Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Rimo Švirino, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjams advokatams Gintarui Platūkiui, Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiajai J. R.,jos atstovui advokatui Ruslan Mazurov, įstatyminiams atstovams A. J., Ž. K., VTAT atstovei pagal įgaliojimą L. K., A. L., kaltinamiesiems T. K., K. A., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, Kėdainių Jaunimo mokyklos 10 kl. mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, teistas:

1) 2011-07-29 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-LR BK) 178str. 2d. pritaikius LR BK 93str. 1d. 3p. atleistas ir sutinkamai su LR BPK 254str. 5d. byla nutraukta;

2) 2012-01-25 Kėdainių r. apylinkės teismo, pagal LR BK 178str. 1d., laisvės apribojimu 1 m.;

3) 2012-04-04 Kėdainių r. apylinkės teismo , pagal LR BK 178str. 4d. , bausmes subendrinus , laisvės apribojimu 1m. 3 mėn., teistumai neišnykę, -

- kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2d. 9p.

K. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r. sav., lietuvis, LR pilietis, nedirbantis, nevedęs, 8 kl. išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus:

1)1994-06-24 už nusikaltimą, numatytą LR BK 90str. 3d. , 3m. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 47¹str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2)1994-10-21 pagal LR BK 90str. 3d. 1m. 6mėn. laisvės atėmimo , vadovaujantis BK 42str. bausmė subendrinta su 1994-06-24 teismo nuosprendžiu , paskirta galutinė bausmė 3m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 47¹str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3)1996-05-22 pagal LR BK 271str. 2d. 2m. laisvės atėmimo, LR BK 43str. 1d. bausmė subendrinta , galutinė basumė 3 m. laisvės atėmimo. 1999-06-05 vadovaujantis LR BK 54² str. lygtinai paleistas 1m. 5mėn. 11d.

4)2000-10-19 pagal LR BK 271str. 2d. 6mėn. laisvės atėmimo , vadovaujantis BK 54² str. paleistas lygtinai 1mėn. 27d.;

5) 2002-07-23 pagal LR BK 271str. 2d. , 241str. 1d. , vadovaujantis BK 42str. 1d. BK 35str., 2m. laisvės atėmimo su 300Lt vertės turto konfiskavimu ;

7) 2005-04-25 pagal LR BK 180str. 1d. 2m. laisvės atėmimo; 8)2005-09-05 pagal LR BK 138str. 2d. 8p. 1m. laisvės atėimo , vadovaujantis BK 63str. str. 1d. ,4d., 9d. bausmė subendrinta su 2005-04-25 nuosprendžiu , galutinė bausmė 2m. 3mėn. laisvės atėmimo, 2006-11-08 lygtinai paleistas neatlikus 8mėn. 11d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2007-06-06 pasiųstas atlikti neatliktą likusią 8mėn. 5d. laisvės atėmimo bausmės dalį;

9)2007-11-19 pagal LR BK 180str. 1d. 3m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64str. 1d. 3d. bausmė subendrinta su 2005-09-25 nuosprendžiu , galutinė bausmė 3m. 2mėn. laisvės atėmimo.

Paleistas iš laisvės atėmimo vietų 2013-06-18, atlikus bausmę.

Teistumai neišnykę.

-kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. K. 2012-08-23 apie 22 val.30 min., ant pėsčiųjų tako, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių r., 55 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, Kėdainių mieste, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti 20 litų, tyčia suduodamas kumščiais ir alkūne ne mažiau keturis kartus nukentėjusiajam A. R. į veidą, dėl to pastarasis griuvo ir pakaušiu atsitrenkė į asfaltuotą tako dangą, padarė poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose bei nosies nugarėlėje, kaktos dešinėje pusėje kairiojo smilkinio srityje, pasmakrio viduryje, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, lydimas viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-mo danties išmušimu, poodine kraujosruva ir nubrozdinimą kairio kelio sąnario srityje, taip pat kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose kairio smilkinio ir pakaušio srityse, kraujo išsiliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kuris komplikavosi smegenų paburkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu, dėl ko 2012-08-24 nukentėjusysis A. R. mirė.

Šiais veiksmais kaltinamasis T. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.2d.9p.

Kaltinamasis K. A. 2012-08-23 apie 22 val.35 min., ant pėsčiųjų tako, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių r., 55 m atstumu nuo J. (duomenys neskelbtini) gatvės Kėdainių mieste, tai yra viešoje vietoje, iš A. R. drabužių, atvirai pagrobė 50 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3330, priklausantį A. R., tuo padarė nukentėjusiajam 50 litų turtinę žalą.

