Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-04-19 · Civilinė byla Nr. e2-10721-433/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
e2-10721-433/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04721-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
UAB „Antakalnio būstas“
Atsakovas
K. K., S. K., D. K.
Civilinė byla Nr. e2-10721-433/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04721-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovams K. K., S. K., K. K. ir D. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ prašo proporcingai turimo turto daliai priteisti iš atsakovų K. K., S. K., K. K. ir D. K. 2 702,84 Eur skolos, atitinkamai iš K. K. – 405,43 Eur, iš S. K. – 405,43 Eur, iš K. K. – 405,43 Eur, iš D. K. – 1 486,56 Eur; 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymo Nr. 30-1949 pagrindu buvo paskirtas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovai yra buto, esančio adresu Keramikų g. 16-4, Vilniuje, savininkai, todėl jie proporcingai savo nuosavybės daliai privalo laiku mokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Atsakovai per laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. nemokėjo mokesčių, todėl susidarė 2 702,84 Eur įsiskolinimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovams teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) 2017 m. balandžio 3 d. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1949 pagrindu paskirtas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=30215699). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovams K. K., S. K., K. K. ir D. K. dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai per laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. nemokėjo mokesčių, todėl susidarė 2 702,84 Eur įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, todėl pagal CK 4.82, 4.83 straipsnių nuostatas atsakovams kartu su kitais šio namo butų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, o jie kartu su kitais bendraturčiais privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti ir remontuoti, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškovu būtų atsiskaitę dėl reikalaujamos įsiskolinimo sumos (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų K. K., S. K., K. K. ir D. K. 2 702,84 Eur skolos, atitinkamai iš K. K. – 405,43 Eur, iš S. K. – 405,43 Eur, iš K. K. – 405,43 Eur, iš D. K. – 1 486,56 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.82 straipsnis, 4.83 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už iš kiekvieno priteistą sumą, t. y. iš K. K. – 405,43 Eur, iš S. K. – 405,43 Eur, iš K. K. – 405,43 Eur, iš D. K. – 1 486,56 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis)

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis išieškotinas 61,00 Eur žyminis mokestis ir 6,84 Eur už registrų duomenų paieškas duomenų bazėje ir registrų išrašų peržiūrėjimą ekrane, iš viso 67,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 16,96 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 54,45 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Teismas pažymi, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Nagrinėjamu atveju su ieškiniu į teismą kaip ieškovo atstovas kreipėsi aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis ieškovo darbuotojas. Byloje teismui nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovą byloje atstovavo advokatas ar advokato padėjėjas. Į bylą pateikta teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir UAB Skolos LT, patvirtina, kad ieškovą sutartiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai siejo su juridiniu asmeniu, negalinčiu būti ieškovo atstovu teisme. Vien tai, kad teikdamas paslaugas šis juridinis asmuo pasitelkė advokatą, nesant atstovavimo teisinių santykių tarp ieškovo ir advokato, nesudaro pagrindo priteisti reikalaujamų ieškinio parengimo išlaidų. Tuo tarpu aplinkybė, kad UAB Skolos LT yra sudariusi atstovavimo sutartį su Advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatėmis V. V., J. S., A. R. ir E. I., nesuponuoja kitokio nagrinėjamos situacijos vertinimo, kadangi iš esmės patvirtina, kad atstovavimo teisiniai santykiai advokates siejo su asmeniu, nesančiu proceso dalyviu šioje byloje, bet ne su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 54,45 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Valstybė patyrė 9,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 9,73 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 10,00 Eur, ir ieškinį patenkinus, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 3,00 Eur (CPK 92, 93 straipsniai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Kadangi atsakovams procesinių dokumentų įteikti jų gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimas už akių atsakovams K. K., S. K., K. K. ir D. K. įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti proporcingai turimo turto daliai iš atsakovų K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 405,43 Eur (keturis šimtus penkis eurus, 43 euro ct), iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 405,43 Eur (keturis šimtus penkis eurus, 43 euro ct), iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 405,43 Eur (keturis šimtus penkis eurus, 43 euro ct), iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 486,56 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus, 56 euro ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už iš kiekvieno priteistą sumą, t. y. iš K. K. už – 405,43 Eur, iš S. K. – už 405,43 Eur, iš K. K. – už 405,43 Eur, iš D. K. – už 1 486,56 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 67,84 Eur (šešiasdešimt septynis eurus, 84 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 16,96 Eur (šešiolika aurų, 96 euro ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, juridinio asmens kodas 121449152, naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,00 Eur (dešimt eurų) į valstybės biudžetą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 3,00 Eur (tris eurus) teismo pašto išlaidų.

Atsakovams išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. balandžio 19 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-10721-433/2017 pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovams K. K., S. K., K. K. ir D. K. dėl skolos priteisimo. Atsakovų gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių jiems yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovai informuojami, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (85) 262 6053“.

Teisėjas Edvardas Juozėnas