Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-01-10 · Civilinė byla Nr. e2-869-1119/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-10
Bylos Nr.
e2-869-1119/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07847-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Žulpė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Truckrema“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-869-1119/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07847-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.2.1.; 2.6.9.2.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Truckrema“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Šiaulių bankas“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Truckrema“ be pagrindo įgytus 9883,67 Eur, 85,27 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2019 m. gruodžio 18 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalį, įteikiant juos juridinio asmens darbuotojai, tačiau atsakovė per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė su atsakove sudarė banko sąskaitos sutartį Nr. KS-446440, pagal kurią ieškovė atsakovei atidarė daugiavaliutę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteikė teisę disponuoti atsakovės sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis (b. l. 4). 2019 m. rugsėjo 27 d. banko padalinyje Tilžės g. 225, Šiauliuose, ieškovės atstovas atsakovės atstovui direktoriui R. B. per klaidą išmokėjo 25890,00 Eur, nors atsakovei iš išmokėtos sumos priklausė tik 15890,00 Eur. Per klaidą išmokėta suma sudaro 10000,00 Eur. 2019 m. spalio 2 d. šalys pasirašė susitarimą dėl turto grąžinimo sąlygų nustatymo, pagal kurį atsakovės atstovas direktorius R. B. pripažino, kad nesąžiningai praturtėjo banko sąskaitą ir 10000,00 Eur sumą įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. spalio 4 d. (b. l. 5). Atsakovė įsipareigojimo nevykdė, į ieškovės raginimus grąžinti pinigus nereagavo (b. l. 7). Ieškovė savo naudai nuo atsakovės sąskaitos nurašė 116,33 Eur sumą (b. l. 6). Atsakovės įsiskolinimas bankui sudaro 9883,67 Eur be pagrindo gautų lėšų ir 85,27 Eur palūkanos (b. l. 10).

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šio instituto taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti. Bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo be teisinio pagrindo įgytą turtą privalo grąžinti asmeniui, kuriam šis priklauso, išskyrus atvejus, numatytus CK 6.241 straipsnyje. Pažymėtina, kad CK 6.241 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas jį išplečiant.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.

Aplinkybę, kad atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo ar nepagrįstai praturtėjo, turi įrodyti ieškovas. Taigi ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad turto ar pinigų atsakovas neturėjo pagrindo gauti nei pagal įstatymą, nei pagal sandorį (nes jo nėra), nei kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis).

Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad yra visos būtinos sąlygos ieškovės teisėms ginti, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą: atsakovė yra praturtėjusi 9883,67 Eur dėl ieškovės veiksmų; yra atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovės turto sumažėjimas, t. y. atsakovė yra praturtėjusi ieškovės sąskaita; tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo egzistuoja priežastinis ryšys; atsakovės praturtėjimas negali būti pateisinamas, t. y. tokiam praturtėjimui nėra teisinio pagrindo; ieškovė negali apginti savo teisų kitais būdais; ieškovė, kurios turtas sumažėjo, nėra prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja pareiškiant ieškinį (CK 6.242 straipsnis).

Teismui nustačius, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo gauti iš ieškovės ginčo pinigų sumos, šiuos pinigus ieškovei atsakovės atstovui išmokėjus per klaidą, o atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškovė, yra pagrindas tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovės be pagrindo įgytus 9883,67 Eur.

Kadangi atsakovė susitarimu dėl turto grąžinimo nustatymo sąlygų įsipareigojo grąžinti be pagrindo įgytas pinigines lėšas, tačiau susitarimo nevykdė, vadovaujantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos 6 proc. palūkanos už vėlavimą grąžinti pinigines lėšas, iš viso 85,27 Eur.

Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9968,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 224,00 Eur žyminis mokestis ir 270,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Truckrema“, į. k. 305231590, ieškovei AB „Šiaulių bankas“, į. k. 112025254, be pagrindo įgytus 9883,67 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 67 ct), 85,27 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 27 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9968,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 494,00 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė