Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2013-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-232/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
2A-232/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Atsakovas
T. B., D. L., A. Š.
Ieškovas
R. B.
Kategorijos
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-232/2013 (S)Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7.; 36.1.; 44.5.2.17.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. B. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-213-343/2011 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams T. B., D. L. ir A. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų T. B., D. L. ir A. Š. 121 837 Lt įmoką, sumokėtą UAB „Saulės būstas“ pagal preliminariąją sutartį, 60 918,90 Lt baudą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovė žalos patyrė UAB „Saulės būstas“ nevykdant su ieškove 2007 m. gruodžio 18 d. sudaryta preliminariosios gyvenamojo ploto/buto ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų iki 2008 m. liepos 1 d. pabaigti statybos darbus ir iki 2008 m. liepos 31 d. organizuoti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą. Ieškovė avansu UAB „Saulės būstas“ (pardavėjui) sumokėjo 121 837 Lt, be to, patyrė 28 996,64 Lt nuostolių, susijusių su kredito, skirto įsigyti būstą, iš banko gavimu. Pagal preliminariosios sutarties sąlygas pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, pastarasis privalo sumokėti pirkėjui (ieškovei) 15 proc. visos kainos dydžio baudą, t. y. 60 918,90 Lt. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų, kurie yra UAB „Saulės būstas“ akcininkai, avansu UAB „Saulės būstas“ (pardavėjui) sumokėtą 121 837 Lt įmoką ir 60 918,90 Lt baudą, į baudos dydį įskaitant minėtus 28 996,64 Lt nuostolius. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Saulės būstas“ bankroto bylą, o 2011 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Ieškovės kreditorinis reikalavimas UAB „Saulės būstas“ bankroto byloje buvo patvirtintas, tačiau su ja nebuvo atsiskaityta. Tai patvirtina įmonės likvidavimo aktas. Ieškovės teigimu, UAB „Saulės būstas“ negalėjo įvykdyti ieškovei preliminariąja sutartimi prisiimtos prievolės dėl nesąžiningų įmonės dalyvių (atsakovų) veiksmų (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Be to, atsakovai pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnis). Atsakovas T. B. yra UAB „Saulės būstas“ steigėjas, nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. buvo vienintelis bendrovės akcininkas. Atsakovas A. Š. 2007 m. rugpjūčio 21 d. ir 2008 m. spalio 30 d. iš T. B. įsigijo 49 proc. bendrovės akcijų. Atsakovė D. L. 2008 m. spalio 30 d. iš T. B. įsigijo 10 proc. bendrovės akcijų. Tai, kad UAB „Saulės būstas“ negali įvykdyti prievolės ieškovei dėl nesąžiningų bendrovės dalyvių veiksmų, ieškovės teigimu, patvirtina šios aplinkybės. Atsakovai pasirinko neadekvatų vykdomai veiklai bendrovės įstatinį kapitalą – 10 000 Lt. Bendrovė įregistruota 2007 m. rugpjūčio 18 d., o jau 2007 m. rugpjūčio 21 d. turėjo 700 000 Lt įsiskolinimą už įsigytą žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Ieškovės nuomone, atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes kiekvienas atidus ir protingas žmogus turėjo suprasti, kad su 10 000 Lt įstatiniu kapitalu, bendrovei neturint jokių finansavimo šaltinių, nevykdant veiklos, bendrovėje dirbant dviems darbuotojams, neįmanoma pastatyti gyvenamojo namo, kurio statybos vertė yra 1 152 706,60 Lt. Atsakovai, sudarydami su ieškove preliminariąją sutartį, elgėsi nesąžiningai, nes turėjo informaciją, kad dėl buto šiame objekte be ieškovės kreipėsi dar tik vienas žmogus. Nuo ieškovės buvo nuslėpta aplinkybė, kad 2007 m. rugsėjo 29 d. statybos rangos sutartis buvo sudaryta su UAB „AI statybos“, kurios direktoriumi buvo atsakovas A. Š.. Vėliau UAB „AI statybos“ direktoriumi tapo atsakovas T. B.. Šiuo atveju nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktą. Iš AB DnB banko sąskaitos išrašo matyti, kad stambiausios pinigų sumos iš UAB „Saulės būstas“ buvo pervestos į UAB „AI statyba“ sąskaitą. Kadangi visi darbai nebuvo atlikti, ieškovės manymu, nebuvo pagrindo lėšas pervesti į UAB „AI statyba“ sąskaitą. Dalis ieškovės avansu sumokėtų pinigų buvo panaudota kitoms atsakovų reikmėms – vadovo algai, automobilio nuomai ir kt. Atsakovai nuslėpė nuo ieškovės faktą, kad už žemės sklypą nėra atsiskaityta. Be to, nuo 2008 m. sausio mėn. statybos darbai nebuvo organizuojami, nors ieškovei buvo teigiama, kad statybos bus tęsiamos ir pastatas bus baigtas 2008 m. liepos 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 182 755,90 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir iš kiekvieno atsakovo po 771,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš kiekvieno atsakovo priteisė po 924,80 Lt žyminio mokesčio ir teismo patirtų išlaidų. Teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 18 d. tarp ieškovės ir UAB „Saulės būstas“ buvo sudaryta preliminarioji gyvenamojo ploto/buto ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartis. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad UAB „Saulės būstas“ neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. iki nurodyto termino nepastatė buto ir automobilių parkavimo aikštelės. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi UAB „Saulės būstas“ iškėlė bankroto bylą, kurioje buvo patvirtintas ieškovės 182 755,90 Lt kreditorinis reikalavimas. UAB „Saulės būstas“ bankroto administratorius patvirtino, kad įmonė ieškovei nesumokėjo nei lito. Teismas sprendė, kad ieškovei padarytų nuostolių dydis yra nustatytas ir dėl to iš naujo šio klausimo nenagrinėja. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl ieškovės UAB „Saulės būstas“ bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, taip pat konstatavo, kad UAB „Saulės būstas“ yra atlikęs tik pradinius statybos darbus, o bankroto bylos iškėlimo faktas patvirtina, jog sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi dėl bendrovės kaltės, todėl šiuos veiksmus prilygino atsisakymui sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Teismas nustatė, kad UAB „Saulės būstas“ dalyviais buvo atsakovai. Teismas atmetė atsakovės D. L. argumentus, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2008 m. spalio 30 d., t. y. po ieškinyje nurodytų veiksmų atlikimo, kad ji teisine prasme nėra įgijusi akcininkės statuso, nes nėra pilnai atsiskaičiusi už akcijas. Šiuos argumentus teismas vertino kaip atsakovės D. L. visišką nesidomėjimą įmonės veikla ir jos gynybinę poziciją. Teismas pažymėjo, kad atsakovė D. L. yra įregistruota bendrovės akcininke, todėl padarė išvadą, jog ji už akcijas yra atsiskaičiusi. Teismo nuomone, atsakovė D. L., pirkdama akcijas, galėjo pasidomėti įmonės veikla, finansine padėtimi, jos vystymosi perspektyvomis. Įsigydama akcijas, ji prisiėmė visą riziką, susijusią su šios įmonės veikla.

