- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- eI2-12769-1247/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02592-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 25S91045 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nutrauktas pareiškėjo V. P. prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas, ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atnaujinti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti papildomus dokumentus.
2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas prašyme pateikia toliau nurodytas faktines aplinkybes.
2.1.1. Pareiškėjas per Migracijos informacinę sistemą MIGRIS (toliau – MIGRIS sistema) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu. Pareiškėjas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindė, tuo kad jo senelis A. P. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., o Migracijos departamentas A. P. 2001 m. gegužės 4 d. išdavė teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimą.
2.1.2. 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškėjo Migracijos departamento sistemos MIGRIS paskyroje buvo gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo klausimui spręsti papildomai turi pateikti savo laisvos formos prašymą, kuriame būtų nurodyta, jog pareiškėjas prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kuriame pareiškėjo parašas būtų patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka, taip pat laisvos formos prašymą išduoti pažymą, patvirtinančią, kad, atsisakius turimos kitos valstybės pilietybės, pareiškėjas galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė raštą kartu su papildoma informacija. 2023 m. gruodžio 21 d. MIGRIS paskyroje buvo gautas Migracijos departamento pranešimas, kuriame nurodyta, kaip gali būti pateikti 2023 m. gruodžio 4 d. rašte nurodyti prašymai. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 22 d. Migracijos departamentui pateikė papildomus dokumentus. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 29 d. nurodė, kad pareiškėjas turi papildomai pateikti laisvos formos prašymą išduoti pažymą, išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, senelio A. P. gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje išduotą jo gimimo liudijimą (arba, jei jo pateikti negali, daugiau dokumentų (duomenų) apie savo senelį), pareiškėjo senelio ar pareiškėjo senelio tėvų Antano ir A. P. (ar vieno iš jo tėvų) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę; kartu Migracijos departamentas nurodė, kad per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų, asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas. 2024 m. gruodžio 2 d. buvo gautas papildomas Migracijos departamento pranešimas, kuriame nurodyta papildomai pateikti senelio A. P., gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje išduotą jo gimimo liudijimą.
2.2. Pirminiu Migracijos departamento pranešimu (2023 m. gruodžio 4 d.) pareiškėjui nurodyta pateikti tik du dokumentus – laisvos formos prašymą, kuriame būtų nurodyta, jog pareiškėjas prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kuriame pareiškėjo parašas būtų patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka, taip pat laisvos formos prašymą išduoti pažymą, patvirtinančią, kad, atsisakius turimos kitos valstybės pilietybės, pareiškėjas galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjui pateikus Migracijos departamentui dokumentus, kurie buvo nurodyti Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 4 d. pranešime, 2024 m. lapkričio 29 d. ir 2024 m. gruodžio 2 d. buvo gauti nauji Migracijos departamento pranešimai, kuriais prašoma pateikti naujus, papildomus dokumentus, apie kurių pateikimą, pasak pareiškėjo, jis nebuvo informuotas pirminiame 2023 m. gruodžio 4 d. Migracijos departamento pranešime. Kadangi buvo iškelti, pareiškėjo vertinimu, nauji reikalavimai, jam, remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, turėjo būti sudaryta galimybė juos įvykdyti per vienų metų terminą nuo paskutinio Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo dienos.
2.3. Kadangi Migracijos departamentas pareiškėjo seneliui A. P. 2001 m. gegužės 4 d. išdavė teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą pažymėjimą, taip jis pripažino, jog pareiškėjo senelio Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo byloje pateikti dokumentai ir duomenys buvo pakankami pareiškėjo senelio Lietuvos Respublikos pilietybei pagrįsti, o faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pažymėjimą – įrodytos.
2.4. Sprendimas neatitinka gero viešojo administravimo principo suponuojamų reikalavimų. Nors Sprendime nurodyta, kad prašymo nagrinėjimas nutraukiamas, nes pareiškėjas nepateikė papildomų dokumentų, tačiau nenurodyta, kurie ir kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai nėra pakankami ir tinkami, siekiant įrodyti pareiškėjo senelio A. P. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjo vertinimu, jo pateikta informacija apie jo senelio ir prosenelių gimimą bei gyvenimą Lietuvoje laikytina Lietuvos Respublikos pilietybės įrodymais pagal Pilietybės įstatymo 28 straipsnio 5 dalį. Be to, į bylą yra pateiktas, pareiškėjo nuomone, prima facie įrodymas – Migracijos departamento 2001 m. gegužės 4 d. pareiškėjo seneliui A. P. išduotas teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą pažymėjimas.
