d. 1000 Eur išmokėjimus patvirtinantys dokumentai, kurie buvo pervesti mokėjimo paskirtyje nurodant kad tai darbo užmokestis. Pagal ieškovo surinktus pirminius dokumentus atsakovui atsiskaitymui su ieškovo tiekėjais buvo išmokėta 60 447,16 Eur. Atsakovas pagrindė tik 41 393,76 Eur išlaidas, likdamas skolingas ieškovui 19 053,40 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė iš dalies sutinkantis su ieškovo reikalavimais. Teigė, kad pagal pirmą paskolą paskolinta pinigų suma buvo grąžinta maždaug po savaitės laiko pavedimais į ieškovo sąskaitą. Atspausdinti sąskaitos ataskaitų jis negali dėl užblokuotos sąskaitos, tačiau šiuos duomenis turi ieškovas ir gali juos pateikti. Antroji paskolos suma yra fiktyvi, sudaryta tik dėl akių, ir tai yra apsimestinis sandoris. Antrąją paskolos sutartį jis pasirašė paprašytas buvusio ieškovo akcininko A. Š. ir šešėlinio direktoriaus I. P. Tokia paskolos sutartis ieškovui buvo reikalinga tam, kad mokesčių inspekcijos tikrinimo metu viskas būtų tvarkoje su visomis pajamomis ir išlaidomis ir, kaip jie įvardijo, reikia „išsivalyti sąskaitą“. Kaip ir ką jie norėjo užslėpti ar atspindėti per šią paskolos sutartį, jam nežinoma, nes prie buhalterinių dokumentų priėjimo neturėjo ir jų pilnai nesupranta. Šį modelį sugalvojo A. Š., o pasirašyti liepė direktoriumi esančiam A. K. Ieškovas faktiškai save apsidrausdamas išsireikalavo iš atsakovo parašą ant šios paskolos sutarties. Pinigų pagal antrą paskolos sutartį atsakovas negavo, jokių pinigų savo naudai nepasiėmė, jais nesinaudojo ir jų nematė. Jeigu atsakovas būtų skolingas ieškovui, pastarasis būtų pinigus nuskaičiavęs nuo jo atlyginimo, būtų kreipęsis priverstine tvarka dėl jų išieškojimo ir jokiu būdu nebūtų leidęs atsakovui toliau dirbti pas ieškovą. Paskolos sutartyje nurodyta suma ir kitos ieškovo atsakovui į sąskaitą pervestos sumos buvo išmokėtos ieškovo darbuotojams.
Atsakovo teigimu, ieškovo nurodytų atsakovui išmokėtų sumų atsiskaitymui su tiekėjais pas jį neliko, nes visi pinigai buvo panaudoti taip pat atsiskaitymui su darbuotojais. Atsakovo darbo pas ieškovą metu, darbuotojams pinigai už darbą buvo mokami grynais, niekada niekas pinigų į sąskaitas negaudavo. Pinigus darbuotojų algoms išmokėti atsakovui į sąskaitą pervesdavo ieškovas (konkrečiai – I. P., kuris buvo ieškovo įmonės faktinis vadovas), o atsakovas pinigus pagal atsiųstus algalapius ieškovo nurodymu išmokėdavo darbuotojams. Atsakovas teigia nežinąs, ar tokia funkcija jam buvo deleguota jo darbo sutartimi ar buvo užfiksuota kokioje nors pareigybinėje instrukcijoje ar pareiginiuose nuostatuose. Buhalteriškai visi dokumentai buvo apskaitomi ir tvarkomi kas mėnesį ir atsakovui niekas niekada jam dirbant pas ieškovą dėl kokių nors pinigų ar dokumentų trūkumų ar kitų ataskaitų nereiškė jokių pretenzijų ir niekada nereikalavo grąžinti kokias nors pinigų sumas.
