Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui M. A. dėl turtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – Inga A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Kauno apylinkės teismo 2019-08-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1970-737/2019 M. A. buvo paskirta administracinė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir transporto priemonės Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Teismas nustatė, kad minėta transporto priemonė, kuri nuosavybės teise priklausė atsakovui, yra atsakovo padarytų administracinių nusižengimų padarymo įrankis, todėl jos konfiskavimas bus efektyvi auklėjamoji ir prevencinė priemonė nusižengimą padariusiam asmeniui. Transporto priemonė administracinių nusižengimų padarymo dieną (2018-08-14) policijos pareigūnų buvo perduota saugoti į aikštelę. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-09-13 sprendimu buvo nutarta transporto priemonę grąžinti M. A., ji 2019-09-20 buvo perduota atsakovo motinai (trečiajam asmeniui) I. A. S.. Ieškovės paaiškinimu, nuvykus pas I. A. S., transporto priemonė nerasta. Telefonu atsakovas paaiškino, kad transporto priemonę jis pardavė kaip metalo laužą. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė yra išregistruota. Ieškovė negali apskaityti konfiskuotos transporto priemonės, jos realizuoti ir galutinai įvykdyti teismo nutarimo, todėl prašo priteisti iš atsakovo realizuotos transporto priemonės vertę.

Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų būtent skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis).

Konkrečiu atveju atsakovui neišsaugojus turto, liko neįvykdytas Kauno apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-1970-737/2019, kuriuo iš atsakovo konfiskuota jam priklausiusi transporto priemonė. Atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir saugoti transporto priemonę, kuri buvo jo administracinių nusižengimų padarymo įrankis (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad dėl atsakovo neatsargių veiksmų (pardavus konfiskuotiną turtą) valstybė patyrė turtinę žalą, nes jos įgaliota institucija (ieškovė) neteko galimybės apskaityti ir realizuoti konfiskuotiną turtą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nustatytos neteisėtų (neatsargių) veiksmų ir kaltės nulėmusių žalos atsiradimą sąlygos. Padarytos žalos dydis (810,00 Eur) yra pagrįstas ieškovės byloje pateiktu VšĮ „Emprekis“ analogiškos transporto priemonės (tos pačios markės ir modelio bei pagaminimo metų) vidutinės rinkos vertės paskaičiavimu, todėl teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos sąlygos atsirasti atsakovo civilinei atsakomybei ir pareigai atlyginti valstybei padarytą turtinę žalą.

Atsakovas prieštaravimų dėl jam pareikštų reikalavimų nepareiškė, kitokių duomenų, galinčių paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinamas – iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 810,00 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas prievolės tinkamai nevykdė iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinį patenkinus, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteistina 18,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio ir 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso - 23,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96, 142, 153, 279, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. A. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas: 188659752, buveinės adresas: Vilnius, Vasario 16-osios g. 14, a. s. Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, naudai 810,00 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų) valstybės biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. A. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,37 Eur (dvidešimt tris eurus 37 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.