Šiais veiksmais kaltinamasis K. A. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str.2d.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų tyrimas, įrodymų analizė ir išvados

Kaltinamasis T. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir paaiškino: 2012-08-23 Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) g. prie namo, kuriame gyvena jo močiutė, laiptinės, jis su netikru broliu A. sutiko nukentėjusįjį A. R., pravarde „M.“ ir pareikalavo iš jo skolos 20 litų, kuriuos, galvojo, kad nukentėjusysis skolingas jo mamai ar jos sugyventiniui B., kurie jam nebuvo sakę atsiimti skolą iš „M.“, gal D. Š. buvo skolingas mamai. A. R. sakė neturįs pinigų. Tada jis, kaltinamasis, nuėjo į namo III aukštą pas močiutę . Vakare, apie 20.30 val. jis išgirdo A. R. balsą kieme, išėjo į kiemą, bet nukentėjusiojo nematė. Kartu su A. K. jis nuėjo pas S. B. ieškoti A. R., jo neįsileido, liepė eiti nuo durų. Žinodamas, kad A. R. gyvena (duomenys neskelbtini), ėjo link jo namų tikslu atsiimti skolos. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje jis pasivijo A. R. , einantį link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pribėgęs prie A. R., jis rankomis sugriebė jam už abiejų rankų alkūnių ir pasakė, „ atiduok 20 litų skolą“ . Šis atsakė, kad pinigų neduos, nes atidavė S. B., todėl dešinės rankos kumščiu trenkė ant pėsčiųjų tako stovėjusiam A. R. į veidą, dešinės rankos alkūne dar kartą trenkė į kairę veido pusę. Po šių smūgių, A. R. nugriuvo aukštielninkas ant asfaltuotos pėsčiųjų tako dangos, užsidengė galvą rankomis ir gulėjo, nejudėjo, nekalbėjo . Tuo metu A. K. stovėjo šalia, nemušė A. R., o sugriebęs už rankos tempė jį, kaltinamąjį eiti namo. A. R. nesikėlė. Palikę A. R. gulintį ant nugaros ant pėsčiųjų tako, jie( su A. K. )nubėgo link namų. Daugiau R. niekas nemušė. Netoli degalinės jie sutiko K. A., kuris klausė „M.“, todėl pasakė, kad „M.“ guli už sankryžos. Tada trise, jis, brolis ir K. A. grįžo link sankryžos, o buvęs V. M. liko prie degalinės. Atėję prie nukentėjusiojo matė, kad šis lyg lyg buvo atsirėmęs alkūne ant asfalto, o K. A. jį apvertė, iš kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną, nukentėjusiojo reakcijos jokios nebuvo. Jis, kaltinamasis stovėjo apie 1 m atstumu, nesuprato ar A. R. turi sąmonę, nekreipė dėmesio, apsisuko ir su broliu nuėjo namo( gyvena atskirai).

Apie tai, kad A. R. mirė, sužinojo kitą dieną iš policijos . A. R. 2 smūgius sudavė dėl to, kad jam neatiduoda 20 litų, nors asmeniškai jam skolingas nebuvo, jo niekas neprašė atimti 20 litų iš A. R.. Neturėjo tikslo nužudyti A. R., negalvojo, kad taip atsitiks, norėjo gauti 20 litų.

Jis turi brolį D., 8 m. amžiaus, mama 2012-07 išvažiavo į užsienį, jį ir brolį prižiūrėjo močiutė.

Kaltinamasis T. K. 2012-08-30 savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( 2t. b.l. 55-56).

Kaltinamasis K. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino: kaltinamąjį T. K. pažinojo iš matymo, o su nukentėjusiuoju A. R. bendravo, konfliktų nebuvo.

