Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2018-09-23, apie 17.10 val., vairuodamas automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kaune, Bajorų g., nuo A. Stulginskio g. link Skirgailos g., ties sankryža su Sąjungos a., pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam motoroleriui „Piaggio Diesis 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam J. M. M., ir su juo susidūrė, dėl to eismo įvykio metu buvo sužalotas motorolerio vairuotojas J. M. M., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nors kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjęs J. M. M. parodė, kad motoroleris buvo be draudimo, be apžiūros. Motorolerį jam pirko patėvis E. K.. Motoroleris buvo važiuojantis, tačiau jį reikėjo šiek tiek patvarkyti, kad būtų techniškai tvarkingas. 2018-09-23 jis važiavo šiuo motoroleriu pas Bajorų gatvėje gyvenantį draugą K.. Vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau kelio ženklus pažįsta ir kelių eismo taisyklių reikalavimus žino. Važiavo Sąjungos a., nuo Neries kr., link Panerių gatvės. Kelio danga buvo šlapia, kadangi tuo metu lijo lietus. Važiuojant minėta kryptimi žinojo, kad dešinėje pusėje yra Bajorų gatvė, tačiau jam dar reikėjo važiuoti tiesiai. Artėjant link Bajorų gatvės jis pastebėjo dešinėje pusėje, minėtoje Bajorų gatvėje stovintį automobilį BMW, tamsios spalvos, kurį vairavo pažįstamas vaikinas. Žinodamas, kad važiuoja pagrindiniu keliu, o automobilis BMW yra šalutiniame kelyje, todėl buvo įsitikinęs, kad automobilis jį praleis. Tačiau privažiavus arčiau, automobilis BMW netikėtai išvažiavo į pagrindinį kelią, taip užtverdamas jam pravažiavimą. Tai pamatęs, jis iš karto stabdė motorolerį, tačiau kelio danga buvo slidi, todėl motorolerį sumėtė ir jis krito ant kairio šono ir čiuoždamas asfaltu trenkėsi į minėto automobilio kairės pusės dureles. Po kontakto su automobiliu, motoroleris buvo prie automobilio kairio šono. Atsikėlęs pamatė, kad kažkas jo motorolerį patraukė už automobilio. Nei jis, nei motoroleris nebuvo palindę po automobiliu. Po to, atvykę medikai išvežė jį Kauno klinikas, kur iš karto buvo paguldytas į ligoninę. Nematė, kad po susidūrimo automobilis BMW važiavo ar į priekį, ar atgal, kadangi labai skaudėjo, todėl nekreipė dėmesio. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jam padaryta žala.

Liudytojas E. Z. parodė, kad jis su draugu V. K. ėjo Vilijampolės rajone, nuo Neries krantinės link Lampėdžių gatvės, dešiniuoju šaligatviu. Einant išgirdo, kad už nugaros pusės važiuoja motoroleris. Atsisukęs pamatė atvažiuojantį mėlynos spalvos motorolerį, kurį turėjo tame pačiame rajone gyvenantis J.. J. pravažiavo pro juos ir, jo nuomone, jis suko į dešinę, t. y., į kažkokią gatvę, kurios pavadinimo nežino. Nematė ar motorolerio vairuotojas rodė dešinės pusės posūkį. Matė, kad jis sukdamas į dešinę pusę, atsitrenkė į automobilį BMW 530. Automobilis BMW stovėjo netoli sankryžos. Tuo metu buvo slidu, paliję, todėl jis ir atsitrenkė. Motoroleris atsitrenkė priekiu į vairuotojo dureles. Visas vyko apie 20 metrų atstumu priekyje jų. Motoroleris palindo po automobiliu, jo vairuotojas nukrito prie galinio kairės pusės BMW automobilio rato. Priėjęs arčiau, pažino automobilio BMW vairuotoją, savo draugą A. S.. Netrukus pamatė atvažiuojantį automobilį „VW Passat“, kurį vairavo jo draugas L. O.. Po to pamatė, kad šiame automobilyje priekyje vairuotojo sėdi jo brolis E. Z.. Priėjęs į įvykio vietą, jis padėjo atsikelti J.. A. su kažkuo iš po automobilio ištraukė motorolerį. Jis nematė kaip traukė, bet spėja. Motorolerį pastatė prie bordiūro. Po to A. sėdo į automobilį ir jį patraukė į priekį. Jis patraukė automobilį tikriausiai todėl, kad galėtų pravažiuoti mašinos iš priekio, ir iš galo. Jo automobilis trukdė pravažiuoti. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo medikai, po jų policijos pareigūnai. Maždaug sausio mėnesį A. jo paprašė paliudyti apie šį įvykį.