3. Pareiškėjas pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodo, kad Migracijos departamentas pareiškėjui pateikė tris atskirus pranešimus, kuriais prašė pateikti naujus papildomus dokumentus, todėl dokumentų pateikimo terminas neturėtų būti skaičiuojamas nuo 2023 m. gruodžio 4 d. Kadangi teisės aktai neriboja Migracijos departamento teisės prašyti pateikti papildomus dokumentus, atitinkamai kiekvieno naujo Migracijos departamento reikalavimo pateikti papildomus dokumentus atveju pareiškėjui turėtų būti suteikta reali galimybė įvykdyti šį reikalavimą per Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą terminą. Be to, pats Migracijos departamentas, nesilaikydamas vienų metų termino (jeigu jis būtų skaičiuojamas nuo 2023 m. gruodžio 4 d.), pasirinktinai pareiškėjui nustatė papildomą trijų mėnesių terminą (iki 2025 m. balandžio 1 d.) papildomiems dokumentams pateikti. Šiuo atveju Migracijos departamentas nepagrįstai Sprendime nenurodė, kodėl ir kurie pareiškėjo pateikti dokumentai buvo laikomi nepakankamais prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kontekste, nors tokia informacija, pareiškėjo vertinimu, turi būti nurodyta pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad įstatymų leidėjas, jo nuomone, nėra nustatęs baigtinio dokumentų, kuriais galima įrodinėti iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą lietuvis Respublikos pilietybę, sąrašo, todėl šiuo atveju jo seneliui išduotas pažymėjimas apie teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimą negali būti laikomas nepakankamu įrodymu pareiškėjo senelio turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei pagrįsti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
5.1. Migracijos departamentas nepažeidė terminų taikymo taisyklių. 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui per MIGRIS buvo išsiųstas raštas, prašant pateikti papildomus dokumentus ir patikslinti duomenis. Pareiškėjas minėtu raštu buvo informuotas, kad jo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas, o jeigu per metus laiko nuo rašto išsiuntimo dienos nebus pateikti papildomi dokumentai, prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas. Pareiškėjas, atsakydamas į šį raštą, 2023 m. gruodžio 8 d. parašė MIGRIS sistemoje ir įkėlė tik skaitmenines dokumentų kopijas, todėl 2023 m. gruodžio 21 d. Migracijos departamentas pareiškėjui išsiuntė raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo. 2024 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas MIGRIS sistemoje parašė, kad paštu siunčia dokumentus, kurie paštu Migracijos departamente buvo gauti 2024 m. lapkričio 28 d., kadangi gauti dokumentai buvo ne visi tie, kurių prašyta, pareiškėjas buvo informuotas per MIGRIS sistemą 2024 m. lapkričio 28 d. ir papildomu 2024 m. gruodžio 2 d. raštu. Migracijos departamento vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui turėjo būti suteiktas terminas naujų dokumentų pateikimui. Pareiškėjas dokumentų nepateikė, todėl Migracijos departamentas per MIGRIS sistemą 2025 m. sausio 9 d. dar kartą informavo pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo, rašte nurodydamas, jog dokumentų, nurodytų 2024 m. lapkričio 28 d. rašte, papildytame 2024 m. gruodžio 2 d., Migracijos departamentas dar nėra gavęs, o pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas buvo sustabdytas 2023 m. gruodžio 4 d., tačiau tik 2024 m. lapkričio 28 d. buvo pateiktas tinkamai įformintas pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, vadinasi, papildomų dokumentų pateikimo terminai jau praleisti (pažeisti). Todėl Migracijos departamentas paprašė pareiškėją skubiai iki 2025 m. balandžio 1 d. pateikti dokumentus, nurodytus 2024 m. lapkričio 28 d. rašte ir šio rašto 2024 m. gruodžio 2 d. papildyme. Taigi, pareiškėjui buvo suteikta papildomai laiko dokumentams pateikti, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti papildomus dokumentus, yra nepagrįsti.