Dėl atsakovų (UAB „Saulės būstas“ akcininkų) nesąžiningumo teismas pažymėjo, kad UAB „Saulės būstas“ 2007 m. rugpjūčio 16 d. buvo įregistruota su 10 000 Lt įstatiniu kapitalu. Po 4 dienų UAB „Saulės būstas“ sudarė žemės sklypo ir jame esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „Saulės būstas“ už įsigytą turtą įsipareigojo sumokėti iki 2007 m. gruodžio 1 d., t. y. iš karto po įsteigimo UAB „Saulės būstas“ turėjo 700 000 Lt įsiskolinimą už įsigytą turtą, kuriam buvo įregistruota priverstinė hipoteka. UAB „Saulės būstas“, turėdama 700 000 Lt įsiskolinimą, 2007 m. rusėjo 29 d. sudarė su UAB „AI statyba“ 1 152 706,60 Lt vertės statybos rangos sutartį. Juridinio asmens dalyvio veiksmai pripažįstami nesąžiningais, jeigu yra neadekvataus vykdomai veiklai įstatinio kapitalo pasirinkimas (CK 2.50 straipsnio 3 dalies komentaras). UAB „Saulės būstas“ turėjo tikslą įsigyti žemės sklypą ir pastatyti jame gyvenamąjį namą, turėdamas tik 10 000 Lt įstatinį kapitalą. Bendrovė įsigijo turtą už 700 000 Lt ir sudarė 1 152 706,60 Lt vertės statybos rangos sutartį. Šie veiksmai buvo atlikti neturint jokių kitų finansavimo šaltinių, pinigų sąskaitoje, bendrovėje dirbant tik dviems darbuotojams. Teismo nuomone, kiekvienas protingas, atidus žmogus tokiomis aplinkybėmis turėjo suprasti, kad tokiomis sąlygomis neįmanoma įgyvendinti tokio projekto. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų ne tik realias galimybes gauti kreditą, bet ir kokias nors pastangas tai padaryti. Teismo posėdžio metu bendrovės direktorius atsakovas T. B. patvirtino, kad iš avansinių įmokų, kurias sumokėjo du asmenys, t. y. ieškovė ir dar vienas asmuo, buvo mokami atlyginimai darbuotojams ir naudojamos lėšos statyboms, nes kitų lėšų nebuvo. Nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad žinant, jog pirkti butus atsirado tik du pirkėjai ir planuojant vykdyti statybas iš avansinių įmokų, projekto vykdymas nebuvo nutrauktas, o atvirkščiai tos įmokos buvo naudojamos ne tik vykdyti statybos darbus, bet ir įmonės darbuotojams išlaikyti. Teismas atmetė atsakovo T. B. argumentus, kad bendrovės veiklos mastus apsprendžia bendrovės verslumas, verslo idėjos ir finansavimosi galimybės, o ne jos įstatinio kapitalo dydis. Teismo nuomone, įmonės bankrotas parodė, kad įmonė neturėjo realaus pagrindo manyti, jog jai bus suteikti kreditai, be to, avansines įmokas sumokėjo tik du asmenys, įsiskolinimas už žemę buvo 700 000 Lt. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad nuo ieškovės buvo nuslėpta aplinkybė, jog visiškai nėra atsiskaityta už žemės sklypą ir įsiskolinimo dydis yra 700 000 Lt. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad yra įsiskolinimas už įsigytą turtą, tačiau nėra nurodomas jo dydis. Be to, minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimo faktas patvirtina, jog sutartiniai įsipareigojimai buvo nevykdomi dėl bendrovės kaltės, o bendrovės savininkai yra atsakingi už bendrovės veiklą. Byloje nėra pateikta akcininkų susirinkimų protokolų, iš kurių būtų matyti bendrovės savininkų pastangos išvengti bankroto ar siekis kokiu nors būdu atsiskaityti su ieškove. Juolab, kad atsakovas T. B. patvirtino, jog akcijas pardavė, nes buvo reikalingi partneriai, su kuriais būtų galima pasitarti. Iš bylos medžiagos matyti, kad jokių pasitarimų nebuvo. Teismas sprendė, kad atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog statybos rangos sutartis buvo sudaryta su susijusia bendrove. Pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kai vienas iš sandorio šalių vadovų ar valdymo organų narių yra asmuo, turintis abiejų juridinių asmenų akcijų. Nesąžiningumą patvirtina ir tas faktas, kad stambiausios pinigų sumos iš UAB „Saulės būstas“ buvo pervestos į UAB „AI statybos“. UAB „Saulės būstas“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2007 m. rusėjo 20 d., dar nesudarius rangos sutarties, avansu buvo pervesta 15 000 Lt, 2007 m. rusėjo 26 d. – 10 000 Lt avansas, 2007 m. spalio 11 d. – 10 000 Lt avansinis mokėjimas, 2007 m. spalio 19 d. – 20 000 Lt avansinis mokėjimas, nors darbai buvo atlikti tik 2007 m. gruodžio mėn. Teismas pažymėjo aplinkybę, kad lėšos buvo naudojamos atsakovo T. B. atlyginimui, biuro baldams, automobilio nuomai, o ne buto statybai. Atsakovas T. B. pats patvirtino, kad 2008 m. sausio mėn. statyba buvo sustabdyta, tačiau į bylą yra pateikti 2008 m. birželio 18 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, todėl teismui kilo abejonių, kada tie darbai buvo atlikti ir ar iš viso jie buvo atlikti. Ši aplinkybė, teismo nuomone, taip pat patvirtina atsakovų nesąžiningumą.