Liudytojas E. Z. parodė, kad važiavo automobilyje „VW Passat“, link Neries krantinės, kurį vairavo L. O.. Jis sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Priekyje jų, ta pačia kryptimi, važiavo draugas A. S. automobiliu BMW 530. Važiavo apie 100 metrų atstumu nuo A. automobilio. Matė, kad prieš sankryžą A. automobilyje užsidegė galiniai stabdžių žibintai. Tuo metu, kai užsidegė stabdžių žibintai, jis matė, kad A. automobilis buvo prie sankryžos, tačiau į ją neišlindęs. Jo regėjimas geras, todėl tai aiškiai matė iš minėto atstumo. Tuo pačiu metu pastebėjo, kad A. iš kairės pusės atvažiavo mopedas, kuris trenkėsi į automobilio BMW kairės pusės vairuotojo dureles. Nuo žibintų užsidegimo iki transporto priemonių susidūrimo praėjo sekundės, t. y., viskas įvyko akimirksniu. Jie tuoj pat privažiavo, netoliese, toje pačioje gatvėje pastatė automobilį ir atėjo į įvykio vietą. Motoroleris gulėjo šalia automobilio ties priekinėmis durimis, jo vairuotojas pats atsistojo ir iš karto nuėjo ant šaligatvio dešinėje pusėje už automobilio BMW. Jis nusiėmė šalmą ir tuomet pamatė, kad tai Jurgis, gyvenantis tame pačiame rajone. Tuomet iš automobilio išlipo A.. Jis iš karto nuėjo prie J. ir jie kažką kalbėjo. Ką kalbėjo nežino. Įvykio vietoje buvo atėjęs jo brolis E. su draugu V.. Iš kur jis atėjo nežino. Įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, tačiau jis jų nepažįsta. Po pokalbio A. atėjo prie mašinos sėdo į ją ir pavažiavo pusę metro, o gal ir mažiau, į priekį, kadangi motorolerio priekinis ratas buvo palindęs po automobilio kairės pusės slenksčiu. J. pasakė, kad skauda nugarą, todėl jis paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, po jų medikai.

Liudytojas R. K. parodė, kad ėjo Bajorų gatve, kairiuoju šaligatviu link Sąjungos a. Jau įsukęs į Sąjungos aikštę, pastebėjo jam iš priekio atvažiuojantį motorolerį, kuris pravažiavo pro jį ir netrukus už nugaros išgirdo smūgį. Motoroleris važiavo greitai ir be šviesų. Atsisukęs pamatė, kad minėtas motoroleris atsitrenkęs į automobilį BMW, kuris išvažiavo iš Bajorų gatvės. Sąjungos a. būna sustatyti automobiliai, todėl automobilio BMW vairuotojas negalėjo matyti ar nėra jam iš kairės pusės atvažiuojančių transporto priemonių, todėl jis išvažiavo į sankryžą. Kol neiškiši pusę automobilio, tol negali matyti ar kas neatvažiuoja. Pamatęs, kad įvyko eismo įvykis, iš karto sugrįžo atgal į įvykio vietą. Tuoj pat pradėjo rinktis žmonės. Matė, kad motorolerio vairas buvo palindęs po automobilio kairės pusės slenksčiu. Kur tuo metu buvo motorolerio vairuotojas jis nematė, tačiau vėliau pastebėjo jį stovintį už automobilio BMW dešinėje pusėje. Automobilio BMW vairuotojas iš automobilio nelipo. Prisirinkę, kaip vėliau suprato, jo draugai, sakė: „pavažiuok į priekį“, kiti sakė: „nevažiuok“. Nesuprato kodėl. Kodėl jam sakė pavažiuoti nesuprato, gal negalėjo išlipti iš automobilio, gal reikėjo ištraukti motorolerį. Automobilis BMW į priekį pavažiavo ne daugiau kaip metrą, o gal ir mažiau, tik tuomet vairuotojas išlipo iš automobilio. Tuomet jis pradėjo su visais draugais kalbėti. Iš automobilio BMW vairuotojo ir motorolerio vairuotojo bendravimo suprato, kad jie visi pažįstami.

