Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64720-2015-0

2016 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Reginos Bertašienės ir Savinijaus Katausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – trisdešimties parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 6 punktais, subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 1 259,44 Eur dydžio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 268,94 Eur dydžio civiliniai ieškiniai ir šios sumos priteistos iš A. B..

Nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiojo L. T. (L. T.) civilinis ieškinys ir iš A. B. jam priteistas 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas tenkintas iš dalies, iš A. B. tarnybai priteista 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, jog pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sutrikdė sveikatą L. T., t. y. 2015 m. lapkričio 23 d., apie 21.40 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) g. 6-o namo, Klaipėdos m., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms, kilus konfliktui su taksi vairuotoju L. T. dėl suteiktos pervežimo paslaugos kainos, išlipęs iš taksi automobilio vieną kartą ranka sudavė L. T. į veidą, o jam parkritus ant žemės, dar kartą ranka sudavė vieną smūgį į veidą bei vieną kartą koja spyrė į galvą, taip padarė L. T. muštinę nosies žaizdą, nosies kaulų, nosies pertvaros, kairės akiduobės ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą bei masyvias kraujosruvas akiduobių minkštuosiuose audiniuose. L. T. padarytas kaukolės pamato kaulų lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas kvestionuoja nukentėjusiajam nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį, argumentuodamas, jog ši žymiai per didelė, jog nukentėjusiojo sveikata nėra nepataisomai sužalota. Prašo priteistos neturtinės žalos sumą sumažinti, leisti ją mokėti dalimis ir tuo tikslu panaikinti apribojimą jo banko sąskaitai, į kurią pervedamas jo darbo užmokestis.

Kolegija su pirmosios instancijos teismo nustatytu ir priteistu neturtinės žalos dydžiu sutinka, pripažįsta jį protingu ir proporcingu atlyginimu nukentėjusiajam už apelianto padarytą pavojingą veiką.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, teisingai įvertinęs aplinkybes, jog:

dėl apelianto padarytos tyčinės nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata;

apelianto nusikaltimas yra susijęs su fizinio smurto pavartojimu, dėl to nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė psichologinį sukrėtimą;

apelianto smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį – galvą. Būtent dėl kaukolės pamato kaulo lūžimo teismo medicinos ekspertas konstatavo sunkų sveikatos sutrikdymą ir tai užfiksuota teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G176/2016(03) (t. 1, b. l. 90–91);

nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galvoje: muštinė nosies žaizda, nosies kaulų, nosies pertvaros, kairės akiduobės ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, masyvios kraujosruvos akiduobių minkštuosiuose audiniuose;

sužalojimus nukentėjusysis gydėsi stacionare nuo 2015-11-23 iki 2015-12-08, nuo 2015-12-08 tęsė reabilitacinį gydymą sveikatos centre „(duomenys neskelbtini)“; nukentėjusysis neabejotinai patyrė ir turtinę žalą (pirko medikamentus, vyko į gydymo įstaigas), nors šios žalos priteisti ir neprašo.

Neturtinę žalą teismas teisingai įvertino 9 000 Eur suma, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad 1 000 Eur apeliantas nukentėjusiajam bylos nagrinėjimo metu atlygino ir priteisė iš apelianto 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Šiuo atveju įrodyta, kad apeliantas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, šį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčia (netiesioginė tyčios forma). Įstatymų leidėjo sankcijoje už tokio nusikaltimo padarymą numatyta bausmės rūšis ir jos dydis (laisvės atėmimas iki dešimties metų) rodo didelį tokios veikos pavojingumą, priešingumą teisei bei valstybės siekį kriminalizuoti tokią veiką, kartu apsaugant vieną didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą.

Akivaizdu, jog apeliantas visiškai neteikia reikšmės aplinkybei, jog nusikaltimu jis padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Kolegija akcentuoja, kad tai, jog šiuo metu byloje nėra konkrečių duomenų apie nukentėjusiajam objektyviai kilsiančių liekamųjų reiškinių gydymą, savaime nesudaro pagrindo mažinti, be kita ko, pagrįstai, vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo kriterijais, pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Apelianto argumentai dėl jo šeiminės (augina vaiką), turtinės (turi finansinių įsipareigojimų, nuomoja būstą) padėties, šiuo atveju nėra esminiai, o tik vieni iš kriterijų nustatant priteistinos žalos dydį. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atlygino nukentėjusiajam 1 000 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 111), be to, yra jauno amžiaus ir darbingas asmuo, taigi teismas mano, jog sumokėti priteistą nukentėjusiajam neturtinę žalą objektyviai gali.

Dėl bausmės apelianto patiriami nepatogumai (banko sąskaitose esančių lėšų apribojimas) yra neišvengiamos, adekvačios padaryto nusikaltimo pasekmės ir rezultatas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas apelianto turtui – piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, pirmosios instancijos teismo taikytas bei pratęstas pagrįstai, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui – siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo leisti priteistiną žalą mokėti dalimis ir/ar panaikinti apribojimą banko sąskaitai, į kurią jam pervedamas darbo užmokestis.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (ne) priteisimo

Klaipėdos apygardos teisme 2016-0-15 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje prašoma priteisti iš nuteistojo A. B. 40,53 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių šioje baudžiamojoje byloje (apeliaciniame procese) dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Tokios išlaidos nepriteistinos.

Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys (taip pat ir Klaipėdos apygardos teismo, nagrinėjusio bylas apeliacine tvarka) į tai, jog BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo pusių dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, kaip jau minėta anksčiau, laikosi ir kasacinės instancijos teismas.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam apeliaciniame procese, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo priteisti iš nuteistojo A. B. 40,53 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.