- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-617-238/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58683-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. S.
- Civilinis atsakovas
- akcinės bendrovės „LD“, AB „Lietuvos draudimas”
- Nukentėjusysis
- V. B., J. M. M.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 MGL dydžio, t. y. 1500 Eur bauda.
Nukentėjusios V. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista jai 583,68 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt trys eurai šešiasdešimt aštuoni centai) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusio J. M. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas” jam priteista 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo J. M. M. naudai priteista iš A. S. 336 Eur (trys šimtai trisdešimt šeši eurai) už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 17.10 val., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)., ties sankryža su (duomenys neskelbtini)., pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam motoroleriui „P50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. M. M., ir su juo susidūrė, dėl to eismo įvykio metu buvo sužalotas motorolerio vairuotojas J. M. M., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis A. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimą, padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertinant teismo nuosprendžio argumentus ir nukentėjusiojo duotus parodymus tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu, įžvelgiami esminiai prieštaravimai, kas turėjo sukelti abejones ir teismui, tačiau teismas šių parodymų prieštaravimų nevertino, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimą ir priėmė neteisingą nuosprendį. Be to, akivaizdu, kad nei ikiteisminio tyrimo įstaiga, nei teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, kiek tai liečia patį eismo įvykio faktą, mechanizmą, paliktos spragos, kas turi tiesioginės įtakos apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo faktui konstatuoti. Faktiškai nukentėjusiojo parodymus paneigia rašytiniai įrodymai – pateiktas susirašinėjimas tarp nukentėjusiojo ir jo (A. S.), kuriame akivaizdu, jog tyrėja darė įtaką nukentėjusiajam, kuris pakeitė parodymus, tačiau šis įrodymas apskritai nebuvo vertintas. Teismo padarytos išvados, kad jis (nuteistasis) padarė inkriminuojamą nusikaltimą, grindžiamas abejonėmis ir prielaidomis, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpciją.
2.2. Skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, jo (nuteistojo) kaltė grindžiama tuo, kad ekspertai nustatė, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo jo (A. S.) veiksmai, nes jis, važiuodamas per sankryžą šalutine (duomenys neskelbtini) gatve, nedavė kelio pagrindine (duomenys neskelbtini). jam iš kairės važiavusiam motoroleriui. Tačiau akivaizdu, kad tokia išvada padaryta klaidingai, nes J. M. M. važiavo iš pagrindinio kelio, darydamas manevrą, t. y. sukdamas į šalutinį kelią, t. y. iš (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini)., nesuvaldė vairuojamo motorolerio, dėl ko faktiškai ir kilo eismo įvykis. Mažai tikėtina, kad pas draugą nukentėjusysis būtų važiavęs kiemais, kai tuo tarpu šią versiją pateikė tik teisme. Be to, mažai tikėtinos nukentėjusiojo paaiškintos detalės, kad jis nematė kelio pakraštyje stovinčių automobilių, kurie jo matomumui galėtų trukdyti, nes (duomenys neskelbtini). pastoviai stovi kelkraštyje daug automobilių. Be to, tą dieną lijo ir buvo šlapia kelio danga, kas nefiksuota ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir galėjo turėti įtakos nepatyrusiam vairuotojui. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai vertino nukentėjusiojo ir jo motinos bei kitų liudytojų, mačiusių eismo įvykį parodymus, nustatė klaidingas įvykio aplinkybės ir todėl nuosprendis yra naikintinas, nes jame nepašalintos abejonės, kurios turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai.
2.3. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą neabejotinai apkaltinti inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, nėra. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, kadangi turtinė žala grindžiama išimtinai pateiktais nepagrįstais įrodymais.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė Marytė Vietaitė bei civilinio atsakovo akcinės bendrovės „LD“ įgaliotas atstovas G. T. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Mindaugas Šukys prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.
6. Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Jame ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiškiai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Teismas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistojo kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais apie atsietą, formalų ar nevisapusišką įrodymų vertinimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant A. S. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
7. Analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo turinį matyti, kad A. S. nesutinka su jo nuteisimu ir pripažinimu kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, neteisingai vertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikė eksperto išvadai.
8. Kolegija konstatuoja, kad sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę vairavus transporto priemonę pažeidžiant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.
9. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. S. kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.
10. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė.
11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, A. S. viso proceso metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jo vairuojamas automobilis negalėjo sudaryti kliūties važiuojančiam motoroleriui, nes jo automobilis nebuvo įvažiavęs į pagrindinę (duomenys neskelbtini)., o be to J. M. M. suko į dešinę, t. y. į (duomenys neskelbtini). ir nesuvaldęs motorolerio atsitrenkė į jo automobilį.
12. Kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad eismo įvykio, kurio metu susidūrė abi transporto priemonės ir buvo sužalotas nukentėjęs J. M. M., mechanizmas yra atskleistas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizių specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – važiuodamas per sankryžą šalutine (duomenys neskelbtini)., nedavė kelio pagrindine (duomenys neskelbtini). jam iš kairės važiavusio motorolerio „P50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.
13. Byloje nustatyta, kad ekspertizės išvada atitiko nukentėjusiojo J. M. M. parodymus, nes duodamas parodymus jis nurodė, jog važiavo (duomenys neskelbtini)., nuo (duomenys neskelbtini) krantinės, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Teigė, jog žinojo, kad dešinėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) gatvė, tačiau jam dar reikėjo važiuoti tiesiai ir nesiruošė sukti į (duomenys neskelbtini). ir artėjant prie minėtos (duomenys neskelbtini). jis pastebėjo dešinėje pusėje stovintį automobilį „BMW“. Žinodamas, kad važiuoja pagrindiniu keliu, o automobilis „BMW“ yra šalutiniame kelyje, buvo įsitikinęs, kad automobilis jį privalo praleisti, tačiau privažiavus arčiau, automobilis „BMW“ netikėtai išvažiavo į pagrindinį kelią, taip užtvėrė jam pravažiavimą, todėl jis iš karto stabdė motorolerį, tačiau kelio danga buvo slidi, motorolerį sumėtė ir jis krito ant kairio šono ir čiuoždamas asfaltu trenkėsi į minėto automobilio kairės pusės dureles. Po kontakto su automobiliu, motoroleris buvo prie automobilio kairio šono.
14. Apeliantas teigia, kad jo vairuojama transporto priemonė „BMW“ iš šalutinio kelio nebuvo įvažiavusi į pagrindinį kelią, kai įvyko transporto priemonių susidūrimas. Tačiau, kolegija daro išvadą, kad šį apelianto aiškinimą paneigia byloje esantys įrodymai. Visų pirma, tai nukentėjusiojo J. M. M. parodymai, kuriuos atitinka kiti bylos duomenys. O būtent, 2020 m. vasario 20 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro eksperto V. Š. ekspertizės akto išvados, kur nurodyta, kad motoroleris „P50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilio „BMW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekines kairės pusės dureles atsitrenkė ties eismo įvykio vietoje užfiksuotais įbrėžimais asfalto dangoje. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų, eismo įvykio vietos plano matyti, kad specialisto minimi įbrėžimai asfalto dangoje užfiksuoti jau pagrindiniame kelyje, bet ne šalutiniame kelyje (t. 1, b. l. 13-34). Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad transporto priemonės susidūrė pagrindiniame kelyje ir automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant įvažiavus į pagrindinį kelią bei motoroleriui „P50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant pagrindiniame kelyje. Be to, 2020 m. vasario 20 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro eksperto V. Š. ekspertizės akto išvados patvirtino, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – važiuodamas per sankryžą šalutine (duomenys neskelbtini)., nedavė kelio pagrindine (duomenys neskelbtini). jam iš kairės važiavusio motorolerio „P50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Taip pat išvadoje nurodyta, kad jeigu motoroleris „P50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė jo sustojimo momentu, tai motorolerio vairuotojas važiuodamas leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „BMW“. Be to, ekspertas nurodė, kad jeigu motoroleris „P50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė jo sustojimo momentu, tai motorolerio vairuotojo veiksmai – važiavo viršydamas leistiną greitį, atsiradus kliūčiai, nesuvaldė motorolerio, kuris parkritęs ant šono atsitrenkė į kliūtį sudariusį automobilį „BMW“, buvo nepriimtini, tačiau techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu (2 t., b. l. 72-77).
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad po įvykio transporto priemonė „BMW“ buvo patraukta ir tai turėjo įtakos vertinant transporto priemonių susidūrimo vietą. Tačiau šis argumentas nepagrįstas. Kolegija konstatuoja, kad net jeigu minėta transporto priemonė ir buvo patraukta, tačiau tai nepaneigia nustatytų aplinkybių apie tai, kad eismo įvykis įvyko ir transporto priemonės susidūrė tuomet, kai automobilis „BMW“ buvo išvažiavęs į pagrindinį kelią, kuriuo važiavo motoroleris „P50“ ir jam užtvėrė kelią, nes ekspertizės akto išvados patvirtino, jog motoroleris „P50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilio „BMW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekines kairės pusės dureles atsitrenkė ties eismo įvykio vietoje užfiksuotais įbrėžimais asfalto dangoje, o iš įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų, eismo įvykio vietos plano matyti, kad specialisto minimi įbrėžimai asfalto dangoje užfiksuoti jau pagrindiniame kelyje, bet ne šalutiniame kelyje.