2012-08-23 vakare vaišinosi pas A. M. ir apie 22 val. su ten buvusiu vuru V. ėjo į degalinę cigarečių. Sutiko T. K. ir jo netikrą brolį A., klausė, ar nematė „M.“, o šie pasakė: „nukirtom, prie degalinės ant šaligatvio guli,“ sakė, kad neatidavė skolos 20 litų, sakė, kad pinigų neieškojo. V. pasakė, kad pinigų gali būti „M.“ kojinėse. Jie trise: jis, T. ir A. nubėgo link nukentėjusiojo ir

Melioratorių gatvėje, ant asfaltuoto šaligatvio pamatė ropojantį vyrą, suprato, kad tai A. A. R.. Norėdamas apieškoti A. R. drabužius, jis parvertė jį ant vieno šono, apieškojęs jo kišenes vienoje pusėje ir nieko neradęs, apvertė jį ant kito šono. Suradęs galinėje kelnių kišenėje telefoną NOKIA 3330, jį pagrobė. A. R. nemušė, kadangi jis nesipriešino, į nieką nereagavo, jo veido nematė. T. ir A. K. tuo metu stovėjo greta, nieko nedarė. Jie matė, kaip jis išėmė telefoną, klausė, ar neradęs pinigų. Į sankryžą atėjo tikslu rasti pas nukentėjusįjį pinigų, todėl jį apieškojo. Pagrobtą iš A. R. telefoną kitą dieną už 30 litų pardavė S. L.. T. K. buvo išgėręs vidutiniškai. Apie mušimo aplinkybes su juo nieko nekalbėjo, nes per daug girtas. Pats taip pat buvo išgėręs, kitaip nebūtų ėjęs vogti iš nukentėjusiojo, kuriam pagalbos nekvietė, paliko gulintį. Mano, kad iš A. R. pavogtas telefonas buvęs jo, bet įrodymų neturi.

K. A. savo parodymus apie jo paties ir kaltinamojo T. K. padarytus nusikaltimus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( 2 t. b.l.124-131).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. R. parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Jos sūnus A. R. buvo uždaro būdo, jo pinigus tvarkė ji, kiek reikėdavo – duodavo. Sūnus turėjo mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3330. 2012-08-23 apie 14 val., sūnus pasakė, kad eina pas A. M., su kuria draugavo, į gimtadienį. Kitą dieną, grįžusi iš darbo pastebėjo, kad namuose niekas iš sūnaus daiktų nepaliesta, į telefono skambučius sūnus neatsiliėpė. Nuėjusi į jo kambarį, rado sūnų nebegyvą. Jo veidas buvo sumuštas, ant pagalvės matėsi kraujo dėmė, pastebėjo žaizdą sūnaus pakaušyje. Pasigedo jo telefono 50 litų vertės. Kaime girdėjo, kad K. gyrėsi užmušę žmogų. Kaltinamieji jos neatsiprašė.

J. R. prašo priteisti sūnaus laidojimo išlaidas 6 598 Lt ir po 50 000 litų neturtinės žalos jai ir dukrai I., nes išgyveno dėl sūnaus, brolio nužudymo. Dukra I. R. 30 m. amžiaus, su broliu juos siejo labai artimi santykiai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. R. atpažino sūnaus turėtą telefoną (1t. b.l.70-73).

Liudytoja S. B. parodė, kad 2012-08-23 rengėsi A. M. gimtadieniui. Apie 13 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme susitiko A. R., pravarde „M.“, kuris prie laiptinės durų kalbėjosi su vaikais, tarp kurių buvo T. ir A.. Girdėjo kaip, kažkuris iš vaikų , stovėjusių prie laiptinės durų šaukė „ M.“ atiduok 20 litų skolą“. Vaikams pasakė, kad nepriekabiautų prie žmogaus, rankomis prastumdė į šalis tuos vaikus ir kartu su A. R. užlipo į jos butą, antrame namo aukšte. A. R. jai sakė, kad jis niekam neskolingas ir nesupranta, kokių pinigų jie reikalauja. Atėjus į butą, netrukus išgirdo skambutį ir barbenimą į duris, atidarius pamatė A., o už jo stovėjo tie patys vaikai. A. prašė leisti su „M.“ pakalbėti dėl skolos. Ji viena ranka pastūmė A., uždarė duris. A. R. tuo metu nebuvo sumuštas, jokių sužalojimų ant jo veido nebuvo. Visi nuėjo pas A. M.. Vakarėlio metu jokių konfliktų, muštinių nebuvo. Vakare jau buvo sutemę, kai A. R. pirmas pakilo nuo stalo, pamojo ranka ir išėjo, pakankamai buvo girtas. Po to prie kompanijos prisijungė kitas Aurelijos draugas K. A.. Vakare K. su V. M. išėjo į degalinę rūkalų, abu sugrįžo su cigaretėmis, nieko nepasakojo. Prieš pusiaunaktį visi išsiskirstė. Apie tai, kad užmuštas A. R., ji sužinojo iš namo gyventojų. Žinojo, kad „M.“, t.y. A. R. tą vakarą su savimi turėjo telefoną.