5.2. Pareiškėjas atsakydamas į 2025 m. sausio 9 d. raštą, 2025 m. kovo 31 d. į MIGRIS sistemą įkėlė skaitmenines dokumentų kopijas, tokie dokumentai paštu buvo gauti 2025 m. balandžio 1 d. Kadangi gauti dokumentai nebuvo tie, kurių papildomai pareiškėjo buvo prašyta pateikti, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas per vienus metus nuo minėto rašto išsiuntimo dienos (nuo 2023 m. gruodžio 4 d.) nepateikė prašomų dokumentų.
5.3. Migracijos departamentas pažymi, kad nei Pilietybės įstatymas, nei Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas), kuriuo detalizuojama Pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarka, neįtvirtina Migracijos departamento teisės nustatyti pareiškėjui vienų metų terminą pateikti papildomus dokumentus ar patikslinti duomenis nuo paskutinio Migracijos departamento prašymo išsiuntimo dienos.
5.4. Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyti sprendimo nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą pagrindai yra imperatyvūs – Migracijos departamentas neturi teisės nepriimti sprendimo nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, esant vienam iš nustatytų pagrindų. Šiuo atveju Migracijos departamentas pareiškėjo prašymo nagrinėjimą turėjo nutraukti pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktą – nustačius, kad asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ar dokumentų.
5.5. Migracijos departamento vertinimu, Sprendime neturėjo būti nurodyta, kurie ir kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai nėra pakankami ir tinkami siekiant įrodyti pareiškėjo senelio A. P. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. Šiuo atveju pareiškėjo papildomų dokumentų buvo prašoma asmeniškai, raštu nurodant, kokių būtent dokumentų reikia ir kokiu tikslu, todėl Migracijos departamentas neturėjo pareigos pakartotinai nurodyti šias aplinkybes Sprendime, kuris priimtas imperatyviu Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu.
5.6. Pareiškėjo seneliui išduotas teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas nėra pagrindas vertinti, kad pareiškėjas šio dokumento pagrindu turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 25S91045, kuriuo nutrauktas pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas.
7. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių pateiktais rašytiniais paaiškinimais, nustatytos šios nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios faktinės aplinkybės.
7.1. Migracijos departamente 2023 m. liepos 26 d. gautas V. P. prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (Nr. 2306-PILATK-0180). Prašyme nurodyta, kad atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę prašoma, nes vienas iš asmens senelių ar prosenelių iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kartu suformuluotas prašymas remtis dokumentais ir informacija, kuri yra surinkta A. P., O. P. bylose dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo bei įgaliojimas nurodytiems advokatams ir advokatų padėjėjams atstovauti V. P. atliekant jo vardu visus reikiamus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimu. Kartu su prašymu pateiktas 2023 m. gegužės 16 d. pareiškimas su priesaika, kuriuo V. P. patvirtino, kad prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kitos bylos duomenų ir dokumentų naudojimo, 2023 m. gegužės 16 d. įgaliojimą pasirašė asmeniškai jis; šis pareiškimas patvirtintas notaro.
7.2. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, Migracijos departamentas V. P. atstovės pateiktą prašymą priėmė 2023 m. liepos 26 d.
7.3. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 4 d. MIGRIS sistemoje V. P. informavo, kad jis papildomai turi pateikti: (i) savo laisvos formos prašymą, kuriame būtų nurodyta, jog jis prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kuriame jo parašas būtų patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka; taip pat turi būti pateiktas prašymo bei notarinio patvirtinimo vertimai į lietuvių kalbą, kurie turi būti patvirtinti vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (tuo atveju jei prašymas ir notarinis patvirtinimas būtų surašyti ne lietuvių kalba); (ii) savo laisvos formos prašymą išduoti pažymą, patvirtinančią, kad atsisakęs turimos kitos valstybės pilietybės, jis galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (prašymas taip pat turi būti pateiktas taip, kaip nurodyta 1 punkte). Migracijos departamentas taip pat, be kita ko, paaiškino, kad V. P. pateiktame prašyme nurodė, jog prašo naudoti kitų asmenų (A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir O. P., gimusio (duomenys neskelbtini)) bylose esančius dokumentus, todėl jis taip pat turi pateikti prašymą dėl A. ir O. P. bylose esančių dokumentų naudojimo, kuriame jo parašas būtų patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka bei pateikti vertimus į lietuvių kalbą, taip pat, esant galimybei, pateikti A. ir O. P. el. pašto adresus. Kartu nurodyta, kad per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas.