Liudytojas L. O. parodė, kad važiavo savo automobiliu „VW Passat“. Kartu su juo automobilyje buvo E. Z., kuris sėdėjo šalia jo. Važiavo Bajorų gatve, link sankryžos su Sąjungos aikšte. Priekyje jo, maždaug apie 100 metrų atstumu, važiavo A. S. savo automobiliu BMW. Važiuojant minėta kryptimi iš abiejų pusių prie bordiūrų buvo sustatyti automobiliai, todėl jis buvo visą dėmesį sutelkęs į juos. Apvažiavęs juos ir pažiūrėjęs į priekį, jis pamatė sankryžos ribose nukritusį motorolerį. Motoroleris buvo nukritęs šalia A. automobilio, vairuotojo pusės, o jo priekinis ratas palindęs po automobilio slenksčiu. Galinis ratas buvo prie pat automobilio, nepalindęs, jis gulėjo ant dešinio šono. Visą tai matė, kai iki sankryžos galėjo būti likę apie 40-50 metrų atstumas. Šalia buvo nukritęs jo vairuotojas, kuris jau kėlėsi nuo važiuojamosios dalies. Atsistojęs nuėjo ant šaligatvio. Vairuotojui nuėjus ant šaligatvio, A. bandė atidaryti savo automobilio vairuotojo dureles, tačiau jos neatsidarė, kadangi trukdė motoroleris. Tada A. truputį pavažiavo į priekį. Sustojus, A. išlipo iš automobilio. Matė, kad A. automobilis buvo įvažiavęs į sankryžą tiek, kad buvo užtverta viena eismo juosta važiuojant nuo Neries krantinės, kur sustatyti automobiliai. Matė, kad A. buvo kelio ženklas, duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms.

Liudytojas R. V. parodė, kad eidamas atkreipė dėmesį, jog ties sankryža Sąjungos a. su Bajorų g., yra įvykęs eismo įvykis. Priėjus arčiau prie įvykio vietos matė, kad sankryžoje iš Bajorų g. stovi išvažiavęs automobilis BMW, tamsios spalvos. Gale jo buvo paguldytas motoroleris, mėlynos spalvos. Atėjęs į įvykio vietą matė, kad automobilio BMW apgadinta kairio šono apačia. Spėjo, kad mopedas važiuodamas Sąjungos a. norėjo sukti į dešinę pusę, t. y. į Bajorų g. ir trenkėsi į automobilio BMW kairį šoną. Sąjungos aikštėje prieš sankryžą prie dešiniojo bordiūro, žiūrint link Panerių gatvės, t. y., gyvenamųjų namų pusėje, visada stovi sustatyta eilė automobilių. Automobilio BMW galinė dalis buvo Bajorų gatvėje. Jis nebuvo užtvėręs Sąjungos a. gatvės važiuojamosios dalies. Įvykio vietoje buvo prisirinkę gana daug žmonių. Paties eismo įvykio kilimo aplinkybių jis nematė, tai girdėjo tik iš kalbų ir daro prielaidą. Mano, kad motorolerio vairuotojas galėjo išsigąsti jam iš dešinės pusės bebandančio išvažiuoti ir pasižiūrėti kas vyksta gatvėje automobilio BMW, kadangi, kaip minėjo, Sąjungos aikštėje prie dešinio bordiūro stovėjo palikti automobiliai, užstojo jam matomumą ir jis jau slysdamas šonu trenkėsi į automobilį BMW.

Liudytojas J. B. parodė, kad jis sudarė eismo įvykio planą, tačiau neatsimena visų autoįvykių aplinkybių. Tvirtina, kad plane buvo tinkamai užfiksuotos visos matomos aplinkybės. Neatsimena ar kas sakė, kad automobilis po susidūrimo buvo pavažiavęs į priekį.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2018-09-23 Kaune, Sąjungos a. nuo Neries krantinės važiavo motoroleris „Piaggio Diesis 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas nepilnamečio, neturinčio teisės vairuoti J. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ties sankryža su Bajorų gatve transporto priemonės nesuvaldė, krito ir slysdamas atsitrenkė į prie sankryžos stovėjusį automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio į Kauno medicinos universitetines klinikas buvo pristatytas motorolerio vairuotojas J. M. M. (b. l. 1-9).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelės, schemos matyti, kad jose užfiksuotas eismo įvykis ir jo padariniai (b. l. 13-34).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3533/2018 (02) nurodyta, kad J. M. M. padaryta stuburo juosmeninės dalies I, II, II ir IV juosmeninių slankstelių lūžimai. Stuburo juosmeninės dalies slankstelių lūžimai padaryti veikiant traumuojančiai jėgai pagal vertikalią kūno ašį. Tai galėjo gautis užduotyje nurodomo autoįvykio metu. J. M. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo juosmeninės dalies I, II, II ir IV juosmeninių slankstelių lūžimų, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 119-120).