Asmens parodymų atpažinti metu liudytoja S. B. atpažino A. K. ir T. K., kurie iš A. R. reikalavo grąžinti skolą (1t. b.l. 50-53, 54-57).

Liudytoja A. M. parodė, kad A. R. pažinojo gerai, bendravo, dažnai pas ją lankydavosi, turėjo pravardę „M.“. Jis telefoną laikydavo savo drabužių kišenėse. K. A. pažįsta. Nežino, kokie buvo Kęsto ir A. santykiai. 2012-08-23 ji šventė gimtadienį. A. R. atėjo kartu su S. B. ir V. M., buvo nesumuštas, tvarkingas, iš gimtadienio išėjo pirmas, jau sutemus, apie 21 val. 30 min. Buvo pakankamai girtas. Kaip jis išėjo, taip pat nebuvo sumuštas, nebuvo sužalotas jo veidas. Po valandos pas ją atėjo K. A. , kuris po kiek laiko kartu su V. M. išėjo į degalinę pirkti cigarečių, grįžo po pusvalandžio, nieko tokio nepasakojo, toliau vaišinosi.

Rytą ji skambino A., tačiau jis telefonu neatsiliepė, vėliau sužinojo apie nelaimę. Apie A. skolas K. jai nežinoma.

Liudytojas V. M. parodė, kad A. R. pažįsta. Paprastai jį vadina pravarde „M.“. 2012-08-23 apie 14 val. paskambino S. B. ir pasakė, kad jos buto duris, (duomenys neskelbtini), daužo jaunimas ir reikalauja, kad iš buto išeitų A. R.. Sakė, kad jaunimas reikalauja iš „M.“ atiduoti 20 litų skolą. Grįžęs pas B., bute rado sėdintį A. R.. S. B. jam papasakojo, A. ir T. K. elgėsi agresyviai, reikalavo, kad A. R. gražintų 20 litų skolą. Vakare visi nuėjo į gimtadienį pas A. M.. A. nebuvo sužalotas, nesiskundė. Gimtadienio šventė vyko sklandžiai. Pirmas, apie 22 val., išėjo A. R., kuris buvo pakankamai girtas, nebuvo sumuštas, jokių kraujosruvų ant jo veido nebuvo. Po kurio laiko, į gimtadienio šventę atėjo nepažįstamas vyras , jo vardas K.. Baigėsi rūkalai, ir su K. jiedu nuėjo iki (duomenys neskelbtini) degalinės nusipirkti rūkalų. Jis liko stovėti prie (duomenys neskelbtini) namo, o K. nuėjo link degalinės. Iš tos vietos, kurioje stovėjo, aiškiai matė kaip K. ėjo taku , kalbėjosi su vaikinais, sparčiu žingsniu nuėjo link (duomenys neskelbtini) kaimo. K. vienas grįžo su cigaretėmis ,rankoje laikė telefoną sakydamas „ va įsigijau “ ir jiedu nuėjo į gimtadienio šventę pas A.

Liudytojas K. S. parodė, kad 2012-08-24 apie 23:30 val., Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) namo kieme, susitiko A. K., kuris pasakojo, kad kartu su T. K. užmušė vyrą, kurį vadina pravarde „ M.“, už ką – nesakė.

Akistatos metu su A. K. liudytojas K. S. patvirtino, kad A. K. jam sakė, kad jie užmušė „ Morką“. (1 t. b.l. 60, 61-62).

Liudytojas P. G. parodė, kad T. ir A. K. pažįsta. Vyrą pravarde „M.“ pažįsta. 2012 m. rugpjūčio mėnesį, apie 22 val., Kėdainiuose , (duomenys neskelbtini) namo kieme, ant laiptų sutiko sėdintį A. K.. Jis gėrė alų su K. S.. Girdėjo, kaip A. K. pasakė jog šį vakarą žmogų užmušė, ant tako paliko.

Liudytojas S. L. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) k. K. A. už 30 litų jam pardavė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3330. Į telefoną buvo įdėjęs savo SIM kortelę. Nežinojo, kad telefonas vogtas. Asmens pravarde „M. „ nepažinojo.

Liudytojas S. L. 2012-08-27 pateikė telefoną, kurį pirko iš K. A.. ( 1 t. b.l. 66).

Iš 2012-09-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad telefonas apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reiškės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ( b.l. 67-69).

