- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- I-9851-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03458-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. G. prašo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) priteisti 1 200 Eur neturtinei žalai bei 800 Eur padarytai žalai sveikatai atlyginti.
Paaiškino, kad 2012-10-17 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų. Teismas 2015-02-17 sprendime administracinėje byloje Nr. I-5598-811/2015 nustatė, kad pareiškėjas 59 dienas buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, ir priteisė neturtinę žalą. Atsakovo atstovas nepadarė jokių išvadų ir M. G. tyčia daro žalą. Nuo 2014-12-18 iki 2015-06-18 pareiškėjas ir vėl buvo laikomas kamerose, neužtikrinant jam 3,6 kv. m ploto. Kamerose buvo antisanitarinė aplinka ir dėl to M. G. atsirado odos liga. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas ne tik patyrė emocinį sukrėtimą, nepatogumus, bet ir žalą sveikatai.
Nurodė, kad etapuojamus iš kito miesto asmenis Lukiškių TI-K laiko 1 kv. m ploto paskirstymo kamerose, kuriose dėl mažo ploto galima tik stovėti. Šiose kamerose dvokia, prispjaudyta. Lukiškių TI-K administracijos nurodymu, maisto dalintojai į jas atneša vakarienę. Pažymėjo, kad su 2015-04-16 skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl teisės į minimalaus 3,6 kv. m, plotą pažeidimą, tačiau skundas buvo persiųstas Teisingumo ministerijai, nurodant, kad kameros Nr. 268 plotas yra 7,3 kv. m. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovas ignoravo asmenų skaičių, o savo pareigas perkėlė kitai institucijai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Pažymėjo, kad nuo 2014-12-20 iki 2014-12-28, nuo 2015-01-29 iki 2015-02-03, 2015-04-09, nuo 2015-04-15 iki 2015-04-16, nuo 2015-04-22 iki 2015-04-23, 2015-04-30, nuo 2015-06-11 iki 2015-06-12 ir 2015-06-17 vienam asmeniui tenkantis plotas kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2014-12-29 iki 2015-01-29, nuo 2015-02-05 iki 2015-04-09, nuo 2015-04-21 iki 2015-04-22, nuo 2015-05-04 iki 2015-05-06, nuo 2015-05-07 iki 2015-06-11 ir nuo 2015-06-15 iki 2015-06-16 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, o 2015-06-18 jis buvo perkeltas į Kybartų pataisos namus.
Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie įprastai laikomi po vieną.
Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinta“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Nurodė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jų pačių elgesiu, dėl kurio jie pateko į laisvės atėmimo vietą. M. G. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Pareiškėjas ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta M. G. ir atsakovo atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje M. G. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinami nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala bei žala sveikatai.
Dėl kamerų ploto reikalavimų
Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją M. G. Lukiškių TI-K kamerose nuo 2014-12-18 iki 2014-12-22, nuo 2015-01-29 iki 2015-02-02, 2015-02-04, nuo 2015-04-10 iki 2015-04-14, nuo 2015-04-17 iki 2015-04-20, nuo 2015-04-24 iki 2015-04-29, nuo 2015-05-01 iki 2015-05-03, 2015-05-06, nuo 2015-06-13 iki 2015-06-14 ir 2015-06-16 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.
M. G. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 49 dienas. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, M. G. buvo laikomas tik 16 dienų. Taigi, pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, 33 dienas jam nebuvo skirta pakankamai ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014-12-20 iki 2014-12-22 ploto trūkumas pareiškėjui sudarė 2,5 kv. cm, toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir negalėjusiu jam sukelti žalos.
M. G. taip pat nurodė, kad etapuojamus iš kito miesto asmenis Lukiškių TI-K laiko 1 kv. m ploto paskirstymo kamerose, kuriose dėl mažo ploto galima tik stovėti, tačiau nedetalizavo, kokie tų kamerų numeriai, kada pareiškėjas jose buvo laikomas ir kiek laiko, todėl darytina išvada, kad šių aplinkybių M. G. nepagrindė. Iš atsakovo pateiktų duomenų nesimato, kad pareiškėjas būtų laikomas tokiose mažose kamerose.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje.
Dėl Lukiškių TI-K perpildymo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.
