- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2YT-22459-1134/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14533-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- B. U.
- Suinteresuotas asmuo
- D. T., I. M., V. T., A. V., valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. T., I. M., V. T., A. V., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. pareiškėja B. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja yra priėmusi savo (duomenys neskelbtini) mirusios motinos G. T. palikimą – nekilnojamąjį turtą ūkinius pastatus (1973 metų statybos, 20 kv. m. ploto pagalbinio ūkio ūkinis pastatas pažymėtas plane 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1973 metų statybos, 72 kv. m. ploto pagalbinio ūkio ūkinis pastatas pažymėtas plane 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1973 metų statybos, 25 kv. m. pagalbinio ūkio kiemo rūsys pažymėtas plane 4I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1973 metų statybos, 10 kv. m. pagalbinio ūkio sandėlis pažymėtas plane 5I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1973 metų statybos, 17 kv. m. pagalbinio ūkio ūkinis pastatas pažymėtas plane 6I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1973 metų statybos, 40 kv. m. pagalbinio ūkio garažas pažymėtas plane 7I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai juos valdyti.
2. Nurodė, kad pagal susitarimą palikėja G. T. padovanojo pareiškėjai B. U. ir I. M. jai priklausantį nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), kartu su visais sklype esančiais statiniais, o kitiems savo vaikams po mirties paliko visą kitą jai priklausantį turtą. Teigia, kad 2023 m. spalio mėn. suinteresuotas asmuo I. M., norėdama padovanoti visą jai priklausantį (duomenys neskelbtini), turtą savo seseriai B. U., kreipėsi į notarų biurą su prašymu paruošti dovanojimo sutartį. Notarė susipažinusi su pateiktais dokumentais, pareiškė, kad negali registruoti sandorio, kadangi žemės sklypo plane yra pažymėti neregistruoti ūkiniai pastatai priklausantys jų mirusiai motinai G. T., kurie iki šiol nėra paveldėti. Paaiškėjo, kad dovanojimo sutartimi, ūkiniai pastatai perduoti nebuvo, kadangi tuo metu nebuvo registruoti. Faktiškai pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype yra šie neregistruoti jos mirusiajai motinai 1973 metų statybos priklausantys pastatai: pagalbinio ūkio ūkiniai pastatai pažymėti plane 2I1/ž, 3I1/p ir 6I1/ž, pagalbinio ūkio kiemo rūsys pažymėtas plane 4I1/b, pagalbinio ūkio sandėlis pažymėtas plane 5I1/p, bei pagalbinio ūkio garažas pažymėtas plane 7I1/p.
3. Pastebi, kad apie tai, kad palikėjos vardu dar gali būti užregistruoti kiti ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), niekas nežinojo, dėl jų paveldėjimo nesikreipė, nes skaitė juos B. U. bei I. M. nuosavybe, pagal ankstesnį motinos ir jos vaikų susitarimą. Nors aukščiau nurodyti pastatai dalinės nuosavybės teise priklauso B. U. ir I. M., faktiškai nuo pat jų 2008 m. rugpjūčio 4 d. dovanojimo sutarties minėtame sklype bei name gyveno bei jais rūpinosi ir prižiūrėjo tik B. U.. I. M. adresu (duomenys neskelbtini), nuo dovanojimo sutarties niekada negyveno, bei atitinkami nesirūpino, o šiuo metu nori padovanoti jai priklausančią namo bei žemės sklypo dalį B. U.. Pareiškėja name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno tiek iki savo motinos mirties, tiek ir po to. Manydama, kad ūkiniai pastatai priklauso jai kartu su seserimi, gyvendama namuose, bei užsiimdama ūkiu, sodindama vaisius bei daržoves, augindama vištas, ji ne tik naudojosi visais po motinos mirties likusiais ūkiniais pastatais, tačiau juos ir remontavo: po motinos mirties ji pakeitė ūkinių pastatų lietvamzdžius, suremontavo stogo dangą, vietomis sutvirtino konstrukciją, bei apsaugojo ją nuo aplinkos poveikio nudažydama ūkinius pastatus, sutvarkė ūkinio pastato, bei garažo sugedusias duris, bei pakeitė spynas, išklojo naujas grindis, apšildė sienas, t. y. po motinos mirties elgėsi kaip šių ūkinių pastatų šeimininkė, nes ir manė tokia esanti. Tačiau išaiškėjo, kad pastatai nebuvo nei jai, nei jos seseriai padovanoti, kas yra pagrindu prašyti teismo nustatyti juridinį faktą, jog būtent B. U., po savo motinos mirties paveldėjo ūkinius pastatus faktiškais jais rūpindamasi kaip savo. Palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant įregistruoti ūkinius pastatus nekilnojamojo turto registrų centre.