7.4. Kaip matyti iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, V. P. 2023 m. gruodžio 8 d. per MIGRIS sistemą pateikė raštą su papildoma informacija.
7.5. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. MIGRIS sistemoje informavo V. P., kad Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 4 d. rašte nurodytą prašymą jis gali pateikti prisijungęs prie savo paskyros MIGRIS sistemoje, parašydamas, jog teikia prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Kartu nurodyta, kad V. P. taip pat turi pateikti ir šiuos prašymus: (i) prašymą, jog prašo naudoti kitų asmenų (A. P., g. (duomenys neskelbtini), ir O. P., g. (duomenys neskelbtini)) bylose esančius dokumentus; (ii) savo laisvos formos prašymą išduoti pažymą, patvirtinančią, kad, atsisakęs turimos kitos valstybės pilietybės, jis galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, V. P. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas nuo prašomų papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos; kartu pranešta, kad per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas.
7.6. Kaip matyti iš pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, V. P. 2024 m. lapkričio 22 d. pateikė (kaip matyti iš atsakovo nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas juos gavo 2024 m. lapkričio 28 d.) papildomus dokumentus, įskaitant tinkamos formos prašymą atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
7.7. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 28 d. MIGRIS sistemoje informavo V. P., kad Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo klausimui spręsti jis papildomai turi pateikti: (i) savo laisvos formos prašymą išduoti pažymą, patvirtinančią, kad atsisakęs turimos kitos valstybės pilietybės, galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę; (ii) išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, nes V. P. prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo 2024 m. lapkričio 26 d. buvo pateikti kito asmens; (iii) V. P. senelio A. P., gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje išduotą jo gimimo liudijimą (Migracijos departamentas papildomai paaiškino, kad V. P. senelio byloje dėl Lietuvos Respublikos pilietybės yra tik jo atstatytas gimimo liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jo gimimo akto įrašas sudarytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje; byloje nėra duomenų (dokumentų), kodėl, jam būnant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo išduotas atstatytas gimimo liudijimas, ir kokių dokumentų pagrindu); (iv) tuo atveju, jei senelio gimimo liudijimo, išduoto Lietuvos civilinės metrikacijos skyriaus, V. P. nepateiktų, jis turi pateikti daugiau dokumentų (duomenų) apie savo senelį: kur dirbo, kokie asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai jam buvo išduoti, senelio mirties liudijimą ir, esant galimybei, jo karinį bilietą; V. P. senelio, ar jo tėvų A. ir A. P. (ar vieno iš jo tėvų) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas kartu nurodė, kokie dokumentai, remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, patvirtina, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę. Kartu, be kita ko, pažymėta, kad V. P. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas tebėra sustabdytas ir bus tęsiamas nuo prašomų papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos. Migracijos departamentas taip pat pakartojo, kad per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas.
7.8. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 2 d. MIGRIS sistemoje informavo V. P., kad, papildžius 2024 m. lapkričio 28 d. pranešimo 3 punktą, Migracijos departamentui taip pat turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudarytas (atkurtas) A. P., A. s., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).
7.9. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 9 d. MIGRIS sistemoje informavo V. P., kad papildomų dokumentų, nurodytų 2024 m. lapkričio 28 d. rašte, papildytame 2024 m. gruodžio 2 d., dar nėra gavęs. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog V. P. prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas 2023 m. gruodžio 4 d., tačiau tik 2024 m. lapkričio 28 d. buvo pateiktas tinkamai įformintas prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, o pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktą prašymo nagrinėjimas nutraukiamas, jei asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų, papildomų dokumentų pateikimo, dokumentų pateikimo terminai jau pažeisti. Todėl pareiškėjui nurodyta skubiai iki 2025 m. balandžio 1 d. pateikti dokumentus, nurodytus Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 28 d. rašte ir 2024 m. gruodžio 2 d. jo papildyme.
