Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosioms L. K., L. K. ir Z. K., kuri kartu yra L. K. įstatyminė atstovė (rūpintoja),

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Petrylienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, turinti profesinį išsilavinimą, nedirbanti, ištekėjusi, be nuolatinės gyvenamosios vietos, neteista, yra kaltinama pagal BK 161 straipsnio 1 dalį, 164 ir 245 straipsnius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. T. žinodama, kad pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki vaiko pilnametystės privalo mokėti lėšas - po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurias uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės tvarkė tuometinė rūpintoja L. K., vengė pareigos išlaikyti dukterį L. K., nes nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. nemokėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytų periodinių išmokų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

F. T. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. liepos 3 d. įtraukė vaiką – savo nepilnametę dukrą L. K., gimusią 1997 m., girtauti, o būtent: 2011 m. rugsėjo 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje nugirdė L. K., dėl ko jai buvo nustatytas 2,11 %₀ girtumas; tęsdama nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, laiku ir vietoje, kažkur prie ežero, davė nepilnametei dukrai L. K. atsigerti iš butelio alkoholinio gėrimo „D‘light“; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku parke, esančiame Ginkūnuose, Šiaulių r., davė dukrai L. K. gerti alkoholinį gėrimą, kurio L. K. demonstratyviai atsigėrė iš butelio Z. K. akivaizdoje; tęsdama nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku parduotuvėje „Maxima“, esančioje Rasos g. 1A, Ginkūnuose, Šiaulių r., nupirko sidro ir Z. K. akivaizdoje perdavė jį nepilnametei dukrai L. K.; vartojo alkoholinius gėrimus nepilnametės dukters L. K. akivaizdoje, tokiu būdu skatindama ją girtauti, t. y. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 161 straipsnio 1 dalyje.

Be to, F. T. buvo kaltinama tuo, kad nevykdė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo, kuriuo jai neterminuotai buvo apribota motinos valdžia dukters L. K. atžvilgiu, o būtent: nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2013 m. liepos 3 d. nuolat ieškojo ryšių su dukra L. K. ir darė jai neigiamą įtaką; apgyvendindama L. K. su savimi pažeidė teismo sprendimą nustatyti L. K. gyvenamąją vietą su rūpintoja, t. y. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje.

Vaiko įtraukimas girtauti (BK 161 str. 1 d.). Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK 2011 m. rugsėjo 26 d. baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-649-11 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl to, kad mažametė L. K. 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo pristatyta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką, kur jai nustatytas 2,11 %₀ girtumo laipsnis (1 t., 7 b. l.; 2 t., 58 b. l.). Kadangi atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nepavyko nustatyti baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų, Šiaulių rajono apylinkės prokuratūra 2011 m. lapkričio 5 d. nutarimu sustabdė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-649-11.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, juridinė veikų kvalifikacija

Dėl vaiko įtraukimo girtauti: žodžio girtauti semantinė prasmė reiškia sistemingą svaigiųjų gėrimų vartojimą. Baudžiamosios teisės jurisprudencijoje ir teismų praktikoje sistemingumas yra siejamas su pakartotinumu (trys ir daugiau kartų) nedideliais laiko intervalais, intensyviu svaigiųjų gėrimų vartojimu. Veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi svaigiųjų gėrimų rūšis, stiprumas. Bet girtavimu nelaikomas mažo kiekio alkoholinių gėrimų davimas vaikui, juo labiau vienkartiniai atvejai. Žodis įtraukimas suprantamas kaip aktyvūs kaltininko veiksmai (siūlymas, įkalbinėjimas, grasinimas, bauginimas, prašymas, raginimas, reikalavimas, papirkimas ir pan.), kurių dėka vaikas įsitraukia į girtavimą. Įtraukimas suponuoja tam tikrą vaiko ir kaltininko tarpusavio santykį (ryšį). Jeigu vaikas girtauja vis su kitais asmenimis, įtraukimo požymio nėra.

Baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kad būtent kaltinamoji 2011 m. rugsėjo 23 d. nugirdė L. K., dėl ko jai buvo nustatytas 2,11 %₀ girtumo laipsnis. Kaip minėta, dėl šio atvejo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, kuris, nenustačius potencialių įtariamųjų, sustabdytas. Vadinasi, aptariamoje byloje negali būti kalbama, ar kaltinamoji 2011 m. rugsėjo 23 d. nugirdė savo nepilnametę dukrą L. K.

Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pabrėžė, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet tikslinga veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Kiekvieną kartą sprendžiant pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (pvz., administracinėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Kaltinimai davus savo nepilnametei dukrai L. K. prie ežero atsigerti alkoholinio gėrimo „D‘light“; davus Ginkūnų parkelyje Šiaulių r. iš butelio gerti alkoholinį gėrimą, kurio L. K. demonstratyviai atsigėrė Z. K. akivaizdoje nesudaro sistemingo svaigiųjų gėrimų vartojimo. Tokie veiksmai, kaip ir sidro parduotuvėje pirkimas bei perdavimas nepilnametei dukrai L. K. ar alkoholinių gėrimų vartojimas jos (nepilnametės dukters L. K.) akivaizdoje dėl pavojingumo stokos neatitinka BK 161 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dispozicijos. Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė), kuri taikoma tada, kai itin šiukščiai, grubiai pažeidžiamos pagrindinės, fundamentalios žmonių teisės ir įstatymo saugomi interesai ir kai kitos (švelnesnės) priemonės (pvz., administracinė atsakomybė) neefektyvios.

Dėl kaltinimų pagal BK 161 straipsnio 1 dalį kaltinamoji išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl vengimo išlaikyti vaiką: teismų praktikoje (pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008 ir kt.) laikomasi pozicijos, kad baudžiamoji atsakomybė dėl vengimo išlaikyti vaiką kyla tada, kai kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad pagal įsiteisėjusį sprendimą turi pareigą išlaikyti vaiką ar teikti kitą jam būtiną turtinę paramą ir pagal savo sveikatos būklę, finansines galimybes galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai, nesant pateisinamų priežasčių nevykdo. Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas gali būti pateisinamas išimtiniais, nuo tėvų valios nepriklausančiais atvejais: nedirba dėl ligos, mokymosi, bedarbystės, ilgalaikės nelaimės. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui dirbant nelegaliai, neįsidarbinant, slepiant lėšas, jas panaudojant kitiems tikslams. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio ar formos (CK 3.196 str.) nėra pakeistas arba panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais ar mažesne apimtimi, negu nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina.

CK 3.192 straipsnio 1-2 dalys numato, kad tėvai turi materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-911-459/2012) (1 t., 11-15, 149-151 b. l.) neterminuotai apribojo kaltinamosios kaip motinos valdžią L. K. atžvilgiu. Apribojus tėvų valdžią jų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka – pasikeičia tik materialinės paramos administravimo subjektas, todėl teismas L. K. naudai iš kaltinamosios priteisė išlaikymą, mokėtiną periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį. CK 3.200 straipsnis leidžia išlaikymo termino pradžią nustatyti nuo ieškinio padavimo dienos (šiuo atveju - 2012 m. balandžio 18 d.) iki tol, kol vaikas sulauks pilnametystės. Nors teismo sprendimo priėmimo momentu (2012 m. liepos 9 d.) išlaikymo priteisimas iš dalies buvo nukreiptas į praeitį (retrospektyvus), t. y. skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2012 m. balandžio 18 d., tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį negali kilti anksčiau, nei buvo priimtas ir įsiteisėjo sprendimas, pagal kurį kaltinamoji įpareigojama mokėti atitinkamam subjektui išlaikymą nepilnamečiam vaikui nustatyta forma, dydžiu ir terminais.

Inkriminuotos nusikalstamos veikos periodu (nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. gegužės 1 d.) kaltinamoji buvo jauno amžiaus (32-33 m.), o jos darbo stažas kuklus – nesiekia nė trijų mėnesių kartu sudėjus (1999-2000 m., 2006-2008 m. kaltinamoji augino vaikus iki 3 m.) (1 t., 84 b. l.). Antstolio R. Kudrausko parengta išlaikymo mokėjimo lentelė įrodo, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos periodu kaltinamoji neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai L. K. teismo sprendime nustatyta forma ir dydžiu. Todėl šią pareigą iš dalies įgyvendina Vaikų išlaikymo fondas. Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaltinamoji buvo registruota darbo biržoje nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas įsiteisėjo (t. y. įgijo vykdytinumo savybę) 2012 m. rugpjūčio 8 d., tai šis beveik 4 mėn. laikotarpis (nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. rugpjūčio 21 d.) eliminuojamas iš kaltinimo kaip inkriminuotas nepagrįstai. Pripažintina, jog likusią inkriminuotos nusikalstamos veikos periodo dalį kaltinamoji neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai L. K. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendime nustatyta forma ir apimtimi nesant pateisinamų priežasčių, taigi padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo: CK 3.180 straipsnio 3 dalis numato, kad, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. [...]

