Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant ieškovo atstovui V. K., atsakovui J. R., atsakovo atstovui advokatui M. G., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. R. dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad G. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su V. A. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Telšių r., Ryškėnų sen., Berkinėnų k. G. A. 2014-05-15 kreipėsi su pareiškimu į Telšių apskrities VPK, nurodydama, kad 2013 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslios datos nežino, pastebėjo, kad iš jai priklausančio žemės sklypo, esančio Berkinėnų k., Telšių r., yra pagrobta 333 m³ žvyro. Telšių apskrities VPK 2014-05-15 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. Dėl vagystės 2014-05-21 įtarimai pareikšti atsakovui J. R.. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2016-08-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 86-1-00483-14 II t., 97-102 b. l.).

J. R. 2015-05-22 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013 m. gruodžio mėn. iš žemės sklypo, priklausančio G. A., esančo Berkinėnų k., Ryškėnų sen., Telšių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, slapta pagrobė (savavališkai naudojo) 60 m³ žvyro ar grunto, tuo padarydamas valstybei (aplinkai) žalą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 11 str. 1 d., 12 str. 1 d. (4-6 b. l.). Rašytiniame paaiškinime atsakovas J. R. prisipažino, kad iš G. A. priklausančio žemės sklypo iškasė 60 m³ žvyro ar grunto. Nurodė, kad sklypo būklė buvo bloga, jis buvo iškasinėtas (15 b. l.). Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros 2015-05-26 nutarimu J. R. už šį pažeidimą pagal LR ATPK 46 str. 1 d. paskirta 57 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad J. R. 2013 m. gruodžio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, neteisėtai iškasė ir pagrobė ne mažiau kaip 60 m³ grunto iš G. A. priklausančio žemės sklypo, esančio Berkinėnų k., Ryškėnų sen., Telšių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Savo neteisėtais veiksmais, neturėdamas kompetentingų institucijų leidimo, padarė aplinkai žalą, pakeisdamas sklypo reljefo formas (26-27 b. l.). Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutarimu patenkintas atsakovo J. R. skundas ir panaikintas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros 2015-05-26 nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. R. atžvilgiu nutraukta, pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui (54-57 b. l.).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros 2015-05-26 žalos paskaičiavimo akte nurodyta, kad atsakovas J. R. savavališkai naudodamas žemės gelmes ir iškasdamas bei pagrobdamas ne mažiau 60 m³ grunto pakeitė reljefo formas ir padarė 160,73 Eur žalą aplinkai (17-18 b. l.). Pagal 2015-05-26 pretenziją atsakovas ieškovo paskaičiuotos žalos nesumokėjo (19 b. l.).

Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – Žemės gelmių įstatymas) 11 str. 1 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimus, nes savavališkai, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo, naudojo žemės gelmių išteklius ir pakeitė reljefo formą. Ieškovo nurodomos žalos padarymo metu galiojusio Žemės gelmių įstatymo 11 str. 1 d. buvo nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kurią detaliau reglamentavo 2002-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos patvirtinimo”. Nurodyto nutarimo 2 p. numatė, kad žemės savininkas ar naudotojas priklausančiame jam nuosavybės teise, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius turi teisę naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) be leidimo kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės gelmių įstatymo 12 str. 1 d. numatė, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei šiluminę energiją, gali naudoti juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 3 str. 13 p., žemės gelmių ištekliai – tai gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. D1-451 patvirtintame Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos apraše nurodyta, kad gruntas (statybinis gruntas) – tai statybos reikmėms iš žemės gelmių (pradedant podirvio nuogulų paviršiumi) išgaunamos birios ar rišlios uolienos. Gruntui priskiriamos tokios uolienos, kaip priemolis, priesmėlis, aleuritas ir neatitinkantis standartų smėlis ir molis. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00483-14 matyti, kad atlikus žemės sklypo, esančio Telšių r., Ryškėnų sen., Berkinėnų k., vertinimą, nustatyta, kad nurodytame žemės sklype slūgso (0,15 m) dirvožemiu padengtas priesmėlis, kuris sudaro 51 % uolienos tūrio, o žemiau (0,5 m) jo slūgso smulkiagrūdis smėlis, kuris sudaro 49 % uolienos tūrio. Vertinime pažymėta, kad remiantis naudingųjų iškasenų paieškos patirtimi, apatinėje klodo dalyje slūgsantį smulkų smėlį būtų galima naudoti kelių tiesimo ir remonto darbuose. Taip pat priesmėlio sluoksnyje gausu riedulių, kurie naudojami kaip statybinė ar aplinkos puošybos medžiaga. Nustatyta, kad bendras pašalintas dirvožemio tūris sudaro apie 60 m³. Atsakovas J. R. neneigia, kad jis be leidimo iš ne jam priklausančio žemės sklypo iškasė ir išvežė 20 m³ grunto. Kita vertus, atsakovas administracinio teisės pažeidimo byloje pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad savavališkai iškasė 60 m³ grunto. Nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kiek ir kokios uolienos atsakovas J. R. iškasė iš G. A. priklausančio žemės sklypo, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog atsakovas savavališkai iš ne jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Telšių r., Ryškėnų sen., Berkinėnų k., išvežė nenustatytą kiekį grunto ir tokiais savo veiksmais nesilaikė Žemės gelmių įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos žemės gelmių išteklių naudojimo tvarkos.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Žalos aplinkai atsiradimo faktas turi būti įrodomas ir nėra preziumuojamas. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas neteisėtai iš kitam asmeniui priklausančio žemės sklypo iškasdamas ir pagrobdamas gruntą, pakeitė reljefo formas ir tokiu būdu padarė žalą aplinkai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-17 įsakymu Nr. D1-309 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas 5.8 p. nurodyta, kad sklypo reljefo (paviršiaus) formavimas – sklypo esamo žemės paviršiaus pakeitimas, jį paaukštinant ar pažeminant, atsižvelgiant į sklypo naudojimo paskirties, urbanistikos ir kraštovaizdžio reikalavimus. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 86-1-00483-14 esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 0,5976 ha žemės sklypo, esančio Telšių r., Ryškėnų sen., Berkinėnų k., naudojimo paskirtis yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas. 2014-05-15 ir 2014-11-06 apžiūros protokoluose ir fotonuotraukose užfiksuota, jog nurodytame žemės sklype yra iškasa (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 86-1-00483-14 I t., 78-82, 83-86, 101-102 b. l.). Iš žalos paskaičiavimo akto matyti, kad nuostolių dydis apskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998-03-13 įsakymu Nr. 45 „Dėl nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2014-03-14), pagal formulę, skirtą apskaičiuoti nuostolius, padarytus sunaikinus (pakeitus) reljefo formas (nukasant, supilant kalvas ar kitas teigiamas reljefo formas; iškasant, užpilant, dirbtinai pagilinant ar užlyginant daubas, natūralias raguvas ar kitas neigiamas reljefo formas). Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 86-1-00483-14, darytina išvada, kad žalos, padarytos pakeitus reljefo formas, paskaičiavimas atliktas, remiantis vien tik atsakovo parodymais, kad jis iš ne jam priklausančio žemės sklypo iškasė 60 m³ grunto, neįvertinus iki žalos padarymo momento buvusių šios vietos duomenų. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kiek tiksliai grunto atsakovas išvežė iš žemės sklypo, esančio Telšių r., Ryškėnų sen., Berkinėnų k. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent atsakovui neteisėtai iškasant gruntą iš ne jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, buvo pakeistos reljefo formos ir tokie veiksmai padarė ilgalaikį neigiamą poveikį: gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Byloje nustatyta tik neigiamo poveikio gamtai prielaida, kuri apskaičiuota pagal nurodytame žemės sklype neteisėtai iškastą ir ieškovo nustatytą grunto kiekį. Ieškovas, apskaičiuodamas aplinkai padarytą žalą pagal patvirtintą žalos apskaičiavimo metodiką, pateikė hipotetinį nuostolių paskaičiavimo faktą, neatsižvelgdamas ir neįvertinęs aplinkos būklės, kurioje buvo iškastas gruntas. Teismas konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą gali tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis Nr. 3K-3-862/2002;2006-10-26 nutartis Nr. 3K-3-578/2006.). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad neįrodytas atsakovo veiksmais sukeltas žalos aplinkai padarymo faktas.

Kita vertus, kaip matyti iš pateikto žalos aplinkai atlyginimo teisinio reglamentavimo, visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. Kai aplinkos (nagrinėjamu atveju reljefo formų) pakeitimas yra negrįžtamas, o žalą padaręs ūkio subjektas nesiima veiksmų atkurti aplinkos būklei, ar atliekami veiksmai yra nepakankami visiškai atkurti aplinkos būklę, jis privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurios padariniai nėra pašalinti visiškai neatkūrus aplinkos būklės, išreikštą piniginiu ekvivalentu. Žalą padariusio asmens atlikti veiksmai ir priemonių ėmimasis natūra siekiant atkurti aplinkos būklę yra reikšmingi apskaičiuojant galutinį žalos dydį. Pažymėtina, kad ieškovas, pateikdamas atsakovui reikalavimą atlyginti aplinkai padarytą žalą, ją paskaičiavo pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovui būtų pateiktas nurodymas iš pradžių atlikti konkrečius veiksmus ar imtis atitinkamų priemonių tam, kad jo neteisėtais veiksmais galimai padaryta žala aplinkai būtų pašalinta.

Įvertinus, tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtais veiksmais sukeltos žalos gamtai padarymo fakto, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. l d.). Atsakovas patyrė 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (88, 89 b. l.). Teismas, taikydamas LR CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal LR CPK 98 str. 2 d. sprendžia, ar visa advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis LR CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-31/2011). Nagrinėjamu atveju užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, tačiau vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai. Nustatant priteistino advokato užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis Nr. 3K-3-212/2009). Šiuo atveju atsakovui, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas – atsiliepimo į ieškinį apimtį (3 psl. teksto) ir jo turinį (didesnę dalį turinio sudaro įstatymų ir kitų teisės aktų normų perrašymas), kad atsiliepimui į ieškinį parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, į parengiamųjų ir teismo posėdžių trukmę, iš ieškovo priteistinos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 600 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, kodas 190742486, priteisti J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 600 Eur (šešis šimtus eurų).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.