7.10. V. P. vardu 2025 m. kovo 27 d. pateikti papildomi dokumentai ir informacija, be kita ko, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. gruodžio 20 d. pažyma apie santuoką Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su santuokos įrašo kopija Nr. (duomenys neskelbtini); Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žinių apie A. P. pateikimo“; Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žinių apie A. P. pateikimo“; Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2000 m. gruodžio 19 d. pažymėjimų kopijos kartu su Šilutės rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1838/2000; Migracijos departamento 2001 m. gegužės 4 d. išduoto A. P. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimo kopija.
7.11. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu nusprendė nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, nes asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ar dokumentų. Sprendime konstatuota, kad V. P. per vienus metus nuo 2023 m. gruodžio 4 d. prašymo pateikimo dienos nepateikė prašomų dokumentų. Migracijos departamentas nurodė, kad 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui per MIGRIS sistemą buvo išsiųstas raštas pateikti papildomus dokumentus ir patikslinti duomenis; pareiškėjas 2023 m. gruodžio 8 d. parašė MIGRIS sistemoje ir įkėlė tik skaitmenines dokumentų kopijas, todėl Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. pareiškėjui išsiuntė raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo; V. P. 2024 m. lapkričio 20 d. MIGRIS sistemoje parašė, kad paštu siunčia dokumentus, kurie paštu Migracijos departamente buvo gauti 2024 m. lapkričio 28 d.; kadangi buvo gauti ne visi tie dokumentai, kurių prašyta, pareiškėjas apie tai buvo informuotas (2024 m. lapkričio 28 d. pranešimu ir papildomu 2024 m. gruodžio 2 d. pranešimu) per MIGRIS sistemą; Migracijos departamentas per MIGRIS sistemą 2025 m. sausio 9 d. dar kartą informavo pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo, nurodydamas dokumentų pateikimo terminą iki 2025 m. balandžio 1 d.; atsakydamas į šį raštą, pareiškėjas 2025 m. kovo 31 d. į MIGRIS sistemą įkėlė skaitmenines dokumentų kopijas, kurios paštu buvo gautos 2025 m. balandžio 1 d.; kadangi gautieji dokumentai nebuvo visi tie, kurių papildomai pareiškėjo buvo prašyta pateikti, priimtas ginčijamas Sprendimas.
8. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl Sprendimo, kuriuo nutrauktas pareiškėjo V. P. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas, nes, kaip konstatavo Migracijos departamentas, V. P. per vienus metus nuo Migracijos departamento prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ar dokumentų, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, šiuo atveju nebuvo priimtas sprendimas atsisakyti pareiškėjui atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl argumentų, kokie dokumentai turėtų būti pagrindu ją atkurti, ir nevertins to, ar šiuo atveju pateikti dokumentai vertintini kaip pagrindžiantys pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, neperžengdama šios administracinės bylos nagrinėjimo ribų, pateiktus dokumentus ir įrodymus vertins tik tiek, kiek tai susiję su Migracijos departamento prašymo pateikti papildomų duomenų ir (ar) dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo vykdymu ir įgaliojimų nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą įgyvendinimu.
9. Lietuvos Respublikos pilietybės principus apibrėžia, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato, kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas. Šioje administracinėje byloje taikytina aktuali Pilietybės įstatymo redakcija.
9.1. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Remiantis to paties straipsnio 17 dalimi, teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindai reguliuojami Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
9.2. Pilietybės įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintos prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo bendrosios taisyklės – taisyklės, taikomos paduodant ir nagrinėjant visus prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, įskaitant prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti atvejai, kuriais Pilietybės reikalų komisija ar Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą: 1) asmuo mirė; 2) asmuo raštu pareiškė norą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą; 3) nustatyta, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis; 4) asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų.