Iš daiktų atpažinimo protokolo matyti, kad telefonas atpažintas nukentėjusiosios J. R. ir jai sugražintas saugoti. ( 1 t. b.l. 70-73).

Liudytojas M. B. patvirtino, kad buvo sugyventiniai su kaltinamojo T. K. mama nuo 2012m. vasaros, su ja važiavo į Olandiją, o jos vaikai buvo palikti pas močiutę. Dar iki išvažiuojant jis A. R. skolon už 20 litų pardavė telefoną NOKIA 3310, sakė pinigus atiduoti jo motinai S. B.. Motina sakė, kad A. R. atsiskaitė. Apie tai žinojo ir T. mama, jo sugyventinė A. J..

Įstatyminė atstovė A. J. patvitino, kad T. K. yra jos sūnus. Apie tai, kad jos sugyventinis M. B. skolon pardavė telefoną A. R., jai nebuvo žinoma. A. R. nebuvo jai skolingas jokių pinigų ir išvažiuodama į užsienį, neprašė sūnaus T. paimti iš R. jokių pinigų. Niekada nėra prašiusi A. R. perduoti sūnui skolą. Per pasimatymus su sūnumi T., šis jai pasakojo, kad A. R. sudavė 1 kartą į veidą, o A. K. jai sakė, kad T. A. R. daužė, spardė į galvą.

Įstatyminiam atstovui Ž. K. kaltinamasis T. K. pripažino sudavęs pora smūgių A. R..

Liudytojas A. K. parodė, kad 2012-08-23 atėjo pas močiutę į (duomenys neskelbtini) namą, kalbėjo su T. ir šis sakė, kad A. R., vadinamas „M.“ jam skolingas 20 litų. Apie 21.30 val. jis su T. pasivijo A. R. sankryžoje link (duomenys neskelbtini) k., reikalavo 20 litų, „M.“ sakė neturintis, tai T. jam trenkė iš alkūnės į veidą, petį, du smūgius, nuo kurių „M.“ susvyravo, atsisėdo, pasirėmė ant asfalto, nesiskundė. Prieš tai jo veidas nebuvo sumuštas. Jie paliko A. R. ir ėjo link (duomenys neskelbtini) namo, sutiko K. A. ir V. M., kuris pasakė, kad A. R. kojinėse gali būti pinigų. Tada jis su T. ir K. grįžo prie gulinčio A. R.. K. jį apvertė, išėmė telefoną iš kelnių kišenės. A. R. nieko nesakė, svirduliavo. Apie tą įvykį jis pasakojo motinai. T. mušė A. R. dėl skolos 20 litų.

A. K. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad T. kumščiu trenkė A. R. į veidą , o po to alkūne į galvą , t.y į veido sritį . Smūgiai sekė vienas po kito (1t. b.l. 101-109).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. parodė kaip T. K. sudavė smūgius A. R. į galvą (1t. b.l. 110-118).

Liudytojas V. Č. parodė, kad 2012-08-24 apie 17 val. 20 min. jam paskambino J. R. ir pranešė, kad namuose rado mirusį sūnų A. Atvykęs į įvykio vietą, pamatė, kad A. R. gulėjo savo kambaryje ant grindų, ant pilvo, matė jo kruviną pakaušį, sumušimus, atvertus buvo kruvinas ir veidas. Pasigedo A. R. mobiliojo ryšio telefono. Išeidamas į gimtadienį A. R. nebuvo sumuštas.

Liudytoja L. K. parodė, kad T. K. yra sūnėnas, o A. K. yra jos sūnus. A. J. yra jos sesuo, o Ž. K. jos buvęs vyras, vaikų tėvas. 2012-08-23 ir 24 dienomis A. buvo pas močiutę, vakare grįžo namo. 2012-08-25 po policijos vizito, A. jai pripažino, kad 2012 08 23 vakare matė kaip T. kelis kartus sudavė vyrui. ( 1 t. b.l. 82).

Liudytojas R. P. parodė, kad dirba Kėdainių raj. PK areštinėje postinio pareigose. 2012-08-30 apie 14 val. vesdamas pasivaikščioti suimtąjį T. K., pastebėjo, pastarasis kažką laiko rankoje. Atlikęs T. K. asmens kratą surado raštelį .