Teismas sprendė, kad nurodytos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina UAB „Saulės būstas“ dalyvių nesąžiningumą, todėl ieškinį patenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas T. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl atsakovų nuslėpimo, kad už žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą yra neatsiskaityta 700 000 Lt. Pirma, apie UAB „Saulės būstas“ įsiskolinimo žemės sklypo pardavėjams faktą ieškovė galėjo sužinoti nekilnojamojo turto registre. Antra, teismas, nustatęs, kad nuo ieškovės buvo nuslėpta konkretaus dydžio skola, išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad nuo jos buvo nuslėptas tik pats bendrovės įsiskolinimo žemės sklypo pardavėjams faktas, o ne konkretus tos skolos dydis. Nepaisant to, tai, kad nekilnojamojo turto registre viešai nėra nurodomas įsiskolinimo už įsigytą turtą dydis, nereiškia, jog šis dydis nėra viešas, nes VĮ Registrų centras filiale visi suinteresuoti asmenys turi galimybę susipažinti su visais dokumentais, kurių pagrindu daromi įrašai nekilnojamojo turto registre. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad pati ieškovė nedarė nieko, ką jos vietoje būtų daręs kiekvienas rūpestingas ir atidus asmuo, siekdamas išsiaiškinti visas sandorio sudarymo rizikos įvertinimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, ieškovė preliminariąją sutartį pasirašė turėdama žinoti apie bendrovės įsiskolinimą už žemės sklypą ir nebaigtą statyti pastatą. Laikytina, kad ieškovė prisiėmė pagrindinės sutarties nepasirašymo riziką, susijusią su minėtu bendrovės įsiskolinimu.

2. Dėl įstatinio kapitalo neadekvatumo bendrovės vykdomai veiklai. Pirma, bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra viešai skelbiama informacija, todėl ieškovė šią aplinkybę, kaip galinčią sutrukdyti pasirašyti pagrindinę sutartį, galėjo ir turėjo įvertinti dar prieš pasirašydama preliminariąją sutartį. Laikytina, kad ieškovė prisiėmė pagrindinės sutarties nepasirašymo riziką, susijusią su bendrovės įstatinio kapitalo dydžiu. Antra, bendrovės veiklos mastus paprastai apsprendžia ne jos įstatinio kapitalo dydis, o bendrovės verslumas, verslo idėjos ir finansavimosi galimybės, todėl neatsitiktinai CK 2.50 straipsnio 3 dalies komentaro autorių nuomonė, kuria vadovavosi teismas, nėra radusi atgarsio kasacinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Bendrovė gyvenamojo namą statybą planavo finansuoti tiek bankų kreditais, tiek ir pirkėjo sumokėtomis avansinėmis įmokomis. Kadangi bankų kreditų bendrovė nespėjo gauti dėl bendrovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir užklupusio sunkmečio, byloje daugiau nėra įrodymų, galinčių pagrįsti tokius bendrovės planus. Tai, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla, dar neįrodo, jog, kaip sprendė teismas, bendrovė neturėjo realaus pagrindo manyti, kad jai bus suteikti kreditai. Toks gyvenamųjų namų statybos finansavimas yra įprasta statybų verslo praktika Lietuvoje. Teismo nurodyta aplinkybė, kad lėšos (neaišku kokios) buvo naudojamas apelianto atlyginimui, biuro baldams, automobilio nuomai, o ne buto statybai, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Teismo nurodytos išlaidos yra tipinės bendrovės administravimo išlaidos, kurios buvo daromos tiek iki ieškovei įnešant avansinę įmoką, tiek ir po to. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išimtinai visa ieškovės avansinė įmoka buvo panaudota tik statybos darbų ir medžiagų finansavimui. UAB „Saulės būstas“ rangovui pervedė 210 000 Lt, nors iš ieškovės yra gavusi tik 121 837 Lt. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad rangovas atliko darbų už 320 573,78 Lt. Tai, kad darbai objekte buvo atliekami, patvirtina nuotraukos ir ieškovės paaiškinimai, kurių teismas nevertino. Todėl teismo įžvelgtos abejonės statybos darbų atlikimo realumu yra nepagrįstos prielaidos.