9.3. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, įskaitant prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Aprašas. Pagal Aprašo 26 punkto pirmąją pastraipą, jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nustato, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS sistemą ir nustato pagrįstą, bet ne ilgesnį kaip vienų metų, terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti arba patikslinti. Šiuo atveju Aprašo 27 punkte nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto pranešimo išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų priėmimo Migracijos departamente dienos. Remiantis Aprašo 27 punkto pirmąja pastraipa, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti, ne vėliau kaip per 11 mėnesių nuo prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priėmimo Migracijos departamente dienos pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Migracijos departamento teikimo gavimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje dienos priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (neatkūrimo). Duomenys, kurie turi būti pateikiami prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nurodyti Aprašo 1 priede: įskaitant duomenis apie Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą (asmens arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iš jų (vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data ir vieta) turėta Lietuvos Respublikos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d.; asmens arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iš jų (vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data ir vieta) išvykimas iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (išvykimo valstybė ir data); asmens arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iš jų (vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data ir vieta) tremtis iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (tremties vieta ir data)), taip pat prašymą išduoti pažymą, patvirtinančią, kad atsisakęs (-iusi) turimos (-ų) kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybės (-ių), galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
10. Taigi, kaip matyti iš nurodytų teisės aktų nuostatų, asmuo, siekdamas, kad jam būtų atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi pateikti Aprašo 1 priede nurodytus dokumentus. Migracijos departamentas, nustatęs, kad nepakanka prašymą pagrindžiančių dokumentų ir (ar) duomenų, nustato terminą jiems pateikti arba patikslinti: toks terminas turi būti pagrįstas, jis neturi būti ilgesnis kaip vieni metai. Nustačius tokį terminą, kartu sustabdomas terminas, per kurį Migracijos departamentas turi išnagrinėti jau priimtą asmens prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Tuo atveju, jeigu asmuo per vienus metus nuo Migracijos departamento prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų, tokio prašymo nagrinėjimą Migracijos departamentas nutraukia.
11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas teisinio reguliavimo nuostatas, pažymi, kad Pilietybės įstatyme įtvirtinti Migracijos departamento įgaliojimai nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą sietini su tuo, kad asmuo nepateikė tų jo prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagrindą patvirtinančių dokumentų ir (ar) duomenų, kurie būtini tam, kad galėtų būti priimtas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (tiek sprendimas, ją atkurti, tiek sprendimas atsisakyti ją atkurti), t. y. tų dokumentų ir (ar) duomenų, kurie būtini vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (ją atkurti arba atsisakyti ją atkurti) priimti. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent Migracijos departamento įgaliojimų nurodyti dokumentus ir (ar) duomenis, kuriuos asmuo turi papildomai pateikti tam, kad galėtų būti priimtas galutinis sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, tinkamas įgyvendinimas sudaro prielaidas atitinkamai nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą. Kitaip tariant, tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas netinkamai įgyvendina tokius savo įgaliojimus (pavyzdžiui, nenurodo visų dokumentų ir (ar) duomenų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti tam, kad galėtų būti nagrinėjamas jo pateiktas prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo), remiantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas negalėtų būti nutraukiamas, jeigu asmuo nustatyta tvarka ir terminais pateiktų Migracijos departamento nurodytus dokumentus ir (ar) duomenis. Šios administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad ir tuo atveju, jeigu nepasibaigus vienų metų terminui asmuo pateikia papildomus dokumentus ir (ar) duomenis, tačiau iki vienų metų termino (skaičiuojamo nuo Migracijos departamento pirminio prašymo pateiktis papildomus dokumentus ir (ar) duomenis pateikimo dienos) pabaigos Migracijos departamentas papildomai paprašo pateikti savo esme kitus (nei prašyti) papildomus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių asmuo nespėja pateikti nepasibaigus vieniems metams nuo pirminio Migracijos departamento prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) duomenis, tokio asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas taip pat negalėtų būti nutrauktas pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju asmeniui turėtų būti nustatytas pakankamas terminas tokiems papildomiems dokumentams ir (ar) duomenims pateikti (toks terminas neturėtų viršyti vienų metų nuo Migracijos departamento prašymo pateikti savo esme naujus papildomus dokumentus ir (ar) duomenis pateikimo dienos). Aiškinant priešingai, susiklosčius tokiai situacija, kai asmeniui tinkamai įgyvendinus Migracijos departamento prašymą dėl papildomų dokumentų ir (ar) duomenų pateikimo (t. y. per nustatytą terminą pateiktus Migracijos departamento nurodytus papildomus duomenis ir (ar) dokumentus), jo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas vis viena būtų nutraukiamas, nes asmuo iki vienų metų termino pabaigos nepateikė jau besibaigiant šiam terminui nurodytų kitų papildomų duomenų ir (ar) dokumentų, galėtų būti sudarytos prielaidos nepagrįstai riboti asmens teisę teikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
12. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo V. P. vardu Migracijos departamentui 2023 m. liepos 26 d. pateiktas prašymas neatitiko visų formos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 4 d. sustabdė prašymo nagrinėjimą ir nurodė pareiškėjui, kokius dokumentus ir duomenis jis turi papildomai pateikti – savo nustatyta tvarka patvirtintą laisvos formos prašymą, kuriame būtų nurodyta, jog jis prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, savo laisvos formos prašymą išduoti pažymą, patvirtinančią, kad atsisakęs turimos kitos valstybės pilietybės, jis galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (prašymas taip pat turi būti pateiktas taip, kaip nurodyta 1 punkte), taip pat nustatytos formos prašymą dėl A. ir O. P. bylose esančių dokumentų naudojimo, bei, esant galimybei, pateikti A. ir O. P. el. pašto adresus. Taigi, Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 4 d. įgyvendino savo įgaliojimus prašyti pateikti papildomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurie būtini tam, kad galėtų būti priimtas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (tiek sprendimas ją atkurti, tiek sprendimas atsisakyti ją atkurti).
13. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad V. P. 2024 m. lapkričio 22 d. (t. y. nesuėjus vienų metų terminui) pateikė papildomus dokumentus, įskaitant tinkamos formos prašymą atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 28 d. ir gruodžio 2 d. nurodė pareiškėjui pateikti dar papildomų duomenų ir (ar) dokumentų – (i) dokumentus, kuriuos jis jau prašė pateikti ankstesniu prašymu – savo laisvos formos prašymą išduoti pažymą, patvirtinančią, kad atsisakęs turimos kitos valstybės pilietybės, galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, (ii) taip pat nurodė naujus duomenis ir (ar) dokumentus, kurie turėtų būti pateikti – išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, V. P. senelio A. P. Lietuvoje išduotą jo gimimo liudijimą arba pateikti daugiau dokumentų (duomenų) apie savo senelį: kur dirbo, kokie asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai jam buvo išduoti, senelio mirties liudijimą ir, esant galimybei, jo karinį bilietą, taip pat V. P. senelio, ar jo tėvų Antano ir A. P. (ar vieno iš jo tėvų) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. Taigi, Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 28 d. ir gruodžio 2 d. prašymais pareiškėjui nurodė pateikti ne tik tuos dokumentus ir (ar) duomenis, kuriuos jis prašė pateikti savo pirminiu prašymu, nuo kurio pateikimo ir pradėjo skaičiuoti vienų metų terminą (t. y. terminą, per kurį nepateikus papildomų dokumentų ir (ar) duomenų, prašymo nagrinėjimas nutraukiamas), bet ir savo esme papildomus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių iki tol jis neprašė pateikti. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas pareiškėjui nurodė pateikti tokius savo esme naujus papildomus dokumentus ir (ar) duomenis pirmą kartą 2024 m. lapkričio 28 ir gruodžio 2 d., t. y. jau beveik pasibaigus vienų metų terminui, pradėtam skaičiuoti nuo pirminio Migracijos departamento prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) duomenis priėmimo dienos.
14. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybė, jog Migracijos departamentas tik 2024 m. lapkričio 28 d. ir gruodžio 2 d., t. y. jau beveik baigiantis pagal pirminį prašymą dėl papildomų dokumentų ir (ar) duomenų pateikimo skaičiuojamam vienų metų terminui, nurodė pareiškėjui pateikti ir visiškai naujus papildomus duomenis ir (ar) dokumentus, reikšminga sprendžiant dėl Migracijos departamento teisės nutraukti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentui pasirinkus pareiškėjui nurodyti, jog jis turi dar pateikti papildomų dokumentų ir (ar) duomenų tik beveik pasibaigus minėtam vienų metų terminui, nėra prielaidų spręsti, kad atsakovas savo įgaliojimus įgyvendino tinkamai ir galėjo priimti sprendimą nutraukti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą pasibaigus vienų metų terminui nuo pirminio Migracijos departamento prašymo dėl papildomų dokumentų ir (ar) duomenų pateikimo priėmimo dienos. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai patvirtina ir paties Migracijos departamento veiksmai – jis 2025 m. sausio 9 d. MIGRIS sistemoje informavo pareiškėją, kad šis iki 2025 m. balandžio 1 d. privalo pateikti dokumentus, nurodytus Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 28 d. rašte ir 2024 m. gruodžio 2 d. jo papildyme, kitaip prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas bus nutrauktas. Taigi, pats Migracijos departamentas iš esmės nustatė naują terminą nurodytiems savo esme naujiems papildomiems dokumentams pateikti. Pažymėtina, kad toks terminas nustatytas jau pasibaigus nuo Migracijos departamento pirminio prašymo pateikti dokumentus ir (ar) duomenis skaičiuojamam vienų metų terminui.