16. Kolegija konstatuoja, kad teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. M. M. parodymais (jie buvo nuoseklūs) ir ekspertizės aktu, nes šie įrodymai vieni kitiems neprieštarauja ir atitinka. Nukentėjusysis J. M. M. nurodė, kad tyrėjai parodymus davė gera valia ir jokios įtakos jų davimui tyrėja nedarė. Teisme apklausta liudytoja tyrėja R. J. patvirtino aplinkybes apie tai, kad ji nedarė jokios įtakos J. M. M. parodymams. Todėl kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nukentėjusiojo parodymus įtakojo tyrėja. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiojo parodymai buvo prieštaringi ir nenuoseklūs.
17. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo A. S. veiksmai, nes jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini)., nuo (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini)., ties sankryža su (duomenys neskelbtini)., pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, t. y., kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam motoroleriui „P50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. M. M., ir su juo susidūrė, dėl to eismo įvykio metu buvo sužalotas motorolerio vairuotojas J. M. M., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
18. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, argumentai, išvados dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, o įrodymai suformuoti prielaidų pagrindu ir juos nepatikrinus. Pažymėtina, kad įrodymus teismas vertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir juos patikrinęs baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.
19. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog baudžiamojoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „BMW“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam motoroleriui „P50“, vairuojamam J. M. M., ir su juo susidūrė ir tokiu būdu jis padarė motorolerio vairuotojui J. M. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
20. Nors apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis išvadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, vieniems įrodymams suteikiant prioritetą prieš kitus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu, pagrindo abejoti nei nukentėjusiojo J. M. M. parodymų teisingumu, nei ekspertizės akto tikslumu, teismas nenustatė. Todėl aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad A. S. nusikalstama veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalį, jis nuteistas pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti priimtą nuosprendį.
21. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kadangi turtinė žala grindžiama išimtinai pateiktais nepagrįstais įrodymais. Nurodo, jog nei nukentėjusiojo rūbai, nei avalynė ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti nebuvo, duomenų, kad jie apgadinti nėra, apie jų vertę duomenų taip pat nėra. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija taip pat negali sutikti, kadangi jie nėra pagrįsti, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti nuosprendį šiuo klausimu, nėra teisinio pagrindo.
22. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, V. B. civilinis ieškinys tenkintinas, kadangi jis yra įrodytas ir visiškai pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2 t., b. l. 18-41). Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos, esant nustatytam nesunkiam sveikatos sutrikdymui, ką patvirtina ir specialisto išvada bei siekiant atstatyti jo būklę, neabejotinai buvo patirtos išlaidos vaistams bei medicininiams reikmenims. Taip pat įtikinamas ir įrodytas argumentas, kad įvykio metu buvo sugadintas motoroleris, kuris kaip nustatyta buvo nukentėjusiųjų šeimos turtas. Jo pirkimo ir pardavimo vertė patvirtinama dokumentais esančiais byloje (1 t., b. l. 42-44). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad įvykio metu buvo sugadinti nukentėjusiojo dėvėti bateliai (50 Eur), kelnės (20 Eur), bliuzonas (20 Eur), prašoma priteisti 90 Eur. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėti nukentėjusiojo dėvėti rūbai, nėra duomenų, kad jie apgadinti ir kokia jų vertė. Su šiuo argumentu sutiktina, tačiau šiuo atveju reikia vadovautis ir vertinti tą aplinkybę, kad yra gyvenimiškai realu, jog rūbų įsigijimo dokumentai nėra saugomi, jie nėra išlikę ir nukentėjusieji jų pateikti negalėjo. Nėra pagrindo netikėti V. B. aiškinimu dėl jų vertės, ir kad įvykio metu jie buvo sugadinti. Yra pagrindas konstatuoti, kad pateiktas jų vertinimas nėra užaukštintas. Todėl pagrįstai civilinio ieškinio pareiškime nurodytą 583,68 Eur sumą teismas vertino kaip atitinkančią protingumo kriterijus ir ją pagrįstai priteisė iš akcinės bendrovės „LD“.
23. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
24. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir nesudarė pagrindo jomis abejoti, todėl nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. S. (2 t., b. l. 161). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 106,13 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti valstybei iš A. S. 106,13 Eur (vieną šimtą šešis eurus ir trylika centų) – antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.