3. Dėl rangos sutarties sudarymo su susijusiu asmeniu. Teismas netinkamai taikė CK 6.67 straipsnio 7 punktą, kadangi teismo sprendimu nėra nustatyta, kad UAB „Saulės būstas“ ir UAB „AI statybos“ sudaryta rangos sutartis būtų kaip nors pažeidusi ieškovės interesus. Statybos darbai buvo realiai atlikti. Jokių įrodymų, paneigiančių atliktų darbų aktus, byloje nėra. Todėl rangos sutarties sudarymo faktą vertinti kaip atsakovų nesąžiningumą nėra pagrindo.

4. Dėl stambiausių piniginių sumų pervedimo iš UAB „Saulės būstas“ į UAB „AI statybos“. Darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose, buvo realiai atlikti. Teismo nurodyti mokėjimai buvo atlikti dar iki ieškovei sudarant preliminariąja sutartį ir ieškovei įnešant avansinę įmoką. Teismas nenurodė, kaip dėl tokio pinigų pervedimo galėjo nukentėti ieškovės interesai.

5. Dėl bendrovės akcininkų susirinkimų protokolų, patvirtinančių bendrovės savininkų pastangas išvengti bankroto, nepateikimo. Ieškovė šios aplinkybės ieškiniu neįrodinėjo, todėl šią aplinkybę teismas nustatė išeidamas už ieškinio ribų.

6. Dėl ieškovės rūpestingumo ir atidumo sudarant preliminariąją sutartį. Ieškovė pati yra nurodžiusi, kad dėl preliminariosios sutarties sąlygų ji turėjo galimybę su bendrove derėtis, ji turėjo advokatą, kuris teikė jai kvalifikuotą teisinę pagalbą. Tai rodo, kad ieškovei sutartis nebuvo primesta prieš jos valią kaip silpnesnei šaliai. Byloje esantys duomenys rodo, kad pati ieškovė buvo nerūpestinga ir neatidi, kiek tokioje situacijoje buvo būtina, kadangi savo ieškinį grindžia įrodinėdama faktus, apie kuriuos turėjo žinoti prieš pasirašydama preliminariąją sutartį, juo labiau, kad ji buvo atstovaujama profesionalaus teisininko.

Atsakovė D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pareiškimas dėl nušalinimo buvo pateiktas teismo posėdyje, tačiau teismas apie jį posėdžio dalyvių neinformavo. Teismo nereagavimas į pareiškimą dėl nušalimo yra papildomas pagrindas, patvirtinantis, kad teismas buvo šališkas. Apeliantės teigimu, teismas baigė nagrinėti bylą 2011 m. birželio 14 d. teismo posėdyje, apie kurį nebuvo pranešta nei atsakovei, nei jos atstovui (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas – CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymą. Teismas, konstatuodamas atsakovės nesąžiningumą, nenurodė nė vienos įstatymo ar bendrovės įstatų normos, kurią atsakovė būtų pažeidusi ir kuri būtų priežastiniame ryšyje su bendrovės negalėjimu įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovei. Teismo išvada, kad atsakovė, įsigydama akcijas, prisiėmė visą riziką, tereiškia, jog ji prisiėmė riziką prarasti lėšas, sumokėtas už akcijas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė R. B. prašo apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo palikti nepakeistą.