15. Pažymėtina, kad V. P. vardu 2025 m. kovo 27 d. buvo pateikti papildomi dokumentai ir informacija, be kita ko, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. gruodžio 20 d. pažyma apie santuoką Nr. (P1-8265)P2-13829 kartu su santuokos įrašo kopija Nr. (P1-9265)P2-13831; Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. R4-4245 „Dėl žinių apie A. P. pateikimo“; Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. R4-4247 „Dėl žinių apie A. P. pateikimo“; Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2000 m. gruodžio 19 d. pažymėjimų kopijos kartu su Šilutės rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1838/2000; Migracijos departamento 2001 m. gegužės 4 d. išduoto A. P. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimo kopija. Taigi, pareiškėjas ėmėsi veiksmų įvykdyti Migracijos departamento prašymą pateikti savo esme naujus papildomus dokumentus ir juos nustatytu terminu pateikė Migracijos departamentui. Šiuo atveju Migracijos departamentas Sprendimu nutraukė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, konstatavęs, kad nebuvo pateikti visi tie dokumentai, kuriuos buvo prašyta pateikti.
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose; remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, pabrėžia, kad jame nėra aiškiai įvardinti argumentai, dėl kurių prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas šiuo atveju buvo nutrauktas. Kaip minėta, pareiškėjas, vykdydamas Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 28 d. ir gruodžio 2 d. prašymus dėl papildomų dokumentų pateikimo iki 2025 m. balandžio 1 d., nustatytu terminu pateikė papildomus dokumentus, tačiau iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokių dokumentų pareiškėjas nepateikė, juo labiau, kad tie dokumentai, kurie nebuvo pateikti, yra tokie, kurių nesant negali būti priimtas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (sprendimas atkurti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę arba sprendimas atsisakyti ją atkurti). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytas vienų metų terminas galėjo būti pradėtas skaičiuoti tik nuo to momento, kai Migracijos departamentas pareiškėjui nurodė visus papildomus dokumentus ir (ar) duomenis, kurie būtini sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priimti. Vadinasi, Migracijos departamentui 2024 m. lapkričio 28 d. ir gruodžio 2 d. paprašius visiškai naujų, iki tol neprašytų papildomų dokumentų ir (ar) duomenų, Sprendimu prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas negalėjo būti nutrauktas.
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju Migracijos departamentas, tik 2024 m. lapkričio 28 d. ir gruodžio 2 d. prašymais nurodydamas savo esme naujus privalomus pateikti papildomus dokumentus, o 2025 m. balandžio 1 d. nutraukdamas pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, nesuteikdamas papildomos galimybės pareiškėjui pateikti papildomų dokumentų (per vienus metus nuo prašymo pateikti tokius savo esme naujus dokumentus priėmimo dienos), kartu nenurodydamas, kurie dokumentai šiuo atveju nebuvo pateikti, ne tik nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę teikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, bet ir nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.
19. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Šiuo atveju Migracijos departamentui tik 2024 m. lapkričio 28 d. ir gruodžio 2 d. prašymais nurodžius pateikti savo esme papildomus dokumentus, o 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu nutraukus prašymo nagrinėjimą, nes nebuvo pateikti visi dokumentai pagal minėtus prašymus, pareiškėjui nustatyta tvarka kartu nebuvo sudaryta galimybė nustatytais terminais imtis veiksmų aktualius duomenis nustatyti teismo tvarka.
20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, kartu Migracijos departamentas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 25S91045 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.