Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

2020-07-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-1699-814/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-15
Bylos Nr.
A20.-1699-814/2020
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00008-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Lina Šafronienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A20.-1699-814/2020
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00008-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.3; 21.9.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 15 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl automobilio konfiskavimo pakeitimo į jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-269-598/2020, M. A. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio l dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio taisyklėmis, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 1 450 (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams ir transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Teisme 2020 m. liepos 9 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašymas, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-269-598/2020, paskirtą transporto priemonės - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, į konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir iš M. A. išieškoti 1 080 Eur. Prašyme nurodė, kad VMI prie FM yra institucija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka apskaito valstybės nuosavybėn perduotiną konfiskuotą turtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 692 straipsnį teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau - Taisyklės), 1 punktą, konfiskuotas turtas yra priverstinai ir neatlygintinai už padarytus teisės pažeidimus valstybės nuosavybėn paimtas daiktas (jo dalis) ar kitas turtas, kuris buvo teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė arba turi būti konfiskuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, nors ir nėra teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė. Taigi, konfiskavus turtą, jis pereina valstybės nuosavybei, todėl iš jo pardavimo gautos lėšos turi būti įskaitomos į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Darytina išvada, kad negalint realizuoti teismo paskirtos administracinio poveikio priemonės, VMI prie FM įgyja teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl poveikio priemonės pakeitimo. VMI prie FM nurodė, kad 2020 m. kovo 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas raštu Nr. 20-S-5435 informavo, kad jei konfiskuota transporto priemonė neperduodama VMI ji tampa valstybės (šiuo atveju VMI) nuosavybe. Taip pat nurodė, kad transporto priemonės pateikti negali, nes jos buvimo vieta nežinoma ir nenustatoma. VMI prie FM 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (28.1-08-4) RNA-10955 (įteiktas 2020 m. gegužės 4 d.) ir 2020 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (28.1-08-4) RNA-12850 paprašė M. A. susisiekti su jais telefonu ar el. paštu dėl konfiskuotos transporto priemonės, perdavimo suderinimo. Iki 2020 m. liepos 8 d. (prašymo surašymo diena) konfiskuota transporto priemonė VMI prie FM neperduota. VMI prie FM mano, kad pateikti dokumentai patvirtinta, kad konfiskuoto automobilio negalima paimti, todėl vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuoto turto vertę atitinkančią pinigų sumos konfiskavimo. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškoma iš M. A.. VšĮ „Emprekis“ duomenimis analogiško automobilio (duomenys neskelbtini)kaina yra 1080 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

ANK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog įsiteisėję teismų nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal ANK 687 straipsnį, turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimą vykdo institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą <...>.

Turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimas vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą valstybės nuosavybėn (ANK 688 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-269-598/2020, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsniu, M. A. paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismo nutarimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d., todėl jis turi būti vykdomas.

Institucijai atliekant M. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės vykdymo veiksmus, paaiškėjo, jog teismo nutarimu konfiskuotas minėto automobilio buvimo vieta nėra žinoma ir nėra objektyvių galimybių perimti jį valstybės nuosavybėn. Tuo pagrindu VMI prie FM prašo pakeisti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir iš M. A. išieškoti 1080 Eur sumą valstybės naudai.

ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismas, priimdamas nutarimą, neturėjo pagrindo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi jis nebuvo paslėptas, taip pat nebuvo nustatyta kitų priežasčių, dėl ko jo nebūtų galima konfiskuoti. Tuo atveju, kai konfiskuotino turto negalima paimti natūra, teismas turi nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais. ANK 29 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo, kaip administracinio poveikio priemonės, skyrimą kartu su nuobauda, ir gali būti taikomas nutarimo priėmimo metu, tačiau jis negali būti taikomos vykdymo procese. Nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonė jau yra paskirta, teismo nutarimas įsiteisėjęs bei pateiktas vykdymui. Minėtas ANK straipsnis taip pat neaptaria teismo procesinio sprendimo vykdymo stadijoje jokių galimų atvejų dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo pakeitimo.

Teismas pažymi ir tai, jog esamas ANK teisinis reguliavimas numato, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) nevykdant ANK 603 straipsnyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims, užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 431 straipsnį.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento. Tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje, ANK 29 straipsnio 1 dalyje.

Valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuotą turtą (CK 4.47 straipsnio 10 punktas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktu), atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691 straipsnis, 692 straipsniai). Kaip jau minėta, nutarimas skirti automobilio konfiskavimą yra įsiteisėjęs 2020 m. kovo 3 d., taigi nuo šios dienos nuosavybės teisės į konfiskuotą transporto priemonę perėjo valstybei, o M. A. nuosavybės teisės į šią transporto priemonę pasibaigė.

Teismo vertinimu, jeigu valstybė prarado turtą dėl nesąžiningų asmenų veiksmų, būtent Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip daikto savininkė, turėtų teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo iš kaltų asmenų ( Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2746-559/2020).

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pateiktą VMI pareiškimą, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsniu, 636 straipsniu, 656 straipsniu, 667 straipsnio 1 dalimi, 687 – 688 straipsniais,

nutaria:

Atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl turto konfiskavimo pakeitimo į jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lina Šafronienė