1. Dėl atsakovo T. B. apeliacinio skundo. Ieškovė pagal savo galimybes buvo pakankamai atidi, sudarydama preliminariąją sutartį: ji bendravo su atsakovu T. B., aiškinosi sutarties sąlygas, konsultavosi su teisininkais dėl sutarties sąlygų. Ieškovė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad kita sutarties šalis bus sąžininga ir savo veiksmais nepadarys žalos. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieškovės patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, nenustatė ieškovės veiksmuose neatidumo ar nerūpestingumo. Pažymėtina, kad atsakovas T. B. toje byloje analogiškais argumentais bandė įrodinėti ieškovės neatidumą ir nerūpestingumą. Apelianto argumentai, kad bendrovė tikėjosi gauti kreditą, neatitinka tikrovės. Naujai įsteigtai bendrovei, kuri neturėjo turto ir nevykdė jokios ūkinės veiklos, o turėjo tik 700 000 Lt įsipareigojimą, kreditas negalėjo būti suteiktas. Statybos rangos sutartis tiesiogiai liečia ieškovės interesus, todėl teismas pagrįstai pritaikė CK 6.67 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes vietoj to, kad bendrovė grąžintų pinigus ieškovei, juos pervedė UAB „AI statybos“. Ieškovė ne kartą klausė atsakovo T. B., ar bendrovė neturi turtinių įsipareigojimų. Atsakovas ne kartą ieškovei teigė, kad skolų nėra. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad bendrovės vadovas suteikia jai teisingą ir sąžiningą informaciją. Apeliantas neteisingai nurodo, kad ieškovė galėjo susipažinti su bendrovei priklausančio pastato archyvine byla, nes tokia teisė suteikiama tik nekilnojamojo turto savininkui. Pats apeliantas nesuteikė ieškovei informacijos apie tai, kad už minėtą pastatą sumokėtą tik 10 000 Lt, jog nėra jokios galimybės atsiskaityti su pastato ir žemės sklypo pardavėjais, kad sutarties objektui buvo taikoma priverstinė hipoteka. Visas šias aplinkybes apeliantas slėpė nuo ieškovės, vis žadėjo atsiskaityti, prašė sumokėti visą buto kainą, teigdamas, kad statybos bus vėl tęsiamos. Tuo tarpu apeliantas jau buvo pateikęs teismui prašymą dėl bankroto bylos UAB „Saulės būstas“ iškėlimo. Akivaizdu, kad apelianto veiksmai lėmė, jog bendrovė negalėjo atsiskaityti su ieškove.

2. Dėl atsakovės D. L. apeliacinio skundo. Apeliantė neteisingai dėsto aplinkybes, susijusias su teismui pateiktu nušalinimu. Apie 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdį visiems dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta tinkamai. Šiame posėdyje teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir, tenkindamas atsakovo T. B. prašymą, padarė pertrauką iki 2011 m. birželio 14 d. Apeliantė teigia, kad teismas neinformavo jos ir jos atstovo apie 2011 m. birželio 14 d. posėdį, tačiau, ieškovo teigimu, tą dieną buvo tęsiamas 2011 m. birželio 13 d. posėdis, todėl teismas neprivalėjo apie tai informuoti neatvykusias į 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdį šalis. Atsakovo T. B. atstovas 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdyje dalyvavo, kas reiškia, kad apeliantei taip pat buvo žinoma apie šį teismo posėdį, nes ji artimai bendrauja su T. B., kartu gyvena ir augina bendrus vaikus. Apeliantės nušalinimas iki po pertraukos tęsiamo teismo posėdžio pradžios nebuvo teismui įteiktas. 2011 m. birželio 14 d. teismo posėdyje vyko teisminiai ginčai, o šioje proceso stadijoje nėra galimybės reikšti nušalinimus, nes bylos nagrinėjimas iš esmės jau yra baigtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. B. ir UAB „Saulės būstas“ 2007 m. gruodžio 18 d. sudarė preliminariąją gyvenamojo ploto/buto ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2007/12/-2 (t. 1, b. l. 12-20). Pagal preliminariąją sutartį UAB „Saulės būstas“ įsipareigojo per sutartyje numatytą terminą pastatyti ir parduoti ieškovei butą, esantį pastate Kaune, (duomenys neskelbtini), taip pat suteikti teisę naudotis parkavimo vieta, o ieškovė – nupirkti butą ir sumokėti sutartą kainą. UAB „Saulės būstas“ statybos darbus turėjo pabaigti iki 2008 m. liepos 1 d., o iki 2008 m. liepos 31 d. organizuoti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą. Ieškovė sumokėjo UAB „Saulės būstas“ 121 837 Lt avansinę įmoką (t. 1, b. l. 26), tačiau pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryto dėl to, kad UAB „Saulės būstas“ neįvykdė įsipareigojimų iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino pabaigti statybos darbus. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Saulės būstas“ bankroto bylą, o 2011 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos (civilinė byla Nr. B2-229-524/2011). UAB „Saulės būstas“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovės 182 755,90 Lt (121 837 Lt ieškovės sumokėta avansinė įmoka ir 60 918,90 Lt bauda už UAB „Saulės būstas“ atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį) dydžio kreditorinis reikalavimas. UAB „Saulės būstas“ 2011 m. kovo 17 d. likvidavimo aktas patvirtina, kad ieškovė iš UAB „Saulės būstas“ bankroto proceso metu realizuoto turto nieko negavo, t. y. jos kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas (t. 3, b. l. 109-110).

Ieškovė jos patirtą 182 755,90 Lt žalą teismo prašė priteisti iš UAB „Saulės būstas“ akcininkų. Ieškovės teigimu, UAB „Saulės būstas“ negalėjo įvykdyti savo prievolės dėl nesąžiningų jos akcininkų veiksmų, be to, UAB „Saulės būstas“ akcininkai pažeidė bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Taigi ieškovė šioje byloje iškėlė su juridinio asmens dalyvio subsidiariąja atsakomybe kreditoriams susijusį klausimą.

Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams nustatyta, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtą žalą dėl UAB „Saulės būstas“ negalėjimo įvykdyti prievolių pagal preliminariąją sutartį priteisė iš visų trijų UAB „Saulės būstas“ akcininkų. Šį sprendimą apskundė tik du akcininkai – T. B. ir D. L.. Kadangi atsakovas A. Š. apeliacinio skundo nėra padavęs, laikytina, kad sprendimo dalis dėl A. Š. nesąžiningų veiksmų yra įsiteisėjusi, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako. Tuo tarpu apeliantai pateiktuose apeliaciniuose skunduose nekelia klausimo dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovės patirtos žalos dydžio. Apeliantas T. B. skundą grindžia iš esmės tuo, kad jokių nesąžiningų veiksmų nebuvo atlikta ir kad ieškovė pati buvo nerūpestinga bei neatidi su UAB „Saulės būstas“ sudarydama preliminariąją sutartį. Apeliantės D. L. pagrindinis skundo argumentas susijęs su tuo, kad ji UAB „Saulės būstas“ akcijas, už kurias nėra visiškai atsiskaičiusi, įsigijo jau po visų ieškovės nurodytų veiksmų atlikimo.

Dėl atsakovo T. B. apeliacinio skundo

Ieškinys apeliantui pareikštas kaip UAB „Saulės būstas“ akcininkui, t. y. juridinio asmens dalyviui. Tačiau sprendžiant dėl apelianto kaip įmonės akcininko atsakomybės ieškovei (UAB „Saulės būstas“ kreditorei) apimties ir turinio, atsižvelgtina taip pat į apelianto kaip įmonės direktoriaus statusą. Nuo UAB „Saulės būstas“ įsteigimo (2007 m. rugpjūčio 16 d.) iki jos bankroto apeliantas ėjo įmonės direktoriaus pareigas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Saulės būstas“ dalyvių nesąžiningus veiksmus patvirtina aplinkybė, jog buvo pasirinktas neadekvatus vykdomai veiklai įstatinio kapitalo dydis. Bylos duomenys patvirtina, UAB „Saulės būstas“ 2007 m. rugpjūčio 16 d. buvo įregistruota su 10 000 Lt dydžio įstatiniu kapitalu (t. 1, b. l. 58-59), o jau 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsigijo 700 000 Lt vertės žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, už įsigytą turtą įsipareigodama sumokėti pardavėjams 700 000 Lt iki 2007 m. gruodžio 1 d. (t. 1. b. l. 94-97). Taigi ką tik įregistruota bendrovė jau turėjo 700 000 Lt dydžio įsiskolinimą už žemės sklypą, kuriame ketino statyti gyvenamąjį namą, su pakankamai trumpu grąžinimo terminu (vos trys mėnesiai). UAB „Saulės būstas“ 2007 m. rugsėjo 29 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią gyvenamojo namo statybos darbų vertė yra 1 152 706,60 Lt (t. 1, b. l. 152). UAB „Saulės būstas“ turėjo tikslą įsigyti žemės sklypą, pastatyti jame gyvenamąjį namą ir parduoti šį turtą. Apelianto teigimu, bendrovė žemės sklypo įsigijimą ir gyvenamojo namo statybą planavo finansuoti tiek bankų kreditais, tiek ir pirkėjų sumokėtomis avansinėmis įmokomis. Tačiau, kaip parodė faktinė situacija, bendrovės veikla buvo finansuojama tik dviejų pirkėjų sumokėtomis avansinėmis įmokomis, nededant jokių pastangų gauti finansavimo iš kredito įstaigų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šie veiksmai buvo atlikti neturint lėšų ir jokių kitų finansavimo šaltinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvių susirinkimas (t. y. bendrovės akcininkai) paprastai sprendžia svarbiausius ir su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kiekvienas protingas, atidus žmogus tokiomis aplinkybėmis turėjo suprasti, jog tokiomis sąlygomis neįmanoma įgyvendinti tokio projekto, t. y. pastatyti gyvenamąjį namą, kurio statybos kaina yra 1 152 706,60 Lt. Atmestini apelianto argumentai, kad bendrovės veiklos mastus paprastai apsprendžia ne jos įstatinio kapitalo dydis, o bendrovės verslumas, verslo idėjos ir finansavimo galimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju įsteigus bendrovę su 10 000 Lt dydžio kapitalu, iš karto po įsteigimo įsigijus 700 000 Lt žemės sklypą, nukeliant apmokėjimą už sklypą trims mėnesiams, bendrovei neturint kito turto ir lėšų, išskyrus dviejų pirkėjų avansines įmokas, nebuvo pagrindo manyti, kad bendrovei bus sutekti bankų kreditai. Byloje nėra duomenų, kad buvo dedamos pastangos gauti kreditus. Be to, preliminarioji sutartis su atsakove buvo sudaryta 2008 m. gruodžio 18 d., kai terminas susimokėti už įsigytą žemės sklypą jau buvo suėjęs, tik vienas pirkėjas buvo sumokėjęs avansinę įmoką ir nesant (taip pat nededant realių pastangų gauti) finansavimo iš kredito įstaigų. Esant šioms aplinkybėms projektas vis tiek nebuvo nutrauktas, siekiant sumažinti bendrovės kreditorių galimus nuostolius. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neadekvatų planuojamai veiklai įstatinio kapitalo dydžio pasirinkimą nagrinėjamu atveju pripažino nesąžiningais juridinio asmens dalyvių veiksmais. Papildomai pažymėtina, kad apeliantas pažeidė bendro pobūdžio pareigą – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste – vengti, kad įmonės kreditoriai patirtų nuostolių, o paaiškėjus, jog projektas esamomis sąlygomis (neturint finansavimo iš kredito įstaigų, tik dviems asmenimis sumokėjus avansines įmokas už statomus butus, neturint turto ir lėšų) negalės būti įgyvendintas, siekti sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius, t. y. siekti atsiskaityti su kreditoriais, o ne tęsti statybas, finansuojamas išskirtinai kreditorių (būsimų butų pirkėjų) lėšomis.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nustatydamas, jog nuo ieškovės buvo nuslėptas konkretaus dydžio įsiskolinimas. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad sudarant preliminariąją sutartį nuo jos buvo nuslėptas įsiskolinimas už žemės sklypą, o pirmosios instancijos teismas tik akcentavo šio įsiskolinimo dydį, kas nelaikytina išėjimu už ieškinio ribų.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė ieškiniu neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su UAB „Saulės būstas“ akcininkų susirinkimų protokolų, patvirtinančių akcininkų pastangas išvengti bankroto, nepateikimu. Ieškovės atstovė teismo posėdyje buvo nurodžiusi, kad nebuvo organizuotas nei vienas akcininkų susirinkimas spręsti klausimą dėl bankroto išvengimo, tai yra pažymėta ir skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė CK 6.67 straipsnio 7 punktą. Šiame punkte numatyta prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, turintis nuosavybės teise mažiausiai 50 proc. kito juridinio asmens akcijų arba abiejų juridinių asmenų akcijų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši prezumpcija įtvirtinta siekiant palengvinti kreditoriaus, pareiškusio būtent actio Pauliana ieškinį, padėtį, kad jam būtų lengviau įrodyti šio kreditoriaus teises pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumą. Nagrinėjamoje byloje UAB „Saulės būstas“ su UAB „AI statybos“ 2007 m. rugsėjo 29 d. sudaryta rangos sutartis neginčijama actio Pauliana pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė šią prezumpciją. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai spendė, jog atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tas faktas, kad stambiausios pinigų sumos nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2007 m. spalio 19 d. iš UAB „Saulės būstas“ buvo pervestos UAB „AI statybos“ (t. 1, b. l. 156-159). Šios sumos buvo mokamos avansu už statybos rangos darbus. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad statybos darbai buvo pradėti (t. 1, 132-138). Be to, pirmosios instancijos teismo nurodytos sumos buvo pervedamos iki preliminariosios sutarties sudarymo.