Liudytoju 2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje apklaustas A. Š. (posėdžio garso įrašas 00.08.04 – 00.27.58 val. min. sek.) paaiškino, jog yra advokatas, buvo pagrindinis UAB ,,Statevus“ akcininkas. Atsakovą pažįsta kaip buvusį įmonės darbuotoją, jo pareigų neprisimena, bet atrodo, kad jis dirbo darbų vadovu nuo 2013 metų. Liudininkas teigė nežinantis apie įmonės atsiskaitymus su darbuotojais, patikino, kad jokių neapskaitinių mokėjimų nebuvo. Pamena, kaip M. R. prašė padėti tarpininkaujant dėl paskolos gavimo iš kredito unijos ,,Saulėgrąža“ namo įsigijimui, prašė įmonės paskolinti pinigų pradiniam įnašui. Vėliau pasakojo, kad įsirenginėja namą, iš to suprato, kad įmonė paskolą suteikė. Liudytojo teigimu, jis pats paskolos sutarčių sudaryme nedalyvavo. Po 2017 metų su atsakovu jokių ryšių nepalaikė. Įmonė 2015-2017 metais dirbo pelningai, 2017 metais tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija, jokių pažeidimų nenustatė.
Liudytoju 2021 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje apklaustas A. K. (posėdžio garso įrašas 00.13.24 – 00.48.42 val. min. sek.) paaiškino, jog šiuo metu eina UAB ,,Europuzle“ direktoriaus pareigas, 2014 – 2016 metais vadovavo UAB ,,Statevus“. Dėl patirtų kelių rimtų operacijų sutrikusi jo atmintis, todėl ne viską prisimena, bet pamena, kad įmonėje jam vadovaujant dirbo apie 10 darbuotojų, akcininku buvo A. Š., bet įmonės veikloje jis nedalyvavo. Liudytojas teigė, jog jis pats buvo administratoriumi, dirbo su popieriais, dėjo parašus, pats dokumentų įmonės vardu jokių nerengė, juos paruoštus atnešdavo sekretorė, jis tik pasirašydavo, nežino, kas dokumentus suformuodavo. Patį A. Š. pažįsta nuo vaikystės – jųdviejų mamos buvo bendradarbės, bendravo. Jam vadovaujant UAB ,,Statevus“ buvo du ar trys darbų vykdytojai, pavardžių neprisimena. R. pavardę girdėjo, berods darbų vadovu buvo, tačiau su juo jam pačiam neteko bendrauti. Nepamena, kad su juo pasirašinėtų kokias sutartis. Liudytojui parodžius byloje esančias paskolos sutartis, pripažino, kad parašas jo, tačiau teigė nepamenąs jokių pasirašymo momentų. Nepamena taip pat, ar paskolos buvo grąžintos. Darbuotojams algas mokėjo pagal žiniaraščius, buvo ir pavedimai. Liudytojo teigimu, galėjo būti, kad darbų vykdytojai atsiskaitydavo su tiekėjais grynaisiais pinigais. Parodžius byloje esančius kasos išlaidų orderius, liudytojas patvirtino, kad tokie buvo išrašomi, kad darbų vykdytojai gaudavo grynuosius atsiskaitymams su tiekėjais, tačiau privalu buvo atsiskaityti dėl panaudojimo. Pamena buhalterę sakant, kad R. vėluodavo atsiskaityti su tiekėjais, pateikti atsiskaitymų pagrindimą. Liudytojo teigimu, jokių mokesčių inspekcijos patikrinimų jam būnant direktoriumi nebuvo, tokių faktų jis teigia neprisimenantis. Jį vadovo poste pakeitė I. P., jo anksčiau nepažinojo, tai įvyko akcininko Š. nurodymu.