Iš 2017-08-28 Lietuvos Teismo ekspertizės centro eksperto V. Š. ekspertizės akto išvados matyti, kad:

Motoroleris „Piaggio Diesis 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines kairės pusės dureles atsitrenkė ties eismo įvykio vietoje užfiksuotais įbrėžimais asfalto dangoje.

Tikėtina, kad motoroleris „Piaggio Diesis 50“, valst. Nr. 43ANE, apie 36 km/h greičiu į automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė jo sustojimo momentu.

Automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo trajektorija prieš eismo įvykį pavaizduota tiriamosios dalies 6 pav.

Eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti motorolerio „Piaggio Diesis 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo trajektoriją ir pobūdį prieš eismo įvykį.

Jeigu motoroleris „Piaggio Diesis 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė jo sustojimo momentu, tai tuo momentu, kai automobilio „BMW 530D“ vairuotojas vidutiniu tempu nuo važiuojamųjų dalių sankirtos pajudėjo į sankryžą, motoroleris, vairuotojui važiuojant jo nurodytu 6CH-70 km/h greičiu nuo atsitrenkimo vietos buvo atitinkamai apie 32,1^-35,5 m atstumu, o automobiliui staigiai įvažiavus į sankryžą, atitinkamai nurodytiems greičiams – apie 27,2-^30 m atstumu.

Automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – važiuodamas per sankryžą šalutine Bajorų g., nedavė kelio pagrindine Sąjungos a. jam iš kairės važiavusio motorolerio „Piaggio Diesis 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.

Jeigu motoroleris „Piaggio Diesis 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė jo sustojimo momentu, tai motorolerio vairuotojas važiuodamas leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu BMW 530D.

Jeigu motoroleris „Piaggio Diesis 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė jo sustojimo momentu, tai motorolerio vairuotojo veiksmai – važiavo viršydamas leistiną greitį, atsiradus kliūčiai, nesuvaldė motorolerio, kuris parkritęs ant šono atsitrenkė į kliūtį sudariusį automobilį BMW 530D, buvo nepriimtini, tačiau techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu.

Jeigu automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui įvažiavus į važiuojamųjų dalių sankirtą sudarė kliūtį, kai motoroleris „Piaggio Diesis 50“, valst. Nr. 43ANE, nuo susidūrimo vietos buvo nemažesniu, kaip 38 m. atstumu, tai motorolerio vairuotojo veiksmai – važiavo viršydamas leistiną greitį, atsiradus kliūčiai nesuvaldė motorolerio, kuris parkritęs ant šono atsitrenkė į kliūtį sudariusį automobilį, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu buvo priežastinis ryšys šiam eismo įvykiui kilti ( 2 t., b. l. 72-77).

Įrodymų vertinimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, konstatuojama ar pakanka įrodymų pagrįsti teismo apkaltinamąsias išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas su ieškiniu nesutinka.

Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad šioje dalyje (dėl turtinės žalos priteisimo) V. B. civilinis ieškinys tenkintinas, kadangi jis visiškai įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2 t., b. l. 24-40) ir priteistinas iš AB „Lietuvos draudimas“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjęs patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jam padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nukentėjęs nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, išgąstį, gydėsi ligoninėje.

Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).Maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį, yra 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusių asmenų, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 straipsnio kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo J. M. M. turi būti tenkintinas iš dalies, nustatant jo dydį 2000 eurų, priteisiant jį iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Kadangi nukentėjęs šiuo metu jau yra pilnametis, civilinis ieškinys priteistinas ne jo motinai V. B., o jam pačiam.

Procesinės išlaidos.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti.

Kadangi šioje byloje nukentėjusiam J. M. M. advokato reikėjo savo teisėms tinkamai realizuoti, todėl iš A. S. priteistinos 336 eurų bylinėjimosi išlaidos už advokatės Jurgitos Jablonskienės dalyvavimą šioje byloje, pripažįstant šias išlaidas procesinėmis išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą.

Nukentėjusios V. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti jai 583,68 eurus (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus šešiasdešimt aštuonis centus) turtinei žalai atlyginti

Nukentėjusio J. M. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas” jam priteisti 2000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. S. 336 eurus (tris šimtus trisdešimt šešis eurus) už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas nukentėjusiam J. M. M. (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, D. B. A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@.teismas.lt.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktinis įrodymas, kompaktinė plokštelė, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktina saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.