Atsiliepimas
4. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. T. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad B. U. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Šalies argumentai
5. Teisme gauti suinteresuoto asmens I. M. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad su pareiškimu sutinka bei prašo jį tenkinti; prašo nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Patvirtino, kad neregistruotais statiniais nesinaudojo, bei jais nesirūpino, name negyvena. Pareiškėja vienintelė tiek iki motinos, tiek ir po mirties, valdo, prižiūri, bei tvarko nurodytą turtą.
6. Teisme gauti suinteresuoto asmens V. T. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad su pareiškimu sutinka bei prašo jį tenkinti; prašo, nesant tam būtinybės, bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Patvirtino, kad tiek motinai esant gyvai, tiek ir po jos mirties, pastatais naudojosi, remontavo, bei kitokiu būdu saugojo tik pareiškėja.
7. Teisme gauti suinteresuoto asmens D. T. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad su pareiškimu sutinka bei prašo jį tenkinti; prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Patvirtino, kad į neregistruotus statinius nepretenduoja. Statiniais naudojosi tik pareiškėja. Statiniai yra prižiūrimi ir laiku remontuojami.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. lapkričio 28 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. lapkričio 21 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog G. T. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis G. T. mirė būdama našle. Palikėja turėjo vaikų: pareiškėją B. U. ir suinteresuotus asmenis D. T., I. M., V. T., A. V..
10. 2008 m. rugpjūčio 4 d. žemės sklypų ir pastatų dovanojimo sutartimi Nr. 30RS-2365 B. U. ir I. M. palikėja padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. po ½ dalį 0.1354 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0.1819 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat šį turtą B. U. ir I. M. palikėja lygiomis dalimis paliko pagal 2002 m. gruodžio 17 d. oficialųjį testamentą, reg. 30RS-27. Visą likusį G. T. turimą turtą paveldėjo suinteresuoti asmenys D. T. ir A. V. (V. T. paveldėjimo teises padovanojo broliui).
11. Remiantis byloje pateiktais archyvo duomenimis, (duomenys neskelbtini) 2001 m. žemės sklypo planu, pastato ir jo dalių kadastro duomenimis ir 2022 m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, sklype taip pat yra šie neregistruoti pastatai: 1) 1973 metų statybos, 20 kv. m. ploto pagalbinio ūkio ūkinis pastatas pažymėtas plane 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1973 metų statybos, 72 kv. m. ploto pagalbinio ūkio ūkinis pastatas pažymėtas plane 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1973 metų statybos, 25 kv. m. pagalbinio ūkio kiemo rūsys pažymėtas plane 4I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1973 metų statybos, 10 kv. m. pagalbinio ūkio sandėlis pažymėtas plane 5I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1973 metų statybos, 17 kv. m. pagalbinio ūkio ūkinis pastatas pažymėtas plane 6I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 1973 metų statybos, 40 kv. m. pagalbinio ūkio garažas pažymėtas plane 7I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Taigi dovanojimo sutartimi nurodyti ūkiniai pastatai, kurie faktiškai buvo sklype (duomenys neskelbtini), perduoti nebuvo, kadangi tuo metu nebuvo registruoti. Atitinkamai B. U. ir I. M. atiteko ne visas motinos turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad palikėjos vardu dar gali būti užregistruoti kiti ūkiniai pastatai niekas nežinojo ir dėl jų paveldėjimo nesikreipė. Remiantis išdėstytu, pareiškėja kreipiasi į teismą prašydama nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja priėmė minėtą turtą faktiniu valdymu po motinos G. T. mirties.
13. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas dėl fakto nustatymo, bei siekiant įregistruoti ūkinius pastatus nekilnojamojo turto registrų centre. Anot pareiškėjos, iki motinos mirties, palikimą sudarančiame name pareiškėja kartu su palikėja gyveno, o jai mirus iki šiol vienintelė prižiūri, bei tvarko po motinos mirties likusius visus ūkinius pastatus.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
15. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
16. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
17. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
18. Pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po motinos G. T. (mirusi (duomenys neskelbtini)) mirties atsiradusį palikimą – pagalbinio ūkio ūkinius pastatus pažymėtus plane 2I1/ž, 3I1/p, 6I1/ž, pagalbinio ūkio kiemo rūsį pažymėtą plane 4I1/b, pagalbinio ūkio sandėlį pažymėtą plane 5I1/p, pagalbinio ūkio garažą pažymėtas plane 7I1/p, priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti, kadangi tiek prieš G. T. mirtį, tiek po to B. U. aktyviai naudojosi minėtu turtu, rūpinosi, tokiu būdu išreikšdama valią jį priimti.
19. Kaip jau minėta, remiantis bylos duomenimis, po G. T. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notaro biurą dėl nurodyto turto, pažymėto plane 2I1/ž, 3I1/p, 4I1/b, 5I1/p, 6I1/ž, 7I1/p, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo kreiptasi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po G. T. mirties palikimą – turtą, pažymėtą plane 2I1/ž, 3I1/p, 4I1/b, 5I1/p, 6I1/ž, 7I1/p, esantį adresu (duomenys neskelbtini), būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į minėtą turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad B. U. po G. T. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo valdyti paveldimą turtą: (1) 1973 metų statybos, 20 kv. m. ploto pagalbinio ūkio ūkinį pastatą pažymėtą plane 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1973 metų statybos, 72 kv. m. ploto pagalbinio ūkio ūkinį pastatą pažymėtą plane 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1973 metų statybos, 25 kv. m. pagalbinio ūkio kiemo rūsį pažymėtą plane 4I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1973 metų statybos, 10 kv. m. pagalbinio ūkio sandėlį pažymėtą plane 5I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1973 metų statybos, 17 kv. m. pagalbinio ūkio ūkinį pastatą pažymėtą plane 6I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 1973 metų statybos, 40 kv. m. pagalbinio ūkio garažą pažymėtą plane 7I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ji laikoma priėmusi minėtą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
20. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po G. T. mirties mirusio asmens palikimą priėmė valdyti B. U. faktiškai pradedama turtą – 1) 1973 metų statybos, 20 kv. m. ploto pagalbinio ūkio ūkinį pastatą pažymėtą plane 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1973 metų statybos, 72 kv. m. ploto pagalbinio ūkio ūkinį pastatą pažymėtą plane 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1973 metų statybos, 25 kv. m. pagalbinio ūkio kiemo rūsį pažymėtą plane 4I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1973 metų statybos, 10 kv. m. pagalbinio ūkio sandėlį pažymėtą plane 5I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1973 metų statybos, 17 kv. m. pagalbinio ūkio ūkinį pastatą pažymėtą plane 6I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 1973 metų statybos, 40 kv. m. pagalbinio ūkio garažą pažymėtą plane 7I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
21. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas siekiant įregistruoti ūkinius pastatus nekilnojamojo turto registrų centre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
22. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 41,82 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš pareiškėjos yra priteistina 41,82 Eur išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė valdyti G. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą – 1) 1973 metų statybos, 20 kv. m. ploto pagalbinio ūkio ūkinį pastatą pažymėtą plane 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1973 metų statybos, 72 kv. m. ploto pagalbinio ūkio ūkinį pastatą pažymėtą plane 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1973 metų statybos, 25 kv. m. pagalbinio ūkio kiemo rūsį pažymėtą plane 4I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1973 metų statybos, 10 kv. m. pagalbinio ūkio sandėlį pažymėtą plane 5I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1973 metų statybos, 17 kv. m. pagalbinio ūkio ūkinį pastatą pažymėtą plane 6I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 1973 metų statybos, 40 kv. m. pagalbinio ūkio garažą pažymėtą plane 7I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradedama turtą valdyti.
Juridinis faktas pareiškėjai B. U. nustatomas tikslu įregistruoti ūkinius pastatus nekilnojamojo turto registrų centre.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos B. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,82 Eur (keturiasdešimt vieno euro ir 82 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.