Iš byloje esančio 2012-08-30 T. K. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš T. K. paimtas popieriaus lapas, kuris pridėtas prie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-00897-12 ( 1 t. b.l. 83, 84, 85) . Jame kaltinamasis neneigia naudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Faktines bylos aplinkybes, kaltinamųjų liudytojų parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti rašytiniai įrodymai.

2012-08-29 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina nusikaltimo padarymo vietą –(duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., kurią nurodė kaltinamieji bei liudytojai A. K., V. M.(1t. b.l.13-18).

Iš įvykio vietos apžiūros 2012-08-24 protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., namo antrame aukšte kambaryje ant grindų buvo rastas A. R. lavonas. Pakaušio srityje buvo matoma žaizda, veidas kruvinas. Paimtas užvalkalas ir bliuzonas (1 t. b.l. 4-9).

Iš 2012-09-28 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant bliuzono ir užvalkalo daugelyje vietų matomos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. ( 1 t. b.l. 10-12).

Specialisto išvadoje Nr. M72/12(12) konstatuota, kad A. R. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kuris komplikavosi smegenų paburkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu. A. R. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose bei nosies nugarėlėje, kaktos dešinėje pusėje kairiojo smilkinio srityje, pasmakrio viduryje, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, lydimas viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-mo danties išmušimu, poodine kraujosruva ir nubrozdinimą kairio kelio sąnario srityje, taip pat kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose kairio smilkinio ir pakaušio srityse, kraujo išsiliejimas po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kuris komplikavosi smegenų paburkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu ( 1 t. b.l. 24-27). Sužalojimai veide padaryti suduodant smūgius kumščiais. Kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose pakaušio srityje galėjo gautis atsitrenkus į asfalto dangą. Visi sužalojimai yra švieži, padaryti greitai vienas po kito. Kraujosruvos ir nubrozdijimai atitikų nežymų sveikatos sutrikdymą. Esminiai sužalojimai galvoje, dėl ko įvyko nukentėjusiojo mirtis, galėjo atsirasti po suduotų smūgių į veidą, esant nukentėjusiajam stovimoje padėtyje(tai patvirtino ir įvykio vietoje buvęs A. K.). Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis kurį laiką galėjo judėti iki įvyko cerebralinė koma. A. R. kraujuje ir šlapime rasta alkoholio, kas atitiktų lengvą girtumo laipsnį.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą ,už nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnyje kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinasis, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-112/2006; Nr. 2K-361/2006).

Išanalizuotų įrodymų visetas patvirtina, kad dėl kaltinamojo T. K. smurtinių veiksmų įvyko nukentėjusiojo A. R. mirtis.

Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Jei asmuo suvokė daromos veikos pavojingumą, numatė padarinius, teismas juos inkriminuoja kaip padarytus tyčia – tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nužudymą kyla esant tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Esant tyčinei kaltei asmuo suvokia, kad daro veiksmus, pavojingus kito žmogaus gyvybei. Galva yra gyvybiškai svarbi žmogaus kūno dalis, todėl kaltinamasis, kumščiais smūgiuodamas į galvą, suvokė, kad jo smūgiai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei. Tai suvokdamas, jis numatė, kad jo suduoti smūgiai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį. Nustatytos byloje aplinkybės rodo neapibrėžtą tyčią, kai kaltinamasis, suvokdamas daromų veiksmų realų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, numatydamas galimas pasekmes (kūno sužalojimus ar mirtį), labai tiksliai nekonkretizuoja galimų pasekmių. Tačiau tai nepaneigia tyčinės kaltės dėl padaryto žmogaus gyvybės atėmimo. (Apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2A-39/2006).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005; Nr. 2K-469/2007; Nr. 2K-281/2008; Nr. 2K-109/2009; Nr. 2K-302/2010).

Netiesioginė tyčia nužudyti yra tada, kai kaltininkas suvokė daromos veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad taip veikdamas gali atimti kitam žmogui gyvybę, tačiau nors nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti-LR BK 15 str.3d. Netiesioginės tyčios valinis momentas suponuoja kaltininko abejingumą galimiems padariniams. Iš esmės kaltininkui tas pats ar tokie padariniai kils, ar ne. Faktinės nustatytos bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis T. K. buvo abejingas savo neteisėtų smurtinių veiksmų pasekmėms – nukentėjusiojo A. R. gyvybei, nes jį paliko gulintį, tuojau pat grįžęs prie nukentėjusiojo su K. A., taip pat jį paliko nesąmoningą.

Nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas LR BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tu (dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų), kai nu­žu­do­ma sie­kiant tu­rė­ti iš to ko­kią nors tur­ti­nę nau­dą sau ar ki­tiems as­me­nims (gau­ti at­ly­gi­ni­mą už nu­žu­dy­mą, už­val­dy­ti tur­tą, įgy­ti tei­ses į tur­tą, iš­lai­ky­ti tu­ri­mas tur­ti­nes ver­ty­bes ar­ba fak­tiš­kai val­do­mas ir nau­do­ja­mas, tarp jų ir ne­tei­sė­tai, iš­veng­ti sko­los, tur­to grą­ži­ni­mo, ali­men­tų iš­ieš­ko­ji­mo ar mo­kė­ji­mo, ki­to as­mens iš­lai­ky­mo ir pan.).

Pa­gal šį punk­tą vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma, kai to­kias pa­ska­tas kal­ti­nin­kas tu­rė­jo iki nu­žu­dy­mo pra­džios ar­ba jos ki­lo kė­si­ni­mo­si į gy­vy­bę me­tu. Jei sie­kis tu­rė­ti tur­ti­nės nau­dos dėl vie­no­kių ar ki­to­kių prie­žas­čių ne­bu­vo įgy­ven­din­tas, tai ne­tu­ri įta­kos nu­žu­dy­mo kva­li­fi­ka­vi­mui.

Ne­ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mi pa­da­ry­tais dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų ty­či­niai nu­žu­dy­mai dėl mo­ty­vų, ku­rių for­ma­vi­mą­si nu­lė­mė tur­ti­niai in­te­re­sai (kerš­tas sko­li­nin­kui dėl ne­grą­žin­tos sko­los, pyk­tis dėl pra­ras­to tur­to, pa­vy­das dėl pra­tur­tė­ji­mo ar nu­ken­tė­ju­sio­jo at­si­sa­ky­mas įvyk­dy­ti ki­to­kias tur­ti­nes prie­vo­les, at­si­ra­du­sias tei­sė­tu pa­grin­du, ir pan.), bet dėl šios vei­kos kal­ti­nin­kas ne­gau­na tur­ti­nės nau­dos.

Kaltinamasis T. K. pripažino, kad nukentėjusysis A. R. jam nebuvo skolingas, mama A. J. jam nesakė, kad A. R. jai skolingas ir nesakė atsiimti skolą 20 litų iš nukentėjusiojo. A. J. teismo posėdyje patvirtino, kad A. R. jai niekada nebuvo skolingas, nenurodė sūnui T. atsiimti skolą. Liudytoja S. B. patvirtino, jog kai jai girdint kaltinamasis su broliu A. reikalavo pinigų iš A. R., šis paneigė skolą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia kaltinamojo versija dėl neva skolos jo motinai, yra tik pretekstas neteisėtai, be pagrindo reikalauti pinigų iš nukentėjusiojo ir tai yra kaltinamojo gynybos pozicija tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės už nukentėjusiojo nužudymą.

Išanalizuotų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis T. K. tyčia nužudė nukentėjusįjį dėl savanaudiškų paskatų, todėl padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.2d.9p.

Kaltinamojo K. A. nusikalstama veika įrodyta aukščiau aptartais jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios J. R., liudytojų V. Č., V. M. ,kitų parodymais, telefono atpažinimo protokolu.

Kaltinamasis K. A. atvirai pagrobė 50 litų vertės mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiojo, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str.2d. sudėtis. Ikiteisminio tyrimo metu veika kvalifikuota teisingai.

Teisėjų kolegija reziumuoja, kad kaltinamasis T. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.2d.9p., kaltinamasis K. A. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str.2d.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant jo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. , BK 61 str. ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais(LR BK XI skyrius).

Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis T. K. padarė labai sunkų nusikaltimą-LR BK 11 str.6d., kuris sukėlė neatstatomas pasekmes visuomenei; kaltinamasis K. A. padarė apysunkį nusikaltimą – LR BK 11 str.4d.

Kaltinamasis T. K. administracinėmis nuobaudomis nebaustas ( 2 t. b.l. 83), Probacijos skyriaus duomenimis 2012-08-23 skirta nuobauda už teismo įpareigojimo nevykdymą ( 2 t. b.l. 87), Kėdainių Jaunimo mokyklos charakterizuojamas teigiamai ( 2 t. b.l. 92), Kauno AVPK Kėdainių r. PK Prevencijos poskyrio įrašytas į PK įskaitą ir jam užvesta profilaktinė byla ( 2 t. b.l. 89-90), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas ( 2 t. b.l. 94), Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 104MS-281 ( 2 t. b.l. 99)nurodyta, kad ekspertizė jam nereikalinga, teisiamas ketvirtą kartą, nedaro reikiamų išvadų tėvai gyvena skyrium, nusikaltimo darymo metu ir šiuo metu yra nepilnametis.