Dėl kitų kalinimo sąlygų
Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-07-09 pažymoje Nr. 24-4482 nurodė, kad visos kameros vėdinamos natūraliai per langą (b. l. 85). Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-05-19 rašto Nr. 13-15(2.1)-2-6053 (b. l. 5–6) matyti, kad pagal pareiškėjo 2015-04-16 skundą dėl netinkamų higienos sąlygų Lukiškių TI-K buvo atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Patikrinimo metu išmatuota kameros Nr. 268 oro temperatūra buvo 20,9 °C, santykinė oro drėgmė sudarė 39,2 proc., o dirbtinė apšvieta – 395–410 lx. Šie rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 26 punktų reikalavimus. Patikrinimo metu kameros Nr. 268 kampuose ant sienų ir lubų buvo vizualiai nustatyti pelėsių požymiai ir tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punkto reikalavimo. Minėta kamera buvo vėdinama per langą. Šios kameros vienoje lango dalyje buvo sudužęs stiklas, tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimo. Minėtame patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad siekiant sanitarinius mazgus įrengti atskirose patalpose, reiktų atlikti Lukiškių TI-k pastato rekonstrukcijos darbus, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų dėl tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) ir veidrodžių įrengimo sanitariniame mazge Vilniaus visuomenės sveikatos centras tiesiogiai negali taikyti.
Iš atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Kamerų, kuriuose buvo laikomi pareiškėjas, apšvietos, temperatūros, drėgnumo ir kiti parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo pašalinti. Vietomis buvo atsilupę sienų ir lubų dažai, nelygios grindys. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja. Patikrinimų metu tikrintose kamerose buvo vizualiai švaru. Kitų duomenų nėra pateikta.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (b. l. 118–120). 2015-01-02 tokia sutartis buvo sudaryta su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 122–124). Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Iš pateiktų Lukiškių TI-K kamerų patikrinimo aktų matyti, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama.
Dėl skundo persiuntimo
Iš Lukiškių TI-K 2015-06-10 rašto Nr. 96-1547 matyti, kad juo buvo atsakyta į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos įstaigai persiųstą M. G. 2014-04-16 prašymą (b. l. 7). Šiame rašte atsakovo atstovas pareiškėjui pateikė informaciją apie kameros Nr. 268 plotą, įrengimą ir plotą be sanitarinio mazgo bei be sanitarinio mazgo ir baldų. Rašte pažymėta, kad galiojančiuose teisės aktuose atstumai tarp gulto, spintelės ir tualeto nėra reglamentuojami, o Lukiškių TI-K nėra įgaliota kaupti informacijos apie tokius atstumus. Nors teismui nėra pateiktas M. G. 2014-04-16 skundas, iš kurio būtų galima matyti, ko skunde prašė pareiškėjas, tačiau atsižvelgiant į Lukiškių TI-K atsakymą, darytina išvada, kad Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kuris nėra įkalinimo įstaiga, kurioje buvo kalinimas M. G., ir neturi informacijos apie kamerų plotus bei jų įrengimą, pagrįstai gautą skundą persiuntė nagrinėti Lukiškių TI-K. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginys, jog institucija nevykdė savo tiesioginių pareigų, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos siųstas skundas buvo persiųstas Lukiškių TI-K, o ne Teisingumo ministerijai, kaip skunde tvirtina pareiškėjas.
Dėl žalos atlyginimo
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei kameroje Nr. 268 ant sienų ir lubų buvusių pelėsio požymių bei sudužusios lango stiklo dalies. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis kalinimo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kaltė nėra svarbi. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.
Pareiškėjas M. G. prašo priteisti jam 1 200 Eur neturtinei žalai bei 800 Eur padarytai žalai sveikatai atlyginti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Nors jis pažymėjo, kad dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų jam atsirado odos liga, tačiau asmens sveikatos istorijoje jokie sveikatos sutrikimai, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K, nebuvo užfiksuoti. 2015-05-08 pareiškėjui diagnozuota odos liga, tačiau jau 2015-05-29 jos simptomai buvo praėję. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad odos liga galėjo sustiprėti nuo alergijos vaistams. Taip pat asmens sveikatos istorijoje pažymėta, jog pataisos namuose pareiškėjas sistemingai vartoja narkotines medžiagas (2015-06-01 įrašas). Taigi, odos ligos priežastis negali būti patvirtinta kaip netinkamos kalinimo sąlygos. Taip pat pareiškėjas nepagrindžia, iš ko susidarė 800 Eur žala. Nei iš skundo, nei iš pridedamų dokumentų nematyti, jog jis būtų patyręs kokių nors išlaidų vaistų įsigijimui ar pan. Vaistai jam buvo skirti laisvės atėmimo vietoje. Kadangi pareiškėjas neįrodė nei turėtų išlaidų, nei priežastinio ryšio nei neteisėtų veiksmų dėl turtinės žalos, tai šioje dalyje jo skundas atmetamas.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus M. G. nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį M. G. subjektinės teisės – būti kalinamiems tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 150 Eur. M. G. reikalavimas priteisti prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 325 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.
Kadangi neturtinę žalą pareiškėjui sukėlė Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmai, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, šios žalos atlyginimas turi būti priteisiamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.