Apeliantas nurodo, kad ieškovė prieš sudarydama preliminariąją sutartį turėjo galimybę apie UAB „Saulės būstas“ įsiskolinimą už žemės sklypą sužinoti iš nekilnojamojo turto registro, o apie įstatinio kapitalo dydį – iš juridinių asmenų registro, taip pat turėjo galimybę derėtis dėl preliminariosios sutarties sąlygų, ją konsultavo profesionalus teisininkas. Apelianto teigimu, ieškovė buvo nerūpestinga ir neatidi, kiek tokioje situacijoje buvo būtina, kadangi ieškinį grindžia įrodinėdama faktus, apie kuriuos turėjo žinoti prieš preliminariosios sutarties pasirašymą, todėl pati prisiėmė pagrindinės sutarties nesudarymo riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia UAB „Saulės būstas“ dalyvių šioje byloje konstatuoto nesąžiningumo. Negalima daryti išvados, kad ieškovės neatlikti tam tikri su rizikos vertinimu susiję veiksmai sudaro pagrindą paneigti bendrovės akcininkų nesąžiningumą ir konstatuoti jų sąžiningumą.

Nepaisant to, kad teisėjų kolegija kai kuriuos apelianto argumentus pripažino pagrįstais, kitos byloje nustatytos aplinkybės, kurios apeliacinio skundo argumentais liko nepaneigtos, sudaro pagrindą konstatuoti UAB „Saulės būstas“ dalyvių nesąžiningus veiksmus. Todėl apelianto argumentai, kad jis neatliko jokių nesąžiningų veiksmų pripažintini nepagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 182 755,90 Lt žalos atlyginimo. Priteistą žalą sudaro ieškovės pagal preliminariąją sutartį UAB „Saulės būstas“ sumokėta 121 837 Lt avansinė įmoka ir 60 918,90 Lt UAB „Saulės būstas“ mokėtina bauda už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas savo iniciatyva gali mažinti netesybas, kai jos yra aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, 60 918,90 Lt dydžio bauda, sudaranti pusę ieškovės sumokėtos 121 837 Lt avansinės įmokos, yra aiškiai per didelės netesybos. Išieškotos netesybos visais atvejais yra įskaitomos į nuostolius, tačiau negali būti mažesnės už nuostolius. Ieškovės teigimu, UAB „Saulės būstas“ neįvykdžius įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį, ji patyrė 28 996,64 Lt nuostolių, kuriuos įskaičiavo į prašomą priteisti 60 918,90 Lt baudą. Ieškovės patirtų nuostolių dydį sudaro: bankui sumokėtos palūkanos už suteiktą kreditą – 9 136,11 Lt (ieškovė, sudariusi preliminariąją sutartį, paėmė iš banko kreditą gyvenamajam būstui įsigyti), kredito dalies grąžinimas – 18 638,53 Lt, už dokumentų paruošimą ir sutarčių įforminimą – 850 Lt, už hipotekos lakšto įregistravimą ir pakeitimą – 120 Lt, už turto draudimą – 100 Lt, tiesioginio debeto išlaidos – 152 Lt (t. 1, b. l. 26, t. 3, b. l. 12). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės kredito dalies grąžinimui sumokėta 18 638,53 Lt suma negali būti laikoma jos dėl UAB „Saulės būstas“ įsipareigojimų nevykdymo patirtais nuostoliais, nes tokiais nuostoliais laikomos tik bankui sumokėtos palūkanos ir kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su kreditavimo sutarties sudarymu. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtais nuostoliais laikytina 10 358,11 Lt (28 996,64 Lt – 18 638,53 Lt) suma. Atsižvelgiant į tai, kad 60 918,90 Lt dydžio bauda, palyginus ją su ieškovės pagal preliminariąją sutartį sumokėta avansine įmoka, yra aiškiai per didelės netesybos, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje (kurioje ieškinys pareikštas juridinio asmens, neįvykdžiusio savo prievolės ieškovei, dalyviams) yra pagrindas šią baudą sumažinti iki minėtų ieškovės realiai patirtų nuostolių dydžio, t. y. 10 358,11 Lt (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas keistinas, sumažinant teismo ieškovei priteistą žalos atlyginimo sumą iki 132 195,11 Lt sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl atsakovės D. L. apeliacinio skundo

Apeliantė 10 proc. UAB „Saulės būstas“ akcijų įsigijo pagal 2008 m. spalio 30 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 170, t. 3. b. l. 42-43). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pirkdama akcijas atsakovė D. L. galėjo pasidomėti įmonės veikla, finansine padėtimi, jos vystymosi perspektyvomis, todėl sprendė, jog įsigydama akcijas atsakovė prisiėmė visą riziką, susijusią su šios įmonės veikla. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Minėta, kad UAB „Saulės būstas“ statybos darbus turėjo pabaigti iki 2008 m. liepos 1 d., tačiau šios preliminariojoje sutartyje nustatytos prievolės neįvykdė. Teismas, UAB „Saulės būstas“ bankroto byloje tvirtindamas ieškovės kreditorinį reikalavimą, nustatė, kad šios prievolės UAB „Saulės būstas“ neįvykdė dėl savo kaltės ir tai prilygino atsisakymui sudaryti pagrindinę sutartį, dėl ko UAB „Saulės būstas“ kilo pareiga grąžinti ieškovės sumokėtą avansinę įmoką ir sumokėti baudą. Tai reiškia, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai atsirado būtent tada, kai UAB „Saulės būstas“ neįvykdė savo prievolės iki 2008 m. liepos 1 d. pabaigti statybos darbus. Apeliantė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2008 m. spalio 30 d., t. y. tada, kai žala ieškovei faktiškai jau buvo padaryta, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė už šią žalą neturi atsakyti, nes ji neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, lėmusių žalos ieškovei atsiradimą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės nurodytą žalą ir iš atsakovės D. L., todėl ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinį atsakovei D. L. atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškovei ir valstybei bylinėjimosi išlaidas priteisė iš visų trijų atsakovų. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškinį atsakovei D. L., šios išlaidos priteistinos iš dviejų likusių atsakovų, dėl ko pakeistina skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsakovas T. B. už apeliacinį skundą sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies teismo buvo atleistas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti baudos dydį teismas sumažino savo iniciatyva, laikytina, jog apelianto skundas iš esmės buvo atmestas, todėl atsakovo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis iš ieškovės nepriteistinas. Dėl tos pačios priežasties nemažinamos pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovų priteistos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė D. L. už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies teismo buvo atleista. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantei iš ieškovės priteistinas 200 Lt žyminis mokestis. Teisėjų kolegijos nuomone, likusi apeliantės nesumokėta žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ji atleista, iš ieškovės į valstybės biudžetą nepriteistina, kadangi ieškinys iš esmės liko patenkintas likusių dviejų atsakovų atžvilgiu (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

n usprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteista 182 755,90 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 771,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 924,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės R. B. ieškinį atsakovei D. L. atmesti.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo – ieškovei R. B. priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 132 195,11 Lt (vieno šimto trisdešimt dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt penkių litų 11 ct) sumos.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovų T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 1 156,75 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt šešis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų T. B. ir A. Š. po 1 387 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

Palikti nepakeistas kitas Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalis.

Priteisti atsakovei D. L. iš ieškovės R. B. 200 Lt (du šimtus litų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjai Konstantinas Gurinas Audronė Jarackaitė Danutė Milašienė