Liudytoja 2021 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje apklausta A. L. (posėdžio garso įrašas 00.51.10 – 1.33.09 val. min. sek.) paaiškino, jog nuo 2014 metų iki bankroto bylos UAB ,,Statevus” iškėlimo dirbo joje vyriausiąja buhaltere. Pažįsta R. kaip darbuotoją, tačiau jo pareigų neprisimena, ir nėra jo mačiusi, nes dirbo nuotoliniu būdu – pati gyvena (duomenys neskelbtini), o įmonė buvo (duomenys neskelbtini). I. P. buvo faktinis vadovas, o A. K. – formalus vadovas. Visi reikalai buvo tvarkomi su I. P., o nurodymus duodavo akcininkas A. Š. Ji išrašydavusi kasos išlaidų orderius, kokią sumą įrašyti ir ką nurodyti gavėju, pasakydavo P., ir persiųsdavusi kompiuteriu. Prisimena, kad įmonė buvo suteikusi kažkuriems darbuotojams paskolų, bet teigė nežinanti, kuriems. Darbuotojams atlyginimas paprastai buvo mokamas grynais, labai maža dalis buvo pervedama darbuotojams į sąskaitas. Suskaičiuodavo, suformuodavo žiniaraštį, persiųsdavo P., tolesnių veiksmų nežino ir nežino, kaip buvo mokama. Dėl tokios tvarkos niekas nesiskundė. Po dviejų savaičių, mėnesio gaudavo žiniaraščius, bet tik su trečdaliu darbuotojų parašų. P. žadėjo likusius parašus surinkti. Liudytojos teigimu, tokia situacija nebuvo normali, šį klausimą ji kėlė ir vadovams, ir akcininkui, todėl jai nebuvo netikėtas įmonės bankrotas. Tiesiogiai su R. ji nėra bendravusi, kartą jis skambino telefonu ir skundėsi, kad išsiuntė darbuotojus į komandiruotę į (duomenys neskelbtini), kad jie negavo komandiruotpinigių. Š. ir P. į tai atsakė ,,susitvarkysim“. Liudytojos teigimu, R. skola atspindėta dokumentuose, klaidos būti negali, nes ne visiems jam išduotiems pinigams buvo gautas pagrindimas.
Liudytoju 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje apklaustas I. P. (posėdžio garso įrašas 00.03.04 – 00.29.03 val. min. sek.) paaiškino, jog šiuo metu dirba individualiai, kažkuriuo metu buvo UAB ,,Statevus“ direktoriumi, įmonės reikalai tuo metu jau nebebuvo geri, R. buvo palikęs skolų, kažkuriuo metu buvo net gi paieškomas. Įmonė išmokėdavo pinigus grynais ir į sąskaitas objektų vadovams, kad jie darytų užpirkimus medžiagų, atsiskaitytų su darbuotojais, mokėtų už įrankių nuomą. R. buvo tokiu atsakingu asmeniu, jam buvo patikimi pinigai nurodytiems atsiskaitymams. Už gautus pinigus turėjo atsiskaityti kas mėnesį, pateikti darbuotojų pasirašytus žiniaraščius. Tai darė nereguliariai arba nedarė, vėliau paaiškėjo, kad buvo prisipirkęs sau buitinės technikos, pinigai keliavo ne ten, kur reikia. Liudytojas teigė prisimenantis, kad R. įmonė suteikė dvi paskolas namo (duomenys neskelbtini) kaime pirkimui ir sutvarkymui. Tuo metu nebuvo pagrindo nepasitikėti juo, vėliau atsirado bėdų, liudytojo teigimu, R. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Jam buvo užsimenama apie skolą, bet viskas taip ir prapuolė. Anot liudytojo, A. K. ir A. Š. jis pažinojo labiau iš matymo, bendravo tik darbiniu pagrindu, šiek tiek daugiau reikalų turėjo su Š., kaip su advokatu. M. R. į UAB ,,Statevus“ atvedė jis pats iš kito objekto, kurį kuravo, maždaug tuo pačiu metu ir pats pradėjo vadovauti įmonei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį, prašė jį patenkinti visa apimtimi.
Atsakovas nė į vieną teismo posėdį neatvyko. Teismas jam skirtus procesinius dokumentus ir teismo šaukimus siuntė jo paties procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu, todėl atsakovas informuotas apie posėdį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 str. 2 d. nustatyta tvarka. Atsakovas apie posėdžius informuotas ir viešo paskelbimo būdu. Atsakovas bylos eiga nesidomėjo. Į posėdį neatvyko, to priežasčių nenurodė, jokių prašymų iki posėdžio pradžios nepateikė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu reikalavimus palaikė pilna apimtimi ir prašė patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 5 d. tarp UAB ,,Finkonsulta“ (buvęs UAB „Statevus“ pavadinimas, ką rodo byloje esantys duomenys iš juridinių asmenų registro) ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria bendrovė suteikė atsakovui 28 900 Lt (8 370,02 Eur) paskolą, atsakovas įsipareigojo ją grąžinti iki 2016 m. lapkričio 5 d. Tokia pinigų suma buvo pervesta atsakovui iš ieškovo banko sąskaitų laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., tą rodo ieškovo į bylą pateikti sąskaitų išrašai. 2014 m. gruodžio 30 d. UAB ,,Finkonsulta“ (buvęs UAB „Statevus“ pavadinimas) suteikė atsakovui 20 130 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 29 d. Šią sumą ieškovas mokėjimo pavedimais pervedė į atsakovo banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. birželio 3 d. Bendra atsakovui faktiškai suteiktų paskolų suma sudarė 28 500,02 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovas grąžino 18 500 Eur sumą, likdamas skolingu 10 000,02 Eur suteiktų paskolų sumos.
