- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-39/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Alvydas Pikelis, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- G. J.
- Kategorijos
- 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus, išnagrinėjo nuteistojo G. J. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu G. J. nuteistas pagal 1961 m. BK 104 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu bei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 6 d. nutartimi 2001 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ir 2001 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis, iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinė bausmė G. J. paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams.
Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nebuvo nagrinėta.
G. J. nuteistas už tai, kad kartu su S. S. ir L. J. 2002 m. rugsėjo 28 d., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kilus konfliktui dėl neva V. M. pavogto televizoriaus „Šilelis“, G. J. kumščiais sudavė V. M. ne mažiau kaip du smūgius į veidą, S. S. kumščiais jam sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir vieną kartą į pilvą, L. J. kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą, du smūgius lygintuvu į kaktą bei kojomis ne mažiau kaip šešis smūgius į krūtinę, taip bendrais veiksmais tyčia V. M. buvo suduota ne mažiau kaip 29 smūgiai kumščiais, kojomis bei lygintuvu į įvairias kūno vietas, iš jų ne mažiau kaip 16 smūgių į galvą, šiais smūgiais nukentėjusiajam buvo padaryti 29 sužalojimai: poodinės kraujosruvos, krūtinkaulio ir šonkaulių lūžiai, dešiniojo inksto sumušimas, kepenų plyšimas, daugybiniai odos nubrozdinimai, muštinės žaizdos galvoje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės smilkininės-momeninės skilčių bei į skilvelius, nuo kurių nukentėjusysis V. M. 2002 m. rugsėjo 29 d. mirė, t. y. tyčia V. M. nužudė.
Nuteistasis G. J. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Nuteistojo G. J. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas, nes pagal nuosprendyje nustatytas faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad baudžiamasis įstatymas yra pritaikytas netinkamai ir BPK 451 straipsnyje nustatytais pagrindais reikia atnaujinti baudžiamąją bylą.
Bylos duomenys patvirtina, kad G. J. kartu su S. S. ir L. J. netiesiogine tyčia nužudė V. M.
Baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nužudymą kyla esant tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Esant tyčinei kaltei asmuo suvokia, kad daro veiksmus, pavojingus kito žmogaus gyvybei. Galva yra gyvybiškai svarbi žmogaus kūno dalis, todėl G. J., kumščiais smūgiuodamas į galvą, suvokė, kad jo smūgiai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei. Tai suvokdamas, jis numatė, kad jo suduoti smūgiai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį. Nustatytos byloje aplinkybės rodo neapibrėžtą tyčią, kai bendravykdytojai, suvokdami daromų veiksmų realų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, numatydami galimas pasekmes (kūno sužalojimus ar mirtį), labai tiksliai nekonkretizuoja galimų pasekmių. Tačiau tai nepaneigia tyčinės kaltės dėl padaryto žmogaus gyvybės atėmimo. Byloje nenustatyta, kad G. J. siekė V. M. mirties, tačiau jis buvo abejingas bet kokių pavojingų padarinių atsiradimui. V. M. mirė nuo sužalojimų visumos. Esant netiesioginei tyčiai, veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius. Todėl teismas pagrįstai pripažino G. J. veikus netiesioginės tyčios forma pasekmių atžvilgiu.
G. J. nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalies ir BK 238 straipsnio 1 dalies sutaptį, nes tokia sutaptis neįmanoma. Pirma, G. J. pagal pirmiau nurodytus kolegijos motyvus padarė tyčinį V. M. nužudymą (1961 m. BK 104 straipsnio 1 dalis), o ne neatsargų jo gyvybės atėmimą. Antra, veikos kvalifikavimas pagal BK 238 straipsnio 1 dalį galimas tik tada, kai kaltininkas be svarbios priežasties nepraneša teisėsaugos įstaigai arba teismui apie kito asmens, išskyrus savo artimųjų giminaičių ar šeimos narių, padarytą (daromą) jam žinomą labai sunkų nusikaltimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju G. J. pats įvykdė labai sunkų nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, kad G. J. pareiškimo motyvai neleidžia pripažinti, jog baudžiamasis įstatymas jo padarytai veikai pritaikytas aiškiai netinkamai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo G. J. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.