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendime apie F. T. teisės matytis su nepilnamete dukra apribojimus neužsimenama, tad ji negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą, pasireiškiantį ryšių su vaiku ieškojimu, neigiamo poveikio jam darymu.

Tėvai (analogiškai globėjai ir rūpintojai) turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą arba teismo sprendimą (CK 3.168 str. 3 d.). Apie teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, pažeidimą, pasireiškusį rūpintinės apgyvendinimu kitoje nei teismo sprendimu nurodyta (t. y. rūpintojo) gyvenamojoje vietoje, būtų prasmės kalbėti, esant visoms šioms sąlygoms: rūpintinė apgyvendinta kitoje nei teismo sprendime nurodyta gyvenamojoje vietoje be rūpintojos žinios ir rūpintinės sutikimo, rūpintojos reikalavimu ar rūpintinės pageidavimu iš ten neišleidžiama. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2013 m. liepos 3 d. L. K. gyveno ne tik pas rūpintojas jų gyvenamojoje vietoje, bet taip pat ir pas kaltinamąją, kitus asmenis (draugus) ar institucijas (vaikų globos namuose, sanatorijoje). Byloje nėra patikimų įrodymų, kad L. K. pas motiną būtų gyvenusi kaltinamosios iniciatyva ir prieš nepilnamečio vaiko valią. Vien tik to fakto, kad L. K. gyvenimui su motina nepritarė rūpintojos, taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 245 straipsnį yra per maža. Kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių, kaltinamoji dėl kaltinimų pagal BK 245 straipsnį išteisinama (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios pagal BK 164 straipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas pasireiškia neveikimu, trunkamasis, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji nedirba (bylos nagrinėjimo pabaigoje buvo paskutiniai nėštumo mėnesiai), į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą nėra įrašyta (1 t., 103 b. l.). 2000-2012 m. bausta administracine tvarka 12 kartų už įvairius pažeidimus, baudų nesumokėjo (1 t., 88 b. l.), neteista (1 t., 82-83 b. l.).

Už vengimą išlaikyti vaiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Sutikimo dirbti viešuosius darbus kaltinamoji nedavė, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma (BK 46 str. 1 d.). Laisvės apribojimo bausmė neskiriama, nes šiai bausmės rūšiai per se būdinga reikalauti iš nuteistųjų be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 str. 3 d. 1 p.), o kaltinamoji tokios neturi. Pagal BK 55 straipsnį pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Susiklosčius nurodytai situacijai, kaltinamajai skiriama 90 parų arešto bausmė. Į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaitomas laikas, kaltinamosios praleistas esant suimtai nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m. kovo 11 d. (1 t., 182-184, 198-199 b. l.; 2 t., 48-49 b. l.), ir laikoma, kad ji visiškai atliko skirtą arešto bausmę (BK 65-66 str.).

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi kaltinamajai skirtas švelnesnes kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 77-80 b. l.), pakeitė į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – termino, kuris baigėsi 2014 m. kovo 11 d., nebepratęsė, tačiau naujų kardomųjų priemonių neskyrė ir tai nereiškia, jog automatiškai atsinaujino anksčiau taikytos švelnesnės kardomosios priemonės (BPK 139 str.). Todėl laikoma, kad kardomųjų priemonių klausimas nebeaktualus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

F. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 161 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nesant inkriminuoto nusikaltimo požymių.

F. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, išteisinti, nesant inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo požymių.

F. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Į atliktos 90 parų arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaityti laiką, F. T. praleistą esant suimtai, ir laikyti, kad ji visiškai atliko arešto bausmę.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.