Ieškovas byloje įrodinėja ir iš jo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2014 m. birželio 18 d. iki atsakovo atleidimo iš darbo dienos (atleidimas įvyko iškėlus ieškovo įmonei bankroto bylą) pagal buhalterinės apskaitos duomenis (kasos išlaidų orderius, avansines apyskaitas, mokėjimo pavedimus, ieškovo buhalterinės apskaitos programos išrašai) laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 10 d. bendrovė išdavė atsakovui kaip atskaitingam asmeniui atsiskaitymui su tiekėjais ir darbuotojais 63 571,20 Eur sumą.
Pagal UAB ,,Statevus“ nemokumo administratoriaus į bylą pateiktus dokumentus atsiskaitymui su tiekėjais ir darbuotojais buvo išmokėta 60 447,16 Eur. Atsakovas pagrindė 41 393,76 Eur išlaidų panaudojimą. Viso ieškovui negrąžintų pinigų suma sudaro 19 053,40 Eur.
Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo į bylą pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo teiginių, jis neginčija pinigų gavimo aplinkybių ir atsiskaitymams jam perduotos sumos dydžio, tačiau teigia, jog gautus pinigus panaudojo atsiskaitymams ir jų pas jį neliko.
Kiekviena šalis tinkamais ir leistinais įrodymais turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą CPK 12, 178 – 185 straipsniai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.875 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.
CK 6.237 straipsnio, nustatančio pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, 1 ir 2 dalys numato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta; nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau.
CK 6.242 straipsnio 1 dalis numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
Pinigų perdavimą atsakovui pagal abi paskolos sutartis patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - ieškovo banko sąskaitų išrašai, kuriuose užfiksuotos konkrečios datos ir sumos, taip pat ir pinigų gavėjo vardas, pavardė, banko sąskaitos numeris. Mokėjimo pavedimuose nurodyta paskirtis vėlgi patvirtina pinigų skolinimo faktą, kadangi juose užfiksuota paskirtis „paskola“. Tai reiškia, kad abejonių dėl paskolų sandorių sudarymo ir dalyko perdavimo byloje nėra. Atsakovui suteiktų paskolų grąžinimo terminai baigėsi atitinkamai 2016 m. lapkričio 30 d. bei 2016 m. gruodžio 29 d.
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog „Pagal pirmą paskolą jos suma buvo grąžinta maždaug po savaitės laiko pavedimais į ieškovo sąskaitą. Atspausdinti sąskaitos ataskaitų negaliu dėl užblokuotos mano sąskaitos <...>“.
Atsakovui teigiant, jog paskola pagal pirmąją paskolos sutartį buvo grąžinta, jam tenka pareiga šią aplinkybę įrodyti, pateikti teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus - banko sąskaitų išrašus, mokėjimo pavedimus, kadangi visos bankinės operacijos yra fiksuojamos.
Jokių duomenų, kad pirmąja paskolos sutartimi gautos lėšos ar jų dalis, kaip nurodo atsakovas, būtų grąžinta, atsakovas nepateikė. Sąskaitoms taikyti galimi apribojimai netrukdo asmeniui gauti sąskaitų išrašus. Atsakovo banko sąskaitos areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, nedaro įtakos galimybei naudotis internetine bankininkyste bei gauti informacija apie banko sąskaitos duomenis, todėl atsakovo teiginiai apie negalėjimą pateikti įrodymus dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
Atsakovas teigia, kad jokių lėšų pagal antrąją paskolos sutartį nėra gavęs, kad ji buvo sudaryta tik dėl akių ir yra fiktyvi. Su tuo nesutiktina, nes atsakovas iki šiol nesiėmė priemonių nuginčyti šį sandorį, o ieškovo į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai apie pinigų pervedimą atsakovui besąlygiškai patvirtina, kad būtent jis realiai gavo paskolos dalyką ir pagal šią sutartį. Ieškovo banko sąskaitų išrašuose užfiksuotos konkrečios datos ir sumos, taip pat ir pinigų gavėjo vardas, pavardė, banko sąskaitos numeris. Mokėjimo pavedimuose nurodyta paskirtis vėlgi patvirtina pinigų skolinimo faktą, kadangi ir šioje sutartyje užfiksuota paskirtis „paskola“. Nėra abejonių ir dėl šios paskolos sutarties sudarymo ir dalyko perdavimo.