Kaltinamojo T. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pripažino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, gailisi dėl pasekmių.

Kaltinamasis K. A. baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t. b.l.169-175 ), Psichikos sveikatos centro apskaitoje ir Priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (2 t. b.l. 177), teisiamas dešimtą kartą.

Kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija įvertina kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį /labai sunkus nusikaltimas, apysunkis nusikaltimas/, kaltės formą/tyčinės veikos/, asmenybes charakterizuojančius duomenis/ jauno amžiaus, tačiau linkę nusikalsti, iš ankstesnių teistumų nedarantys reikiamų teigiamų išvadų/, T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę , sunkinančių aplinkybių, nebuvimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės,

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo T. K. padaryto labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo – pasekmės neatstatomos, padaryta didelė žala visuomenei, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė /LR BK 62 str./ bei motyvuotai taikyti švelnesnę bausmę /LR BK 54 str.3d./ teisinių argumentų ir pagrindų byloje nėra.

Kaltinamajam K. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė numatytos sankcijos ribose.

LR BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji J. R. ir civilinė ieškovė I. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 6598 Lt. turtinės ir 100000 neturtinės žalos atlyginimo. ( 1 t. b.l. 40-46).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos – sūnaus laidojimo išlaidų yra pagrįstas, įrodytas dokumentais- 5 766 Lt(1t. b.l.40-46), todėl priteistinas, minusavus valstybės išmokėtą J. R. laidojimo pašalpą 1040 Lt. Viso priteistina laidojimo išlaidų 4 726Lt - LR BPK 115 str.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso/toliau- LR CK/ 6.250 str.2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais/LR CK 6.250.str.1d./. Natūralu, kad motina ir sesuo patyrė dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, netekus sūnaus ir brolio dėl nusikalstamų veiksmų .

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes – žmogus nužudytas, pasekmės neatstatomos, į asmens, padariusio žalą, kaltę –T. K. pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo; į jo turtinę padėtį – registruoto turto neturi, nedirba, darbinių pajamų neturi, tačiau yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas ; į turtinės priteistinos žalos dydį, į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų pareikštas ieškinys po 50 000Lt neturtinei žalai atlyginti nėra per didelis, yra pakankamas jų patirtai skriaudai atlyginti. Toks žalos dydis paprastai priteisiamas Lietuvos teisminėje praktikoje.

Civilinėms ieškovėms J. R. ir I. R. priteistina iš kaltinamojo po 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniai ieškiniai priteistini iš nepilnamečio kaltinamojo T. K. ir jo tėvų subsidiariai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

T. K. kelnės, šlepetės – grąžintini jam;

A. A. sportinis švarkas –grąžintinas jam;

užvalkalas, bliuzonas – kaip beverčiai sunaikintini.

Daiktai saugomi Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (2t. b.l. 195).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-299,301-305, 307-308str. 115str., LR BK 66 str.

nusprendžia:

T. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2d. 9p. ir nuteisti laisvės atėmimu 9(devyneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64,65 str. šią bausmę subendrinti su 2012-04-04 nuosprendžiu neatlikta bausme ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9(devyneriems) metams 3(trims) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti nepilnamečių auklėjimo kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-07-17.

Kardomosios priemonės nekeisti.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą, nuo 2012-08-27 (2t. b.l. 36).

K. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą nuo 2012-08-28 iki 2012-08-29 ( 2 t. b.l.107,109).

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti ( 2 t. b.l. 132), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš T. K., o jam neturint pajamų subsidiariai iš jo tėvų Ž. K. ir A. J. laidojimo išlaidų 4 726(keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis)Lt J. R. bei po 50 000(penkiasdešimt tūkstančių)Lt J. R. ir I. R. neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

T. K. kelnes, šlepetes – grąžinti jam;

A. A. sportinį švarką –grąžinti jam;

užvalkalą, bliuzoną – kaip beverčius sunaikintini.

Daiktai saugomi Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (2t. b.l. 195).

Šis nuosprendis per 20 dienų / nuteistųjų – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo / gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.