Atsakovas turi pagrįsti savo teiginius tiek dėl paskolų tariamo grąžinimo, tiek dėl tariamo lėšų negavimo ar gavimo mažesne apimtimi, tačiau to nepadarė – atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos pagrįsti jo atsikirtime nurodytus teiginius. Todėl nesutikti su šiais ieškovo reikalavimais pagrindo nėra. Iš atsakovo išieškotina 10 000,02 Eur negrąžintos paskolos likučio.
Byloje nėra ginčo, jog atsakovas nuo 2014 m. birželio 18 d. iki jo atleidimo dėl UAB ,,Statevus“ bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės darbuotoju. Suvestiniai ieškovo buhalterinės apskaitos duomenys ir byloje esantys kasos išlaidų orderiai, mokėjimo nurodymai, banko sąskaitų išrašai besąlygiškai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 10 d. ieškovas išdavė atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, atsiskaitymui su ieškovo tiekėjais ir, tikėtina, darbuotojais 63 571,20 Eur. Ginčo dėl to byloje nėra, kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį teiginių, jis pripažino gavęs šią sumą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. panaudojo tik dalį jos, t. y. 41 393,76 Eur.
Minėta, ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, atsakovas ginasi tuo, kad panaudojo visas gautas lėšas ir su darbdaviu yra atsiskaitęs tinkamai. Nėra pagrindo su tuo sutikti, nes savo teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punktas numato, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims - ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas.
Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis, kas ir buvo padaryta ginčo atveju. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.
Taigi pareiga atsiskaityti už iš ieškovo gautas lėšas tenka atsakovui. Jis turi pateikti pinigų tinkamo panaudojimo įrodymo dokumentus, kuriuose būtų matyti dokumentų pavadinimai, numeriai, datos, sumos. Tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas neįrodė teiginių, jog panaudojo ieškovo interesais ir jo naudai visus iš ieškovo gautus pinigus. Ieškovui išmokėjus atsakovui 60 447,16 Eur sumą, o pastarajam ieškovo naudai ir interesais panaudojus tik 41 393,76 Eur, likusios 19 053,40 Eur sumos panaudojimo atsakovas niekuo išskyrus deklaratyviais teiginiais, nepagrindė ir neįrodė.
Likusiam atsakovui išduotos pinigų sumos likučiui pagrindimo byloje nėra. Netikėti oficialiais įmonės buhalteriniais dokumentais teismas pagrindo neturi. Įsiskolinimo buvimą paliudijo ir liudytojais byloje apklausti asmenys. Atsakovo prie tripliko pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir ranka daryti įrašai dėl avanso ir kitų sumų galimiems ieškovo darbuotojams išmokėjimo savaime neįrodo visiško pinigų panaudojimo fakto. Priešingai, jie netiesiogiai patvirtina, kad pinigai atsiskaitymams atsakovui buvo išduodami. Nepaisant tam tikrų kritiškai vertinamų ieškovo, kaip ūkio subjekto, vykdytos veiklos momentų, liečiančių atsiskaitymų su darbuotojais tvarką (jos nebuvimą), ganėtinai atsainaus požiūrio dėl atsiskaitymų pagal patikėtas lėšas pateikimo, akivaizdžiai išreikštų griežtų reikalavimų / pretenzijų dėl to nebuvimo, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas panaudojo visas atsiskaitymams skirtas lėšas ieškovo naudai ir jo interesais.
Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB ,,Statevus“ bankroto byloje yra patvirtinti bendra finansinių kreditorinių reikalavimų suma viršijanti tris šimtus tūkstančių eurų, pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) finansinių reikalavimų suma viršija devyniasdešimt tūkstančių eurų, trečios eilės - viršija šimtą devyniasdešimt tūkstančių eurų. Teismo vertinimu, šie duomenys netiesiogiai rodo, kad su darbuotojais ir tiekėjais nebuvo atsiskaitoma tinkamai ir savalaikiai ir suponuoja pakankamai tvirtą prielaidą išvadai, kad atsakovui tam skirtos lėšos nebuvo naudotos tikslingai.
Taigi atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos bei nepateikė visiškai jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo teiginius apie jam perduotų ieškovo pinigų panaudojimą išmokant darbininkams atlyginimas ar pan. Atsakovui nepagrindus 19 053,40 Eur panaudojimo ieškovo naudai ir interesais, jam esant atleistam iš darbo bei ieškovo bendrovei (buvusiam atsakovo darbdaviui) esant iškeltai bankroto bylai, išnyko ir teisinis pagrindas atsakovui disponuoti šiais pinigais. Atsakovas nėra grąžinęs nurodytos pinigų sumos, nesant tokių įrodymų, darytina išvada, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu.
Tokiu būdu laikytina, kad atsakovo turimo turto apimtis ieškovo sąskaita padidėjo, todėl sutiktina su ieškovo teiginiais, kad atsakovas yra neteisėtai praturtėjęs UAB ,,Statevus“ sąskaita. Teismas nenustatė ir atsakovas nesirėmė aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą
Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų savo nurodomai atsikirtimų į ieškinį motyvacijai pagrįsti ir nepagrindė savo teiginių pagal abi ieškovo reikalavimų pozicijas. Byla nagrinėjama teisme nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Atsakovas turėjo teisę pasirūpinti įrodomąją baze savo nesutikimo pozicijai pagrįsti, atvykti į posėdį, duoti paaiškinimus po priesaika, tuo realizuodamas turimą teisę būti išklausytam. Per visą bylos nagrinėjimo eigą atsakovas nesiėmė priemonių užginčyti antrąją paskolos sutartį, kuri, jo teigimu, sudaryta dėl akių, neinicijavo galimų ikiteisminių tyrimų, teigdamas, kad bendrovėje nebuvo skaidri ir tinkama dokumentų bei duomenų apskaita. Tuo atveju, jeigu paaiškėtų naujos aplinkybės dėl atsakovo atsiskaitymų su ieškovu aplinkybių, atsakovas gali prašyti atnaujinti procesą byloje.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, todėl patenkinus ieškovo reikalavimus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, tenkinus ieškovo reikalavimus, jo naudai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas prašo priteisti 2 442,93 Eur patirtų išlaidų už teisines paslaugas ir 130 Eur už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai yra byloje. Teismas prašymą tenkina iš dalies, priteisia ieškovo naudai iš atsakovo 1 442,93 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 130 Eur už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Ieškovo prašomų 1 000 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, kurias ieškovas sumokėjo, kaip pats nurodo, advokato padėjėjai B. M., teismas nepriteisia, nes byloje nėra duomenų, kad šis asmuo yra advokato padėjėjas, kad buvo sudaręs atstovavimo sutartį dėl ieškinio parengimo, nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų pavedęs individualios veiklos pažymą turinčiai B. M. (taip nurodoma apmokėjimui pateiktoje sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)) atstovauti jo interesus šioje byloje (CPK 57 straipsnis). Kitas išlaidas teismas išieško iš atsakovo ieškovo naudai, nes neturi pagrindo manyti, kad jos nebuvo patirtos ar yra neprotingos ir neadekvačios šiai bylai.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl byloje tenkantis mokėti žyminis mokestis – 654 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) išieškomas iš atsakovo valstybės naudai. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat išieškoma 37,40 Eur pašto išlaidų, teismo patirtų ryšium su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 307 straipsniais teismas,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo bankrutavusios UAB „Statevus“, j. a. k. 302640272, naudai 10 000,02 Eur (dešimt tūkstančių eurų 02 ct) negrąžintos paskolos, 19 053,40 Eur (devyniolika tūkstančių penkiasdešimt tris eurus 40 ct) be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 572,93 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 691 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų valstybei (valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per šį sprendimą priėmusį teismą.